Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos (Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teisių perėmėja po reorganizacijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kitą dieną pareiškėjui buvo įteiktas Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimas Nr. 69-1368 (toliau – ir Nutarimas), kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjas tariamai už 2019 m. liepos 24 d. nuo 22.20 val. apie 10-15 minučių sąmoningais ir vieningais veiksmais keltus masinius neramumus, niokojimą kameroje esančių durų ir kito inventoriaus, tokiu būdu šiurkščiai pažeidžiant viešąją tvarką bei nustatytus vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimus, bei nevykdymą teisėtų pareigūnų reikalavimų nusiraminti, nubaustas 30 parų perkėlimu į kamerų tipo patalpas. Jokio paaiškinimo dėl minėto nutarimo pareiškėjas negavo, niekos jo paaiškinimo neklausė.

Minėta nuobauda buvo įvykdyta nežmoniškomis sąlygomis. Patalpoje pareiškėjui teko mažiau nei 4 kv. m ploto. Kiekvieną rytą nuo 6 val. iki 22 val. iš pareiškėjo atimdavo čiužinį, antklodę ir pagalvę, todėl visą laiką pareiškėjas negalėjo prigulti, turėjo sėdėti ant kėdės. Buvo visiškai apriboti pasimatymai, skambučiai, laiškų siuntimas, apribota teisė įsigyti maisto produktų, naudotis dušu ir virtuve. Kasdien tik vienai valandai pareiškėją išvesdavo pakvėpuoti grynu oru.

Nurodė, kad kreipėsi į psichologą, psichiatrą, kurie paskyrė raminančių vaistų, kadangi toks nežmoniškas elgesys pareiškėją sugniuždė psichologiškai, jis negalėjo užmigti.

Nutarimą dėl nuobaudos paskyrimo pareiškėjas apskundė teismui. Teismas nutarimą panaikino. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI1-670-402/2020 yra įsiteisėjęs. Kol vyko procesas, pareiškėjui paskirta nuobauda buvo argumentuotas ir paleidimo pareiškėjui netaikymas. Vėliau, kai nuobauda buvo panaikinta, svarstant lygtinio paleidimo klausimą ji vis dar akcentuojama, todėl nutarimo pasekmes pareiškėjas jaučia iki šiol.

Dėl neteisėtais Pravieniškių PN-AK veiksmų – mušimo ir kankinimo, neteisėto nubaudimo, nežmoniškų bausmės vykdymo sąlygų pareiškėjas patyrė didelę neturtinę žalą. Patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, emocinę depresiją, nerimą.

Pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo nustatyti jokie atsakovės atstovo neteisėti veiksmai dėl neteisėto fizinės prievartos priemonių panaudojimo. Vien tai, kad teismo sprendimu buvo panaikinta pareiškėjui skirta nuobauda, nėra pagrindas konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų dėl nepagrįsto fizinės prievartos panaudojimo pareiškėjo atžvilgiu. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, jog Pravieniškių PN-AK pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas. Nesant neteisėtų veiksmų, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp žalos padarymo.

Skundas patenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kurią jis kildina iš Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, t. y. jam 2019 m. liepos 25 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimu nepagrįstai paskirtos ir įvykdytos nuobaudos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2019 m. liepos 25 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimu Nr. 69-1341 pareiškėjas buvo nubaustas drausmine nuobauda (perkėlimu į kamerų tipo patalpas 30 parų) už tai, kad jis 2019 m. liepos 24 d. nuo 22.20 val. apie 10-15 minučių sąmoningai, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokodamas kamerose esančias duris ir kitą inventorių, tokiu būdu šiurkščiai pažeidinėdamas viešąją tvarką bei nustatytus vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimus, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų nusiraminti. Nutarime konstatuota, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktą, ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 50 punktą bei nuteistųjų dienotvarkę, patvirtintą Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-362. Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, Pravieniškių PN-AK nutarimą paliko galioti.

