- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-11
- Bylos Nr.
- e2A-27-278/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17827-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- R. B.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-23080-819/2021 pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ prašė teismą priteisti iš atsakovo R. B. 239,77 Eur skolą, 215,79 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ 2019 m. balandžio 23 d. su atsakovu R. B. sudarė nuomos sutartį Nr. BK-017113 (toliau ir Sutartis), pagal kurią UAB „Be kredito“ perdavė atsakovui laikinai valdyti ir naudotis už Sutartyje nurodytą nuomos mokestį UAB „Be kredito“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį daiktą - televizorių „Samsung“, o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį ir su kreditore atsiskaityti dalimis per 25 mėnesių terminą, kas mėnesį mokant 25,99 Eur nuomos mokestį. Ieškovė teigė, kad UAB „Be kredito“ savo įsipareigojimus pagal Sutartį įvykdė, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, vėlavo atlikti įmokas, dėl ko pradinė kreditorė 2020 m. spalio 2 d. Sutartį nutraukė ir pareikalavo atsakovą sumokėti visą neapmokėtą nuomos mokestį. Atsakovui neįvykdžius šio reikalavimo, pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ 2020 m. lapkričio 12 d. Reikalavimų perleidimo sutartimi Nr. RP2020-11/01 perleido reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą UAB „Legal Balance“. Nurodė, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovui buvo pranešta 2020 m. lapkričio 16 d..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė UAB „Legal Balance“ naudai iš atsakovo 239,77 Eur skolą, 21,58 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (261,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. birželio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 78,01 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai, įvertinus juos preliminariai, leidžia daryti išvadą, kad pradinė kreditorė UAB ,,Be kredito“ savo prievolę pagal 2019 m. balandžio 23 d. Sutartį su atsakovu R. B. įvykdė tinkamai, o atsakovas savo prisiimtų įsipareigojimų nevykdė – savalaikiai nustatytų įmokų nemokėjo, į ieškovės siųstą raginimą atsiskaityti nereagavo. Nurodė, kad pagal Civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.499 straipsnį nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės, o kai nuomininkas daikto negrąžina, jis turi atlyginti nuomotojui to daikto vertę, taip pat sumokėti nuomos mokestį bei atlyginti kitus nuomotojo patirtus nuostolius. Darė išvadą, kad atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų, ieškovės reikalavimas dėl 239,77 Eur nesumokėtų nuomos mokesčio įmokų, yra pagrįstas ir tenkintinas.
5. Teismas nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl prašomų priteisti delspinigių, atsižvelgtina į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas Sutartį buvo silpnesnioji Sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl Sutarties sąlygų, be to, atsakovas Sutartį iš dalies vykdė. Įvertinęs tai bei atsižvelgdamas į Vartojimo kredito įstatymo (toliau ir VKĮ) 11 straipsnio 8 dalies nuostatas tik kaip į kriterijų, vertinant delspinigių dydį CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, sprendė, kad Sutartyje nustatytas 0,5 procentų delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo kaip silpnesnės šalies interesus, neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine-komercine veikla, interesus.
6. Darė išvadą, kad ieškovės prašomos priteisti netesybos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą ir nors delspinigių prašoma priteisti tik už 180 dienų, tačiau prašomų priteisti delspinigių suma artima priteistinos skolos dydžiui. Konstatavo esant pagrindui netesybas mažinti iki 0,05 proc. dydžio ir iš atsakovo priteisti 21,58 Eur (239,77 Eur x 0,05 proc. x 180 d.) delspinigių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių priteisimo ir priteisti iš atsakovo 215,79 Eur delspinigių bei atitinkamai perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas bei priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8. Nurodo, kad sutinka su teismo išvada, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo sutartis, tačiau sudaryta Sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi, todėl Sutartyje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos Vartojimo kredito įstatymo normos, nes minėtas įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims.
9. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Nurodo, kad nors netesybos gali būti mažinamos jeigu jos yra pernelyg didelės, tačiau mažinant jų dydį būtina atsižvelgti ir į tai, kokio dydžio netesybos pasirinktos šalių valia ir sulygtos sutartimi. Teigia, kad mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 215,79 Eur iki 21,58 Eur, tai yra, sutartines netesybas sumažindamas dešimt kartų, teismas iš esmės paneigė Sutarties šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
10. Tvirtina, kad, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, teismas vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau neatsižvelgė į tai, kad atsakovas vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog ieškovė prašė priteisti delspinigius už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Nurodo, kad atsakovas, sudarydamas Sutartį, prisiėmė Sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodamas, kad yra atsakingas už Sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams. Teigia, kad teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog po Reikalavimo perleidimo sutarties, elektroniniu paštu atsakovui buvo siųsti pranešimai dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreiptasi protingu terminu.
