Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

1.1.1.3; 1.3.2.11; 1.3.2.7.7; 1.3.3.3; 1.3.5.5; 1.3.5.7; 1.3.2.9.13; 1.3.2.11; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1

2022 m. gegužės 23 d.

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Andriui Marapolskui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl dalies darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovas B. L. (toliau – ieškovas) prašė teismo priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės ( toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ netesybas dėl neišmokėto darbo užmokesčio už 2021 m. birželio mėn. ir neišmokėtos kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas - vidutinį darbo užmokestį per mėnesį, padaugintą iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių; vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus; 1 000 Eur dydžio neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1 Ieškinyje nurodė, kad ieškovas ir D. L. santuoką sudarė 2008 m. vasario 8 d. Santuokos metu, 2009 m. kovo 31 d., sutuoktinių bendrojon jungtinėn nuosavybėn D. L. vardu buvo įgyta 100 vienetų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - Bendrovė ir/arba atsakovė), paprastųjų vardinių akcijų. Bendrovės direktorė nuo pat jos įsteigimo yra ieškovo sutuoktinė D. L.. Bendrovės veikla yra mažmeninė prekyba maisto produktais ir alkoholiniais gėrimais, kuri šiuo metu vykdoma dvejose vietose: 1) sutuoktiniams nuosavybės teise priklausančiame pastate-gyvenamąjame name, adresu (duomenys neskelbtini) kuriame veikla vykdoma nuo 2012 m., 2) išnuomotose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini)., kuriose veikla vykdoma nuo 2020 m. pavasario.

1.2 Ieškovas nuo 2016 m. birželio 30 d. Bendrovėje buvo įdarbintas vadybininko ir papildomoms pardavėjo pareigoms, tačiau pardavėjo funkcijas vykdė tik tuo metu, kai parduotuvėje nedirbo dvi pardavėjos, o faktiškai visą laiką atliko vadybininko funkcijas, t.y. esant poreikiui (iškvietus pardavėjoms ar direktorei) tvarkydavo parduotuvės įrengimus, rūpinosi prekių įsigijimu ir pristatymu, šiukšlių išvežimu ir kitais klausimais.

1.3 2021 m. birželio 12 d. ieškovo sutuoktinė D. L. pradėjo reikalauti, kad ieškovas išsikeltų iš šeimos gyvenamojo būsto, nuo to laiko sutuoktiniai neveda bendro ūkio, ieškovas 2021 m. liepos 1 d. kreipėsi dėl teisminės mediacijos inicijavimo, tikslu nutraukti santuoką.

1.4 2021 m. liepos 13 d.ieškovas kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių, siekdamas gauti informaciją apie gaunamas pajamas, kuri reikalinga santuokos nutraukimo byloje. Gavęs pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą sužinojo, jog nuo 2021 m. birželio 30 d. yra atleistas iš darbo, su juo darbo sutartis nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - LR DK) 58 str. 2 d. 1 p. pagrindu.

1.5 Nesutikdamas su Darbo sutarties nutraukimu, ieškovas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijai (toliau - DGK) pateikė prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. DGK 2021 m. spalio 4 d. priėmė sprendimą Nr. DGKS-4413 darbo byloje Nr. APS-105- 15023 (toliau - Sprendimas), kuriuo ieškovo prašymą tenkino iš dalies.

1.6 Kadangi ieškovas iš dalies nesutinka su DGK Sprendimu, kreipiasi į teismą, reikšdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Pažymėjo, jog ieškovas neginčija DGK Sprendimo dalyje, kurioje nuspręsta: priteisti iš atsakovės neišmokėtą darbo užmokestį už 2021 m. birželio mėnesį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas - 1 139,84 Eur (priskaitytina suma); pripažinti ieškovo 2021 m. birželio 30 d. atleidimą iš darbo pagal LR DK 58 str. 2 d. 1 p. neteisėtu; laikyti, kad darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovės nutraukta DGK sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, pagal LR DK 218 str. 6 d.; priteisti ieškovo naudai iš atsakovės 2 764,08 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus (LR DK 218 str. 4 d.).