Dėl minėtos nuobaudos panaikinimo pareiškėjas kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, kuris 2020 m. spalio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-670-402/2020 pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimą 69-1368 ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“ bei Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 2S-4051. Teismas konstatavo, kad pagal ginčytame nutarime apibrėžtą kaltinimo esmę, apimtį ir nustatytas bylos aplinkybes, objektyvių bei pakankamų įrodymų, vienareikšmiai patvirtinančių, kad pareiškėjas padarė nutarime nurodytą nusižengimą, nėra. (b. l. 2–4). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-895-821/2022 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (b. l. 5–8).

Kaip jau buvo paminėta, viena iš valstybės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų – veikos neteisėtumas. Veikos neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.“(2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui Nutarimu paskirta nuobauda buvo panaikinta įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimu, t. y. buvo konstatuotas paskirtos nuobaudos nepagrįstumas, kad suponuoja išvadą, jog atsakovės atstovas skirdamas pareiškėjui minėtą nuobaudą nesielgė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo elgtis, tiksliai neįvykdė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas paskirtą nuobaudą yra atlikęs, t. y. 30 parų buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. Nustačius pareigūnų veiksmų, susijusių su pareiškėjo nubaudimu, neteisėtumo faktą, tai, jog pareiškėjo atžvilgiu buvo įvykdyta nuobauda, kuri buvo pripažinta nepagrįsta ir panaikinta, konstatuotina, jog tai lėmė neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjui.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Administracinių teismų praktikoje (pvz., administracinės bylos Nr. A756-122/2010, Nr. A438-121/2009, Nr. A502-734/2009 ir kt.) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiama) minėti tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Taip pat neturtinės žalos dydį gali lemti ir specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje.

Pareiškėjas teigia, kad dėl neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, emocinę depresiją, nerimą, jam esant laikomam kamerų tipo patalpose jam teko mažiau nei 4 kv. m ploto, dienos metu buvo paimamas čiužinys, antklodė ir pagalvė, buvo apriboti pasimatymai, skambučiai, laiškų siuntimas, galimybė susitikti su advokatu, apribota teisė įsigyti maisto produktų, naudotis dušu, virtuve, pasivaikščioti buvo išvedamas tik vienai valandai per dieną, dėl nuobaudos paskyrimo pareiškėjui nebuvo taikomas lygtinis paleidimas.

Dėl pareiškėjo teiginio, jog jam kamerų tipo patalpose teko mažiau nei 4 kv. m gyvenamojo ploto, teismas pažymi, kad ginčo laikotarpiu galiojusių Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.) 11¹.1. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Į bylą pateikta Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2022 m. rugpjūčio 11 d. pažyma Nr. 43-12274 (b. l. 21) ir kamerų tipo patalpų schema (b. l. 23) patvirtina, kad pareiškėjas nuobaudą atliko 11 būrio 6 gyvenamojoje patalpoje, kuri yra 14,60 kv. m ploto, joje įrengtos 3 miegamosios vietos. Atsižvelgus į tai konstatuotina, jog pareiškėjui atliekant paskirtą nuobaudą kamerų tipo patalpose, teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma pažeista nebuvo, kadangi pareiškėjui teko 4,87 kv. m gyvenamojo ploto (pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas).

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad dėl paskirtos nuobaudos jam nebuvo taikomas lygtinis paleidimas. Tačiau iš į bylą pateiktos Pravieniškių PN-AK 2022 m. rugpjūčio 11 d. pažymos „Apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus“ (b. l. 19–20) matyti, jog 2019 metais pareiškėjui buvo paskirtos penkios nuobaudos, be to, byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjas yra kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl lygtinio paleidimo taikymo, o Pravieniškių PN-AK administracija prašymą būtų atsisakiusi tenkinti. Todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad būtent Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 69-1368 paskirta nuobauda sąlygojo lygtinio paleidimo netaikymą pareiškėjui.

Pareiškėjas, skunde nurodė, kad 2019 m. liepos 25 d. jis naktį į kamerą įsiveržė pareigūnai, sumušė pareiškėją, išvedė į lauką ir liepė stovėti kartu su kitais nuteistaisiais stovėti iškėlus rankas ir praskėtus kojas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog minima aplinkybė yra susijusi su 2019 m. liepos 24 d. vakare vykusiu incidentu (už dalyvavimą kuriame pareiškėjui buvo paskirta šioje byloje minima drausminė nuobauda), po kurio, prieš nuteistuosius buvo panaudotos fizinės prievartos priemonės, o 2019 m. liepos 25 d. vykdomos neplaninės kratos, taigi, pareiškėjo minimos priemonės buvo naudojamos siekiant užkirsti kelią šiurkščiam teisės pažeidimui.

