Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-09-20 · Civilinė byla Nr. e2S-2579-450/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-20
Bylos Nr.
e2S-2579-450/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12264-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Ieškovas
UAB „Atilius“
Atsakovas
D. R., R. R., UAB „Kornėja“, UAB „Lemaja“, UAB „Lemastija“, E. S., I. D., J. D., D. S.
Civilinė byla Nr. e2S-2579-450/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12264-2018-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.2.4.; 3.1.14.3.;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Atilius“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Atilius“ ieškinį atsakovams D. R., R. R., UAB „Kornėja“, UAB „Lemaja“, UAB „Lemastija“, E. S., I. D., J. D., D. S. ir kt., dėl apsimestinių sandorių pasekmių taikymo bei pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo bendraturčiui, akcijų pasirašymo sutarties pripažinimo negaliojančia, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Atilius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams D. R., R. R., UAB „Kornėja“, UAB „Lemaja“, UAB „Lemastija“, E. S., I. D., J. D., D. S. ir kt., dėl apsimestinių sandorių pasekmių taikymo bei pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo bendraturčiui, akcijų pasirašymo sutarties pripažinimo negaliojančia.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi nustatė ieškovei UAB „Atilius“ 30 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumui pašalinti.Teismas nustatė, kad ieškovė prašo pripažinti 2016 m. kovo 29 d. Akcijų pasirašymo sutartį negaliojančia, tačiau ieškinyje nedetalizuoja tokio reikalavimo faktinio pagrindo, bei nepagrindžia sandorio negaliojimo pagrindo, remiantis CK nuostatomis. Teismo vertinimu, būtina nurodyto tokio ieškinio reikalavimo (ieškinio dalyko) faktinį pagrindą bei savo argumentus dėl teisinio pagrindo pripažįstant šį sandorį negaliojančiu ar niekiniu (CK 135 straipsnis) tam, kad sandorio šalys galėtų atsikirsti į reiškiamą reikalavimą.Teismas iš ieškinio turinio nustatė, kad ieškovas ginčija šešis sandorius, tačiau dalies sandorių šalių – J. T., J. K., R. S., V. S., R. L. - į bylą bylos dalyviais (atsakovais) netraukia. Ginčijant sandorius ir manant, kad ginčijamų sandorių šalys netrauktinos atsakovais, būtina sandorio šalis į bylą įtraukti trečiaisiais asmenimis (CPK 47 straipsnis), kadangi ginčijamų sandorių šalys dalyvauja teisminio ginčo nagrinėjime.Ieškovas formuluodamas ieškinio dalyką taip pat reiškia reikalavimus dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pagal atitinkamas pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau į bylą atsakovais patraukia ne visus nurodytų pirkimo-pardavimo sutarčių dalyvius, vienus jų įtraukiant, o kitus dėl nežinomų priežasčių į bylos nagrinėjimą neįtraukiant (pvz. P. L. C., M. L., D. Š., I. D., G. Š. ir kitos pirkimo-pardavimo, pagal kurias siekiama perimti pirkėjo teises ir pareigas, sutarčių šalys). Teismo manymu būtina tikslinti byloje dalyviais patrauktus subjektus ir pagrįsti poziciją dėl jų statuso byloje, t. y. atsakovų ar trečiųjų asmenų.Teismas taip pat nustatė, kad į bylą atsakovais yra patrauktas didelis skaičius fizinių asmenų, tačiau didžioji dalis asmenų nedominuoja kaip ginčijamų sandorių arba pirkimo-pardavimo sutarčių, kurių pagrindu siekiama perimti teises ir pareigas, šalys. Remiantis ekonomiškumo, operatyvumo principais, būtina įvertinti į bylą atsakovais traukiamus subjektus ir pateikti teismui pagrįstą paaiškinimą dėl visų atsakovais patrauktų asmenų reikalingumo byloje (didžiosios dalies atsakovais patrauktų subjektų reikalingumas abejotinas).Gyventojų registro tarnybos duomenimis nustatyta, kad atsakovais