1.7 Bendrovė su ieškovu darbo sutartį nutraukė nuo 2021 m. birželio 30 d., tačiau su juo neatsiskaitė. Atsižvelgiant į tai, DGK Sprendimu nuspręsta ieškovui priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už 2021 m. birželio mėn. ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas - 1 139,84 Eur (priskaitytina suma).

1.8 LR DK 147 str. 2 d. nurodoma, jog darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas. DGK Sprendime yra nurodoma, jog skaičiuojant netesybas nuo darbo santykių pasibaigimo dienos 2021 m. birželio 30 d. iki DGK sprendimo priėmimo dienos 2021 m. spalio 4 d. už kiekvieną darbo dieną, esant 5 darbo dienų savaitei, sudarytų 67 d.d. po 65,81 Eur - 4 409,27 Eur (DK 147 str. 2 d.), tačiau DGK nusprendė sumažinti netesybų kompensaciją daugiau nei tris kartus, iki vieno mėnesio ieškovo vidutinio darbo užmokesčio dydžio - 1 382,04 Eur. Su tokiu DGK Sprendimu nesutikdamas ieškovas yra priverstas inicijuoti darbo ginčą dėl teisės ir reikalauti priteisti netesybas LR DK nustatyta apimtimi už uždelstą atsiskaityti laikotarpį (bet ne daugiau nei už šešis mėnesius).

1.9 DGK Sprendime nutarta priteisti ieškovo naudai iš atsakovės 5 791,28 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį. Ši suma apskaičiuota už 88 darbo dienas, t.y. už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo (2021 m. birželio 30 d.) iki DGK Sprendimo įsiteisėjimo dienos (2021 m. lapkričio 4 d.).

1.10 Nagrinėjamu atveju negalima laikyti, jog DGK Sprendimo įsiteisėjimo dieną jame numatytas sprendimas bus įvykdytas, kadangi šios dvi sąlygos nėra tapačios. Atsižvelgiant į tai, ieškovas prašo priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus ( LR DK 218 str. 4 d.).

1.11 Sužinojus, jog ieškovas yra atleistas iš darbo, jį ištiko šokas, nes apie tokį atleidimą jis nebuvo įspėtas ir informuotas. Be to, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos darbuotoja, pateikdama pažymą apie pajamas, kurioje užfiksuotas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, nurodė, jog ieškovui esant atleistam LR DK 58 str. 2 d. 1 p. pagrindu, jis neteks teisės gauti nedarbo draudimo išmoką, kas dar labiau sukrėtė ieškovą. Šiuo metu jis patiria stresą, negali miegoti naktimis, nes yra netekęs pragyvenimo šaltinio, nors turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus. Ieškovas patirtą neturtinę žalą vertina 1 000 Eur suma, kurią prašo priteisti iš Bendrovės.

1.12 Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti.

II. Atsakovės atsikirtimai ir reikalavimai

2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti.

2.1 Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nors ieškovas DGK sprendimą dalyje dėl netesybų LR DK nustatyta apimtimi už uždelstą atsiskaityti laikotarpį (bet ne daugiau nei šešis mėnesius) priteisimo ginčija, jis nepateikė nei vieno motyvo, kodėl jo nuomone toks DGK sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

2.2 Atsakovės įsitikinimu, kaip pagrįstai sprendė DGK, nagrinėjamu atveju yra pagrindas netesybų dydį sumažinti. Kasacinis teismas aiškindamas DK 147 str. 2 d. normą ne kartą pažymėjo, kad jos paskirtis tiek kompensacinė (darbuotojui), tiek prevencinė ir nubaudimo (darbdaviui).Atsakovės įsitikinimu, net ir DGK priteistas netesybų dydis laikytinas neadekvačia sankcija bendrovei, kuri neatitinka nei proporcingumo nei teisingumo principų, įvertinus darbdavio padarytą pažeidimą, paties ieškovo veiksmus (kaltę) ir įmonės finansinę padėtį, kuri šiuo metu yra itin sudėtinga.