Pareiškėjas skunde teigė, jog buvo apžiūrėtas medikų ir buvo nustatyta ties dešiniąja mente paraudę audiniai su besiformuojančiomis kraujosruvomis. Tačiau į bylą pateiktoje pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje (b. l. 14–111) nėra medicinos darbuotojų įrašų apie pareiškėjo nurodytus sužalojimus. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 25 d. naudojant specialiąsias priemones buvo sumuštas ir patyrė sužalojimus. Taip pat pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, kad nors ir prašė, jam nebuvo leista atlikti gamtinių reikalų, tačiau nenurodė, kokias pasekmes tai sukėlė jo sveikatai, savijautai ir kt.

BVK (ginčo laikotarpiui aktuali redakcija) 145 straipsni 1 dalyje nustatyta, kad perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiškų (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina šio Kodekso 100, 109 ir 183 straipsniuose nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą, turėti maisto produktų ir kitų Vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų. Šioje dalyje nurodytiems nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, kasdien vieną valandą, o nepilnamečiams, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniams (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas pasivaikščioti.

Ginčo laikotarpiu galiojusių Vidaus tvarkos taisyklių 220 punkte be kita ko buvo nurodyta, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog asmeniui, kalinamam kamerų tipo patalpose, be kita ko, ne tik realiai sumažėja bendravimo su aplinka galimybės, bet ir sukeliama kitų nepatogumų, tam tikrų dvasinių išgyvenimų, o tai, kad asmuo nepagrįstai laikomas kamerų tipo patalpose, ypač ilgesnį laiką, yra laikytina pakankamu pagrindu neturtinės žalos atsiradimo faktui konstatuoti. Be to, tokiu atveju nėra būtina įrodinėti, kad asmens bendravimas su artimaisiais ir kitais asmenimis iš tiesų buvo pasunkėjęs, kadangi kitaip būti ir negalėjo – asmeniui, laikomam kamerų tipo patalpose, vadovaujantis BVK 145 straipsnio 1 dalimi, taikomas griežtesnis režimas ir su juo susiję ribojimai. Pabrėžtina, jog tokios praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi ir kitose iš esmės analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-341/2008, 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-309/2012, 2014 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-483/2014 ir kt.).

Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, galima teigti, kad pareiškėjas dėl nepagrįsto perkėlimo į kamerų tipo patalpas ir laikant kamerų tipo patalpose taikytų apribojimų (bendravimo apribojimo, dienos metu paimamos patalynės, apribotos teisės įsigyti maisto produktų, naudotis virtuve, pasivaikščiojimų ribojimo iki vienos valandos per dieną) galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei Pravieniškių PN-AK administracija nebūtų priėmusi nepagrįsto nutarimo, t. y. patyrė neturtinę žalą.

Pareiškėjas savo patirtą žalą įvertino 100 000 Eur suma. Teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra jokių kitų duomenų, kad kalinimo sąlygos būtų turėjusios ilgalaikių ar negrįžtamų pasekmių pareiškėjo sveikatai, santykiams su artimaisiais ar psichologinei būklei. Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 12 d. pažymoje Nr.87-357 (b. l. 22) nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 24 d. į Trečiojo sektoriaus psichologus dėl patiriamų išgyvenimų, kuriuos galėjo sukelti kamerų sąlygos atliekant nuobaudą kamerų tipo patalpose, pareiškėjas nesikreipė. Pareiškėjas buvo konsultuotas dėl kitokio pobūdžio problemų (b. l. 22). Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovė būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų, kad pareiškėjui buvo padaryta tokio didelio masto neturtinė žala, kuriai atlyginti adekvati satisfakcija būtų pareiškėjo prašoma pinigų suma.

Įvertinus pažeidimo pobūdį, trukmę, nenustačius, kad pareiškėjui būtų atsiradę negrįžtami fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimai, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1036-602/2019; 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-895-821/2022), pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 500 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui H. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.