Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-239-634/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-05-31
Bylos Nr.: 1A-239-634/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-44471-2020-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
Nukentėjusysis: J. G.
Civilinis ieškovas: J. G.
Advokatai: Ramūnas Mikulskas

Kategorijos

1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.8.6.3Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.)
1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
2.4.6.5.3Kai pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nutraukė baudžiamąją bylą, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, kad reikia priimti apkaltinamąjį arba išteisinamąjį nuosprendį (BPK 329 str. 3 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-239-634/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44471-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.9; 1.2.4.6.1; 2.4.6.5.3; 2.4.7 (S)

Kauno apygardos teismasNuosprendisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Štreimikytei,atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. ir jo gynėjui advokatui Laimiui Platūkiui,nukentėjusiajam J. G. ir jo atstovui advokatui Ramūnui Mikulskui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Štreimikytės ir nukentėjusiojo J. G. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. K., padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą A. K. atsakomybėn be piniginio užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. G. iš A. K. priteista 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. G. prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo tenkintas iš dalies ir priteista jo naudai iš A. K. 1 500 Eur advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti A. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. A. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu už tai, kad 2020 m. lapkričio 7 d. apie 19.30 val. Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini) tyčia sudavė J. G. ne mažiau kaip du smūgius į galvą ir nugarą, tuo nukentėjusiajam J. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvų odoje ir poodyje nugaros dešinėje pusėje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimo bei sukėlė fizinį skausmą. Tokie veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

2. Alytaus apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, konstatavo, kad:

2.1. A. K. kaltė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra visiškai įrodyta. Byloje ištirti įrodymai, patvirtino, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis A. K. tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį J. G.. Fizinis smurtas pasireiškė ne mažiau kaip dviejų smūgių sudavimu J. G. į galvą ir nugarą. Dėl tokių kaltinamojo A. K. smurtinių veiksmų kilo neigiami padariniai – nukentėjusiajam J. G. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei sukeltas fizinis skausmas.

2.2. Atsižvelgdamas į tai, jog padarytas nusikaltimas yra nesunkus, į kaltinamojo asmenybę, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendė, jog byloje nėra aplinkybių, kliudančių atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Teismas konstatavo, kad tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, kadangi kaltinamasis pirmą kartą padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, jo įvykdytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio ir kaltinamasis nėra linkęs pažeidinėti įstatymus.

2.3. Teismas atsižvelgė, kad A. K. motina A. K. nėra teista, ji nebausta ir administracine tvarka, dirbanti, darbdavio charakterizuota išimtinai teigiamai, ji nėra įrašyta psichikos ir priklausomybių ligų įskaitose ir sprendė, jog A. K. yra tinkama laiduotoja ir teismo pasitikėjimo vertas asmuo, turintis akivaizdžią bei realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

2.4. Teismas, įvertinęs tai, jog dėl kaltinamojo A. K. neteisėtų veiksmų nukentėjusysis J. G. patyrė neturtinę žalą, atsižvelgęs į nukentėjusiajam padarytą kūno sužalojimų pobūdį, mastą, jo patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, į tai, jog byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų patyrė liekamuosius padarinius, taip pat į kaltės formą (tiesioginė tyčia) ir teismų praktiką priteisiant neturtinės žalos dydį tokio pobūdžio bylose, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, taip pat siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusiojo kaltinamojo interesų pusiausvyros, atsižvelgęs, kad kaltinamasis jau sumokėjo nukentėjusiajam 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. G. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, priteisiant jam iš kaltinamojo A. K. 100 Eur dydžio kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Jūratė Štreimikytė prašo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – A. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti laisvės apribojimo bausmę 9 mėnesiams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir tęsti darbą. Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

3.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 4 punktą, nepagrįstai konstatavo, kad A. K. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką bei kad yra pagrindas manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad A. K. kaltę pripažino tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nurodo, kad A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė kelis kartus (2020 m. lapkričio 16 d., 2020 m. lapkričio 30 d., 2021 m. balandžio 13 d.) kaltės nepripažino, menkino savo vaidmenį, aiškino, kad konfliktą pradėjo ir pirmas jį pastūmė nukentėjusysis, tada jis jį taip pat pastūmė, tačiau smūgių nukentėjusiajam nesudavė ir kitaip jo atžvilgiu nesmurtavo, o pastūmimu fizinio skausmo sukelti negalėjo. 2020 m. lapkričio 30 d. akistatos tarp A. K. ir liudytojo K. A., 2020 m. lapkričio 16 d. akistatos tarp liudytojos R. K. ir A. K., 2020 m. lapkričio 16 d. akistatos tarp nukentėjusiojo ir A. K. metu, A. K. kaltės nepripažino, tvirtindamas, kad jį pastūmė nukentėjusysis, po ko jis jį taip pat pastūmė, o smūgių nukentėjusiajam nesudavė. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, parodymus keitė, bandė derinti prie jam jau žinomų faktinių bylos aplinkybių, pritraukinėdamas prie suformuluotame kaltinime nurodytų smūgių sudavimo vietų, koncentruodamasis į pripažįstamą suduotų smūgių skaičių. Pažymi, kad pirmosios instancijos teisme A. K. kaltę pripažino, tačiau jo parodymai nebuvo išsamūs ir nuoseklūs, buvo keičiami, įvykio aplinkybes nurodė skirtingai, negu ikiteisminio tyrimo metu, jo duoti parodymai iš esmės prieštarauja nukentėjusiojo bei liudytojų parodymams.

3.2. Prokurorė nurodo, kad apylinkės teismas taip pat nevertino visų A. K. charakterizuojančių duomenų. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas formaliais pagrindais konstatavo BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą buvimą, nevertindamas jo padarytų administracinių nusižengimų pobūdžio, veikos pavojingumo kaip visumos, neatsižvelgdamas į kasacinės instancijos teismo praktiką dėl informacijos apie padarytus administracinius nusižengimus vertinimo. Nurodo, kad A. K. administracine tvarka baustas eilę kartų, pažeidimai įvairaus pobūdžio, baustas ir iki nusikalstamos veikos, ir po nusikalstamos veikos padarymo, nuobaudos galioja. Penkerių metų laikotarpyje A. K. baustas keturis kartus: 2021 m. rugpjūčio 17 d., 2020 m. lapkričio 7 d., 2020 m. rugsėjo 8 d., 2018 m. gegužės 10 d. Skunde pažymi, kad neįvykdytų administracinių nuobaudų neturėjimas savaime nereiškia 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos pripažinimo.

