Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K. J., a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, teistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-06-02 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (3 veikos) laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant bausmės laikotarpiu 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, 2023-09-27 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 145 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. J. nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui, o būtent: 2023-04-18 apie 9.30 val. bute, (duomenys neskelbtini), delnu sudavė į kairįjį skruostą sutuoktinei I. J., spyrė jai į kairįjį šoną ir pilvą bei rankomis smaugė, nuo ko ji atsitrenkė į sieną, taip jai padarydamas poodines kraujosruvas pilvo kairėje šoninėje sienoje, pilvo priekinės sienos dešinėje, kairiame dilbyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui, o būtent: 2023-04-23 apie 5 val. bute, (duomenys neskelbtini) delnu sudavė į dešinįjį skruostą sutuoktinei I. J. bei šlapiu rankšluosčiu sudavė jai į krūtinę, nuo ko ji atsitrenkė į sieną, taip jai padarydamas poodinę kraujosruvą dešinės alkūnės sąnario srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, G. K. J. buvo kaltinamas, kad laikotarpiu nuo 2023-04-24 iki 2023 m. liepos mėnesio, tikslios datos ir laikas tyrimo metu nenustatyti, tyčia terorizavo sutuoktinę I. J., siekdamas sukelti jai baimę, nerimą, nesaugumo jausmą, grasindamas padaryti pavojingas veikas jos gyvybei, sveikatai, sistemingai ją baugino naudodamas psichinę prievartą, t. y. bute, (duomenys neskelbtini) per keletą kartų I. J. išsakė grasinimus: „tave nusmaugsiu ir tu išvažiuosi į Lėbartus“, „su peiliu perpjausiu tau gerklę“. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2023 liepos mėn., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, sūnui G. J. išsakė grasinimą I. J. atžvilgiu, „būsiu ne aš, jei jos neužmušiu“, apie kurį G. J. pasakė savo motinai I. J.. Tokiu būdu G. K. J. terorizavo sutuoktinę I. J., grasindamas padaryti pavojingas veikas jos gyvybei, sveikatai, sistemingai ją baugino naudodamas psichinę prievartą, taip sąmoningai vertė ją nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą.

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad 2023-04-18 apie 9.30 val. buto koridoriuje, (duomenys neskelbtini), G. K. J. sudavė vieną kartą delnu žmonai I. J. į kairį žandą bei vieną kartą spyrė I. J. į kairį klubą, ją pastūmė, ko pasėkoje I. J. susitrenkė kairę ranką ties alkūne. Be to, 2023-04-23 apie 5.17 val. buto, (duomenys neskelbtini), koridoriuje G. K. J. sudavė vieną kartą delnu I. J. į dešinį žandą ir dešine ranka suėmęs I. J. kaklą ją smaugė. Dėl sutuoktinio veiksmų I. J. patyrė fizinį skausmą. Nustatyta, jog dviejų metų laikotarpiu G. K. J. atžvilgiu buvo pradėti keturi ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje (1 t., b. l. 10-12).

Įvykio vietos apžiūros protokole nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame grumtynių pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 33-42).

Asmens apžiūros protokole nustatyta, kad nukentėjusiosios I. J. apžiūros metu užfiksuotas dešinės veido pusės sumušimas, kairės kojos klubo kraujosruva bei kairės rankos, ties alkūne, kraujosruva (1 t., b. l. 43-49).

Specialisto išvadoje nustatyta, kad I. J. nustatytos poodinės kraujosruvos pilvo kairėje šoninėje sienoje, pilvo priekinės sienos dešinėje, kairio sėdmens srityje, kairiame dilbyje, dešinėje šlaunyje, pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, padarytos paveikus kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais, 4-8 parų laikotarpiu iki objektyvios teismo medicininės apžiūros, kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Poodinė kraujosruva dešinės alkūnės sąnario srityje, pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, padaryta paveikus kietu buku daiktu (-ais), mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, 1-3 parų laikotarpiu iki objektyvios teismo medicininės apžiūros, kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai buvo padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (1 t., b. l. 92-93).

