Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-01-09 · Civilinė byla Nr. 2S-111-357/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-01-09Šiaulių apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-03-04Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-09
Bylos Nr.
2S-111-357/2013
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-02976-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Ieškovas
G. J.
Kategorijos
  • 95.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja R. Bartašienė Civilinė byla Nr. 2S-111-357/2013Teisėjas R. Antanavičius Proceso Nr. 2-29-3-02976-2012-5
Procesinio sprendimo kategorija 95.3, 106.8.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 9 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. J. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė G. J. ieškiniu (1–4 b. l.) kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą, prašydama pripažinti neteisėtu 2009-09-30 traktoriaus nuomos sutarties Nr. 09-61/1 nutraukimą, priteisti iš atsakovo UAB „MLVS“ 89 777,49 Lt skolą, 7855 Lt palūkanas, 15 000 Lt nuostolių, 5 proc. dydžio palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas vienašališkai nutraukė traktoriaus nuomos sutartį, slapta išvežė traktorių, nesurašant priėmimo-perdavimo akto. Kadangi atsakovas atsiėmė traktorių, todėl ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti atsakovui sumokėtas įmokas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi (23–24 b. l.) atsisakė priimti ieškovės G. J. ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.491 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas, atsiradusias iš nuomos sutarties, įkeisti nuomos teisę ar perduoti ją kaip turtinį įnašą ar kitaip ją suvaržyti tik gavęs išankstinį rašytinį nuomotojo sutikimą, jeigu ko kita nenustato nuomos sutartis. 2009 m. rugsėjo 30 d. Traktoriaus nuomos sutartyje Nr. 09-61/1 ir jos prieduose nėra aptarta galimybė nuomininkui be išankstinio nuomotojo sutikimo perleisti savo teises ir pareigas, atsiradusias iš nuomos sutarties. LR CPK 6.491 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka perleidus savo teises ir pareigas kitam asmeniui, nuomininko prievolės nuomotojui pagal nuomos sutartį baigiasi (LR CPK 6.491 str. 2 d.). Teismas nurodė, kad ieškinio prieduose nėra pateiktų dokumentų, įrodančių, kad atsakovas, būdamas nuomotoju, būtų davęs išankstinį sutikimą nuomininkui V. J. pasirašyti Ginčijamų teisių pirkimo-pradavimo sutartį. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad V. J. ir G. J. sudarė Ginčijamų teisių pirkimo-pradavimo sutartį, nesilaikydami LR CPK 6.491 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos. Teismas sprendė, kad G. J., nebūdama 2009 m. rugsėjo 30 d. Traktoriaus nuomos sutarties Nr. 09-61/1 šalimi arba tinkama nuomotojo teisių perėmėja, nėra materialiojo teisinio santykio, kilusio iš minėtos sutarties, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės, todėl ją laikė netinkama ieškove.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė G. J. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį priimti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškinyje yra nagrinėjami traktoriaus McCormock MTX 135DLX pirkimo-pardavimo santykiai, todėl nepagrįsta teismo nuostata, kad šiuo atveju turi būti taikoma LR CK 6.491 str. 1 d. nuostata. Tik nagrinėjant bylą iš esmės, bus galima nustatyti šių civilinių santykių apimtį.

2. Ieškovė yra V. J. sutuoktinė, todėl visas šeimos turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Reikalavimų perleidimo sutartimi ieškovė perėmė reikalavimo teises į atsakovą dėl netinkamo prievolių vykdymo, nesąžiningų veiksmų atlikimo, siekiant ginti savo interesus teisme ir galimai pasiekus – gauti iš to piniginę kompensaciją. Galima net hipotetiškai sutikti, kad V. J. išlieka atsakingas prieš UAB „MLVS“ dėl jo netinkamų veiksmų ar sutarties vykdymo, tačiau tai visiškai skirtingi teisiniai santykiai, lyginant su tuo, kad ieškovė su V. J. susitarė dėl atsakovo prievolių netinkamo vykdymo ir savo interesų realizavimo.

3. 2012 m. rugsėjo 4 d. reikalavimų perleidimo sutartis labiau atitinka kreditorinio reikalavimo perleidimo santykius, kurios sudarymui nėra reikalingas skolininko sutikimas. Ieškinyje reiškiami reikalavimai UAB „MLVS“, kuris šiuo atveju tampa skolininku, o ieškovė G. J. – kreditoriumi.

4. Pagal traktoriaus nuomos sutartį, V. J. ir ieškovė yra vartotojai, kurių teisės yra akivaizdžiai pažeistos, todėl teismas turėjo apginti viešą interesą, o ne atsiriboti nuo ginčo sprendimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

LR CPK 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Ieškovas pasirenka konkretų savo teisių gynimo būdą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio. Kiekvienas asmuo, kuris mano, jog jo teisės ar interesai pažeidžiami, gali kreiptis dėl jų gynybos į teismą (CPK 5 str. 1 d.). Šioje proceso stadijoje materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, teismas analizuoti neturi, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Šią aplinkybę savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-02-17 nutartis c.b. Nr.3K-3-244/2003, 2008-07-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-380/2008 ir kt.). Be to, posėdžio pirmininko pareiga rūpintis, kad būtų nustatytos išsamios bylos aplinkybės (CPK159 str. 1 d.). Todėl žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės metu posėdžio pirmininkas gali užduoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauti jų paaiškinimų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti bylai teisingai išnagrinėti.

Iš pateikto ieškinio matyti, kad ieškovė G. J. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtu 2009-09-30 traktoriaus nuomos sutarties nutraukimą, priteisti jos naudai 89 777,49 Lt skolą, 7855 Lt palūkanas, 15 000 Lt nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti G. J. ieškinį, konstatuodamas, kad ieškovė neturi teisės pateikti teismui ieškinio, nes neturi reikalavimo teisės. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada nesutinka.

Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB “MLVS” ir V. J. 2009-09-30 pasirašė traktoriaus nuomos sutartį Nr.09-61/1, kurioje numatė traktoriaus nuomos sąlygas, tarpusavio atsiskaitymo tvarką, sutarties įvykdymo tvarką ir jos nevykdymo pasekmes (20 b. l.). Byloje yra pranešimas dėl sutarties nutraukimo, ginčijamų teisių pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2012 m. rugsėjo 4 d. (12, 19 b. l.). Įvertinti ar teisių perleidimo–pardavimo sutarties sudarymo metu (2012-09-04) traktoriaus nuomos sutartis tarp šalių buvo tinkamai nutraukta, ar buvęs nuomininkas V. J. bei jo sutuoktinė G. J. privalėjo informuoti nuomotoją, t. y. UAB “MLVS”, apie savo teisių ir pareigų, atsiradusių iš nuomos sutarties, perleidimą, pirmosios instancijos teismas galėjo tik išnagrinėjęs bylą iš esmės.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisiškai nepagrįstą nutartį, todėl ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Rasa Bartašienė