Šalies argumentai

4. Nukentėjusysis J. G. apeliaciniu skundu prašo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam įstatymo sankcijoje numatytą bausmes vidurkį. Taip pat prašo nukentėjusiojo J. G. civilinį ieškinį tenkinti visa apimtimi.

4.1. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog J. G. buvo suduoti tik du smūgiai. Teigia, kad nagrinėjamoje byloje tiek prokurorė, tiek nukentėjusysis prašė teismo pripažinti, kad įvykio metu nukentėjusiajam buvo suduota daugiau nei du smūgiai, t. y. mažiausiai 6, kadangi nukentėjusysis J. G., liudytoja R. R. laikėsi nuoseklios bei vieningos pozicijos ir nurodė, kad A. K. sudavė mažiausiai 6 smūgius į galvos sritį. Nurodo, kad specialisto išvadoje Nr. pG 1002/2020 (06) buvo nustatyta, jog J. G. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje nugaros dešinėje pusėje bei kliniškai nustatyta lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, todėl teismas, įvertinęs byloje esančias aplinkybes, pagal sužalojimo pobūdį, turėjo konstatuoti, jog vieno smūgio smegenų sukrėtimui neužtektų padaryti. Taip pat nurodo, kad sužalojimai dar buvo padaryti nugaros srityje, veido srityje, nukentėjusysis negalėjo valgyti, pilnai išsižioti, kramtyti maistą. Pasak nukentėjusiojo, teismas suteikė pranašumą A. K. parodymams, nors jie ir skyrėsi tiek nuo nukentėjusiojo, tiek nuo liudytojų parodymų, juolab pats A. K. ikiteisminio tyrimo metu apskritai nepripažino, jog sudavė du smūgius ir neigė savo atliktus nusikalstamus veiksmus, teigė, kad sudavė ir pataikė tik vieną smūgį. Taip pat teismas paliko nevertintą J. G. pateiktą neurologijos profesoriaus, mokslų daktaro išvadą. Teismas nevertino ir tų aplinkybių, jog A. K. smurtavo ne tik prieš J. G., bet ir panaudojo smurtą prieš savo nepilnametį sūnų A. K., taip pat mažiausiai tris kartus apspjovė savo buvusią sutuoktinę.

4.2. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl BK 40 straipsnio taikymo visiškai nemotyvuota, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams bei priimta neišnagrinėjus visų reikšmingų šio įstatymo taikymui keliamų aplinkybių, taip pat šiurkščiai pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė BK 40 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai atleido A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Žemesnės instancijos teismas

4.2.1. Nukentėjusysis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, neteisingai konstatavo, jog A. K. pagal pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai, nurodė inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir pripažino esminius faktus, savo elgesį vertino kritiškai. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog A. K. ikiteisminio tyrimo metu kategoriškai neigė ne tik savo kaltę, tačiau ir veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes (ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jokių smūgių J. G. nesudavė ir taip apsunkino visą ikiteisminio tyrimo eigą, didino nukentėjusiojo atstovavimo išlaidas, ikiteisminio tyrimo sklandumą ir efektyvumą). Pasak nukentėjusiojo, A. K. sąmoningai neatskleidė visų nusikalstamos veikos aplinkybių, o tai patvirtina, jog A. K. siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės, o vėliau ir sušvelninti savo teisinę padėtį.

4.2.2. Skunde teigiama, kad teismas visiškai netyrė ir neanalizavo, ar paskirta laiduotoja galės daryti realiai teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Nurodo, kad A. K. ir A. K. jokie glaudūs ryšiai nesieja, buvo nutylėtos aplinkybės, jog A. K. ir R. R. dar būnant santuokoje, A. K. vis vykdavo raminti savo įsiaudrinusio sūnaus per buitinius konfliktus, kuris nuolatos smurtaudavo prieš buvusią sutuoktinę, ji puikiai žino apie sūnaus polinkį nusikalsti, smurtauti, nes R. R. nuolat kreipdavosi su pagalbos prašymu dėl artimoje aplinkoje vykstančio psichologinio ir fizinio smurto. Skunde pažymi, jog A. K. neblaivus buvo užpuolęs R. R. tėvus, buvo rašyta daug pareiškimų policijai dėl jo naudojamo smurto, o tai rodo, jog A. K. charakteristika yra visiškai priešinga, nei nurodo teismas. A. K. nurodyta aplinkybė, jog A. K. nėra konfliktiškas žmogus, yra melaginga, siekiant sušvelninti savo sūnaus atsakomybę, o padaryta A. K. nusikalstama veika nėra atsitiktinė.

4.3. Nurodo, kad teismas, tenkindamas prašymą dėl proceso išlaidų iš dalies, visiškai neatsižvelgė į A. K. procesinį elgesį tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą teisme, kad teismo posėdžiai būtent neįvyko dėl A. K. netinkamo elgesio, tiek pasirūpinant gynėju, tiek atsiprašant nukentėjusiojo. Teigia, kad nukentėjusiojo įgaliotas atstovas aktyviai konsultavo, dalyvavo ikiteisminio tyrimo procese, taip pat rengė civilinį ieškinį, buvo teikiami skundai dėl nepagrįsto ikiteisminio tyrimo nutraukimo, taip pat nukentėjusiojo atstovas dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Štreimikytės apeliacinis skundas tenkinamas, o nukentėjusiojo J. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi A. K. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas A. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl A. K. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau, atleisdamas jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindais, netinkamai taikė BK nuostatas, neatsižvelgė į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką, dėl ko priėmė neteisėtą nuosprendį A. K. atžvilgiu. Šių aplinkybių pagrindu, vadovaudamasi BPK 329 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdama į teismų praktiką, pagal kurią, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, ar jų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-629/2006), teisėjų kolegija sprendžia, kad Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendis turi būti panaikintas, A. K. atžvilgiu priimant naują apkaltinamąjį nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

7. Kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad A. K. 2020 m. lapkričio 7 d. apie 19 val. 30 min. Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini) tyčia sudavė J. G. ne mažiau kaip du smūgius į galvą ir nugarą, tuo nukentėjusiajam J. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvų odoje ir poodyje nugaros dešinėje pusėje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimo bei sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais A. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

8. A. K. pirmosios instancijos teisme visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog 2020 m. lapkričio 7 d. jis susiskambino su savo sūnumi A. K. ir susitarė, kad atvažiuos jo pasiimti adresu Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena kartu su motina R. K.. Jis buvo išgėręs porą butelių alaus, todėl pažįstamas K. A. jį atvežė automobiliu „Audi“. Privažiavus sodybą, tuo pat metu, prieš juos į jo buvusios sutuoktinės R. K. namų kiemą įvažiavo jos draugas nukentėjusysis J. G., kuris vairavo automobilį „Volvo“. Įvažiavus į kiemą, jie sustojo už J. G. automobilio, pastarasis dar sėdėjo savo automobilyje. Tuomet išlipęs iš automobilio, priėjo prie J. G. automobilio, nes norėjo su juo pasikalbėti. Priėjęs prie keleivio durelių, pabandė atidaryti, tačiau jos buvo užrakintos. J. G. išlipo iš savo automobilio ir pradėjo sakyti, kad šis nelaužytų jo automobilio, tarp jų įvyko žodinis konfliktas. J. G. priėjo prie jo ir jie apsistumdė, vienas kito atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Pripažįsta, jog jis pirmas pastūmė J. G., nes šis pirmas pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius. J. G. jis pastūmė viena ranka į krūtinę. Po pastūmimo J. G. nuėjo prie savo automobilio pasiimti daiktų ir buvo prie keleivio durelių. Tuo pat metu iš namo išėjo jo sūnus, kuris nuėjo prie automobilio „Audi“. Jis (A. K.) toliau kažką kalbėjo su J. G., kuris pasakė, kad šis pasiimtų savo „benkartą“ ir dingtų iš čia. Dėl to jis (A. K.) pasijautė labai nesmagiai, supyko ir sudavė J. G. kumščiu kelis smūgius. Vieną smūgį pataikė jam į viršugalvį. J. G. sudavė ne daugiau kaip du smūgius į galvą. Dar tiksliai žino, kad vienas smūgis tikslo nepasiekė. Kai sudavė smūgius J. G., šis stovėjo prie savo automobilio keleivio durelių ir buvo užsisukęs. Kuomet sudavinėjo šiuos smūgius, jo sūnus turbūt jau buvo automobilyje. Kai tik jis sudavė J. G., į kiemą išėjo jo buvusi sutuoktinė R. K., kuri jį užsipuolė ir jam pačiam sudavė smūgius. Jis nenorėjo smurtauti prieš moterį, todėl ją apspjovė ir nuėjo link savo automobilio. Galėjo būti, kad automobilio durelėmis jis dar sudavė smūgį J. G. į nugarą, kai šis buvo pasilenkęs. Pripažįsta, jog kumščiu sudavė J. G. tik du smūgius – vieną į viršugalvį, o kitą – į nugarą. Abu tie smūgiai nebuvo stiprūs. Negali pasakyti, ar po jo suduoto smūgio į galvą galėjo būti padarytas smegenų sukrėtimas. Ant J. G. kūno nesimatė jokių smurto žymių, todėl jis pats nesijautė, kad būtų jį sužalojęs. Šio įvykio metu K. A., kuris buvo jį atvežęs, sėdėjo savo automobilyje. J. G. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, nes tąkart pasikarščiavo. Jų tarpusavio santykiai buvo konfliktiški dėl praeities įvykių, dėl nukentėjusiojo santykių su jo buvusia sutuoktine. Ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, nes nesuprato kaltinimų esmės, tuo metu dar neturėjo gynėjo. Jis gailisi dėl tokio savo elgesio ir padarytų veiksmų. Nors šio įvykio metu jis buvo išgėręs alaus, tačiau tai jam netrukdė kontroliuoti savo elgesį. Jis jau atlygino J. G. 163,93 Eur dydžio turtinę žalą ir 500 Eur dydžio neturtinę žalą.

