Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Erinijos Kazlauskienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kretingos rajono savivaldybės administracijai, VĮ Registrų centrui, VĮ Turto bankui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

1. Pareiškėjas Kretingos rajono apylinkės teismui pateikė pareiškimą, juo prašė nustatyti faktą, kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendras plotas 21,24 kv. m., statybos pabaigos metai - 1985. Nurodė, jog 1994-02-03 Kretingos rajkoopsąjungos organizuojamame konkurse už 2000 Lt įsigijo kioską, esantį (duomenys neskelbtini). 1995-05-10 Klaipėdos teritorinis valstybinis inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuras suformavo namų valdos techninės apskaitos bylą, kurios pagrindu pareiškėjas turėjo turtą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Teigė, kad šį turtą nepertraukiamai valdė daugiau kaip 10 metų, niekas jokių pretenzijų į šiuos pastatus nepareiškė. VĮ Registrų centras atsisakė įregistruoti pastatus, nes nėra dokumentų, numatytų nuostatuose, kurie yra būtini nekilnojamajam daiktui ir nuosavybės teisei į jį įregistruoti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškimą patenkino. Nusprendė nustatyti, kad R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendras plotas 21,24 kv. m., statybos pabaigos metai – 1985. Nurodė, kad nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatytas nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.

2.1. Teismas pažymėjo, kad egzistuoja visos būtinos sąlygos kad būtų galima konstatuoti, jog pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į pastatą pagal įgyjamąją senatį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

3.1. Nurodo, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių kokiu pagrindu ir / ar teisėtai yra pastatytas statinys.

4. Atsiliepime pareiškėjas su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti.

4.1. Nurodo, jog statybos faktas pagrįstas tuo metu galiojusiais teisės aktais.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas 1994-02-03 Kretingos rajkoopsąjungos organizuojamame konkurse už 2000,00 Lt įsigijo kioską, esantį (duomenys neskelbtini). 1995-05-10 Klaipėdos teritorinis valstybinis inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuras suformavo namų valdos techninės apskaitos bylą, kurios pagrindu pareiškėjas turėjo turtą įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Iš byloje esančios kadastrinių matavimų bylos duomenų nustatyta, kad objektui yra sudaryta kadastrinių matavimų byla ir suteiktas unikalus numeris.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

7. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Dėl procesinių teisių perėmimo

8. Pareiškėja S. R. pateikė prašymą pakeisti ją kaip R. R. teisių perėmėja. Pareiškėja pateikė įrodymus, kad R. R. (duomenys neskelbtini) mirė. Vadovaujantis CPK 48 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas; teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Atsižvelgiant į minėtą reglamentavimą darytina išvada, kad yra pagrindas pakeisti pareiškėją, kadangi naujoji pareiškėja pagrindė savo dalyvavimą procese (CPK 48 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas R. R. pakeistinas pareiškėja S. R. (CK 6.101 straipsnis, CPK 48 straipsnis).

10. Byloje sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisė nustatymo įgyjamąja senatimi (CK 4.68 – 4.71 straipsniai).

11. Asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (CK 4.68 str. 1 d.). Daiktas nuosavybės teise įgyjamosios senaties būdu įgyjamas esant šių sąlygų visetui: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų) (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas) (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis) (asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009; 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2010-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017-02-20 nutartis civilinėje byloje 3K-3-52-916/2017).

12. Šiai situacijai nagrinėti ypatingą reikšmę turi faktinės bylos aplinkybės. Byloje nustatyta, taip teigė ir pareiškėjas, kad Kretingos rajkoopsąjungos 1994-02-03 organizuojamame konkurse už 2000 Lt įsigijo kioską, esantį (duomenys neskelbtini). Dėl to pačio pastato pareiškėjas prašo nustatyti faktą, kad pareiškėjas jį įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį.

13. Akcentuotina, kad daiktas nuosavybės teise įgyjamosios senaties būdu įgyjamas esant sąlygų visetui, vienoje iš jų imperatyviai nurodyta, kad pareiškėjas nebuvo ir nėra įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Kaip minėta, pareiškėjas1994-02-03 Kretingos rajkoopsąjungos organizuojamame konkurse už 2000 Lt įsigijo kioską, esantį (duomenys neskelbtini). Be to, Klaipėdos teritorinis valstybinis inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuras 1995-05-10 suformavo namų valdos techninės apskaitos bylą (CPK 12, 178 straipsniai).

14. Tai reiškia, kad pastato įgijimas pareiškėjui 1994-02-03 Kretingos rajkoopsąjungos konkurse užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi, išaiškintos ir pritaikytos netinkamai.

15. Teisėjų kolegija apibendrindama išdėstytus argumentus mano, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir pareiškimą tenkino neteisėtai ir nepagrįstai, todėl apelianto apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, nors ir ne tais motyvais, laikytinas pagrįstu, minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškimas netenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėją R. R. pakeisti pareiškėja S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą – pareiškėjo R. R. pareiškimo suinteresuotiems asmenims Kretingos rajono savivaldybės administracijai, VĮ Registrų centrui, VĮ Turto bankui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo netenkinti.