Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

2022-09-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-576-1023/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-15
Bylos Nr.
II-576-1023/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00931-2022-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Vaida Baumilė (pirm.)
Pareiškėjas
D. A.
Institucija
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-576-1023/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00931-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1.; 21.9.9; 21.10.4. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. rugsėjo 15 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Baumilė,sekretoriaujant Kristinai Grikietytei-Guobienei,dalyvaujant pareiškėjui D. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. A. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas D. A. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašo panaikinti 2022 m. liepos 13 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 25-ANR_N-341-2022 (ROIK 22173896980) ir persiųsti tirto iš naujo.

2. Pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad J. R. savo elgesiu atliko viešosios tvarkos pažeidimą, viešoje erdvėje, kitų asmenų akivaizdoje, tyčia rodydamas nepagarbą pareiškėjui necenzūriniu gestu. Nurodo, jog institucija nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą visiškai nevertino fakto, jog pareiškėjas atlikdamas pilietinę pareigą pranešė per policijos elektroninių paslaugų sistemą e-policiją apie įvykdytą viešosios tvarkos pažeidimą, tačiau administracinio nusižengimo faktas nustatytas nebuvo, nurodant, kad dėl techninių vaizdo įrašo savybių nenustatyta kokį gestą Jogirdas rodė. Nurodo, jog jis buvo viešai pažemintas. Tai matė iš parduotuvės klientai, kurie stovėjo ir žiūrėjo. Jogirdas aiškiai demonstravo vidurinį pirštą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė ir už parodytus necenzūrinius gestus viešoje vietoje. J. R. būdamas viešoje vietoje iš automobilio rodė jam necenzūrinį gestą, dėl ko jis buvo įžeistas ir pažemintas. Mano, kad tai įvyko viešoje vietoje, ten galėjo būti pašalinių asmenų, be to, pro šalį važiavo autobusas, kuriame buvo žmonių ir dėl to galėjo būti sutrikdyta visuomeninė rimtis, vieša tvarka. Jis negali patvirtinti, kad kiti asmenys matė Jogirdo jam parodytą gestą, tačiau mano, kad sutrikdyti viešą tvarką ir būti atsakingam už ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimo padarymą nebūtina sutrikdyti visuomenės rimtį, nes pats necenzūrinio gesto parodymas viešoje vietoje jau yra nusižengimas pagal minėtą straipsnį, o toks veiksmas buvo atliktas ir tai patvirtina jo pateiktos į bylą fotonuotraukos. Tai, kad Jogirdas pažeidė viešąją tvarką patvirtina dar ir tai, kad jo automobilyje sėdėjo pašalinis žmogus ir jis matė rodomą necenzūrinį gestą. Pareiškėjas buvo labai įžeistas ir pažemintas dėl Jogirdo veiksmų, nori, kad jis būtų nubaustas už tokius veiksmus, nes nenori būti įžeidinėjamas ateityje. Nurodė, kad Jogirdas jam jau nuo seniai skolingas didelę pinigų sumą ir niekaip jų negražina, pats niekur nedirba ir neturi turto, iš kurio būtų galimą skolą išsiieškoti, todėl tarp jų konfliktai vyksta jau apie penkerius metus. Taip pat teigė, jog nepageidauja, kad Jogirdas dalyvautų teismo posėdyje ir duotų paaiškinimus, nes jis yra pateikęs nuotraukas, kurios patvirtina nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, padarymo faktą. Prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Atsiliepimas

