Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjai išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei J. K.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės G. V. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, suinteresuoti asmenys skolininkė R. B., išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Suinteresuoto asmens išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė J. K. teismo posėdžio metu prašė skirti skolininkei baudą už privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdymą. Atstovė nurodė, kad skolininkė neįvykdė privalomojo nurodymo, todėl buvo kreiptasi dėl jo priverstinio vykdymo, o skolininkės nurodytos privalomojo nurodymo neįvykdymo priežastys nesudaro pagrindo netaikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 6 dalyje nustatytų privalomojo nurodyto neįvykdymo teisinių pasekmių. Atstovė akcentavo, kad iki pradėdama statybos procesą skolininkė privalėjo įsitikinti, ar teisėtai atlieka statybos darbus, o to nepadariusi, prisiėmė riziką. Atstovė atkreipė dėmesį, kad nustačius savavališkos statybos faktą, asmuo turi teisę arba nugriauti savavališkai pastatytą statinį arba jį įteisinti, bet tik tuo atveju, jei tokio statinio statyba yra galima, o šiuo atveju, nėra galiojančio teritorijų planavimo dokumento, kuris numatytų galimybę žemės sklype statyti prekybos ir pramogų paskirties statinį, o ta aplinkybė, kad ateityje bus parengtas detalusis planas, neleidžia teigti, kad statyba yra galima. Atstovė pažymėjo, kad paskirta bauda turi skatinti skolininkę pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Bauda neskirtina.

4. Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, kuris, nustatęs, kad skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki 300,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnyje nustatyta bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu ji skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017). Baudos dydį nustato teismas, kuris ribojamas tik maksimalia suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti. Sprendžiant klausimą dėl baudos už teismo sprendimo ar privalomojo nurodymo nevykdymą skyrimo, skolininkas turi pareigą įrodyti, jog teismo sprendimo ar privalomojo nurodymo negali įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių.

7. Nagrinėjamu atveju antstolė G. V. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2025 m. balandžio 4 d. priimtu patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė vykdyti išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. vasario 23 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skolininkė R. B. buvo įpareigota nugriauti žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą kitos paskirties prekybos ir paslaugų pastatą, dėl kurio 2024 m. vasario 23 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Antstolė 2025 m. balandžio 14 d. pranešimu informavo skolininkę, kad ji iki 2025 m. balandžio 28 d. turi pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad privalomasis nurodymas įvykdytas, bei kad to nepadarius, antstolė kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, tačiau skolininkė, kuriai pranešimas įteiktas tinkamai, antstolei jokio atsakymo nepateikė. Antstolė 2025 m. birželio 20 d. nuvyko patikrinti, ar įvykdytas privalomasis nurodymas, ir nustačiusi, kad statinys nenugriautas ir statybvietė nesutvarkyta, t. y. privalomasis nurodymas neįvykdytas, 2025 m. birželio 20 d. kreipėsi į išieškotoją prašydama informuoti, ar skolininkė nepateikė duomenų ir dokumentų, kurie turi įtakos vykdomojo dokumento vykdymui. 2025 m. birželio 23 d. gavusi išieškotojos atsakymą, kad privalomasis nurodymas vis dar neįvykdytas ir kad prašoma tęsti priverstinio vykdymo veiksmus, 2025 m. liepos 19 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir perdavė teismui spręsti klausimą dėl privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 6 dalį. Skolininkė, prašydama neskirti baudos už privalomojo nurodymo nevykdymą, nurodė, kad statinio nenugriovė, nes nuo pat sužinojimo apie neteisėtą statybą siekė pašalinti neteisėtos statybos priežastis, tačiau procesas užtruko dėl objektyvių priežasčių, o šiuo metu žemės sklypui yra parengtas detalusis planas, kuris derinamas su planavimo organizatoriumi Šiaulių miesto savivaldybės administracija.

8. Kaip teisingai pastebėjo išieškotojos atstovė, privalomasis nurodymas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo turi būti nustatytu laiku įvykdytas jame nurodytu vienu iš Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų, taip pat per nurodymo įvykdymo terminą asmuo gali pasinaudoti teise gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal šio straipsnio 5 dalį.

9. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant pagrindus skirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą už privalomojo nurodymo neįvykdymą, nurodyta, kad, jeigu asmuo laiku ėmėsi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, nėra pagrindo skirti tokiam asmeniui baudą už privalomojo nurodymo neįvykdymą, remiantis vien procedūriniu pažeidimu, kad jis laiku nesikreipė dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių – ir nesiima veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).

10. Nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos įvykdžiusi patikrinimą savavališkų statybų išaiškinimui ir atlikusi faktinių duomenų patikrinimą žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), nustatė, kad statytoja R. B. neturėdama statybą leidžiančio dokumento ir parengto, nustatyta tvarka patvirtinto statinio projekto žemės sklype vykdė neypatingos kategorijos kitos paskirties prekybos ir paslaugų pastato statybą, t. y. pastatė apie 20,61 m pločio, apie 8,08 m ilgio ir apie 4,99 m aukščio pastatą, dėl kurio statybos 2024 m. vasario 23 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nurodyta iki 2024 m. rugpjūčio 23 d. nugriauti savavališkai pastatytą pastatą ir sutvarkyti statybvietę. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo/nepratęsimo Nr. (duomenys neskelbtini) privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo terminą pratęsė iki 2024 m. lapkričio 23 d. Skolininkė, jau pasibaigus šiam terminui, kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su pareiškimu dėl termino partęsimo, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškimas buvo atmestas, nutartis neįsiteisėjusi.

11. Kaip nurodė skolininkė, ji nuo tada, kai buvo surašyti savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas, pasirinko pašalinti savavališkos statybos padarinius ne nugriaunant statinį, o siekdama gauti statybą leidžiantį dokumentą, todėl 2024 m. liepos 1 d. sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria užsakė parengti savavališkai pastatyto pastato projektą. Skolininkė užsakė savavališkos statybos atliktų darbų statinio ekspertizę ir (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugsėjo 13 d. surašė savavališkos statybos atliktų darbų statinio ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad įmokos dydis už savavališkos statybos įteisinimą sudaro 5 989,22 Eur, kurie Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos ministerijos buvo sumokėti 2024 m. lapkričio 4 d. Iš IS „Infostatyba“ duomenų matyti, kad skolininkė pirmą kartą su prašymu išduoti specialiuosius reikalavimus statinio statybos projektui kreipėsi 2024 m. spalio 16 d., prašymas atmestas penkis kartus, o paskutinis prašymas išduoti specialiuosius reikalavimus buvo atmestas 2025 m. vasario 19 d. Pagrindinė atmetimo priežastimi buvo nurodyta aplinkybė, kad žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), galioja detaliojo plano, patvirtinto Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Supaprastinta tv. parengtas det. planas nuosavybės teisėms atkurti į B. V. turėtą ž. sklypą buv. (duomenys neskelbtini)“ sprendiniai, ir nors detaliojo plano galiojimo teritorijos dalyje, į kurią patenka ir šis žemės sklypas, buvo parengtas ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriuo žemės sklypas buvo performuotas, tačiau detaliojo plano sprendinių (teritorijos naudojimo reglamentų) keitimas nebuvo atliktas. Todėl padaryta išvada, kad tokia statyba žemės sklype pagal dabar galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius negalima, nurodant, kad tam būtina atlikti detaliojo plano koregavimą.