2.3 Ieškovas yra kartu ir bendrovės akcininkas, Bendrovė įsteigta santuokoje, ieškovui ir D. L. (dabartinei atsakovės vadovei) priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Šiai dienai Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo, sprendžiamas ir Bendrovės akcijų padalinimo klausimas. Akcininkų (D. L. ir B. L.) tarpusavio santykiai šiuo metu yra įtempti ir konfliktiški. Prasidėjus santuokos nutraukimo procesui ieškovas savavališkai nusprendė nebesilankyti darbo vietoje ir nebeatlikti darbo sutartimi sulygto darbo nuo 2021 m. birželio 10 d., ko pasėkoje, atsakovė nematė kitos išeities kaip tik fiksuoti ieškovui pravaikštas už visą nedarbo laikotarpį bei skirti griežčiausią nuobaudą – atleidimą iš darbo.

2.4 Nors DGK ir pripažino ieškovo atleidimą neteisėtu vertintina tai, jog ieškovo atleidimas iš darbo buvo pripažintas neteisėtu nustačius, jog atsakovė nesilaikė visų įstatymų formalių nuostatų reikalingų tokiam sprendimui priimti, o ne dėl to, jog būtų faktiškai nustatytos aplinkybės, kad vis tik ieškovas fiksuotų pravaikštų laikotarpiu būtų vykdęs jam priskirtas darbo funkcijas. Ieškovui jau buvo priteistas darbo užmokestis už laikotarpį, per kurį jis faktiškai jokių darbo funkcijų neatliko. Todėl tenkinimas ieškovo reikalavimo priteisti pastarajam ir netesybas, neatitiktų jokių teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų.

2.5 Pabrėžė, jog įmonės finansinė būklė šiuo metu yra sunki, dėl neteisėtų ir piktybiškų ieškovo veiksmų tyčiniais veiksmais siekiant pakenkti įmonei, atsakovė neišgali darbuotojams sumokėti jiems priklausančių darbo užmokesčių, Bendrovėje dėl patiriamų finansinių sunkumų teko susimažinti veiklos apimtis, darbuotojų skaičių, atsakovė neišgali laiku susimokėti socialinio draudimo. Atsakovė turi vykdytinų įsipareigojimų ir kreditoriams, kurių dalis jau yra išieškomi per antstolius.

2.6 Pažymėjo, kad darbas Bendrovėje bei gaunamas darbo užmokestis niekada nebuvo ieškovo pragyvenimo šaltiniu. Ieškovas jau eilę metų dirba statybų versle pagal verslo liudijimą ir jo pagrindinės pajamas yra būtent iš vykdomo statybų verslo. Ieškovo iki šiol gaunamos pajamos neabejotinai yra reikšmingos sprendžiant netesybų priteisimo klausimą, nes paneigia ieškovo dėstomas aplinkybes, kad jis prarado vienintelį savo pajamų šaltinį ir tuo pačiu patvirtina, kad netesybų priteisimas atsakovei visa apimtimi reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp tariamo teisės pažeidimo ir sankcijos, todėl šį ieškovo reikalavimą prašo atmesti kaip nepagrįstą arba sumažinti iki 100 Eur dydžio mokėtinų netesybų dydžio.

2.7 Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą nutrodė, kad ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad atleidimas iš darbo būtų pakenkęs jo reputacijai, suformavęs neigiamą aplinkinių nuomonę ar kažkaip kitaip apribojęs ieškovo galimybę konkuruoti rinkoje. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad dėl darbdavio veiksmų būtų patyręs sveikatos sutrikimų ar kitų neigiamų pasekmių. Nors ieškovas teigia neva pergyvenantis dėl to kaip jam reikės išlaikyti jo du nepilnamečius vaikus, tokiais teiginiais ieškovas tik klaidina teismą, ieškovo pagrindinis pajamų šaltinis visuomet buvo jo gaunamos pajamos iš vykdomos veiklos pagal verslo liudijimą.

2.8 Dėl reikalavimo priteisti ieškovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, nurodė, kad toks ieškovo reikalavimas tik dar kartą įrodo jo piktybiškumą ir siekį prisiteisti iš įmonės maksimalias kompensacijos tyčiniais veiksmais vilkinant bylą.