9. Nukentėjusysis J. G. parodė, jog įvykio dieną automobiliu „Volvo“ jis atvyko į R. R. (buvusi K.) sodybą. Paskui jį į tą sodybą atvažiavo ir A. K.. Įvažiavęs į kiemą, jis (nukentėjusysis) savo automobilyje kalbėjo telefonu. Netrukus pamatė, kaip priėjo A. K., kuris patraukė jo automobilio durų rankeną, pažiūrėjo į jį ir pabeldė į langą. Tuomet jis baigė kalbėti telefonu, išlipo iš automobilio ir priėjo prie savo automobilio priekio. Paklausė A. K., ko šis lenda prie svetimo automobilio, A. K. atsakė, kad tik norėjo su juo pasisveikinti. Tada jis pasakė A. K. „labas“, o šis atsakė, kad atvyko pasiimti savo sūnaus ir tuo pat metu iš gyvenamojo namo išbėgo A. K., kuris iš karto nubėgo į automobilį „Audi A4“. Jam einant pasiimti iš savo automobilio asmeninius daiktus bei kompiuterį, pamatė, kad iš namo išeidinėja R. R.. Atsidaręs savo automobilio dureles, jis lenkėsi pasiimti daiktų ir pajuto, kad kažkas jį pastūmė. Atsigręžęs pamatė už savęs stovintį A. K., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas. A. K. kreipėsi į jį arogantiškai bei įžeidžiančiu tonu pavadino jį „pūsle“ dėl apkūnumo. Antrą kartą lenkiantis pasiimti daiktų, pajuto daugybę smūgių. Kai A. K. jį mušė, tai R. R. jį gynė. Tuo pat metu atbėgo ir A. K. sūnus A. K., kuris irgi puolė atstūminėti A. K., kuris tuo metu nustojo jį mušti ir apspjovė R. R.. A. K. traukė A. K. link savęs, tačiau A. K. nustūmė vaiką į krūmus. A. K., užsimojęs kumščiu, artėjo link R. R. ir norėjo jai trenkti į veidą, tačiau jis (nukentėjusysis) atitraukė A. K. ir šis ją tik apspjovė. Iš karto po to jis (nukentėjusysis) pasiėmė telefoną iš automobilio ir pradėjo skambinti pagalbos numeriu 112. Paskambinęs, prašė pagalbos ir to pokalbio garso įraše turi girdėtis, kaip A. K. rėkė, mušė, spjaudė, nes tuo metu jis buvo įjungęs garsiakalbį ir operatorius turėjo visa tai girdėti. Paskambinęs pagalbos numeriu, jis buvo šoko būsenoje ir pamiršo tos vietos adresą, todėl perdavė telefoną R. R. ir pasakė, jog ši neišjungtų telefono, kad operatorius girdėtų, kaip juos puola ir daužo. Tuomet išlipo ir automobilio „Audi A4“ vairuotojas, kuris kartu su A. K. bandė atitraukti nuo jų A. K., kuris ištrūko iš jų ir trečią kartą apspjovė R. R.. Po kiekvieno apspjovimo A. K. jam sakydavo, kad šis yra „puslė“ ir kad turi ginti savo moterį, ir tokiais savo veiksmais bandė išprovokuoti, kad jam suduotų. Tuomet automobilio „Audi A4“ vairuotojas kartu su A. K. įsodino A. K. į automobilį. Sėsdamas į automobilį, A. K. dar pasakė, kad išprievartaus jį analiniu būdu. Jis pirmas tikrai nepuolė A. K.. Pirmas smūgis jam buvo suduotas į nugarą, o kiti smūgiai buvo į galvą. Jis atsisuko į A. K. tik po 4-5 smūgių. Jam buvo suduota daugybė smūgių, todėl skaudėjo visą galvą. Jam buvo suduota mažiausiai 5 smūgiai. Kai jis kvietė policiją, A. K. nesuprato, nes buvo neadekvatus. Dėl šio įvykio jis patyrė didelį šoką ir išgąstį, nuolat gyveno nervinėje įtampoje bei strese. Dėl sukelto streso jam paūmėjo psoriazė. A. K. jį įžeidė koliodamas, vadindamas necenzūriniais žodžiais, grasino jį sumušti, nužudyti ir išprievartauti. Po sumušimo jis negalėjo nueiti pas odontologą, nes negalėjo pilnai išsižioti, tai buvo liekamosios sumušimo pasekmės. Patirti sužalojimai jam trukdė valgyti, nes negalėjo pilnai išsižioti. Stengėsi valgyti maistą, kurio nereikia daug kramtyti. Visi šie nepatogumai truko virš dviejų savaičių. Mėlynė jo nugaroje buvo didelė, ji laikėsi apie mėnesį laiko. Nedarbingumo pažymėjimas jam nebuvo išduotas.

10. Liudytoja R. R. parodė, jog įvykio dienos vakare buvęs jos sutuoktinis A. K. pagal susitarimą turėjo pasiimti jų bendrą sūnų A. K.. Išgirdusi, kad jau atvažiavo A. K., ji pasakė sūnui A. K., kad šis rengtųsi ir eitų į kiemą. Sūnus išėjo į kiemą, o ji irgi išėjo paskui sūnų. Tuomet ji pamatė, kad pirmas į kiemą jau buvo įvažiavęs jos draugas J. G., o paskui jį į kiemą įvažiavo ir A. K.. Kai jos sūnus nubėgo link tėvo automobilio, ji pamatė kieme kažkokį sąmyšį. Tuo metu J. G. stovėjo prie savo automobilio, buvo atsidaręs dureles, nes norėjo pasiimti daiktus. Kuomet J. G. pasilenkė pasiimti daiktų, A. K. priėjo ir pridarė šį durelėmis. Tuomet J. G. atsisuko ir paklausė, kas atsitiko, o A. K. pasakė „kas čia tave privėrė? Ar tavo dama, ar aš?“. J. G. pasakė „nieko tokio“ ir vėl pasilenkė pasiimti daiktų. Tuo pat metu A. K. sudavė smūgius J. G.. Negali pasakyti, kiek buvo suduota smūgių, nes jai buvo didelis stresas. Smūgiai buvo suduoti J. G. į galvą. Pirmi smūgiai buvo suduoti J. G. į nugaros sritį, o jam atsisukinėjant, buvo suduoti smūgiai jam į veidą. J. G. buvo suduota mažiausiai 6 smūgiai. Visi tie smūgiai buvo stiprūs. J. G. nesudavė A. K. jokių smūgių. Pribėgusi, ji norėjo juos išskirti, liepė A. K. išvažiuoti iš sodybos, tačiau šis spjovė jai į veidą. Tuo pat metu ji pamatė, kaip A. K. išlipo iš automobilio ir pradėjo kviesti į automobilį A. K.. Po to ji matė į ją kumščiu užsimojusį A. K., kurio ji išvengė, nes J. G. ranka jį sustabdė. Priėjęs, A. K. bandė tempti A. K. link automobilio, tačiau šis jį nustūmė į krūmus. Tada A. K. antrą kartą spjovė jai į veidą, o J. G. pradėjo skambinti į policiją ir davė jai kalbėti, kad ši pasakytų tikslų adresą. Tuomet išlipo iš automobilio ir A. K. atvežęs vairuotojas, kuris norėjo įsodinti A. K. į automobilį. Tačiau A. K. trečią kartą spjovė jai į veidą. Tam vairuotojui ir A. K. pavyko įsodinti A. K. į automobilį ir jie išvyko, tačiau A. K., atsidaręs langą, dar visaip šaukė, keikė. Po šio įvykio J. G. veide, prie lūpos buvo nubrozdinimas, taip pat buvo mėlynė ant nugaros. Jai pasirodė, jog šio įvykio metu A. K. buvo neblaivus. A. K. buvo nustatytas neblaivumas, kai ji su policijos pareigūnais nuvyko pasiimti sūnaus A. K..

