Telšių apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiesiems: L. B., E. B., L. B., V. R., J. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos 281 str. 6 d. 281 straipsnio 6 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, o būtent: 2013 m. rugpjūčio mėn. 31 d., apie 18 vai., Telšiuose, S. Daukanto ir Pasvaigės gatvių sankryžoje, vairuodamas automobili „Mercedes Benz", valst. (duomenys neskelbtini), registruotą V. G. vardu, būdamas neblaivus (0,71 promilių), tuo pažeisdamas K LT 14 punkto reikalavimus, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, tuo pažeisdamas KET 9 punkte nurodytus reikalavimus, važiuodamas šalutiniu keliu Pasvaigės g., nepraleido pagrindiniu keliu S. Daukanto g., važiuojančio „VW Sharan", valst (duomenys neskelbtini), vairuojamo V. R., tuo pažeisdamas (duomenys neskelbtini) punkte nurodytus reikalavimus, išvažiavęs j pagrindinį kelią susidūrė su važiuojančiu „VW Sharan" automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu Mercedes Benz keleiviui D. B. padarė daugybinį skeveldrinį impresinį - depresinį kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžį su dideliu fragmentų poslinkiu, kietojo smegenų dangalo plyšimu, galvos smegenų aptraiškymą, apardymą bei kamieno nutraukimą, dešinės pusės raktikaulio krūtinkaulio galo išnirimą ir i, II, III, IV, V šonkaulių priekinių galų tiesioginius lūžius, kairės pusės I, III, IV, šonkaulių netiesioginius lūžius pagal priestuburinę liniją, dešiniojo plaučio kraujosruvas, kraujosruvas gerklų dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose, smulkius odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas dešinės rankos riešo sąnario ir plaštakos nugariniame paviršiuje, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas kairės rankos dilbio ir plaštakos nugariniame bei išoriniame paviršiuje, paviršinius išilginius odos nubrozdinimus juosmens kairėje, kur nuo sužalojimų žuvo įvykio vietoje, bei sugadino V. R. priklausantį automobilį, „VW Sharan" valst. Nr. GCM 079, padarydamas nukentėjusiajam didelę 13.239,17 Lt turtinę žalą.

K. V. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013-08-31 buvo nuvykęs į medžiotojų šventę. Ten išgėrė du butelius alaus, tačiau girtas nesijautė, todėl grįžęs į namus pasiėmė tėvui V. G. priklausantį automobilį Mercedes Benz ir išvažiavo į miestą. Kelinta buvo valanda tiksliai nebepamena. Prie kavinės „Bistro" susitiko su savo draugais P. V. ir G. G.. Pasiėmęs draugus be tikslo važinėjo po miestą. Pamena, kad važiavo pro K. Mindaugo gatvę, paskui pasuko į Stoties gatvę link traukinių stoties ir nuvažiavo prie parduotuvės „Jonsigos" nusipirkti alaus, dar prieš tai važiavo į degalinė „Orlean". Jiems sustojus prie parduotuvės „Jonsiga", gal kokių 10 metrų atstumu pamatė draugą D. B., kuris įsėdo į jo vairuojamą automobilį. Visi tarpusavyje automobilyje kalbėjosi. Pradėjo važiuoti link darbo biržos, t. y. link sankryžos kur Pasvaigės gatvė kertasi su Daukanto gatve. Važiuodamas minėta gatve žinojo, kad važiuoja šalutiniu keliu, važiavo normaliu greičiu todėl priartėjęs prie sankryžos pažiūrėjo į dešinę pusę ir toliau tik važiuodamas pažiūrėjo į kairę, kai pamatė iš kairės pusės atvažiuojantį raudonos spalvos automobilį, nesustojo, tik pristabdė, nes jau per daug buvo išvažiavęs į pagrindinę gatvę ir atvažiuojantis automobilis trenkėsi į jo vairuojamą automobilį. Automobilis slydo, atsitrenkė į bordiūrus, apsisuko, atsitrenkė į stulpą ir atsidūrė prie darbo biržos laiptų. Smūgis buvo į galines dureles. D. sėdėjo už jo. Atsisuko pasižiūrėti, kas yra gale, D. nebebuvo. Norėjo išlipti į lauką, bet galinės durelės buvo prispaustos prie jo durų. Negali pasakyti, kaip jos atsidarė ir kas jas atidarė. Kas įvyko paties susidūrimo metu tiksliai papasakoti nieko negali, nes viskas įvyko labai greitai, truko tik kelias sekundes. Jis tik po to kai automobilis sustojo prie darbo biržos, atsisuko ir pamatė, kad nebėra už jo sėdėjusio D., kaip jis iškrito, kaip atsidarė automobilio durelės nežino, bet nuo smūgio galinės durelės, net prispaudė vairuotojo dureles, kai jos atsidarė, toliau tik išlipęs iš automobilio per keleivio priekines dureles pamatė ant žemės gulintį D.. Kita mašina stovėjo prie darbo biržos pagrindinio įėjimo. Jo prie laiptų. Tas buvo Daukanto g. kairėje priešpriešinėje juostoje. Automobilis „Sharan“ stovėjo už 10 žingsnių nuo jo automobilio. Pats buvo prisisegęs saugos diržus, o D. ne. Gale buvo diržai, bet sagtis buvo sulūžusi. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, tačiau buvo pasibaigęs draudimas, o techninė apžiūra buvo nepasibaigusi. Dėl įvykusio eismo įvykio labai gailisi, pagal galimybę bandys atlyginti padarytas žalas, tačiau 300 tūkstančių litų neturi ir visą gyvenimą tiek neuždirbs. Atsiprašė nukentėjusiųjų. Ligonių kasai ir darbo biržai padarytas žalas atlygino. Taip pat nori atlyginti kitas padarytas žalas, tačiau šiandien pagal pareikštus nukentėjusiųjų civilinius ieškinius jis tikrai jų atlyginti neturi galimybės, nes yra įsidarbinęs į (duomenys neskelbtini) ir gauna tik minimalų atlyginimą, bet pagal galimybes tikrai stengsis atlyginti padarytas žalas.