Apžiūros protokole nustatyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas. Užfiksuota, kad 2023-04-23 05.36.57 moteris paskambinusi Bendrojo pagalbos centro darbuotojai sako, kad (duomenys neskelbtini) grįžo vyras, kuris yra nuteistas. Bendrojo pagalbos centro darbuotoja paprašo pakartoti adresą, moteris jį pakartoja, nurodo durų kodą. Moteris nurodo, kad važiuotų greičiau, nes ją nori nusmaugti (1 t., b. l. 101-103).

Akistatos tarp nukentėjusiosios I. J. ir įtariamojo G. K. J. metu kiekvienas patvirtino savo anksčiau duotus parodymus (2 t., b. l. 9-12).

Dėl atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

BK 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota šio nusikaltimo sudėtis, tai yra, baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas paminėtus veiksmus atliko prieš savo artimą giminaitį ar šeimos narį.

Kaltinamasis G. K. J. viso proceso metu kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, neigė, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytu 2023-04-23 laiku ir vietoje apie 5 val. grįžęs namo iš darbo į butą neįėjo, durys buvo užrakintos, raktas iš jo buvo atimtas, pradėjo daužyti į duris, kad jas atidarytų, o sutuoktinei atidarius duris jis ją nustūmė su dešine ranka, kai pastūmė žmonai niekas neatsitiko, žmona tik atsirėmė į sieną. Teigė, kad dėl 2023-04-18 įvykio neturi ką pasakyti, jokiu ramentu nėra savo žmonai sudavęs, jis žmonos nesmaugė, jis ją tik pastūmė, 2023-04-18 jis savo žmonai iš viso nieko nepadarė. Nurodė, kad žmonos ir jo sūnaus tikslas yra sukompromituoti jį, nes jie nori iš jo atimti butą.

Tai, jog kaltinamasis 2023-04-18 ir 2023-04-23 smurtaudamas padarė nežymius sveikatos sutrikdymus nukentėjusiajai I. J., patvirtina byloje esančių įrodymų visuma: nukentėjusiosios I. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojo G. J. parodymai, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, specialisto išvadoje užfiksuoti įrodymai ir kiti rašytiniai įrodymai.

Tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtina specialisto išvadoje fiksuoti sužalojimai, kur detaliai nurodyta, jog I. J. nustatytos poodinės kraujosruvos pilvo kairėje šoninėje sienoje, pilvo priekinės sienos dešinėje, kairio sėdmens srityje, kairiame dilbyje, dešinėje šlaunyje, pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, padarytos paveikus kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais, 4-8 parų laikotarpiu iki objektyvios teismo medicininės apžiūros, kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Poodinė kraujosruva dešinės alkūnės sąnario srityje, pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, padaryta paveikus kietu buku daiktu (-ais), mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, 1-3 parų laikotarpiu iki objektyvios teismo medicininės apžiūros, kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai buvo padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (1 t., b. l. 92-93). Teisiamojo posėdžio metu specialistas R. D. patvirtino savo išvadą, taip pat detalizavo padarytų sužalojimų laiką, padaryti sužalojimai yra sugrupuoti pagal jų padarymo laiką. Išvados 1.1 punktuose nurodyti sužalojimai padaryti 4-8 parų laikotarpiu, ir tai neprieštarauja kraujosruvų amžiaus nustatymams pagal spalvas, neprieštarauja gynybos teiginiui, kad žalsva spalva būdinga mažiausiai 4-5 dienų, o paprastai 6-8 dienų laikotarpiui.

Nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios I. J. tiek teisiamojo posėdžio metu duotais, tiek ikiteisminio tyrimo metu tą pačią įvykio dieną duotais parodymais. Kad nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs, patvirtina garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro, kad 2023-04-23 nukentėjusioji kviečiasi pagalbos (1 t., b. l. 101-103), taip pat pareigūnų „Body“ kameros užfiksuotas įrašas iš įvykio vietos, kur atvykusiems pareigūnams nukentėjusioji pasakoja, jog vyras prieš savaitę ją sumušė, rodo ant kairiojo šono ir kairėje rankoje esančias kraujosruvas, tačiau dėl sumušimo į policiją nesikreipė, parodė, kad 2023-04-18 vyras ėjo iš kambario ir jai delnu sudavė į kairįjį skruostą, spyrė jai į kairįjį šoną. Taip pat nukentėjusioji parodė, kad 2023-04-23 5.17 val. grįžus jos vyrui ir jai atrakinus buto duris, vyras sudavė jai delnu į dešinįjį skruostą bei dešine ranka sugriebęs jai už kaklo pradėjo smaugti (1 t., b. l. 104-106). Nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes iš dalies patvirtina ir nukentėjusiosios sūnus G. J.. Nors gynyba kelia versiją, kad G. J. yra šališkas, nes siekia turtinės naudos, tačiau netikėti šio liudytojo parodymais nėra jokio pagrindo. Konfliktai tarp jo tėvų vyksta pastoviai, dėl konfliktų skundžiasi mama, kad prieš ją smurtauja, tėvas nesiskundžia. Be to, liudytojas G. J. nurodė, kad su abiem tėvais vienodai bendrauja. Vėlgi byloje nėra duomenų, jog minėtas liudytojas turėtų pagrindą apkalbėti kaltinamąjį G. K. J. ar būtų suinteresuotas jo nuteisimu. Tuo labiau, kad smurto atvejis jau buvo fiksuotas ir anksčiau. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad dėl kaltinamojo smurto prieš I. J. (už 3 veikas) kaltinamasis buvo 2022-06-02 nuteistas.

Byloje taip pat keliama gynybinė versija dėl sužalojimų pobūdžio bei mechanizmo, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai galėjo gautis pačiai nukentėjusiajai sunkiai judant po patalpas dėl atsitrenkimo, dėl kontakto su išoriniais objektais, t. y. gali būti įvairūs baldai ir kiti daiktai, nes nukentėjusioji atvykusiems pareigūnams aiškina, kad savo butą ji išplauna eidama keturpėsčiomis, negali normaliai judėti. Tačiau tokia versija laikytina deklaratyvi, byloje tokių duomenų nėra. Tokia versija prieštaringa byloje nustatytiems sužalojimams, jos nepatvirtino teisiamojo posėdžio metu ir teismo medicinos specialistas. Be to, pati nukentėjusioji paneigė, jog turi problemų su judėjimu ir nebūna atvejų, kad ji sukluptų pati ar nukristų.

Taip pat byloje keliamas klausimas ir dėl smūgio su ramentu. Nors nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis jai sudavė ramentu į kairį sėdmenį, dešinę šlaunį, tačiau tai buvo padaryta kitu laiku. Todėl ji šalintina iš kaltinimo.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės nekelia abejonių, jog kaltinamasis padarė sveikatos sutrikdymus abiem atvejais, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo. Jis suvokė nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veiksmų gali sutrikdyti kito asmens sveikatą, ir jų norėjo, t. y. tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai sukėlė nurodytas pasekmes, todėl abi šios veikos kvalifikuotinos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaip atskiri nusikaltimai.

Dėl atsakomybės pagal BK 145 straipsnio 2 dalį

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą.

Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kelti baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą (pvz., besikartojantys įžeidinėjimai, grasinimai kaip nors pakenkti, priekabiavimas, atviras sekimas, gąsdinantys naktiniai skambučiai, amoralaus pobūdžio SMS žinutės ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys Nr. 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-198/2013, 2K-347/2014, 2K-269-303/2020). Be kita ko, teismų praktikoje pažymima, kad BK 145 straipsnio 2 dalies inkriminavimas reikalauja veiksmų sistemiškumo, tie veiksmai turi būti atlikti per palyginti trumpą laiką, vėlesni veiksmai turi būti susiję su ankstesniais, o ne atsitiktiniai veiksmai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2013). Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginamojo pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą, o subjektyviai rodo kaltininko siekį įbauginti asmenį. Negali būti vertinami kaip sistemingi per tam tikrą laiko tarpą padaryti keli veiksmai, kurių nesieja bendras sumanymas (kasacinė nutartis Nr. 2K-205-942/2022).