patraukti H. U. ir S. Z. yra mirusios. Fiziniam asmeniui mirus, išnyksta jo civilinis teistumas (LR CK 2.1., 2.2. str.), todėl jis negali būti byloje dalyvaujančių asmeniu. Tačiau CPK 48 str. 1 d. numato, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovui nustatė terminą pašalinti nurodytus ieškinio trūkumus, t. y. nurodyti mirusiųjų atsakovių teisių perėmėjus (CPK 48 straipsnio 1 dalis, 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).Teismas, įvertinęs ypač didelį skaičių bylos dalyvių, įpareigojo ieškovą pateikti teismui reikiamą skaičių ieškinio egzempliorių (be priedų), sutikslinus į bylą traukiamus bylos dalyvius, kadangi nei vienas į bylą patrauktas bylos dalyvis neturi pareigos būti prisijungus prie elektroninės bylos bei galimybės gauti teismo dokumentus per elektroninių paslaugų portalą. Tokiu būdu bus užtikrintas teismo darbo efektyvumas, operatyvumas ir ekonomiškumas.Vadovaujantis CPK 115 straipsnio 2 dalimi, teismas ieškovei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Atilius“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartį panaikinti ir ieškinį priimti.Ieškovė kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu pateikti duomenis apie dviejų mirusių atsakovių turto paveldėjimą. VĮ Registrų centras pateikė 2018 m. liepos 25 d. raštą, iš kurio matyti, kad atsakovės S. Z. turtą paveldėjo J. Z., B. Z., J. J. Z. bei R. Z.; atsakovės H. U. turtą paveldėjo R. M. ir V. M.. Todėl 2018 m. birželio 11 d. nutartyje nurodytas ir 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje pakartotas ieškinio trūkumas jau yra pašalintas.CPK numato teismo teisę tik vieną kartą identifikuoti ieškinio trūkumus ir įpareigoti ieškovą juos pašalinti. Pirmosios instancijos teismas turėjo ieškovę pakartotinai įpareigoti ištaisyti jo 2018 m. birželio 11 d. nutartyje nurodytą vienintelį trūkumą ir pagaliau išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių klausimą.CPK ne teismui, o ieškovei suteikia teisę spręsti, kas į bylą yra trauktinas atsakovu.Ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas. Faktinį reikalavimo pagrindą ieškovė nurodė tinkamai (išsamiai) ieškinio 1.6, 1.26 ir 1.27 punktuose. Be to, civilinis procesas nesibaigia ieškinio priėmimo stadijoje. 2016 m. kovo 29 d. akcijų pasirašymo sutartis yra kitų dviejų ginčijamų sandorių (2013 m. spalio 8 d. skolos padengimo sutarties ir 2013 m. spalio 30 d. skolos padengimo sutarties) pasekmė, todėl pripažinus juos negaliojančiais, pagal LAT praktiką ši Akcijų pasirašymo sutartis turėtų būti panaikinta kaip prieštaraujanti imperatyviosioms įstatymo normoms.Ieškovė neprivalo įtraukti į bylą visus trečiuosius asmenis, jei ginčija jų sudarytus sandorius, jei mano, kad ši byla neturės jokios įtakos jų teisėms ir pareigoms (ieškinio 1.35 punktas).Ieškovė neprivalo reikalauti perimti pirkėjo teises ir pareigas pagal visų atsakovų visus sudarytus ar teismo parinktus žemės sklypų dalių sandorius. Ieškovė siekia įgyti tik tokias sklypų dalis, kurių perleidimo sąlygos (inter alia kaina už sklypo ploto vienetą) ją tenkina. Ieškinio 1.35 punkte nurodytas principas, kuriuo vadovavosi įtraukdama arba neįtraukdama asmenis atsakovais: jei ieškovei bus perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos jos pageidaujama apimtimi pagal vieną sandorį, būsimas teismo sprendimas neturės įtakos nuginčyto sandorio pardavėjai, nes ji pinigus jau gavo, o turtas jai negrįš (ieškovei sumokėjus sandorio kainą pirkėjai, turtas taps ieškovės).Teismo įpareigojimas ieškovei pateikti teismui reikiamą skaičių ieškinio egzempliorių (be priedų), sutikslinus į bylą traukiamus bylos dalyvius, yra neteisėtas, nes neparemtas jokia teisės norma. Ieškovei procesinius dokumentus teikiant elektroniniu būdu pats teismas privalo atlikti visus veiksmus, kuriuos be teisinio pagrindo įpareigojo atlikti ieškovę.