- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-23
- Bylos Nr.
- e2S-2318-614/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31821-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- UAB „Vakarų ūkas“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Vakarų ūkas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nutarties, kuria ištaisytas rašymo apsirikimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendime,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės UAB „Vakarų ūkas“ ieškinį atsakovei UAB „Jumps“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl sutarties nutraukimo, nuostolių ir netesybų priteisimo. Sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nurodė:
„Priteisti ieškovui UAB „Vakarų ūkas“, j. a. k. 300014914, iš atsakovo UAB „Jumps“, j. a. k. 300621266, 4632,72 Eur skolos, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 4632,72 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017-08-24, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų ir 104,24 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priešieškinį tenkinti.
Priteisti atsakovui UAB „Jumps“, j. a. k. 300621266, iš ieškovo UAB „Vakarų ūkas“, j. a. k. 300014914, 2378,86 Eur nuostolių, 3925,03 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 6303,89 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017-10-09, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 2583,70 Eur bylinėjimosi išlaidų“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 11 d. nutartimi ištaisė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendime padarytą rašymo apsirikimo klaidą ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstė taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui UAB „Vakarų ūkas“, j. a. k. 300014914, iš atsakovo UAB „Jumps“, j. a. k. 300621266, 4632,72 Eur skolos, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 4632,72 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017-08-24, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų ir 104,24 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priešieškinį tenkinti.
Nutraukti 2016-07-20 tarp ieškovo UAB „Vakarų ūkas“, j. a. k. 300014914, ir atsakovo UAB „Jumps“, j. a. k. 300621266, sudarytą Gamybos sutartį Nr. 16/07/20.
Priteisti atsakovui UAB „Jumps“, j. a. k. 300621266, iš ieškovo UAB „Vakarų ūkas“, j. a. k. 300014914, 2378,86 Eur nuostolių, 3925,03 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 6303,89 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017-10-09, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 2583,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.“.
3. Teismas nustatė, kad sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas nutraukti 2016-07-20 Gamybos sutartį tenkintinas pagal CK 6.665 str. 3 d. (6 sprendimo lapas). Tuo tarpu teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodyta, kad 2016-07-20 Gamybos sutartis nutrauktina. Teismas sprendė, kad šis rašymo apsirikimas taisytinas, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodant, kad 2016-07-20 Gamybos sutartis nutrauktina.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai argumentai
4. Atskirajame skunde ieškovė UAB „Vakarų ūkas“ prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Nagrinėjamu atveju buvo padaryta ne apsirikimo ar rašymo klaida, o buvo priimtas papildomas sprendimas dėl atsakovo pareikštų reikalavimų, kurie nebuvo išspręsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. teismo priimtame sprendime.
4.2. Pagal teismų praktiką rašymo apsirikimu laikoma dalyvaujančių byloje asmenų vardų, pavardžių, pavadinimų iškraipymai, klaidos, nurodant valiutą, banko sąskaitos numerį, civilinės būklės akto įrašo numerį bei kiti panašaus pobūdžio netikslumai. Aiškia aritmetine klaida laikomas skaičiavimo suklydimas, padarytas atliekant aritmetinius veiksmus.
4.3. Nagrinėjamu atveju nustatytu terminu papildomas sprendimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendime neišspręstų klausimų priimtas nebuvo, todėl skundžiama nutartis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 263 str. ir 265 str. nustatytų sprendimui keliamų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų.
5. Atsakovė UAB „Jumps“ su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei skirti ieškovei UAB „Vakarų ūkas“ 500 Eur už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
5.1. Tiek CPK 276 str., tiek ir CPK 277 str. numatyti būtent atvejai priimto galutinio teismo procesinio sprendimo klaidoms bei trūkumams ištaisyti.
5.2. Akivaizdu, kad teismas skundžiama nutartimi nepriėmė jokio papildomo sprendimo, o ištaisė rašymo apsirikimo klaidą padarytą 2018 m. gegužės 7 d. sprendime, kurios ištaisymas nekeičia sprendimo esmės.
5.3. Skundžiamoje nutartyje išdėstyta 2018 m. gegužės 7 d. sprendimo rezoliucinė dalis nėra siurprizinė ar netikėta ieškovei, nes dėl atsakovės reikalavimų (nutraukti s?aliu? sudarytą 2016-07-20 gamybos sutarti?) ir teismo išvadų tenkinant atsakovės reikalavimus pasisakyta tiek sprendimo aprašomoje dalyje, tiek motyvuojamojoje dalyje.