2.9 Pažymėjo, kad tiek teismas, tiek DGK iš esmės išspręsdamas individualų ginčą dėl teisės ir pagal DK 218 straipsnio 4 dalį priteisdamas darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi apskaičiuoti ir rezoliucinėje dalyje nurodyti: 1) priteisiamą vidutinio darbo užmokesčio sumą, apskaičiuotą už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo darbuotojo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos imtinai; 2) priteisiamą vidutinį darbo dienos užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį po teismo sprendimo priėmimo, šio laikotarpio pradžios dieną ir pabaigos momentą, darbuotojo savaitės darbo laiko režimą (darbo dienų skaičių per savaitę). Nagrinėjamu atveju DGK sprendimas visiškai atitinka paminėtus reikalavimus, dėl ko naikinti DGK sprendimo nėra pagrindo.

2.10 Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad atsakovė yra smulki įmonė priklausanti bendrasavininkams ieškovui ir atsakovės direktorei jungtinės nuosavybės teise. Įmonė šiuo metu veiklos nevykdo, įmonė yra įsiskolinusi darbuotojams darbo užmokestį, ieškovas yra kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Laiko, kad ieškovo reikalavimas priteisti jam didesnes kompensacijas ir tariamą neturtinę žalą yra nesąžiningas, nes įmonė šiai dienai nėra pajėgi atsiskaityti su darbuotojais, sąžiningai užsidirbusiais darbo užmokestį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Nustatyta, kad ieškovas ir D. L. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) sutuoktinių bendrojon jungtinėn nuosavybėn D. L. vardu buvo įgyta 100 vienetų UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini). paprastųjų vardinių akcijų. Bendrovės direktorė nuo pat jos įsteigimo yra ieškovo sutuoktinė D. L.. Ieškovas nuo 2016 m. birželio 30 d. Bendrovėje buvo įdarbintas vadybininko ir papildomoms pardavėjo pareigoms.

4. 2021 m. liepos 1 d. ieškovas kreipėsi dėl teisminės mediacijos inicijavimo tikslu nutraukti santuoką. Gavęs pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą sužinojo, jog nuo 2021 m. birželio 30 d. yra atleistas iš darbo LR DK 58 str. 2 d. 1 p. pagrindu.

5. DGK 2021 m. spalio 4 d. priėmė sprendimą Nr. DGKS-4413 darbo byloje Nr. APS-105- 15023, kuriuo nusprendė ieškovo prašymą tenkinti iš dalies: prašymą dėl neturtinės žalos - atmesti; prašymą priteisti darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir netesybas, prašymą pripažinti atleidimą neteisėtu - tenkinti ir priteisti iš atsakovės neišmokėtą darbo užmokestį už 2021 m. birželio mėn. ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas - 1 139,84 Eur (priskaitytina suma) bei netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką - 1 382,04 Eur (priskaitytina suma); pripažinti ieškovo 2021 m. birželio 30 d. atleidimą iš darbo pagal LR DK 58 str. 2 d. 1 p. neteisėtu, laikyti, kad darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovės nutraukta DGK sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, pagal LR DK 218 str. 6 d.; priteisti 5 791,28 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį; priteisti 2 764,08 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus (LR DK 218 str. 4 d.).

6. Mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašas patvirtina, kad ieškovas atitinkamais laikotarpiais užsiiminėjo statybos darbais pagal verslo liudijimą; atitinkamai pusę metų iki jo atleidimo iš darbo ( 2021 m. birželio 30 d.) jis tokia veikla neužsiiminėjo, o po atleidimo iš darbo pas atsakovę nuo 2021 m. liepos 27 d. vėl pradėjo dirbti pagal verslo liudijimą.

7. Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad 2022 m. kovo 22 d. B. L. kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ; jo pareiškimas 2022 m. kovo 29 d. teismo nutartimi buvo priimtas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė D. L. įpareigota ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie kreditoriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teisme priėmimą gavimo dienos pateikti teismui juridinio asmens kreditorių ir skolininkų sąrašus, juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinį už atitinkamus laikotarpius, informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka informaciją apie įkeistą turtą ir kt. dokumentus. Už nurodytų įpareigojimų nevykdymą 2022 m. balandžio 19 d. apygardos teismo nutartimi D. L. paskirta bauda ir ji pakartotinai įpareigota pateikti teismo prašomus dokumentus iki 2022 m. balandžio 28 d. 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinė byla pagal pareiškėjo B. L. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2022 m. gegužės 17 d.