11. Liudytojas K. A. parodė, jog įvykio dieną A. K. paprašė nuvežti jį pasiimti vaiko. A. K. pats negalėjo vairuoti automobilio, nes buvo neblaivus, tačiau nesijautė, kad jis būtų stipriai neblaivus. Jie važiavo automobiliu „Audi A4“. Kai atvyko į jam nurodytą sodybą, priekyje jų jau stovėjo kažkoks kitas automobilis, kurį vairavo nukentėjusysis J. G.. Jie sustojo iš galo tam automobiliui. Atvykus, jis (liudytojas) liko sėdėti automobilyje, o A. K. išlipo iš automobilio ir nuėjo prie gyvenamojo namo pasikviesti savo sūnų. Kai A. K. ėjo link gyvenamojo namo, šis pabandė atidaryti nukentėjusiojo automobilio dureles, bet jos buvo užrakintos, todėl jis toliau nuėjo link namo. Kai A. K. bandė atidaryti to automobilio dureles, tai nukentėjusysis sėdėjo automobilyje. Tuo pat metu į kiemą išėjo A. K. sūnus, kuris iš karto atėjo į jo (liudytojo) automobilį. Tada nukentėjusysis išlipo iš automobilio ir priėjo prie A. K.. Jie kalbėjosi stovėdami vienas prie kito, tačiau jis negirdėjo, ką jie kalbėjo. Tuo pat metu jie kažkiek apsistumdė. Kai nukentėjusysis buvo pasilenkęs prie savo automobilio pasiimti daiktų tuomet A. K. jį pastūmė. Po to nukentėjusysis pasiėmė daiktus iš automobilio ir uždarė duris. A. K. nesudavė nukentėjusiajam daugiau jokių smūgių. Galbūt A. K. ir sudavė delnu vieną smūgį nukentėjusiajam. Kai jis (liudytojas) nuėjo prie jų, ten jau buvo ir A. K. buvusi sutuoktinė, kurią A. K. gal du kartus apspjovė. Į automobilį jis grįžo kartu su A. K.. Šio įvykio aplinkybių jis tiksliai jau neprisimena, kai jį apklausinėjo iš karto po šio įvykio, tai viską geriau prisiminė.

12. Iš pagarsintų liudytojo K. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis paliudijo, jog „iš automobilio „Volvo“ išlipo vyras, kuris pasakė A. K. „ko čia laužai mano mašinos duris?“. A. K. į tai atsakė, kad nieko nelaužo. Minėtas vyras priėjo prie A. K. ir jie kažką kalbėjosi, A. K. šiek tiek atsistūmė tą vyrą. Tuomet tas vyras nuėjo prie savo automobilio „Volvo“ keleivio durelių, jas atidarė ir, pasilenkęs, lyg ėmė daiktus. Tuo pat metu A. K., būdamas šalia to vyro, jam iš už nugaros sudavė delnu apie 2 smūgius kažkur į pakaušį. Tie smūgiai pasirodė nestiprūs“(1 t., b. l. 113 – 116).

13. Nepilnametis liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog A. K. yra jo tėvas, o R. K. – motina. 2020 m. lapkričio 7 d., tikslesnio laiko negali pasakyti, bet buvo dar šviesus paros metas, kai jis laukė savo tėvo, kuris turėjo atvažiuoti jį pasiimti. Tėvas jam buvo paskambinęs ir pasakęs, kad jau atvažiuoja, todėl jis buvo jau susidėjęs daiktus. Kai pamatė, kad atvažiavo tėvas, iš karto užsimetė striukę, apsiavė batus ir išėjo į kiemą. Kieme, arčiau gyvenamojo namo durų stovėjo jo motinos draugo J. G. automobilis, o už jo stovėjo automobilis „Audi“, kuriuo ir buvo atvažiavęs jo tėvas. Kai jis išėjo į kiemą, prie namo durų stovėjo tėvas, o prie savo automobilio priekio stovėjo ir J. G.. Tarp jo tėvo ir J. G. buvo apie 2 metrų atstumas. Jis iš karto ėjo link automobilio „Audi“, kuriuo ir buvo atvažiavęs jo tėvas. Tuo metu J. G. ėjo nuo savo automobilio link jo tėvo ir jie abu pykosi, barėsi. Nuėjęs, jis įsėdo į automobilį „Audi“ ir pamatė, kad J. G. stovėjo prie savo automobilio dešinio šono maždaug veidu į automobilio „Audi“ pusę, o jo tėvas stovėjo nugara į automobilį „Audi“, bet veidu į J. G.. Jis pamatė, kad jie susistumdė, tačiau nematė, kuris pirmas kurį pastūmė. Nematė ir to, kad jie būtų sudavę kokius smūgius. Automobilyje „Audi“ sėdėjo vairuotojas vardu K., kuris yra jų kaimynas ir pats su juo bendrauja. K., matydamas tą stumdymąsi, išlipo iš automobilio ir nuėjo prie J. G. automobilio, kur, paėmęs jo tėvą, atvedė šį į savo automobilį sakydamas „einam, nes bus problemų“. Tuomet jie išvažiavo. Tėvas jiems pasakojo, kad tas barnis įvyko dėl to, kad šis norėjo atidaryti J. G. automobilio dureles, kurios neatsidarė, o J. G., išlipęs pasakė, kodėl šis laužo jo automobilio dureles (1 t., b. l. 123 – 126).

14. Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką J. G. pareiškė, jog 2020 m. lapkričio 7 d. apie 19 val. 29 min. Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini) A. K. be jokios priežasties abiejų rankų kumščiais sudavė jam smūgius į įvairias kūno vietas – į veido, nugaros ir galvos sritis. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 1 – 6, 7 – 12).

15. Policijos registruojamų įvykių registro išraše nurodyta, jog 2020 m. lapkričio 7 d. 19.33 val. buvo gautas J. G. telefoninis pranešimas apie tai, kad adresu Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini) prieš 5 minutes jį sumušė pažįstamas asmuo, kuris iš įvykio vietos išvažiavo automobiliu „Audi“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) kaimo (1 t., b. l. 29 – 32).

16. Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas (perklausytas) ir aprašytas Bendrojo pagalbos centro pateiktas telefoninio pokalbio garso įrašas, kuriame užfiksuota, kaip J. G. pranešė apie jį užpuolusį ir sumušusį buvusį draugės sutuoktinį (1 t., b. l. 35–38).

17. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 989/2020 (06) ir Nr. pG 1002/2020 (06) patvirtina, jog J. G. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje nugaros dešinėje pusėje bei kliniškai nustatytas lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti veikiant nugaros dešinę pusę bei galvą kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos. Sužalojimai galėjo būti padaryti specialistui pateiktoje užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 71, 76).

18. Akistatos protokolas patvirtina, jog akistatos tarp nukentėjusiojo J. G. ir A. K. metu abu asmenys liko prie ikiteisminio tyrimo metu savo duotų parodymų ir esminiai prieštaravimai tarp jų nurodytų aplinkybių nebuvo pašalinti. Nukentėjusysis J. G. patvirtino, kad A. K. sudavė jam smūgius į galvą, nugarą bei veidą, o A. K. neigė, kad taip pasielgė (1 t., b. l. 95 – 98).

19. Akistatos protokolas patvirtina, kad akistatos tarp liudytojos R. R. (buvusi K.) ir A. K. metu asmenys liko prie ikiteisminio tyrimo metu savo duotų parodymų ir esminiai prieštaravimai tarp jų nurodytų aplinkybių nebuvo pašalinti. Liudytoja R. R. patvirtino, kad A. K. sudavė J. G. apie 5 smūgius ir kelis kartus ją apspjovė, A. K. šias aplinkybes neigė (1 t., b. l. 107 – 110).

20. Akistatos tarp liudytojo K. A. ir A. K. metu asmenys liko prie ikiteisminio tyrimo metu savo duotų parodymų ir esminiai prieštaravimai tarp jų nurodytų aplinkybių nebuvo pašalinti. Liudytojas K. A. patvirtino, kad A. K. delnu sudavė J. G. porą smūgių į pakaušį. A. K. nurodė, kad nesudavė J. G. jokių smūgių, gal tik galėjo jam „kepštelėti“ kai jie abu susiginčijo (1 t., b. l. 117 – 120).

21. Taigi A. K. kaltę įrodo jo paties prisipažinimas, nukentėjusiojo J. G., liudytojų R. R., K. A. parodymai, specialisto išvados dėl nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo.

22. Nukentėjusysis skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog J. G. buvo suduoti tik du smūgiai. Teigia, kad nagrinėjamoje byloje tiek prokurorė, tiek nukentėjusysis prašė teismo pripažinti, kad įvykio metu nukentėjusiajam buvo suduota daugiau nei du smūgiai, t. y. mažiausiai 6, kadangi nukentėjusysis J. G., liudytoja R. R. laikėsi nuoseklios bei vieningos pozicijos ir nurodė, kad A. K. sudavė mažiausiai 6 smūgius į galvos sritį.

23. Kaltė įrodoma ne tik nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais, tačiau ir specialisto išvadomis. Kaip matyti iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadų Nr. G 989/2020 (06) ir Nr. pG 1002/2020 (06), kuriose nurodyta, jog J. G. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje nugaros dešinėje pusėje bei kliniškai nustatytas lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti veikiant nugaros dešinę pusę bei galvą kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos. Sužalojimai galėjo būti padaryti specialistui pateiktoje užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 71, 76). Specialistas pateikdamas antrąją išvadą Nr. pG 1002/2020 (06), įvertino nukentėjusiojo J. G. pateiktą išrašą iš medicininių dokumentų ir atitinkamai įvertinęs nurodė, kad specialisto išvados Nr. G 989/2020 (06) 1, 2, 4 ir punktai laikyti negaliojančiais. Tačiau išvada, kad sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasėkoje, liko nepakeista. Kolegija atsižvelgia ir į tai, kad liudytojas K. A. nurodė, jog A. K. J. G. sudavė du smūgius. Tuo remiantis konstatuotina, kad įrodymų visuma patvirtina, jog nukentėjusiajam sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Daryti išvadas apie neginčijamai didesnį smūgių skaičių nėra pagrindo.

24. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos. Kartu teismų praktikoje išaiškinta, jog net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K 67‑942/2019, 2K-81-895/2020 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: A. K. padarė nesunkų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, savo kaltę teisminio bylos nagrinėjimo metu jis visiškai pripažino ir nuoširdžiai dėl to gailisi, yra pagrindo manyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apylinkės teismas konstatavo, kad prašymą laiduoti už A. K. pateikusi jo motina A. K. yra verta teismo pasitikėjimo, gali daryti teigiamą poveikį A. K., todėl yra tinkama laiduotoja.

26. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad A. K. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nepagrįstai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes jis neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos sąlygos, pagal kurią asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tik jeigu jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Prokurorės teigimu, A. K. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, menkino savo vaidmenį, aiškino, kad konfliktą pradėjo ir pirmas jį pastūmė nukentėjusysis, tada jis jį taip pat pastūmė, tačiau smūgių nukentėjusiajam nesudavė ir kitaip jo atžvilgiu nesmurtavo, o pastūmimu fizinio skausmo sukelti negalėjo. Prokurorės nuomone, nors A. K. pirmosios instancijos teisme kaltę pripažino, tačiau jo parodymai nebuvo išsamūs ir nuoseklūs, buvo keičiami, įvykio aplinkybes nurodė skirtingai, negu ikiteisminio tyrimo metu, jo duoti parodymai iš esmės prieštarauja nukentėjusiojo bei liudytojų parodymams. Nukentėjusysis apeliaciniame skunde nurodo iš esmės tuos pačius argumentus dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygos nebuvimo.

27. Teismų praktikoje visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Tačiau ši sąlyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K‑137/2015). Kaltininko prisipažinimas, padarius nusikalstamą veiką, yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, laisva valia, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Spręsdamas, ar kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teismas turi įvertinti, kiek kaltinamojo parodymai prisidėjo prie teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2012). Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiški. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas žalai atlyginti, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015).