2. Sprendžiant iš lavoninių pakitimų ir kitų duomenų D. B. mirė 2013-08-31 apie 18 val., netrukus po eismo įvykio.

1. Tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje V. R. nustatytas krūtinkaulio lūžimas nepagrįstas objektyviais duomenimis, todėl šiuo atveju domėn neimamas. Kliniškai įvardintas tik subjektyvus nusiskundimas skausmu krūtinkaulio srityje. Išvesta krūtinės ląstos sumušimo diagnoze. Tyrimui pateiktoje med. dokumentacijoje išorinių mechaninių sužalojimų nekonstatuota.

1.Tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose J. R. apžiūrėję gydytojai išorinių kūno sužalojimo žymių jos kūne nekonstatavo. Nustatyta galvos smegenų sukrėtimo diagnose domėn neimama, nes nepatvirtinta objetyvia neurologine simptomatika.

2.Nesant išorinių traumos požymių, nėra pagrindo vertinti J. R. sveikatos sutrikdymo mastą. (It., b. l. 143).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

2013-08-31 įvykio vietos apžiūros metu paimta: vairuotojo pažymėjimas Nr. R0297192, transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. B340974, techninės apžiūros rezultatų lentelė Nr. 700 0031205, civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis AYAS018769892, kurie pridėti prie baudžiamosios bylos (2 t., b. l. 58).

2013-08-31 transporto priemonės nuvežimo metu aktas Nr. 218, automobilis „Mercedes Benz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuvežta j Tai šių AVPK aikštelę, esančią Mindaugo g. i, Telšiai. (1 t., b. l. 28-39, nuosprendžiui įsiteisėjus gražintinas savininkui V. G..

2013-08-31 23.00 vai. V. G. laikinai sulaikytas, vadovaujantis LR BPK 140 str. (2 t., b. l. 30)

2013-09-02 16.40 vai. V. G. paleistas iš laikino sulaikymo (2 t., b. l. 30) 2013-09-02 V. G. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 45-46), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