Dėl neteisėto atleidimo iš darbo pasekmių

8. Šalys neginčijo DGK Sprendimo dalyje dėl pripažinimo ieškovo 2021 m. birželio 30 d. atleidimo iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal LR DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą neteisėtu, tačiau ieškovas ginčijo DGK Sprendimo dalį dėl neteisėto atleidimo iš darbo pasekmių, o būtent – laikė, kad DGK Sprendimas priteisti 5 791,28 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį šią sumą apskaičiuojant už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo (2021 m. birželio 30 d.) iki DGK Sprendimo įsiteisėjimo dienos (2021 m. lapkričio 4 d.) neteisėtas, kadangi pagal DK 218 straipsnio 4 dalį, patenkinus pagrindinį reikalavimą, tenkinamas ir fakultatyvus reikalavimas priteisti atsakovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus (DK 218 straipsnio 4 dalis).

9. Pagal atsakovės pateiktą Pažymą DGK ieškovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis (bruto) – 1 382,04 Eur, dienos darbo užmokestis (bruto) – 65,81 Eur, kas reiškia, jog ieškovo prašomas priteisti vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2021 m. birželio 30 d.) iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos (2022 gegužės 23 d. imtinai) sudaro 14 873,36 Eur (1 382,04 × 10 + 65,81 Eur × 16 d. d., neatskaičius mokesčių). Tenkinant ieškovo reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, jam turėtų būti priteisiama 14 873,36 Eur bei po 65,81 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną paskesnę darbo dieną, skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 24 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, bet ne ilgiau kaip už vienus metus.

10. Atsakovė laikė, kad DGK ieškovui priteistas 5 791,28 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laikotarpį yra pakankamas, o ši suma nėra iki šiol išmokėta dėl itin sunkios bendrovės finansinės padėties.

11. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, spręsdamas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, teismas turi įvertinti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus DK nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis. Nustatęs, kad prašomos priteisti kompensacijos dydis prieštarauja teisingumo principui, yra iš esmės neproporcingas ar sukelia sunkių neigiamų padarinių, teismas kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydį gali mažinti. Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis. Šis teismų praktikoje suformuluotas aplinkybių, reikšmingų kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio vertinimui, sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017; 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018; 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-701/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020).

12. Vertinant atsakovės turtinę padėtį iš jos pateiktų duomenų matyti, kad atsakovo atleidimo dieną įmonėje dirbo 7 darbuotojai, o 2021 m. spalio 21 d. - 4 darbuotojai. Teismo sprendimo priėmimo dienai įmonėje apdraustų darbuotojų nėra (nuo 2022 m. kovo 5 d.) (https://rekvizitai.vz.lt/imone/(duomenys neskelbtini)/ ). Vertinant atsakovės pateiktus įmonės įsiskolinimus matyti, kad atsakovo atleidimo dieną įmonė skolų SODRAI neturėjo, 2021 m. spalio 18 d. įsiskolinimas SODRAI buvo 1180,05 Eur, kuris iki 2021 m. spalio 26 d. buvo padengtas; 2021 m. lapkričio 16 d. įsiskolinimas buvo 587,74 Eur, nuo 2021 m. lapkričio 22 iki 2021 m. gruodžio 7 d. įsiskolinimo nebuvo; nuo 2021 m. gruodžio 16 d. iki 2022 m. gegužės 5 d. įsiskolinimas SODRAI didėjo nuo 515,49 Eur iki 1448,65 Eur (https://rekvizitai.vz.lt/imone/(duomenys neskelbtini)/). Tokie byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad įmonės finansinė padėtis teismo sprendimo priėmimo šioje byloje dienai nėra gera, tačiau tuo pačiu matyti, kad po ieškovo atleidimo iš darbo ir po DGK Sprendimo priėmimo atsakovės įmonėje finansinė padėtis nebuvo tolygiai blogėjanti, ji svyravo, tačiau nepaisant to, atsakovė nėra pervedusi atsakovui jokios DGK Sprendimu priteistos sumos. Informacija iš Teismų infoprmacinės sistemos LITEKO taip pat patvirtina, kad ieškovas, neatgaudamas jokių priteistų sumų kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, tačiau atsakovė ignoruoja teismo įpareigojimus pateikti dokumentus, dėl ko jai jau yra paskirta bauda. Iš viešai prieinamų įmonės Pajamų, pelno duomenų (https://rekvizitai.vz.lt/imone/(duomenys neskelbtini)/) matyti, kad 2020 metais atsakovės pardavimo pajamas sudarė 389 405 Eur, dėl kokių priežasčių 2021 metais įmonės veikla sutriko, kaip matyti iš teismui prieinamos informacijos – nuo tada, kai pašlijo šalių santykiai šeimoje, atsakovė duomenų nepateikė. Atsakovei nepateikus teismo nurodytų dokumentų į bylą pagal ieškovo prašymą iškelti atsakovei bankroto bylą, o taip pat ir šią bylą, teismas neturi galimybės nustatyti realios atsakovės įmonės finansinės padėties.

