- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-23
- Bylos Nr.
- I-2849-422/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01830-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- K. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
- Kategorijos
nedalyvaujant pareiškėjui K. V., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde ( b.l. 4-5) nurodė, kad Pravieniškių PN-AK, skirdama atlikti bausmę baudos izoliatoriuje, neužtikrino į baudos izoliatoriaus kameras patalpintam pareiškėjui reglamentuotos vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos. Nurodė, kad kamerų techninė būklė buvo avarinė, tai kėlė grėsmę susirgti įvairiomis ligomis, pradedant nereikšmingais sveikatos sutrikimais, baigiant – plaučių vėžiu ar psichologiniais sutrikimais. Taip pat nurodė, kad kameros neatitiko higienos reikalavimų, nes jose buvo netinkamas apšvietimas, tvyrojo drėgmė, buvo apipelijusios sienos. Kėlė pretenzijas dėl galiojančio teisinio reglamentavimo neatitinkančio sanitarinio mazgo įrengimo, tvirtindamas, kad sanitariniame mazge nebuvo ventiliacijos, todėl iš jo sklido blogas kvapas, taip pat nurodė, kad kamerose nebuvo sėdimo unitazo. Tvirtino, jog kalėdamas tokiomis sąlygomis patyrė fizinį skausmą, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinių sukrėtimų, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, t.y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 10 000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepime į skundą (b. l. 12-17) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjui kalint Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpose vienam asmeniui tekusi gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Paaiškino, kad visi įstaigoje esantys pastatai tinkami eksploatuoti, įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus, duomenys apie remontus nekaupiami. Kamerų tipo bei baudos izoliatoriaus kamerų patalpoms kiekvieną parą eilės tvarka iš jose nuobaudas atliekančių nuteistųjų skiriami kamerų budėtojai, kurie aprūpinami visomis patalpų valumui būtinomis priemonėmis (šepečiu grindims, šluoste, šiukšlių semtuvėliu, kibiru, kriauklių, plytelių, klozetų šveitimui skirtais milteliais ir rūgštiniu valikliu). Dalyvaujant pareigūnams, kamerų budėtojai nuolat palaiko švarą patalpose, jas vėdina, plauna grindis, sanitarinius įrenginius. Santykinė oro drėgmė didėja netinkamai vėdinant patalpas, dėl to gali atsirasti pelėsis. Pelėsio kamerų tipo patalpose nebūtų, jeigu jose esantys nuteistieji tinkamai atlikinėtų budėtojo pareigas (jas valytų, vėdintų), taigi, kamerose buvęs pelėsis buvo sąlygotas netinkamo minėtos pareigos vykdymo. Patalpos, kuriose kalėjo pareiškėjas, vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Pareiškėjas su skundais dėl oro trūkumo nesikreipė. Pataisos namuose užtikrinama tinkamas temperatūros palaikymas nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Esant būtinumui, nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Pravieniškių PN-AK 1-o sektoriaus kamerose įrengti kaitrinių lempų ir liuminescencinių lempų šviestuvai. Įstaiga užtikrina tinkamą patalpų apšvietimą. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes ar sugadintus šviestuvus, jie nedelsiant keičiami naujais. Kamerų techninė apžiūra atliekama kasdien, jų metu nustatyti pažeidimai šalinami nedelsiant. Kamerų, kuriose kalėjo pareiškėjas, sanitariniai mazgai įrengti bei aprūpinti inventoriumi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, juose įrengti tupimi unitazai. Pareiškėjas, kalėdamas 1-ame sektoriuje, į Pataisos įstaigos Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus nesikreipė. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje duomenų, kad jis būtų kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl sveikatos būklės pablogėjimo, kurį galėjo įtakoti blogos gyvenimo sąlygos, nėra. 2016 m. spalio 11 d. ir 2017 m. spalio 21 d. pareiškėjas kreipėsi į gydytoją psichiatrą dėl nemigos bei problemų būryje, jam buvo skirtas gydymas. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.
Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, atstovas apie teismo posėdį pranešta, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 77 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su atsakovo veiksmais, kalinant pareiškėją Pravieniškių PN-AK uždarosios zonos avarinės būklės, higienos reikalavimų neatitinkančiose kamerose, pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpose buvo kalinamas tam tikrais periodais laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. spalio 6 d., todėl šis laikotarpis ir laikytinas vertinamuoju laikotarpiu byloje.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m. vienam žmogui.
Pažymėtina, kad nei EŽTT praktikoje, nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nenustatytas reikalavimas, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą, iš jo eliminuoti baldais ir kitais įrenginiais užstatytą plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą Konvencijos 3 straipsnio kontekste, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr. pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 ir kt.). Kita vertus, ši aplinkybė savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš gyvenamosios patalpos ploto turi būti atimamas joje esančių baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas (žr., pav., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prie Rusiją (pareiškimo Nr.34393/03), 20121 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prie Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06 ir t.t.), taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016 ir kt.). Taigi baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet nekonstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus.