5.4. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pateikė akivaizdžiai nepagrįstą atskirąjį skundą, suvokdama, kad tokio atskirojo skundo nagrinėjimas sukels nepatogumų kitai proceso šaliai (t.y. atsakovei), o procesinė bylos baigtis liks nepakitusi – ieškovė laikytina sąmoningai veikusi prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Akivaizdu, kad ieškovė piktnaudžiauja ir piktnaudžiavo jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, todėl jai, vadovaujantis CPK 95 str. 1, 2 d. nuostatomis skirtina bauda.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Žemesnės instancijos teismas
7. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).
Dėl atskirojo skundo argumentų
8. Byloje kilo ginčas dėl rašymo apsirikimo klaidos teismo sprendime ištaisymo pagrįstumo.
9. CPK 276 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti. Tačiau to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Taigi, taisant rašymo apsirikimus ir/ar aiškias aritmetines klaidas negali būti iš esmės keičiamas ar papildomas teismo procesinio sprendimo turinys.
10. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ištaisė 2018 m. gegužės 7 d. sprendime padarytą rašymo apsirikimą ir teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje papildomai nurodė: „Nutraukti 2016-07-20 tarp ieškovės UAB „Vakarų ūkas” ir atsakovės UAB „Jumps“, sudarytą Gamybos sutartį Nr. 16/07/20“. Ieškovė atskirąjį skundą iš esmės grindžia aplinkybe, kad sprendime buvo padaryta ne apsirikimo ar rašymo klaida, o buvo priimtas papildomas sprendimas dėl atsakovės pareikštų reikalavimų, kurie nebuvo išspręsti 2018 m. gegužės 7 d. teismo priimtame sprendime. Apeliacinės instancijos teismas su atskirajame skunde išdėstytais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.
Žemesnės instancijos teismas
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisės normos, reglamentuojančios teismo sprendimo trūkumų ištaisymą, turi būti taikomos racionaliai, ne formaliai, kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų jo įvykdymas yra komplikuotas; be to, teismo sprendimo privalomumas lemia šiam aktui keliamus reikalavimus, todėl teismo sprendimas turi būti aiškus, turi būti išspręsti visi šalių iškelti reikalavimai, tiksliai nurodytos priteistos sumos, perduotinas turtas ar veiksmai, kuriuos šalys privalės atlikti arba nuo kurių turės susilaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2010).
12. Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas ištaisė ne rašymo apsirikimo klaidą, o išsprendė atsakovės pareikštą materialųjį teisinį reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad rezoliucinė teismo procesinio sprendimo dalis turi būti grindžiama motyvuojamąja dalimi, kadangi procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas pateikia galutinę išvadą, suformuotą motyvuojamojoje dalyje (CPK 270 str. 5 d. 1 p.). Be to, rašymo apsirikimai ir/ar aritmetinės klaidos gali būti ištaisytos bet kurioje teismo procesinio sprendimo dalyje, be kita ko, ir rezoliucinėje. Šiuo atveju sprendime padarytų klaidų ištaisymas skundžiama nutartimi nepakeitė jo esmės, nes sprendimo motyvuojamoje dalyje buvo nurodyta, kad tenkinamas atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl sutarties nutraukimo.
13. Taip pat nepagrįsti apelianto argumentai, kad nagrinėjamas klausimas turėjo būti sprendžiamas priimant papildomą sprendimą. CPK 277 straipsnis, reglamentuojantis papildomo sprendimo priėmimą, įtvirtina baigtinį jo priėmimo pagrindų sąrašą, t. y. jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsprendė atsakovės reikalavimą dėl sutarties nutraukimo ir tai nurodė teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje. Taigi, pagrindų papildomam sprendimui priimti nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė tinkamos formos ir turinio teismo procesinį sprendimą – skundžiamą nutartį.
14. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir bylos medžiagą bei nenustatęs absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinių teisės normų, reglamentuojančių rašymo apsirikimų ar aiškių aritmetinių klaidų taisymą teismo procesiniame sprendime. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
15. Atsakovė UAB „Jumps“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliantei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant nepagrįstą atskirąjį skundą skirti baudą.
16. Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad teismass, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
17. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).
18. Šiuo atveju ieškovė UAB „Vakarų ūkas“ pasinaudojo CPK suteikta teise pateikti atskirąjį skundą, o tai negali būti vertinama kaip akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo dėl baudos skyrimo.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.