- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-04
- Bylos Nr.
- 2A-73-267/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02976-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Danutė Burbulienė, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- G. J.
- Atsakovas
- UAB ,,MLVS“
- Trečiasis asmuo
- V. J.
- Kategorijos
- 95.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. J. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-381-721/2013 pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovei UAB ,,MLVS“, trečiajam asmeniui V. J. dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtu atsakovės UAB ,,MLVS“ 2009-09-30 traktoriaus nuomos sutarties nutraukimą, priteisti jai iš atsakovės 89777,49 Lt skolą, 7855 Lt palūkanas, 15000 Lt nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo ieškinio padavimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tai pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 4 d. ji sudarė Ginčijamų teisių pirkimo-pardavimo sutartį su V. J. dėl teisių į turtą bei turtines teises pagal 2009-09-30 tarp V. J. ir UAB ,,MLVS“ sudarytą traktoriaus nuomos sutartį Nr. 09/61/1 su visais pakeitimais, pagal kurią ieškovė perėmė iš V. J. visas teises, kylančias iš Traktoriaus nuomos sutarties Nr. 09/61/1. Taip pat nurodė, kad 2009-09-30 Traktoriaus nuomos sutarties nuostatos atitinka pirkimo–pardavimo sutarties išsimokėtinai nuostatas, t. y. Traktoriaus nuomos sutartimi šalys iš tikrųjų siekė susitarti bei susitarė ne dėl nuomos teisinių santykių V. J. gaunant traktorių laikinai valdyti ir naudotis, mokant bendrovei nuomos mokestį, tačiau iš tikro siekė sudaryti šio traktoriaus pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutartį, ką patvirtina nuomos įkainių dydis. Todėl V. J. už traktorių sumokėjus UAB „MLVS“ daugiau kaip pusę daikto kainos, pardavėjas neturi teisės reikalauti grąžinti daiktą. Tačiau 2011-01-11 atsakovė vienašališkai nutraukė Traktoriaus nuomos sutartį ir neteisėtai 2011-04-13 slapta išsivežė iš V. J. traktorių, nesurašant priėmimo perdavimo akto. Sutartyje nenumatyta galimybė vienašališkai nutraukti sutartį, todėl atsakovė, nutraukdama sutartį, pažeidė sutarties nutraukimo tvarką. Be to, nurodė, kad nutraukus sutartį, ieškovė buvo priversta nuomotis kitą traktorių, dėl ko patyrė 15000 Lt nuostolį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovės ieškinį atsakovė nurodė, kad su pateiktu ieškovės reikalavimu pripažinti vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisti iš ieškovės patirtus nuostolius nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog ginčo teisiniams santykiams neturėtų būti taikytinos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, nes tarp šalių sudaryta sutartis laikytina nuomos, o ne pirkimo–pardavimo sutartimi. Ginčo sutartyje nėra nei vienos nuostatos, kuri leistų daryti išvadą, jog nuomos objektas (traktorius) perduodamas V. J. nuosavybės ar pasitikėjimo teise, o pirkėjas, priėmęs daiktą, įsipareigojo už jį sumokėti nustatytą pinigų sumą (kainą). Pagal ginčo tarp ūkininko V. J. ir UAB ,,MLVS“ sudarytą sutartį traktorius nuomininkui perduotas naudotis ir laikinai valdyti, sutarties sąlyga, jog pasibaigus nuomos laikotarpiui, nuomininkas įgis teisę įsigyti išnuomotą traktorių už 1 EUR yra tik numatyta nuomininkui teisė sudaryti traktoriaus pirkimo–pardavimo sandorį ateityje. Taip pat nurodė, kad V. J. iš esmės pažeidė nuomos sutartį, nes nevykdė savo prisiimtų įsipareigojimų. V. J. Traktoriaus nuomos sutarties pažeidimus atsakovė kvalifikavo kaip esminius, todėl turėjo pagrindą nutraukti sutartį su V. J.. Atsakovė taip pat nesutiko su tuo, kad ieškovė G. J. buvo tinkamas subjektas, turintis reikalavimo teisę šioje byloje, kadangi ji reikalavimą kildino iš sutarties, kurios šalimi ji nebuvo.