4. Nutarimą priėmusi institucija - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatas, atsiliepimu prašė pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą, kadangi už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą administracinė atsakomybė užtraukiama kai viešojoje vietoje vartojami necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, atliekamas įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarka ar žmonių rimtį. Įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, įvykę ne viešosiose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų pašalinių bei konflikte nedalyvavusių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojamas kaip nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas. Byloje nebuvo nustatyta asmenų, kuriems buvo sutrikdyta viešoji rimtis ar patvirtinančių, kad buvo sutrikdyta viešoji tvarka. Tarp D. A. ir J. R. yra susiklostę konfliktiški santykiai ir visi tarp jų vykstantys konfliktai nukreipti į tarpusavio santykių aiškinimąsi, o ne į viešąją tvarką ar rimtį. Be to, vien tai, kad buvo priimtas pareiškėjo netenkinantis procesinis sprendimas, nesant kitų objektyvių duomenų, nesuteikia pagrindo konstatuoti J. R. veiksmuose esant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymių. Tai, jog D. A. nesutinka su skundžiamu Institucijos nutarimu yra tik subjektyvi pareiškėjo nuomonė ir tai nereiškia, jog Kauno apskrities VPK Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimas yra priimtas pažeidžiant ANK reikalavimus, neišsamiai atlikus tyrimą, nes administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai dėl byloje esančių įrodymų yra konstatuota asmeniui inkriminuoto administracinės teisės pažeidimo sudėtis.

5. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, atsiliepime Institucija prašo bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

6. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

7. Administracinių nusižengimų kontekste pažymima, kad administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis. Sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: objektas, objektyvieji požymiai, subjektas, subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, – nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

8. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

9. Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos (toliau – AN bylos) nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriuje 2022 m. liepos 13 d. priimtas nutarimas, kuriuo nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, iš esmės nurodant, kad administracinio nusižengimo faktas nustatytas nebuvo, todėl nebuvo teisinio pagrindo J. R. taikyti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio (Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) dispozicijoje nurodytas sankcijas. Nutarime pažymėta, kad tarp pareiškėjo ir J. R., dėl tariamo pažeminimo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie sprendžiami civilinio proceso nustatyta tvarka. Būtent šį nutarimą pareiškėjas ir skundžia.

10. ANK 481 straipsnyje (Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) numatyta administracinė atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti konkrečių pasekmių kilimo. Tam, kad kaltininko veiksmus būtų galima kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad dispozicijoje numatytais veiksmais buvo siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tačiau siekiamų pasekmių kilimas nėra būtinas šio nusižengimo sudėties požymis.

11. Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už ANK 481 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, be kitų administracinio nusižengimo požymių, pirmiausia, būtina nustatyti, ar byloje yra surinkta pakankami įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad buvo padaryta veika, atitinkanti minėto administracinio nusižengimo objektyviąją pusę. Pažymėtina, kad ANK 481 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo būtinasis požymis yra jo padarymo tikslas, tai yra siekis straipsnio dispozicijoje išvardytais alternatyviais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį (žr. pvz., Kauno apygardos 2022 m. birželio 2 d. nutartis byloje Nr. AN2-144-348/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartis byloje Nr. AN2-233-806/2022 ir kt.). Sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 481 straipsnio nuostatas taikymo svarbu ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei išsireiškimą yra tokio pavojingo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas administracinės teisės priemonių taikymas. Tai ypač aktualu vertinant konflikto, barnio ar kitos stresinės situacijos sąlygomis išsakytus nemalonius žodžius ar atliktus nepagarbius veiksmus. Tokiose situacijose visada būtina atsižvelgti ne tik į asmens, pasijutusio pažemintu, subjektyvų įvykio vertinimą, tačiau ir atlikto veiksmo objektyvų pavojingumą, leidžiantį veiką laikyti pavojinga. Tokio pobūdžio bylose nukentėjusiojo subjektyvaus situacijos suvokimo ir vertinimo sureikšminti negalima. Taip pat svarbu yra objektyviai įvertinti ir kitas aplinkybes, pvz. kokioje situacijoje buvo atlikti veiksmai, kam ir kokio turinio žodžiai buvo išsakyti, pačių veiksmų intensyvumas ir trukmė, pažeidėjo būsena ir kt. Svarbu nustatyti ir pasakytų žodžių, gestų prasmę, tai yra kokie konkrečiai necenzūriniai žodžiai, gestai buvo vartojami konflikto metu, ar jie buvo nukreipti į minėtus asmenis, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą.