Pažymėtina ir tai, kad sistemingas bauginimas visuomet būna nukreiptas į konkretų asmenį, siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortą. Veiksnių, kuriuos nukentėjusysis sieja su neigiamu psichologiniu poveikiu, visuma yra individualaus pobūdžio, todėl vertinant grasinimo realumą, labai svarbu atsižvelgti į tai, kaip jį suprato nukentėjusysis (kasacinės nutartys Nr. 2K-299/2013, 2K-278-489/2022), tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina, kad grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-238-699/2016, 2K-172-788/2017, 2K-269-303/2020).

Be kita ko, nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta tik laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmė. Nors už apysunkius nusikaltimus įstatymų leidėjas paprastai nustato kelių rūšių bausmes, už šį nusikaltimą nustatyta tik viena laisvės atėmimo bausmė. Taigi įstatymų leidėjas žmogaus terorizavimą ar sistemingą bauginimą laiko pakankamai pavojingu nusikaltimu, keliančiu realų pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai. Todėl, pripažįstant tam tikrą elgesį psichine prievarta, o jos daugkartinį panaudojimą – sistemingu bauginimu, vertintinas tokių veiksmų pavojingumas ir grasinimų realumas. Toks aiškinimas, be kita ko, gali būti kildinamas iš konstitucinėje jurisprudencijoje suformuluotų reikalavimų, kad nusikalstamomis veikomis įstatyme gali būti pripažintos tik tokios veikos, kurios iš tikrųjų yra pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų yra daroma žala asmens, visuomenės, valstybės interesams arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003-06-10, 2004-12-29 nutarimai); siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-11-13, 2005-11-10 nutarimai). Šių nuostatų taikymas, atskleidžiant BK 145 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo požymius, leidžia išvengti tarp asmenų kilusių bet kokių konfliktų kriminalizavimo. Todėl neatitiktų baudžiamojo įstatymo paskirties praktika, jei šios kategorijos bylose nebūtų analizuojamas pakankamas padarytų veikų pavojingumas, ar išsakyti grasinimai yra realūs, taip pat neįvertinus kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises (kasacinės nutartys Nr. 2K-300/2013, 2K-423-303/2016).

G. K. J. kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį dėl to, kad tyčia terorizavo sutuoktinę I. J., siekdamas sukelti jai baimę, nerimą, nesaugumo jausmą, grasindamas padaryti pavojingas veikas jos gyvybei, sveikatai, sistemingai ją baugino naudodamas psichinę prievartą, t. y. jam inkriminuotais veiksmais, atliktais laikotarpiu nuo 2023-04-24 iki 2023 m. liepos mėnesio, tikslios datos ir laikas tyrimo metu nenustatyti.

Tačiau byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių G. K. J. kaltę įvykdžius jam inkriminuotą šią nusikalstamą veiką. Kaltinamasis G. K. J. neigia kaltinimus. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu jis tvirtino, kad negrasino nukentėjusiajai, priešingai, žmonos ir jo sūnaus tikslas yra sukompromituoti jį, nes jie abu nori iš jo atimti butą. Nukentėjusioji I. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sutuoktinis G. K. J. ne kartą jai yra grasinęs. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sutuoktinis ne kartą jai yra grasinęs tiesiogiai, tačiau kiek kartų ir kada yra grasinęs, įvardinti negali. 2023-04-24 vyras grįžęs iš policijos pasakė, kad ją nusmaugs ir ji išvažiuos į Lėbartus, sakė, kad peiliu perpjaus gerklę (1 t., b. l. 62-64). Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis pastoviai jai grasina, kad nužudys, papjaus, jog tokie garsinimai vyksta apie 17 metų. Buvo, kad važiuoja kartu automobiliu, o ji sako: „G., užsisek diržą“, o jis sako: „kai dėsiu, nusmaugsiu“ ir jai išsako keiksmažodžius. Kai jis grįžo iš po policijos sulaikymo, stovėjo prie jų buto durų, ji jam padavė jo daiktus, jis pasakė: „aš pareisiu, o tu - į Lėbartus“, „aš tau perpjausiu gerklę, dar toks negimė kuris mane nuteis“.