Trečiasis asmuo V. J. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad visiškai sutinka su pareikštais ieškovės reikalavimais. Nurodė, kad ieškovė G. J. yra tinkama ieškovė šioje byloje, nes jis 2012-09-04 ginčijamų teisių pirkimo-pardavimo sutartimi perleido visas teises pagal 2009-09-30 traktoriaus nuomos sutartį G. J.. Nurodė, kad sutartyje nustatyto dydžio nuomos įkainio negalėjo būti, traktorius negalėjo nusidėvėti per 5 metus iki 1 euro, todėl traktorius buvo nupirktas išsimokėtinai ir atsakovė jį išsivežė neteisėtai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidas, o valstybei – procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Teismas, atsižvelgęs į asmenų procesinio subjektiškumo reglamentavimą ir materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kilęs ginčas, pobūdį, konstatavo, kad teisę reikšti reikalavimą pripažinti neteisėtu atsakovės UAB ,,MLVS“ 2009-09-30 Traktoriaus nuomos sutarties nutraukimą ginčijant sandorio kvalifikavimą turi pats šį sandorį sudaręs asmuo (CPK 5 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovei ginčijant sandorį, sudarytą ūkininko V. J. su UAB „MLSV“, ieškinį šiuo pagrindu atmetė, kaip pareikštą ne to asmens, kuris turi teisę tokį ieškinį pareikšti (CPK 45 straipsnis). Atmetęs ieškovės pirminį reikalavimą dėl 2009-09-30 Traktoriaus nuomos sutarties, sudarytos tarp ūkininko V. J. ir atsakovės UAB „MLVS“, nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei 89777,49 Lt skolos priteisimo, teismas atmetė ir ieškovės reikalavimą dėl 7855 Lt palūkanų, 15000 Lt nuostolių iš atsakovės UAB ,,MLVS“ priteisimo, nes ieškovė nėra ginčijamos Traktoriaus nuomos sutarties šalis, įsiskolinimo ir nuostolių ieškovei šia sutartimi atsakovė nepadarė ir jų atlyginti neprivalo. Teismas nurodė, kad, pagal nuomos santykius reglamentuojančias teisės normas, nuomininkas V. J. neturėjo teisės be išankstinio nuomotojo UAB ,,MLVS“ sutikimo perleisti jokių teisių ir pareigų, atsiradusių iš nuomos sutarties, ieškovei. Taip pat nurodė, kad V. J. dalyvavo byloje trečiuoju asmeniu, apie teisme nagrinėjamą ginčą žinojo, taigi turėjo teisę naudotis visomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir pareikšti savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, jeigu būtų manęs esant tai būtina, tačiau to nepadarė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
Ieškovė G. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2013 m. birželio 21 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tarp trečiojo asmens ir atsakovės sudaryta sutartis kvalifikuotina ne kaip nuomos sutartis, o kaip pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis, kadangi ją sudarant siekta įsigyti traktorių nuosavybėn už simbolinį 1 EUR mokestį pasibaigus 5 metų išsipirkimo terminui, o nuomos įkainio dydis iš esmės atspindi visą traktoriaus kainą. Kadangi dominavo traktoriaus prikimo–pardavimo išsimokėtinai santykiai, todėl, taikant CK 6.414 str. nuostatas, atsakovė negalėjo reikalauti sugrąžinti traktoriaus, be to, sutartyje nebuvo numatytas vienašališkas jos nutraukimas, todėl atsakovė vienašališkai pažeidė sutarties sąlygas. Ieškovė taip pat nurodo, kad ji, G. J., ir trečiasis asmuo V. J. yra sutuoktiniai. Preziumuojama, kad sandorius sutuoktinis sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, ir kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, kurie yra būtini išlaikyti šeimos namų ūkį. Pagal šias prievoles sutuoktiniai atsako solidariai (3.109 str.). Todėl V. J. sudarius traktoriaus nuomos sutartį, buvo laikomasi nuostatos, kad ši sutartis yra skirta šeimos poreikių tenkinimui – ūkiui funkcionuoti. Pasibaigus sutarčiai V. J. būtų įgijęs nuosavybės teisę į traktorių ir šis turtas būtų buvęs bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pažymi, kad tik nustačius tikrąją sutarties šalių valią sudarant ginčo sutartį ir nustačius, kad traktoriaus nuomos sutartis yra traktoriaus pirkimo–pardavimo sutartis, teismas galėjo spręsti klausimą apie ieškovės tinkamumą šioje byloje, o pripažinus nuomos