12. Teismas pažymi, kad nors viešosios vietos apibrėžimas ANK nėra pateikiamas, tačiau teismų praktikoje yra nuosekliai išplėtota viešosios tvarkos definicija, nurodant, kad ji gali būti pažeista: 1) vietoje, kurioje įprasta lankytis žmonėms (gatvės, keliai, parkai, stadionai, daugiabučių namų laiptinės, gyvenamųjų namų kiemai, požeminės automobilių saugojimo aikštelės), nesuteikiant reikšmės tam, ar ten buvo susirinkę žmonių, ar kas matė pažeidimą; 2) privačioje vietoje, jeigu pavojingi kaltininko veiksmai, atlikti toje vietoje, trikdo žmonių, esančių už šios vietos ribų, rimtį; 3) vietoje, kurioje paprastai žmonės nesilanko, tačiau turi teisę lankytis ir bet kurią akimirką gali ten atsirasti (žr. pvz., Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-372-462/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos bylose Nr. 2K-360-677/2015, Nr. 2K-308-942/2017, Nr. 2K-160-697/2019 ir kt.). Nagrinėjamu atveju ginčo nekilo, jog pareiškėjo nurodomas įvykis –parodytas galimai necenzūrinis gestas, buvo viešoje vietoje, adresu Petrausko g.21, Kaunas, šalia prekybos centro „Šilas“.

13. Iš byloje surinktos medžiagos, tame tarpe ir pareiškėjo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad neginčijamas faktas, jog tarp pareiškėjo ir J. R. vyksta tarpusavio konfliktai, tačiau įvertinus byloje esančius duomenis, pareiškėjo skundo argumentus, teismo metu duotus paaiškinimus akivaizdu, kad J. R. veiksmai neperžengė privataus konflikto ribos, dėl pareiškėjo įvardijamo veiksmo – necenzūrinio gesto parodymo – viešoji tvarka ir žmonių rimtis nebuvo sutrikdyta ir nenustatyta tokio siekio. Pats pareiškėjas patvirtino, kad aplink pačią įvykio vietą pašalinių asmenų nebuvo, jie buvo toliau, važiavo autobusu. Šias aplinkybes patvirtina bylos medžiaga, filmuotas vaizdo įrašas. Pareiškėjas negalėjo patvirtinti, kad tie tolėliau buvę asmenys matė jam parodytą galimai necenzūrinį gestą ir nuo to buvo kaip nors šokiruoti, įžeisti. Pažymėtina, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog nepaisant to, kaip galėjo jaustis pašaliniai asmenys, jis pats nuo parodyto gesto jautėsi pažemintas, buvo įžeista jo garbė ir orumas. Kaip nurodyta aukščiau, teisinis reglamentavimas, susijęs su ANK 481 straipsnio inkriminavimu, būtent ir sieja šio nusižengimo padarymą su siekiu straipsnio dispozicijoje išvardytais alternatyviais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, ko nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, todėl atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad atsakomybei pagal ANK 481 straipsnį kilti, pakanka vien necenzūrinio gesto parodymo.

14. Viešosios tvarkos nusižengimo padarymo faktą pareiškėjas grindžia tuo, jog pro šalį važiavo viešasis transportas ir jame buvę asmenys galėjo matyti, tačiau tai patvirtinančių duomenų nenurodė, nepateikė, o pašaliniai asmenys viešajame transporte – autobuse, kaip matyti iš filmuotos vaizdo medžiagos negalėjo matyti dėl to, kad autobusas jau buvo nuvažiavęs. Pareiškėjas neprašė kviesti J. R. į posėdį, kad šis paaiškintų įvykio aplinkybės, teigdamas, kad byloje pakanka įrodymų dėl padaryto nusižengimo, o priešingai, nurodė, kad J. R. nenurodys tikrųjų įvykio aplinkybių, kaltės nepripažins ir netikslinga jo kviesti bei apklausti teismo posėdyje.