12. Skolininkė atsiliepime nurodė, kad šiuo metu yra parengtas detalusis planas, kuris derinamas su planavimo organizatoriumi Šiaulių miesto savivaldybės administracija, tačiau tokią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė. Tačiau iš viešai prieinamos Šiaulių miesto savivaldybės internetiniame puslapyje skelbiamos informacijos nustatyta, kad 2025 m. gegužės 5 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, informavo apie 2025 m. gegužės 5 d. sudarytą teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl supaprastinta tvarka parengto detaliojo plano nuosavybės teisėms atkurti į B. V. turėtą žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini), keitimo detaliojo plano rengimo (Nr. (duomenys neskelbtini)). Viešai prieinamoje Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (https://www.planuojustatau.lt/) patikrinus detaliojo plano rengimo procesą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad proceso vykdymo būsena – vyksta, etapas – rengimo etapas, t. y. paskutinis įvykis 2025 m. rugpjūčio 18 d. pateikti esamos būklės aiškinamasis raštas ir brėžinys ir topografinės nuotraukos. Patikrinus duomenis apie šio detaliojo plano parengiamąjį etapą taip pat nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės mero 2025 m. balandžio 29 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta pradėti supaprastinta tvarka parengto detaliojo plano nuosavybės teisėms atkurti į B. V. turėtą žemės sklypą, buv. (duomenys neskelbtini), patvirtinto Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), keitimo procesą, nustatant, kad detaliojo plano koregavimo tikslas – teritorijos naudojimo reglamento nustatymas, vadovaujantis galiojančių teisės aktų reikalavimais ir Šiaulių miesto bendrojo plano sprendiniais.

13. Kaip teisingai nurodė išieškotojos atstovė, teismų praktikoje pasisakoma, kad aplinkybė, jog ateityje galbūt bus patvirtintas teritorijos detalusis planas, kuris suteiktų teisę įteisinti savavališką statybą parengiant projektinę dokumentaciją, nepriskirtina prie Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje numatytų svarbių priežasčių, kurios leidžia pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Tačiau toks išaiškinimas yra pateiktas bylose, kuriose buvo sprendžiamas klausimas, ar yra galimas termino, nustatyto privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius ir vėlesniu sprendimu pratęsto, pratęsimas tam, kad pareiškėjas įvykdytų privalomąjį nurodymą, Šioje byloje nagrinėjamas klausimas dėl privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių skolininkei taikymo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 6 dalį.

14. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ne išimtinai nuo skolininkės, kuri laiku parengė savavališkai pastatyto statinio projektą, priklausančių priežasčių laiku nebuvo gautas statybą leidžiantis dokumentas. Nors išieškotojos atstovė teisingai nurodė, kad skolininkė prieš atlikdama statybos darbus turėjo įsitikinti, ar pagal galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius tokio statinio statyba yra galima, tačiau labiau tikėtina, kad skolininkė, kuri vykdė statybos darbus ūkio būdu, sąžiningai klydo dėl žemės sklypui, kuriam galioja dviejų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, nustatytų teritorijos naudojimo reglamentų (nustatyti du naudojimo būdai: komercinės paskirties objektų teritorijos ir vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos). Kaip minėta, šiuo metu yra rengiamas detaliojo plano keitimas, kurio tikslas – teritorijos naudojimo reglamento nustatymas, vadovaujantis galiojančių teisės aktų reikalavimais ir Šiaulių miesto bendrojo plano sprendiniais. Todėl, iš esmės likus tik baigiamajam detaliojo plano rengimo etapui ir atsiradus pagrindui išduoti specialiuosius reikalavimus, savavališkos statybos priežastys (statyba be statybą leidžiančio dokumento ir patvirtinto statinio projekto) būtų iš esmės pašalintos.

15. Kaip minėta, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 6 dalyje numatytos baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti. Esant tokiai faktinei situacijai, sutiktina su skolininkės argumentais, kad privalomasis nurodymas jau beveik yra įvykdytas, ne nugriaunant statinį, bet iš esmės pabaigus neteisėtos statybos priežasčių pašalinimą.

16. Apibendrinant tai, kas paminėta, konstatuotina, jog skolininkė ėmėsi pakankamai aktyvių veiksmų įvykdyti privalomąjį nurodymą jos pasirinktu būdu, kuris neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Akivaizdaus piktnaudžiavimo, nesąžiningumo, neveikimo skolininkės veiksmuose teismas, remiantis turimais bylos duomenimis, nenustatė ir konstatuoti negali. Todėl teismas daro išvadą, kad šiuo atveju paskyrus skolininkei baudą ji nebeatliktų įstatyme numatytų tikslų. Taigi nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą netaikyti skolininkei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 7 dalyje numatytų pasekmių .

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 6 dalimi, teismas

nutaria:

baudos neskirti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.