Į bylą atsakovo atstovas pateikė duomenis (b.l.27-29), patvirtinančius, kad pareiškėjas nuo 2014 m. gegužės 3 d. iki 2014 m. gegužės 8 d. buvo kalinamas kameroje Nr. 2, kurios gyvenamasis plotas yra 16,38 kv. m., joje įrengtos 4 miegamosios vietos, ginčo laikotarpiu šioje kameroje buvo laikomi keturi nuteistieji, todėl pareiškėjui šioje kameroje teko 4,1 kv. m.
Laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 6 d. iki 2015 m. sausio 11 d. pareiškėjas kalėjo karantino patalpoje Nr. 1, kurios gyvenamasis plotas 36,73 kv. m., joje įrengta 10 miegamųjų vietų, ginčui aktualiu metu šioje kameroje buvo trys nuteistieji, todėl pareiškėjui šioje kameroje teko 12,2 kv. m.
Nuo 2015 m. gruodžio 4 d. iki 2015 m. gruodžio 18 d. ir nuo 2015 m. gruodžio 21 d. iki 2016 m. sausio 2 d. pareiškėjas kalėjo kameroje Nr. 6, šios kameros plotas 16,38 kv. m., joje įrengtos 4 miegamosios vietos. Laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 4 d. iki 2015 m. gruodžio 18 d. kameroje kalėjo 3 asmenys, nuo 2015 m. gruodžio 21 d. iki 2016 m. sausio 2 d. – 4 asmenys, todėl atitinkamais laikotarpiai šioje kameroje pareiškėjui teko 5,5 kv. m. ir 4,1 kv. m.
Nuo 2015 m. lapkričio 19 d. iki 2015 m. gruodžio 4 d. pareiškėjas kalėjo kameroje Nr. 7, kurios gyvenamasis plotas 16,38 kv. m., joje įrengtos 4 miegamosios vietos, tačiau nurodytu laikotarpiu minėtoje kameroje kalėjo du nuteistieji, todėl pareiškėjui joje teko 8,2 kv. m.
Laikotarpiais nuo 2015 m. gegužės 10 d. iki 2015 m. gegužės 25 d. ir nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. iki 2016 m. spalio 6 d. pareiškėjas kalėjo karantino patalpoje Nr. 2, kurios gyvenamasis plotas 36,73 kv. m., joje įrengta 10 miegamųjų vietų. Nuo 2015 m. gegužės 10 d. iki 2015 m. gegužės 25 d. kameroje buvo 10 asmenų, nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. iki 2016 m. spalio 6 d. pareiškėjas buvo vienas, todėl atitinkamais laikotarpiais jam teko 3,67 kv. m. ir 36,73 kv. m. gyvenamojo ploto.
Pažymėtina, kad skunde pareiškėjas detaliai nenurodė konkrečių kamerų ir jose kartu su juo kalėjusių asmenų skaičiaus. Gavęs atsiliepimą į skundą, pareiškėjas atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie kamerų gyvenamąją plotą, jose kalėjusių asmenų skaičių, kalėjimo laikotarpius ir pan. neginčijo, todėl teismas vadovaujasi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis spręsdamas pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą.
Nustatyta, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. spalio 6 d. atliekant laisvės atėmimo bausmę uždarosios zonos kamerose, reglamentuota 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, be to, tam tikrais periodais pareiškėjui teko žymiai daugiau nei reglamentuota gyvenamojo ploto (5,46 kv. m., 8,2 kv. m., 36,73 kv. m.).
Byloje nenustačius gyvenamojo ploto normos pažeidimo, teismo nuomone, nėra pagrindo šiame kontekste atsakovo deliktinei atsakomybei kilti.
Pareiškėjas skunde neturtinę žalą siejo su avarine kamerų būkle, kėlė pretenzijas dėl ginčo patalpų netinkamo apšvietimo, santykinės oro drėgmės, pelėsio.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) (akto redakcija galiojusi ginčo iki 2015-11-01)) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.
Gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. (Higienos normos HN 76:2010 22 p.) .
Fizikiniai gyvenamųjų patalpų oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio parametrai, kuriuos turi atitikti gyvenamosios patalpos, nurodyti Higienos normos HN 76:2010 26 p., pagal kurį gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra šiltuoju metų periodu turi būti 18-28°C, santykinė drėgmė 35-65, oro judėjimo greitis – 0,15-0,25 m/s, šaltuoju metų periodu turi būti 18-22°C, santykinė drėgmė 35-60, oro judėjimo greitis – 0,05-0,15 m/s.
Gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių (Higienos normos HN 76:2010 56 p.).
Laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį Higienos normos HN 76:2010 62 p.).