11. Nurodo, kad ieškinyje pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių Sutarties bendrųjų sąlygų dalies „Šalių atsakomybė“ nuostatoms, todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovo prašomų priteisti delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Tvirtina, kad atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę, todėl turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Nurodo, kad atsakovas laisva valia įsipareigojo mokėti įmokas pagal Sutartį arba grąžinti nuomojamą turtą nurodytu terminu, tačiau šių pareigų neįvykdė, nors pasirinkdamas sudaryti Sutartį, susipažino, suprato ir sutiko su Sutarties sąlygomis, tame tarpe ir Sutartyje numatyta delspinigių norma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies tenkintas ieškovės UAB „Legal Balance“ reikalavimas priteisti iš atsakovo R. B. delspinigius pagal išperkamosios nuomos sutartį ir bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB ,,Be kredito“ ir atsakovas R. B. 2019 m. balandžio 23 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį, pagal kurią nuomotojas išnuomojo atsakovui 24 mėnesių terminui kilnojamąjį daiktą – televizorių, o atsakovas įsipareigojo visą Sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Bylos duomenys patvirtina, kad pradinė kreditorė savo prievolę įvykdė tinkamai, t. y. išnuomojo atsakovui kilnojamąjį daiktą 24 mėnesių terminui už paskaičiuotas mėnesines įmokas, o atsakovas R. B. savalaikiai savo įsipareigojimų nevykdė, todėl pradinė kreditorė Sutartį 2020 m. spalio 2 d. nutraukė ir pareikalavo atsakovą sumokėti visą likusį nesumokėtą nuomos mokestį.
15. Nustatyta, kad UAB ,,Be kredito“ ir ieškovė UAB „Legal Balance“ 2020 m. lapkričio 12 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria pradinė kreditorė perleido reikalavimo teises į atsakovo skolą ieškovei UAB „Legal Balance“. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 2020 m. lapkričio 20 pranešimu informavo atsakovą apie kreditoriaus pasikeitimą ir nurodė, kad jis privalo įvykdyti prievolę UAB „Legal Balance“ (CK 6.101-6.110 straipsniai).
16. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 215,79 Eur delspinigių, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prašomi priteisti 0,5 procentų dydžio delspinigiai yra aiškiai per dideli, nes atsakovas R. B. yra vartotojas, kuris dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių aplinkybių turi ribotas galimybes, sudarydamas Sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką Sutarties sąlygų turiniui, be to konstatavo, kad atsakovas iš dalies vykdė įsipareigojimus, o ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra beveik tokio paties dydžio kaip susidariusi skola už daikto nuomą. Apeliantė teigia, kad teismas, spręsdamas delspinigių priteisimo pagal išperkamosios nuomos sutartį klausimą, nepagrįstai vadovavosi VKĮ nuostatomis ir neturėjo pagrindo sumažinti šalių Sutartimi sutarto delspinigių dydžio.
17. Netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai; CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Tačiau, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012 ir kt.).
18. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016). Nagrinėjamoje byloje nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismui UAB „Legal Balance“ jokių įrodymų kokius ji patyrė nuostolius, atsakovui tinkamai nevykdant savo įsipareigojimų, nepateikė (CPK 178 straipsnis).
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, atsižvelgiama ir į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Vartojimo kredito įstatyme nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali būti pripažįstama orientacine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014), o VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma ne tik 180 dienų maksimali trukmė, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, bet ir maksimalus jų dydis – 0,05 procentai už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.
20. Įvertintina aplinkybė, kad, mažindamas netesybas, pirmosios instancijos teismas VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatas išperkamosios nuomos sutarčiai taikė ne tiesiogiai, o vadovavosi jomis kaip norma, nustatančia orientacinį netesybų dydį, taip pat atsižvelgdamas į byloje esančių faktinių aplinkybių visumą. Pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 3 straipsnio 7 dalį, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija). Vienas iš įstatymų, reglamentuojančių vartojimo teisinius santykius ir apibrėžiančių delspinigių dydį, taikomą vartotojams, būtent yra Vartojimo kredito įstatymas. Dėl paminėto, pirmosios instancijos teismas, vertindamas priteistinų delspinigių dydį iš vartotojo, atsakovo R. B., turėjo pagrindą atsižvelgdamas į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas tik kaip į kriterijų, vadovautis VKĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis panašius teisinius santykius ir pagal įstatymo analogiją, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog nagrinėjamu atveju VKĮ nuostatas teismas taikė nepagrįstai.
21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šalių sudarytoje Sutartyje nustatytas 0,5 procentų delspinigių dydis pirmosios instancijos teismo teisėtai ir pagrįstai buvo pripažintas aiškiai per dideliu, pažeidžiančiu vartotojo, silpnesnės šalies interesus, pernelyg neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine-komercine veikla, interesus, todėl pagrįstai sumažintas iki 0,05 procentų už apeliantės prašomas 180 dienas. Konstatuotina, kad toks delspinigių dydis užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nė vienai iš šalių perdėto pranašumo, atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria sumažintas UAB „Legal Balance“ prašomų priteisti delspinigių dydis, paliktina nepakeista.
22. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
23. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo reikalavimas dėl delspinigių dydžio pakeitimo nėra tenkinamas, nėra pagrindo perskaičiuoti ir teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas, nes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ieškovės patenkintų bei atmestų ieškinio reikalavimų dydį ir pagrįstai
24. sumažino ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
25. Dėl aukščiau paminėtų motyvų konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių, todėl naikinti ar jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, `apeliacinės instancijos teisme apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.