sutartį pirkimo–pardavimo sutartimi, trečiasis asmuo be atsakovės sutikimo galėjo parduoti savo teisę į traktorių (CK 6.427str.). Teismas, nenustatęs paties teisinio materialinio santykio, sprendė apie ieškovės tinkamumą šioje byloje, dėl ko nepagrįstai nusprendė ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo G. J. apeliacinį skundą atmesti, o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-06-21 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovei visas patirtas bylinėjimosi bei atstovavimo išlaidas. Atsakovė mano, kad iš teismui pateiktos 2009-09-30 Traktoriaus nuomos sutarties Nr. 09-61/1 analizės akivaizdu, kad tarp šalių buvo sudaryta būtent Transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartis (CK 6.522 straipsnis), be to, ši sutartis turi esminius nuomos sutarties požymius, abi šalys sutarė, kad po penkerių metų nuomos termino, ūkininkas įgis teisę šį traktorių iš nuomotojo nusipirkti. Kadangi šalių valia buvo vieninga, jos sudarė traktoriaus nuomos sutartį, ši sutartis nėra apsimestinė ir atitinka tikrąją šalių valią ir tikslus. Nurodo, kad G. J. yra netinkamas ieškovas byloje, nes 2009-09-30 Traktoriaus nuomos sutartis Nr. 09-61/1 buvo sudaryta su ūkininku V. J., kuris yra specialusis susiklosčiusių teisinių santykių subjektas, t. y. besiverčiantis žemės ūkio veikla, jo ūkis įregistruotas žemės ūkių registre, sutartyje nurodytas ūkio kodas. Jam, kaip ūkininkui, buvo perduotas traktorius naudotis, jis mokėjo nuomos mokestį pagal jam išrašytas sąskaitas, todėl tik jis vienintelis turi iš šios nuomos sutarties kylančias teises ir pareigas. Teigia, kad atsakovė, remdamasi CPK 45 str. 1, 2 d., siūlė pradinę ieškovę G. J. šioje byloje pakeisti tinkamu ieškovu V. J., tačiau abu šie asmenys su tuo nesutiko. Mano, kad apeliacinio skundo argumentai, susiję su sutuoktinių sandoriais ir prievolėmis yra nepagrįsti, neįrodyti, nes ieškovė neįrodė aplinkybių, kad traktorius buvo išsinuomotas šeimos poreikiams tenkinti. Priešingai, iš byloje esančių dokumentų matyti, kad traktorius buvo išnuomotas ūkininkui, t. y. verslininkui, kuris verčiasi žemės ūkio veikla.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantė turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumo ir sutarties kvalifikavimo. Ieškovė, pateikusi ieškinį teismui, prašė trečiojo asmens V. J. ir UAB „MLVS“ 2009 m. rugsėjo 30 d. sudarytos Traktoriaus nuomos sutarties Nr. 09-61/1 nutraukimą pripažinti neteisėtu, priteisti iš atsakovės 89777,49 Lt skolą, 7855 Lt palūkanas, 15000 Lt nuostolius. Savo teisę reikšti reikalavimą byloje ieškovė grindė 2012 m. rugsėjo 4 d. V. J. ir G. J. sudaryta Ginčijamų teisių pirkimo–pardavimo sutartimi, pagal kurią ieškovė G. J. perėmė iš V. J. visas teises į turtą ir turtines teises, kylančias iš 2009-09-30 Traktoriaus numos sutarties. Pateiktą ieškinį ieškovė motyvavo tuo, kad vienašališkas sutarties nutraukimas buvo padarytas pažeidžiant sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką, nes ieškovės manymu, tarp V. J. ir UAB ,,MLVS“ susiklostė ne nuomos, o traktoriaus pirkimo–pardavimo išsimokėtinai santykiai.
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, konstatavo, kad materialinį teisinį suinteresuotumą sutarties nutraukimo teisėtumu gali turėti tik ūkininkas V. J., o ieškovė G. J. neturi nei materialiojo, nei procesinio teisinio suinteresuotumo reikšti ieškinį dėl 2009-09-30 Traktoriaus nuomos sutarties Nr. 09-61/1 nutraukimo teisėtumo šioje byloje. Teismas sprendė, kad ginčui aktuali sutartis negali būti laikoma vartojimo pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartimi, o traktoriaus nuomos sutarties nutraukimas, kaip galima spręsti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, pripažintas teisėtu.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek ieškovės pareikštą ieškinį ir apeliacinį skundą, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, mano, kad yra pagrindas skundžiamo sprendimo motyvus dėl ieškovės materialinio suinteresuotumo reikšti ieškinį teisme nebuvimo pripažinti nepagrįstais.