Analogiškos nuostatos išdėstytos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) (įsigaliojusios nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) 14, 16, 17 ir 39 punktuose.
Higienos normos HN 134:2015 12 p. nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Administracinių teismų praktika, pagal kurią įrodinėjimo našta neteisėtų veiksmų vertinimo etape tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai, be kita ko, grindžiama Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. EŽTT tokiose bylose atidžiai atsižvelgia į objektyvius sunkumus, kuriuos patiria pareiškėjas, rinkdamas įrodymus tam, kad pagrįstų savo teiginius, susijusius su kalinimo sąlygomis. Dėl įkalinimo įstaigų režimui būdingų apribojimų negalima realistiškai tikėtis, kad įkalintieji pateiks savo kamerų nuotraukas ar pateiks tikslius jų ploto, temperatūros ar apšvietimo matavimų duomenis. Vis dėlto pareiškėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir bent kai kuriuos įrodymus, pagrindžiančius jų skundus (pvz., kartu kalinčio asmens rašytinius paaiškinimus ar, kai įmanoma, nuotraukas) (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08). Tačiau bylose, susijusiose su nepriimtinomis kalinimo sąlygomis, neįmanoma pritaikyti principo affirmanti incumbit probatio (tas, kas teigia, turi tai įrodyti), nes prieigą prie informacijos, galinčios pagrįsti ar paneigti kaltinimus, paprastai turi tik atsakovas (žr., pvz., EŽTT 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą byloje Olszewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 21880/03), 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 2011 m. sausio 11 d. sprendimą byloje Hacioglu prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 2573/03).
Taigi įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.).
Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016,; taip pat žr., pvz., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą byloje Grigoryevskikh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 22/03)).
Atsakovo atstovas į bylą pateikė Pravieniškių PN-AK Ūkio ir komunalinių viršininko paslaugų skyriaus pažymą, kurioje nurodyta, kad įstaigoje įrengti kaitrinių lempų ir liuminescencinių lempų šviestuvai, taip užtikrinamas tinkamas gyvenamųjų patalpų apšvietimas. Pranešus apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į skiriamas lėšas (b.l. 28-29).
Teismo nuomone, atsakovo atstovas nepateikė teismui objektyvių įrodymų, apie ginčo kamerų techninę būklę, jų remontą, kamerų apšvietos, santykinės oro drėgmės, atitiktį nurodytų higienos normų reikalavimams (t.y. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, duomenų apie ginčo kamerų remontą ir pan.) bylai aktualiu laikotarpiu, todėl šios aplinkybės vertinamos pareiškėjo naudai ir atitinkamai šiame kontekste gali būti konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017).
Kita vertus, pagal aukščiau nurodyta teismų praktiką, yra reikalaujama iš pareiškėjo pateikti teismui pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais – pateikti ir galimus pateikti kai kuriuos įrodymus.
Šiuo atveju skunde pareiškėjas nedetalizavo bei nepagrindė savo teiginių dėl avarinės kamerų būklės, nenurodė, kokioje konkrečioje kameroje, kokiu laikotarpiu ir kuo ši būklė pasireiškė. Taip pat nenurodė, kurioje konkrečiai kameroje buvo kiekvienas jo nurodytų pažeidimų, t.y. nenurodė, kokioje kameroje ir kur buvo pelėsis, didelė drėgmė, netinkama apšvieta, nekonkretizavo, kokia kameros apšvieta (dirbtinė ar natūrali) neatitiko higienos reikalavimų (aktualu iki 2015 m. lapkričio 1 d.). Nurodytų aplinkybių nepagrindė jokiais leistinais įrodymais (kartu kalėjusių asmenų rašytiniais parodymais, neprašė jų kviesti liudytojais ir pan.), taip pat nedetalizavo, kada, kokiu būdu pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kalėdamas ginčo kamerose, pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją ar kitas kompetentingas institucijas dėl ginčo kamerų techninės būklės, apšvietos, drėgmės ar pelėsio. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjui nagrinėjamoje byloje nedetalizavus ir nekonkretizavus aplinkybių, iš kurių yra kildinama neturtinė žala, teismo nuomone, atsakovo atstovo galimybė pateikti į bylą pareiškėjo argumentus paneigiančius įrodymus, buvo apsunkinta, tai šalina atsakovo atstovo atsakomybę dėl aukščiau pareiškėjo nurodytų abstrakčių pretenzijų dėl ginčo kamerų avarinės būklės, netinkamos apšvietos, drėgmės ir pelėsio.
Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nenurodė kaip dėl kamerų avarinės būklės, netinkamos apšvietos, santykinės oro drėgmės, pelėsio pablogėjo jo padėtis, t. y. kuo jam pasireiškė patirta neturtinė žala. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog dėl kamerų avarinės būklės jis galėjo susirgti įvairiomis ligomis, yra abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio, nukreiptos į ateitį, todėl negali būti pripažintos tinkamu pagrindu pareiškėjui padarytos neturtinės žalos fakto konstatavimui. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, pareiškėjo argumentai dėl avarinės kamerų būklės, netinkamos apšvietos, santykinės oro drėgmės, pelėsio atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl pareiškėjo nurodytų argumentų, jog kamerose buvo pelėsio, svarbu pažymėti, kad pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jiems turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai) (Higienos normos HN 76:2010 58 p.; Higienos normos HN 134:2015 37 p.). Pravieniškių PN-AK yra patvirtinta gyvenamųjų patalpų valymo tvarka (toliau – ir Tvarka) (b.l.18-20) pagal kurios 1.1. punktą, nuteistieji, atliekantys nuobaudas uždarosios zonos kamerose, kiekvieną dieną eilės tvarka skiriami kameros, kurioje atlieka nuobaudą, budinčiuoju. Tvarkos 2.1. punkte nurodyta, kad budintysis privalo tvarkyti kamerą (tame tarpe ją plauti ir vėdinti). Pareiškėjas byloje nekėlė pretenzijų, kad jam ar kitiems su juo kalėjusiems nuteistiesiems nebuvo išduotos valymo priemonės. Kadangi pareiškėjas bei kiti kartu su juo kamerose kalėję nuteistieji turėjo galimybę naudotis valymo inventoriumi, o byloje nėra duomenų, kad kameroje buvęs pelėsis negalėjo būti nuvalomas pataisos įstaigos išduodamomis valymo priemonėmis, todėl akivaizdu, kad pelėsis ginčo patalpose buvo sąlygotas pačių nuteistųjų (tame tarpe ir pareiškėjo) elgesio, netinkamai vykdant ar nevykdant aukščiau nurodytos teisės normos reikalavimus, dėl to atsakovo atstovo atsakomybė šiuo aspektu yra negalima.
Pareiškėjas taip pat skundėsi, kad kamerų sanitariniame mazge nebuvo ventiliacijos, todėl iš jo sklido smarvė, nurodė, kad kamerose nebuvo sėdimo unitazo.
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą patvirtino, kad ginčo kamerose buvo įrengti tupimi unitazai bei pažymėjo, jog atskira ventiliacija sanitariniuose mazguose pagal galiojantį teisinį reglamentavimą neturi būti įrengta.
Pareiškėjas skunde nekėlė pretenzijų dėl sanitarinio mazgo įrengimo privatumo užtikrinimo prasme (t.y. buvo netinkamai atskirtas nuo bendros patalpos, nebuvo įrengtas atskiroje patalpoje), todėl šiuo aspektu nepasisakytina.
Reikalavimai pataisos namų kameros sanitarinio mazgo įrengimui yra nurodyti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5.punkte, pagal kurį įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Higienos normos HN 76:2010 21 punkte (akto redakcija galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d.) buvo nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.
Tačiau Higienos normos HN 76:2010 2 punktas apibrėžia jos taikymo ribas, t. y. nurodo, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atitinkamai teismas atkreipė dėmesį, kad atskiros ventiliacijos sistemos sanitariniame mazge įrengimas yra susijęs su patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl su tuo susiję minėtos higienos normos reikalavimai nagrinėjamu atveju nėra taikomi (LAVT 2017 m. lapkričio 8 d. administracinėje byloje Nr. A-2005-556/2017).
Teismų praktikoje „tupimo“ tualeto įrengimas kameroje laikomas HN 76:2010 21 punkto reikalavimų neatitikimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2025-624/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017), todėl šiuo aspektu pareiškėjo teisės buvo pažeistos. Tačiau, vertindamas šį byloje nustatytą pažeidimą neturtinės žalos pareiškėjui padarymo aspektu, teismas atkreipia dėmesį, jog pagal LVAT formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, vien aplinkybė, kad kamerose nebuvo įrengtas sėdimas unitazas, nepatvirtina fakto, kad pareiškėjas dėl to objektyviai turėjo patirti esminių nepatogumų ar išgyvenimų (LVAT 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2227-624/2015, 2016 m. kovo 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-849-756/2016). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nepaaiškino, kaip dėl to pablogėjo jo padėtis, t. y. kuo pasireiškė patirta neturtinė žala.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A556-1906/2012 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui panašaus pobūdžio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.
Įvertinus nustatyto pažeidimo pobūdį, jo trukmę, nesant duomenų apie šio pažeidimo pareiškėjui sukeltas pasekmes, pareiškėjo pretenzijas atsakovo atstovui dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteisiamas ir apsiribojama jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas (tuo aspektu, kad kamerose buvo įrengtas „tupimas“ tualetas) pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista K. V. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas. Pareiškėjo K. V. reikalavimą dėl 10 000 Eur neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.