Iš byloje surinktos medžiagos ištirtų įrodymų matyti, kad V. G. vairavo jo tėvui V. G. priklausantį automobilį ir sukėlė autoįvykį. Veika kvalifikuota teisingai ir atitinka LR BK 281 str. 6 d. Kaltinamasis V. G. netinkamai įvertino situaciją, todėl ir sukėlė autoįvykį, kurios pasekmės buvo labai skaudžios. Kvalifikuojantis požymis šios veikos yra girtumas, ko neneigė ir pats kaltinamasis. Bylos eigoje buvo pakeistas kaltinimas, nes buvo nustatyta, kad padaryta didelė žala nukentėjusiajam V. R. dėl transporto priemonės sugadinimo. LR BK 281 str. 6 d. numatoma tik viena bausmė - laisvės atėmimo bausmė. Teisme gautas kaltinamojo V. G. mamos A. G. prašymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsniu, atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. A. G. nurodė, kad dirba UAB JENS TRANSPORTAS vadybininkės pareigose, yra neteista, administracine tvarka nebausta, aplinkinių žmonių yra laikoma vertu pasitikėjimo asmeniu. Pareiškėja pateikė jos prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinančius dokumentus. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra visuma šio straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad pagal suformuotą teismų praktiką, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu. Tik įvertinęs visas bylos aplinkybes teismas sprendžia, ar yra pagrindas taikyti kaltininkui BK 40 straipsnio nuostatas. Kiekvienu atveju, kai baudžiamojoje byloje teismas realizuoja įstatymo jam suteiktą galimybę apsispręsti, taip pat ir asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimu, turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines baudžiamajame įstatyme nustatytas sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismas pažymi, kad nors kaltinamasis V. G. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, iš dalies atlygino padarytą žalą, galiojančių administracinių nuobaudų neturintis, tačiau V. G. už KET pažeidimus buvo ne kartą baustas. 2009-03-18 padarė grubų KET pažeidimą pagal KET 126 str. 1 d. ir jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių. Šie 2014-08-31 padaryti KET pažeidimai ir padaryta nusikalstama veika sukėlė labai sunkias pasekmes – dėl kaltinamojo neatsargumo žuvo žmogus, kaltinamasis atlygino tik labai nežymią dalį padarytos žalos, be to, laiduotoja norinti būti jo mama A. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad gauna tik minimalią algą ir didesnio užstato laidavimo atveju sumokėti negalėtų, nebent bankas suteiktų paskolą. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju taikyti Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnį ir atleisti V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra pagrindo. Už šią nusikalstama veiką skiriama tik laisvės atėmimo bausmė. Aišku, kad V. G. nenorėjo tokių pasekmių. Kaltinamasis kaltę pripažino, gailisi, žalą lygina. Suprato atsakomybę ir jos nevengia. Prisipažinimas ir gailėjimasis yra kaip lengvinanti aplinkybė. Neteistas, dirba. Sunkinančių nenustatyta. Šioje byloje neblaivumas yra kaip kvalifikuojantis, todėl kaip sunkinanti negali būti pripažinta.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. G., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie neatsargių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 11 str.). Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, gailisi, neteistas (1-17 b. l, 2 tomas), administracine tvarka nebaustas (196-198 b. l. 1 tomas), į priklausomybės ligų ir psichoneurologinio kabineto įskaitas neįrašytas (199 b. l. 1 tomas). Kaltinamasis atsiprašė visų nukentėjusiųjų, tokią aplinkybę teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė visi nukentėjusieji, yra dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, kaltinamasis yra įsidarbinęs į UAB „Telšių būstas“ darbininku. Teismas taip pat atsižvelgia ir į nusikaltimo sukeltas sunkias ir nepataisomas pasekmes – žuvo žmogus, į nukentėjusiųjų moralinius išgyvenimus, kaltinamojo padarytų KET pažeidimų pobūdį ir prieina prie išvados, kad Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. G. paskiriant įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės trukmę, teismas, atsižvelgia į kaltinamojo V. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos pasekmes, į teigiamai charakterizuojamą kaltinamojo asmenybę, į tai, jog nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į visas bylos aplinkybes, ir daro išvadą, jog laisvės atėmimo bausmės trukmė skirtina mažesnė negu vidurkis, nustatytas Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant ir kaltinamajam skiriant Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. 2 d. 7 p., 3.4 numatytus įpareigojimus, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, be intitucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, nes bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tuo suteikiant jam galimybę permąstyti savo poelgį, kartu nustatant jam trejų metų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, per kurį jo elgesys bus kontroliuojamas. Atisižvelgiant, į tai, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nors ir neatsargi, sukėlė labai sunkias pasekmes – žuvo žmogus, kaltinamasis Kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidė esant patenkinamoms eismo sąlygoms. Baudžiamojo poveikio priemonės yra teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, apribojančios asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės, teises ir laisves bei nustatančios specialias pareigas, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas prieina prie išvados, jog tikslinga kaltinamajam V. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, kurios trukmė nustatytina artima vidurkiui, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms.