13. Vertinant užsitęsusį bylos teisminį nagrinėjimą pažymėtina, kad 2021 m. lapkričio 12 d. teismui priėmus ieškinį ir nustačius terminą atsakovei atsiliepimui pateikti, jis atsakovės atstovės prašymu buvo pratęstas; 2021 m. gruodžio 13 d. parengiamajame posėdyje teismui perėjus į teismo posėdį ir paskyrus jį 2022 m. vasario 1 d., nei nurodytą dieną, nei 2022 m. balandžio 7 d. teismo posėdžiai neįvyko atsakovės prašymų pagrindu. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė ne dėl ieškovo ar jo atstovų kaltės, todėl konstatuoti netinkamo ieškovo procesinio elgesio nėra pagrindo.

14. Ieškovas pas atsakovę dirbo pagal darbo sutartį 5 metus, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tam tikrais laikotarpiais ieškovas dirbdavo ir pagal verslo liudijimą. Laikotarpiu nuo 2021 m. sausio mėnesio iki jo atleidimo iš darbo dienos ieškovas dirbo tik pas atsakovę, nuo 2021 m. liepos 27 d. iki šiol ieškovas dirba pagal verslo liudijimą.

15. Aiškindamas pakitusį teisinį reglamentavimą iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 300 straipsnio 4 dalyje kasacinis teismas yra nurodęs, kad aplinkybė dėl darbuotojo gautų kitoje darbovietėje pajamų nėra pakankamas argumentas sumažinti darbuotojui priteistinos išmokos už priverstinės pravaikštos laiką dydį kitoje darbovietėje jo gauta pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-701/2019). Kita vertus, tokia išvada negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad nurodyta aplinkybė turi būti ignoruojama sprendžiant klausimą, kokio dydžio išmoka būtų proporcinga susiklosčiusioje individualioje situacijoje. Nagrinėjamu atveju, ieškovo atstovė pripažino, kad jos atstovaujamasis dirba, tačiau nenurodė kokio dydžio pajamas gauna, tokių duomenų nepateikė ir pats ieškovas, todėl, teismo nuomone, faktas, kad atsakovas yra įsidarbinęs turėtų vertinamas sprendžiant priverstinės pravaikštos mažinimo klausimą.

16. Spręsdamas klausimą dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką mažinimo teismas vertina ir tai, jog 2021 m. rugsėjo 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-21020-947/2021, kurioje sprendžiamas ieškovo ir jo sutuoktinės santuokos nutraukimo klausimas, nepilnamečių vaikų R. L., gimusio (duomenys neskelbtini) ir L. L., gimusios (duomenys neskelbtini) laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, o iki teismo sprendimo priėmimo iš D. L. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 200 Eur. Kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovo atstovė, ieškovo sutuoktinė išlaikymo nepilnamečiams vaikams geranoriškai neteikia, jis išieškomas priverstine tvarka ir šiai dienai įsiskolinimo suma siekia 1600 Eur. Atsakovės atstovas šių aplinkybių nepaneigė.

17. Apibendrinant Sprendimo 11–16 punktuose išdėstytus argumentus teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš dalies sumažinti kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką, t.y. ieškovui iš atsakovės priteistiną vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką sumą sumažinti nustatant priteistiną 10 000 Eur sumą (neatskaičius mokesčių). Tokios sumos priteisimas, teismo nuomone, užtikrins proporcingumo principą ir šalių interesų pusiausvyrą.