Žemesnės instancijos teismas

28. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. K. parodymai ir jo pozicija ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo nuosekli. A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė kelis kartus (2020 m. lapkričio 16 d., 2020 m. lapkričio 30 d., 2021 m. balandžio 13 d.), tačiau kaltės kategoriškai nepripažino, aiškino, kad konfliktą pradėjo ir pirmas jį pastūmė nukentėjusysis, tada jis jį taip pat pastūmė, tačiau smūgių nukentėjusiajam nesudavė ir kitaip jo atžvilgiu nesmurtavo, o pastūmimu fizinio skausmo sukelti negalėjo, taigi nepripažino esminių kaltinimo aplinkybių. Siekiant pašalinti prieštaravimus tarp A. K. ir liudytojų bei nukentėjusiojo parodymų, buvo atliekamos akistatos. 2020 m. lapkričio 30 d. akistatos tarp A. K. ir liudytojo K. A., 2020 m. lapkričio 16 d. akistatos tarp liudytojos R. K. ir A. K., 2020 m. lapkričio 16 d. akistatos tarp nukentėjusiojo ir A. K. metu A. K. liko prie savo parodymų, tvirtindamas, kad jį pastūmė nukentėjusysis, po ko jis jį taip pat pastūmė, o smūgių nukentėjusiajam nesudavė. Pirmosios instancijos teisme A. K. kaltę pripažino, tačiau jo parodymai nebuvo išsamūs ir nuoseklūs. Duodamas parodymus apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, lakoniškai nurodė, kad „atvykęs pamačiau J. įvažiuojantį į kiemą, mes sustojom už jo, nuėjau prie jo automobilio, norėjau pasikalbėti. Jis išlipęs galvojo, kad jį užsipulsiu ir tada mes negražiai apsižodžiavom, apsistumdėm. Buvo įžeidžiantys žodžiai iš abiejų pusių. Viso to eigoje aš jam sudaviau du smūgius ir dėl to labai gailiuosi. (...) J. priėjo prie manęs ir aš jį pirmas pastūmiau. Aš jį pastūmiau į krūtinę viena ranka; sudaviau jam kumščiu kelis smūgius; aš J. pataikiau į viršugalvį iš nugaros. Sudaviau apie du smūgius. Vieną pataikiau į galvą, kitas tikslo nepasiekė. Du smūgius sudaviau į galvą; gal į nugarą smūgis buvo suduotas durelėmis, kai atėjo R. K.. Gal ir galėjo būti smūgis į nugarą. Jis buvo pasilenkęs ir aš jam sudaviau į nugarą vieną smūgį. Buvo du smūgiai, vienas į viršugalvį ir kitas į nugarą, daugiau smūgių nebuvo; pirmas smūgis buvo į nugarą, tuo metu jis buvo pasilenkęs. Sudaviau ties juosmeniu. Antras smūgis buvo suduotas greitai. Smūgiai nestiprūs buvo. Sudaviau smūgį į galvą“.

29. Nors A. K. ikiteisminio tyrimo metu nepripažino esminių jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, teisėjų kolegija pažymi, kad kaltės neprisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑516‑697/2015, 2K‑239‑648/2020).

30. Kaip matyti iš bylos medžiagos, bylą perdavus teismui, A. K. pateikė 2021 m. rugsėjo 9 d. prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant A. K. atsakomybėn pagal laidavimą (2 t., b. l. 137-140). A. K. apylinkės teismo posėdžio metu nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, nes nesuprato kaltinimų esmės, tuo metu dar neturėjo gynėjo. Tokie A. K. paaiškinimai negali būti pagrindu pripažinti, kad prisipažinimas yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas. A. K. pateikti kaltinimai (smūgių sudavimas kitam asmeniui) yra nesudėtingi ir gali būti teisingai suprantami ir asmeniui, neturinčiam teisinių žinių ar nesinaudojančiam advokato pagalba. Pažymėtina ir tai, kad A. K. pozicija nepripažįstant kaltės užvilkino ikiteisminį tyrimą. Darytina išvada, kad A. K. kaltės pripažinimas yra nenuoširdus, padarytas turint išskaičiavimą būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia A. K. pozicija negali būti laikoma visišku kaltės pripažinimu ir gailėjimusi padarius nusikalstamą veiką.

31. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų visumą ir nepagrįstai taikė BK 40 straipsnio nuostatas A. K. atžvilgiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra nepagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis (nėra sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte), todėl prokurorės ir nukentėjusiojo apeliaciniai skundai šioje dalyje tenkinami – pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl A. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą BK 40 straipsnio pagrindu panaikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, A. K. pripažįstant kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (BPK 329 straipsnio 3 punktas).

Dėl A. K. skirtinos bausmės

32. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

33. Už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

34. A. K. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, veika baigta. Anksčiau neteistas (2 t., b. l. 12-13), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 8-10, 11, 176-178), vykdo individualią veiklą (2 t., b. l. 15). VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centre neregistruotas (2 t., b. l. 6). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

35. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Teismų praktikoje ši aplinkybė atsakomybę lengvinančia pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino žalą (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K‑560/2014). Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. K. atlygino nukentėjusiajam J. G. padarytą turtinę žalą, taip pat sumokėjo jam 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgusi į nurodytą, teisėjų kolegija konstatuoja BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą A. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas savo noru atlygino padarytą žalą.

36. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino kaltę ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau kolegija konstatuoja, kad ši A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatyta nepagrįstai. Pažymėtina, kad tiek BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tiek BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte prisipažinimo kaltu aplinkybės turinys yra toks pats. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sisteminė baudžiamųjų įstatymų normų analizė neleidžia įžvelgti principinių skirtumų tarp BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181-788/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad nagrinėjamu atveju nėra sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte (visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką), konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo A. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

37. Vadovaujantis BK 55 straipsniu, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir prokurorės apeliaciniame skunde išsakytą poziciją dėl A. K. skirtinos bausmės, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad kaltininkui už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą gali būti paskirta švelniausia šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas. Atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pavojingumą, A. K. asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą skirtino laisvės apribojimo dydis nustatytinas mažesnis už BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą vidurkį. Teisėjų kolegijos nuomone, 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmės paskyrimas atitiktų A. K. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį bei nuteistojo asmenybę, taip pat užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Kadangi A. K. padarė smurtinį nusikaltimą, todėl kaltininkui tikslinga paskirti įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio ir proceso išlaidų

38. Nukentėjusysis J. G. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu jo baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies, mano, kad civilinis ieškinys turėjo būti patenkintas visiškai – iš A. K. jam turi būti priteista 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

39. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgė į nukentėjusiajam padarytą kūno sužalojimų pobūdį, mastą, jo patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, į tai, jog byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų patyrė liekamuosius padarinius, taip pat į kaltės formą (tiesioginė tyčia) ir teismų praktiką priteisiant neturtinės žalos dydį tokio pobūdžio bylose, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, taip pat siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusiojo kaltinamojo interesų pusiausvyros. Įvertinus tą aplinkybę, kad nuteistasis jau sumokėjo nukentėjusiajam 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. G. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, priteisiant jam iš A. K. dar 100 Eur dydžio kompensaciją neturtinei žalai atlyginti. Taigi apylinkės teismas įvertino nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą 600 eurų suma.

40. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-74/2014, 2K-21-942/2016 ir kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

41. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, minėtų įstatymo reikalavimų nepažeidė, tinkamai bei išsamiai įvertino visas aplinkybes bei kriterijus, reikšmingus nustatant neturtinės žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė jo naudai 100 Eur. Didinti nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo, tokia suma nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti, teisėjų kolegijos vertinimu, yra adekvati nukentėjusiojo patirtiems nepatogumams, atitinka sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principus, BPK 115 straipsnyje ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose.

42. Nukentėjusysis apeliaciniame skunde nesutinka ir su priteistų proceso išlaidų dydžiu, vertina, jog jos pirmosios instancijos teismo nepagrįstai sumažintos nuo prašytų 3 022,62 Eur iki 1 500 Eur, pasak apelianto, apylinkės teismas visiškai neatsižvelgė į A. K. procesinį elgesį tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą teisme, kad teismo posėdžiai būtent neįvyko dėl A. K. netinkamo elgesio, tiek pasirūpinant gynėju, tiek atsiprašant nukentėjusiojo. Teigia, kad nukentėjusiojo įgaliotas atstovas aktyviai konsultavo, dalyvavo ikiteisminio tyrimo procese, taip pat rengė civilinį ieškinį, buvo teikiami skundai dėl nepagrįsto ikiteisminio tyrimo nutraukimo, taip pat nukentėjusiojo atstovas dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose.

43. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas vertino prašomų priteisti proceso išlaidų dydį bei motyvuotai jį sumažino, atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusiojo įgaliotas atstovas dalyvavo ikiteisminio tyrimo procese, t. y. parengė ir pateikė civilinį ieškinį, teikė skundus dėl ikiteisminio tyrimo nepagrįsto nutraukimo, vienas iš pateiktų skundų Kauno apygardos teisme buvo patenkintas ir ikiteisminis tyrimas atnaujintas. Nagrinėjant bylą teisme, buvo organizuoti 4 teisiamieji posėdžiai, vienas teismo posėdis buvo atidėtas, taigi ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta per 3 teisiamuosius posėdžius. Šioje byloje buvo pareikštas tik vienas kaltinimas vienam kaltinamajam dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo. Bylos apimtis nėra didelė, ją sudaro 3 tomai. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. G. civilinis ieškinys byloje tenkintas mažiau nei 50 procentų, todėl suteiktoms advokato paslaugoms apmokėti, kolegijos vertinimu, pakanka pirmosios instancijos teismo priteistos 1 500 Eur sumos. Taigi kaip matyti, pirmosios instancijos teismas vertino ne vieną kriterijų, o jų visumą, savo sprendimą motyvavo. Kolegija pastebi ir tai, jog įstatymo nuostata dėl išlaidų advokato paslaugoms atlyginimo nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam, teisinio lūkesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės pagalbos išlaidos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nukentėjusiojo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiojo apeliacinis skundas dalyje dėl proceso išlaidų pirmosios instancijos teisme priteisimo netenkinamas.

44. Nukentėjusiojo atstovas advokatas apygardos teismui pateikė prašymą dėl 1 331 Eur proceso išlaidų teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginimo, prašydamas jas priteisti, nurodo, kad jas sudaro 726 Eur už apeliacinio skundo parengimą bei 605 Eur už atstovavimą teismo posėdyje (3 t., b. l. 81-82).

45. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184, patvirtintose rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos) yra nustatyti atlygintinų išlaidų rekomenduojami maksimalūs dydžiai baudžiamosiose bylose. Tačiau šis dydis nustatomas ir atsižvelgiant į bylos aplinkybes pagal šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį; baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių). 2021 m. IV ketvirtyje vidutinis darbo užmokestis bruto buvo 1 679,3 Eur.

46. Apeliacinės instancijos teisme, kaip ir pirmosios instancijos teisme, nukentėjusįjį atstovavo advokatas R. Mikulskas, kuris paruošė apeliacinį skundą, taip pat dalyvavo 1 valandos trukmės teisiamajame posėdyje. Skundas pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas iš dalies. Nustatant priteistinų proceso išlaidų dydį, teismas atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus atlygintinų išlaidų rekomenduojamus maksimalius dydžius už: apeliacinio skundo, jeigu advokatas gynė asmenį pirmosios instancijos teisme, parengimą – 1,7 (2 854,81 Eur); už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1 (167,93 Eur). Byla nesudėtinga, vyko du posėdžiai (vienas buvo atidėtas dėl nukentėjusiojo atstovo prašymo), taigi byla išnagrinėta per vieną teisiamąjį posėdį, kuris truko vieną valandą. Taip pat atsižvelgtina į išlaidas, reikalingas atvykti teikti teisinių paslaugų į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta (Vilnius), kurios neišvengiamai susijusios su dalyvavimu teisiamajame posėdyje apeliacinės instancijos teisme. Kolegija sprendžia, kad prašoma priteisti 1 331 Eur atstovavimo išlaidų suma atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl priteistina nukentėjusiojo naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 3 punktu,

nusprendžia:

Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo J. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti J. G. iš A. K. 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. K. J. G. 1 500 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti ir 1 331 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinį diską su vaizdo bei garso įrašais, saugomą atskirame voke prie bylos, palikti saugoti byloje.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisGiedrius EndriukaitisDaiva Jankauskienė