15. Nagrinėjamoje byloje iš teismui pateiktų nuotraukų, filmuotos vaizdo medžiagos nėra galimybės identifikuoti automobilyje sėdinčio asmens rankų gestų, juo labiau tiksliai nematyti, kokį pirštų kombinacinį gestą rodė automobilyje sėdintis asmuo. Taip pat iš minėtų nuotraukų nematyti ar automobilyje sėdi daugiau asmenų, juolab, kaip teismo posėdyje nurodė pats pareiškėjas, jis nežino ar tolimiau buvę asmenys galėjo matyti jam parodytą necenzūrinį gestą. Nors pasak pareiškėjo pro šalį važiavo autobusas, kuriame buvo pašalinių asmenų ir jie galėjo matyti gestą, tačiau kaip matyti iš vaizdo medžiagos, peržiūrėtos teismo posėdžio metu, pats pareiškėjas eina link išvažinėjančio automobilio, jį filmuoja, o automobilį vairuojantis asmuo išvažiuoja, pašalinių asmenų aplink išvažiuojančią transporto priemonę, ar šalia pareiškėjo nėra, autobusas minėtos transporto priemonės išvažiavimo metu jau buvo pasitraukęs iš įvykio vietos. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad pašaliniai asmenys nurodomų pareiškėjo galimai nepadorių gestų negalėjo matyti. Šios aplinkybės kartu su pareiškėjo pripažįstama aplinkybe dėl tarpusavio konfliktinių santykių su minėtu asmeniu, vertintinos kaip subjektyvi pareiškėjo pozicija ir siekis, kaip kad nurodė pats pareiškėjas teismo posėdžio metu, jog J. R. bet kokiomis priemonėmis būtų nubaustas, patrauktas administracinėn atsakomybėn.

16. Sprendžiant, ar buvo padarytas ANK 481 straipsnio 1 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą. Tai yra į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-1073/2019). Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad J. R. veiksmai buvo intensyvūs, sistemingi, pasikartojantys, tikslu pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, nes kaip aukščiau nustatyta iš bylos medžiagos ir iš pačio pareiškėjo skundo, J. R. važiavo automobiliu ir vieną kartą rodė neidentifikuotą gestą. Minėtame vaizdo įraše be pareiškėjo neužfiksuoti jokie kiti asmenys, o pareiškėjo nurodytos aplinkybė, kad J. R. rodė necenzūrinį gestą, nenustačius specialaus asmens tikslo pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, nėra pakankamas pagrindas J. R. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, todėl teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos aplinkybės visiškai atitinka būtent ANK 591 straipsnio 1 punkte išdėstytą administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo pagrindą. Šiuo atveju pastebėtina, jog formalus įstatymo, be kita ko, ANK 481 straipsnio taikymas, kai bet kurie asmens neetiški, nemandagūs ir pan., tačiau nepavojingi veiksmai, nenustačius ir asmens siekio savo veiksmais būtent pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, neatitiktų ANK paskirties teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą.

17. Pareiškėjo nesutikimas su skundžiamu institucijos nutarimu yra tik subjektyvi pareiškėjo nuomonė ir tai nereiškia, jog institucijos nutarimas yra priimtas pažeidžiant ANK reikalavimus, neišsamiai atlikus tyrimą, kadangi jokie J. R. tyčiniai veiksmai, kuriais jis būtų siekęs pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, kaip teigiama skunde, nagrinėjamoje byloje nenustatyti. Surinkti faktiniai duomenys yra pakankami administracinės teisenos pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį J. R. atžvilgiu, nutraukimui. Pareiškėjo skundo motyvai, kad institucija nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą visiškai nevertino fakto dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir dėl to Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK VS nutarimu J. R. nebuvo taikytas administracinis nusižengimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo nutarimo, kadangi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai dėl byloje esančių įrodymų yra konstatuota asmeniui inkriminuoto administracinės teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinės teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuojama, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką už kurią turi būti patrauktas atsakomybėn. Be to, įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų pašalinių bei konflikte nedalyvavusių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnį, kai nagrinėjamu atveju, pasak pareiškėjo, tarp jo ir J. R. konfliktiniai santykiai dėl pareiškėjui nesumokėtos skolos tęsiasi apie 5 metus.

18. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyrius priimdamas skundžiamą nutarimą, tinkamai įvertino nustatytas bylai reikšmingas aplinkybės ir tinkamai pritaikė įstatymą, skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti institucijos išvadų pagrįstumu dėl priimto administracinio teisės akto, todėl panaikinti skundžiamą institucijos nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutarė:

Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. liepos 13 d. nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. 25-ANR_N-341-2022 (ROIK 221-738-969-80) nepakeistą ir D. A. skundo netenkinti.

Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Vaida Baumilė