Nukentėjusieji E. B., L. B. ir L. B. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti E. B. 100.000 Lt neturtinės žalos, turtinės žalos 15.754,40 Lt paminklui, 2070 Lt dėl autoįvykio metu nepataisomai sugadinto mobilaus telefono ir 4500 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai, viso: neturtinė neatlyginta žala - 22.324, 40 Lt; L. B. 100.000 Lt neturtinės žalos, L. B. 100.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.(1 t., b.l. 71-76).

Neturtinė žala pagrįsta ir įrodyta todėl tenkintina visa apimtimi.

Nukentėjusysis V. R. buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl sveikatos sutrikdymo 10.000 Lt žalą, dėl sugadinto automobilio 13239,17 Lt. (1 t., b. l. 128). Pretenzijų kaltinamajam nebeturi, žala atlyginta.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 125,24 Lt žalos atlyginimo (1 t., b. l. 147-150), kurią V. G. atlygino 2014-01-16 (2 t., b. l. 48).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 3856,62 Lt (už V. R. išmokėtą ligos pašalpą) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti, (Lt., b. l. 157-168), kilus abejonėms dėl civilinio ieškinio dydžio pagrįstumo, ir siekiant nevilkinti baudžiamosios bylos išnagrinėjimo, pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK115 str.).

Plungės teritorinė darbo birža pareiškė ieškinį dėl 1536,70 Lt padarytos turtinės žalos atlyginimui (1 t., b. l. 172-173), kurią V. G. atlygino 2014-01-16 (2 t b. l. 48).

Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus.