BK 2 straipsnyje nustatytos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys Nr. 2K-671/2010, 2K-500/2010, 2K-202/2006).

Tačiau veikos sistemingumui, kaip šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymiui, pagrįsti turi būti nustatyti bent trys atvejai, kuriuos galima pripažinti bauginimu panaudojant psichinę prievartą; tokie atvejai turi būti laiko atžvilgiu per daug nenutolę vienas nuo kito ir jungiami bendros tyčios. Šiuo atveju nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2023-04-24 iki 2023 m. liepos mėnesio I. J. išsakyti du grasinimai: „tave nusmaugsiu ir tu išvažiuosi į Lėbartus“, „su peiliu perpjausiu tau gerklę“, taip pat dar kitas grasinimas, kuris buvo adresuotas nukentėjusiajai per sūnų G. J.. Visgi, tokios nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad tokie išsakyti grasinimai yra realūs ir sistemingi. Konfliktas tarp sutuoktinių yra ilgalaikis, tęsiasi jau daug metų, išsakyti grasinimai yra nuolatiniai, analogiško pobūdžio, kylantys tarpusavio bendravimo metu, net ir po grasinimų sutuoktiniai tarpusavyje bendrauja, sprendžia tiek buitinius, tiek kitus iš šeimos santykių kylančius klausimus, todėl šiuo nagrinėjamu atveju negali būti vertinami kaip realūs, taip pat neatitinka sistemingumo požymio. Esant minėtoms aplinkybėms kaltinamasis išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmes, atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, nustatytas jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bausmės tikslus.

Kaltinamasis padarė du tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalto būdamas teistas už analogiškas veikas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, teigiamų išvadų nepadarė, nerodo noro keisti savo gyvenimo būdo, linkęs daryti naujas nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka, dirbantis. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, tačiau bausmės dydį nustatant mažesnį už numatytą šios bausmės vidurkį.

Paskirtos bausmės subendrintinos bausmių dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 1, 4 d.).

Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, į tai, kad yra pensinio amžiaus, dirbantis, darytina išvada, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti bausmės vykdymą atidedant (BK 75 str.) ir paskiriant įpareigojimus dalyvauti elgesio pataisos programoje, teismo vertinimu, darysiantys teigiamą įtaką jo elgesiui.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2023-04-23 iki 2023-04-24 (dvi paros).

Kardomosios priemonės, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos.

Nukentėjusioji I. J. kaltinamajam G. K. J. pareiškė civilinį ieškinį reikalaudama atlyginti jo nusikalstamais veiksmais jai padarytą 38 Eur turtinę ir 462 Eur neturtinę žalą, t. y. iš viso 500 Eur žalos atlyginimą (1 tomas, b. l. 94). Teisiamojo posėdžio metu I. J. atsisakė ieškinio baudžiamojoje byloje ir nebereiškė jokių turtinių pretenzijų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, procesas dėl civilinio I. J. ieškinio nutrauktinas.

CD laikmena paliktina saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. K. J. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2023-04-18 veika) ir skirti laisvės atėmimo bausmę 6 mėnesiams.

G. K. J. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2023-04-23 veika) ir skirti laisvės atėmimo bausmę 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu ir nustatyti subendrintą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 6 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2023-04-23 iki 2023-04-24 – dvi paras.

G. K. J. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąsias priemones, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Procesą dėl I. J. civilinio ieškinio nutraukti.

CD laikmeną palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.