Visų pirma, nagrinėjamoje byloje svarbu tai, kad 2009 m. rugsėjo 30 d. Traktoriaus nuomos sutartis Nr. 09-61/1 sudaryta tarp ūkininko V. J. ir UAB „MLVS“. Nors į bylą nėra pateiktas ieškovės G. J. ir trečiojo asmens V. J. santuokos liudijimas, byloje iš esmės nėra ginčo, kad minėti asmenys yra sutuoktiniai, ir kad ginčijama 2009 m. rugsėjo 30 d. sutartis sudaryta santuokos metu, šią aplinkybę patvirtina ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys iš Plungės rajono apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-9-514-2014 dėl santuokos nutraukimo. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nuostatas santuokos metu įregistruotas ūkininko ūkis iš esmės yra šeimos verslas: verslui yra naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš jo gaunamos pajamos naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti, todėl ūkininko ūkis, nors įregistruotas vieno iš sutuoktinių vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.91 str., Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 4 str.). Taigi, santuokos metu įsteigto ūkininko ūkio veiklai vykdyti paprastai naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jeigu nėra priešingos sutuoktinių valios išraiškos. Byloje nepateikta rašytinių įrodymų apie tai, kad ūkininko ūkį vedė tik vienas sutuoktinis V. J., ir kad iš šio ūkio gautos lėšos nepanaudotos bendriems šeimos poreikiams tenkinti, nepaneigta, kad ūkininko ūkis buvo įregistruotas ir egzistavo santuokos metu. Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovė, būdama ūkininko V. J. sutuoktinė ir reikšdama reikalavimą priteisti iš atsakovės pinigines sumas, kurios atsakovei buvo sumokėtos iš ieškovės ir trečiojo asmens turto, kuris pastariesiems priklauso bendros jungtinės nuosavybės teise, yra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvė, todėl turi nagrinėjamoje byloje reikalavimo teisę. Atsižvelgiant į šias išdėstytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju lieka neaktuali ieškovės nurodoma ginčijamų teisių pirkimo–pardavimo (perleidimo) sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir jos sutuoktinio.
Kadangi pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės nagrinėjamoje byloje, neturėjo teisinio pagrindo vertinti ieškinio reikalavimų, konstatuotina, kad dėl ieškinio esmės šioje byloje nėra pasisakyta. Teismas nevertino sudarytos sutarties nuostatų, nesiaiškino tikrosios šalių valios, nevertino šalių paaiškinimų ir rašytinių įrodymų, kuriais ieškovė grindė savo argumentus, kad, pasak jos, ginčo atveju buvo sudaryta ne nuomos sutartis, t. y. atsakovei pareikšto materialinio teisinio reikalavimo netyrė ir nevertino, o tik apsiribojo konstatavimu, kad nuomos sutartis nutraukta pagrįstai. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra akcentuota teismo pareiga tinkamai kvalifikuoti ginčo materialinius teisinius santykius ir tai, kad ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas nesaisto teismo. Civilinio proceso įstatymuose nereikalaujama, kad besikreipiantis į teismą asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus (CPK 135 str.), t. y. teisiškai kvalifikuotų bylos materialinius santykius. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas jo reikalavimų juridinis pagrindas ir ar nurodytas teisingai, bylą nagrinėjantis teismas ex officio privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Vien ta aplinkybė, kad pareiškimą teismui pateikęs asmuo neteisingai nurodo įstatymą, kuriuo grindžia reikalavimus, negali būti pagrindas pareikštiems reikalavimams atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje S. M. v. G. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-176/2009; 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje A. B. V. v. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-137/2009; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Marijampolės miškų urėdija v. B. P., bylos Nr. 3K-3-215/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009).
Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti ne tik teisės, bet ir fakto klausimus, bylos nagrinėjimas iš naujo apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės. Bylą nagrinėjant iš naujo turi būti tiriamos ir vertinamos ieškinio faktinį ir teisinį pagrindus sudarančios aplinkybės, o po to užtikrinta apeliacijos teisė. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme, ieškovei turi būti pasiūlyta tikslinti reikalavimus pagal teismui pateiktą ieškinį, kadangi ieškinio rezoliucinėje dalyje išvardinti reikalavimai yra prieštaringi, t. y. nors prašoma pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu, kas rodo ieškovės siekį toliau vykdyti sutartį, kitu reikalavimu iš esmės prašoma priteisti skolą, grindžiamą sutarties nutraukimu, o iš ieškinio argumentų nėra suprantama, kokių teisinių pasekmių iš tikrųjų siekia ieškovė.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, bei atsižvelgus į nurodytų neištirtų ir neįvertintų faktinių aplinkybių apimtį ir pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.), todėl apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir civilinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.