Teismas pripažįsta, jog dėl kaltinamojo V. G. nusikalstama veika nukentėjusiesiems buvo padaryta neturtinė žala – jie patyrė psichologinių išgyvenimų, todėl padaryta neturtinė žala turi būti atlyginta. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, į dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat asmens sveikatai. (CK 6.250 str.2d.). Kaltinamasis neatsargiais nusikalstamais veiksmais mirtinai sužalojo keleivį D. B. bei nukentėjusiajam V. R. padarė didelę 13 239,17 Lt turtinė žala. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiesiems buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padaręs asmuo arba šio asmens draudimo įmonė, jei asmuo yra apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau jų prašomas priteisti 300 000 Lt neturtinės žalos dydis akivaizdžiai per didelis, nes kaltinamasis yra labai jaunas, neturintis profesijos, dirbantis darbininku ir gaunantis tik minimalų atlyginimą. Atlyginant neturtinę žalą visiško žalos atlyginimo principo taikymas neįmanomas, tačiau siekimas kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusio patirtą fizinę bei dvasinę skriaudą yra privalus. Neturtinės žalos maksimumo bei minimumo įstatymai nenumato, tad nustatydamas josios dydį, teismas įpareigotas atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 d. nurodytus žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į padarytos turtinės žalos dydį ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. Akivaizdu, jog ši netikėta netektis nukentėjusiesiems sukėlė skaudžius dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, neigiamai paveikė jų gyvenimą. Kita vertus, V. G. žalą padarė veikdamas neatsargiai, t. y. sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiesiems dvasinių ir moralinių išgyvenimų, nusikaltimo padarymo metu buvo lengvo girtumo (0,71 prom.). Pažymėtina, kad kaltinamojo turtinė padėtis nėra itin gera, nes šis nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, jo pajamas sudaro tik gaunamas minimalus darbo uždarbis, tačiau šios aplinkybės negali būti pripažintos pagrindais, dėl kurių pareikštų civilinių ieškinių dydžiai galėtų būti sumažinti, tačiau išanalizavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimtas nagrinėjant neatsargių nusikaltimų bylas, priteisti atlyginti neturtinės žalos dydžiai yra įvairūs ir skiriasi pagal tokių sumų dydį, baudžiamosiose bylose. Teismo nustatytas šios žalos dydis turi atitikti protingumo ir teisingumo kriterijus, kurie leidžia atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą, taip pat teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Teismų praktikoje, tarp jų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, yra naudojami ir tokie neturtinės žalos dydžio nustatymo aspektai, kaip šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai. Jie atspindi žalą padariusio asmens – valstybės – turtinę padėtį ir yra svarbūs teisingos kompensacijos parinkimo požiūriu. Kai nagrinėjama byla ne prieš valstybę, o prieš asmenį, savarankiškai atsakantį už savo prievoles, tai didesnę reikšmę turi tiesioginio skolininko turtinė padėtis. Nustatant žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nusikaltimas buvo padarytas neatsargia kaltės forma. Byloje neginčijamai nustatyta, kad dėl kaltinamojo V. G. nusikalstamų veiksmų, jam naudojant transporto priemonę, t. y. didesnio pavojaus šaltinį, autoavarijoje žuvo nukentėjusiųjų sūnus ir brolis. Kaip minėta aukščiau kaltinamojo vairuoto automobilio, priklausančio V. G., atsakomybė nebuvo apdrausta privalomojo draudimo sutartimi, todėl pareiga atlyginti ieškovams padarytą žalą, atsakingas pats kaltinamasis (CK 6.254 str. 2 d., Įstatymo 13 str. 2 d.). Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas vadovaujasi principu, kad lemiamas kriterijus šiuo atveju yra nukentėjusiojo D. B. žūtis bei dėl to patirti nukentėjusiųjų dvasiniai išgyvenimai bei sunkumai. Pripažintina, kad nukentėjusieji dėl sūnaus ir brolio D. B. žūties patyrė gilius dvasinius išgyvenimus, didelį stresą, emocinę depresiją, sukėlė jiems didelį dvasinį skausmą ir pergyvenimus. Nusikalstamos veikos pasekmės buvo labai sunkios ir negrįžtamos. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į minėtas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę (padarytas neatsargus nusikaltimas), jo turtinę padėtį, socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą, susiformavusią bendrą teismų praktiką, be to, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas atsižvelgdamas į šių aplinkybių visumą ir jas įvertindamas, bei siekiant nukentėjusiųjų ir žalą padariusio kaltinamojo bei civilinio atsakovo interesų pusiausvyros, mano, kad nukentėjusiųjų prašoma priteisti 300.000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti, yra per didelė, todėl ji mažintina, o likusioje dalyje civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestini.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2013-08-31 transporto priemonės nuvežimo metu aktas Nr. 218, automobilis „Mercedes Benz", valst. Nr. CRJ 206, buvo nuvežta į Tai šių AVPK aikštelę, esančią Mindaugo g. i, Telšiai. (1 t., b. l. 28-39., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas savininkui V. G..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. ir paskirti jam terminuotą laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams;

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės atlikimo laiką įskaityti V. G. laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo 2013-08-31 23 val. iki 2013-09-02 16 val. 45 min.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 4 dalimi, V. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams ir įpareigoti jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti V. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Bausmės atlikimo pradžią V. G. skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. B. ieškinį turtinei žalai atlyginti tenkinti pilnai ir priteisti 22.324,40 Lt ( 6465,59 EUR ) iš kaltininko V. G. nukentėjusiojo E. B. naudai turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 4 p. V. G. skirti įpareigojimą iki 2016 m. balandžio 1 d. atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą 22.324,40 Lt (6465,59 EUR ) nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. B..

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. B. civilinį ieškinį 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies ir priteisti 70 000 Lt ( 20273,40 EUR) iš kaltininko V. G. E. B. naudai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. B. civilinį ieškinį 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies ir priteisti 64 000 Lt (18535,68 EUR) iš kaltininko V. G. L. B. naudai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. B. civilinį ieškinį 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies ir priteisti 25 000 Lt (7240,50 EUR) iš kaltininko V. G. L. B. naudai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsniu pripažinti civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Daiktinius įrodymus automobilį „Mercedes Benz“ valst. Nr. CRJ 206, laikomą Telšių AVPK aikštelėje, adresu K. Mindaugo g. 1, Telšiai ir transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. B340974, techninės apžiūros rezultatų lentelę Nr. 700 0031205, civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį AYASO18769892, kurie pridėti prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui V. G..

V. G. vairuotojo pažymėjimą pridėtą prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Telšių apskrities VPK.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą per nuosprendį priėmusį teismą.