Dėl reikalavimo taikyti DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytą sankciją

18. Sprendžiant klausimą dėl galimybės šioje byloje taikyti DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytą sankciją, t. y. tenkinti ieškovo reikalavimą priteisti netesybas LR DK nustatyta apimtimi už uždelstą atsiskaityti laikotarpį (bet ne daugiau nei už šešis mėnesius), teismas vadovaujasi suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kompensacija už uždelstą atsiskaityti darbo užmokestį ir vidutinis darbo užmokestis už priverstines pravaikštas konstatavus neteisėto darbuotojo atleidimo faktą taikytinos skirtingoms faktinėms situacijoms ir jas abi mokant vienu metu gali būti paneigta šių išmokų kompensacinė prigimtis ir toks mokėjimas lemtų nepagrįstą darbuotojo praturtėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2012; 2015 balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262-687/2015). Nors šios nutartys priimtos galiojant Darbo kodekso redakcijai, kuri buvo priimta 2002 m. birželio 4 d., tačiau šis aiškinimas yra aktualus ir taikant pasekmes pagal šiuo metu galiojančio DK 147 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnio 4 dalį (2021 m. spalio 19 d. Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A- 1377-945/2021 22 punktas). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti jam netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką atmestinas, kaip teisiškai nepagrįstas.

Dėl neturtinės žalos

19. Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas, priėmęs sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, turi teisę priteisti patirtą turtinę ir neturtinę žalą (DK 217 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 218 straipsnio 2, 4 dalys). Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę.

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl DK 250 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimas atleidimo iš darbo neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2007; 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2008).

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo teisiniuose santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006; 2020 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-248/2020).

22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas buvo neteisėtai atleistas iš darbo pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, jam nežinant ir tokiu pagrindu, kuris suponuoja itin neigiamą įspūdį apie asmenį, neigiamai paveikia jo reputaciją, o kaip nustatyta DGK Sprendimu, kurio šalys neginčijo, tokiam atleidimui teisinio pagrindo nebuvo. Dėl to, teismo įsitikinimu, nagrinėjamo ginčo kontekstas ir byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti iš dalies pagrįstu ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas sprendžia, kad darbdavio neteisėti veiksmai drausmine tvarka baudžiant ieškovą ir skiriant griežčiausią drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo už pravaikštas, kurių darbdavys neįrodė, neabejotinai sukėlė darbuotojui įtampą, stresą, nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, privertė ieškovą, kaip įmonės bendrasavininką, jaustis pažemintu kitų darbuotojų akyse, todėl tokio pobūdžio ieškovo darbo teisių pažeidimas sudaro teisinį pagrindą priteisti jam iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą kuris, atsižvelgiant į ieškovui priteisiamas kompensacijas, CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus bei kitas reikšmingas aplinkybes, yra 250 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai tenkinti 30,74 proc. (67,23 proc. dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką + 0 proc. dėl netesybų priteisimo DK 147 straipsnio 2 dalies pagrindu + 25 proc. dėl neturtinės žalos).

24. Ieškovas pateikė duomenis, kad patyrė 1 500 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytų atlygintinų sumų. Kadangi ieškovo ieškinys yra tenkintinas 30,74 proc. apimtimi, ieškovui priteistina proporcinga patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis – 461,10 Eur (1 500 x 30,74 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsakovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teisme, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nespręstinas.

25. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio paduodant ieškinį mokėjimo, žyminis mokestis apskaičiuotinas patenkintų reikalavimų daliai. Už patenkintus 10 250 Eur (10 000 Eur +250 Eur) turtinius reikalavimus mokėtinas 231 Eur (10 250 Eur x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Todėl iš atsakovės valstybei priteistina 231 Eur žyminio mokesčio.

26. Ieškinį patenkinus 30,74 proc., iš atsakovės valstybei priteisiamos 6,88 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 270, 410–418 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atskovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui B. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 000 Eur (dešimties tūkstančių eurų 00 ct) (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) neturtinės žalos.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovui B. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 461,10 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt vieno euro 10 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 231 Eur (dviejų šimtų trisdešimt vieno euro 00 ct) Eur žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6,88 Eur (šešių eurų 88 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.