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė, prašydama pripažinti 2016 m. kovo 29 d. Akcijų pasirašymo sutartį negaliojančia, ieškinyje nedetalizavo tokio reikalavimo pagrindo bei nepagrindė sandorio negaliojimo pagrindo, remiantis CK nuostatomis.CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Be kitų šiame straipsnyje išvardintų ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, ieškinyje turi būti nurodyta aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą, ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2-4 punktai).Taigi pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).Ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės – įvykiai, atsitikimai ir veiksmai, su kuriais siejamas teisės normų taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-725/2001). Nuo faktinio ieškinio pagrindo skirtinas teisinis aplinkybių kvalifikavimas. Įstatyme nėra įtvirtinto įpareigojimo ieškovui teisiškai kvalifikuoti ginčą, ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.3K-3-338/2008; 2011 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011). Teismo nesaisto ieškovo ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas; teisinis ginčo santykių kvalifikavimas turi būti atliekamas pagal nustatytas faktines aplinkybes dėl visų pareikštų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015).Nagrinėjamu atveju iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė, be kitų reiškiamų reikalavimų, aiškiai suformulavo savo reikalavimą – pripažinti negaliojančia 2016 m. kovo 29 d. UAB „Lemaja“ akcijų pasirašymo sutartį (Not. reg. Nr. 1399) ir priteisti iš ieškovės UAB „Atilius“ atsakovei UAB „Lemaja“ 14 073 Eur. Taip pat ieškovė ieškinio 1.6, 1.26, 1.27 punktuose nurodė aplinkybes, galinčias sudaryti pagrindą Akcijų sutarties negaliojimui. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė ieškiniu nesuformulavo aiškaus ieškinio faktinio pagrindo. Be to, minėta, kad ieškinyje nenurodžius ginčui taikytinų teisės normų, ieškinio trūkumų šalinimo institutas netaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2010).Pagal CPK 43 straipsnio 2 dalį, jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, teismas ieškovo prašymu gali patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais. Taigi, nustatęs materialųjį asmenų bendrininkavimą, teismas turi pasiūlyti ieškovui įtraukti į procesą ir kitą (naują) atsakovą. Pagal bendrąsias proceso taisykles absoliutaus privalomojo bendrininkavimo atveju, kai ieškovas nesutinka įtraukti visų šių asmenų atsakovais, teismas įtraukia šiuos asmenis trečiaisiais asmenimis ir ieškinį atmeta; santykinio privalomojo bendrininkavimo atveju, kai ieškovas nesutinka įtraukti visų šių asmenų atsakovais, teismas įtraukia nurodytus asmenis trečiaisiais asmenimis ir priima sprendimą tik dėl vieno bendrininko – atsakovo. Kai kurių kategorijų bylose CPK nustato išimtis, kad ieškovo sutikimas dėl atsakovo įtraukimo į bylą nėra reikalingas ir teismas įtraukia visus bendrininkus atsakovais, net ir nesant ieškovo sutikimo. Taigi kitų dalyvaujančių byloje asmenų įtraukimo į bylą klausimas gali būti išspręstas ir bylos nagrinėjimo teisme stadijoje. Tokią praktiką šiuo klausimu yra suformavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2004; 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2014). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kasacinio teismo praktiką, sutinka su ieškovės argumentu, kad ieškovei, o ne teismui, yra suteikta teisė spręsti, kas į bylą trauktinas atsakovais.Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi įpareigojo ieškovę nurodyti mirusiųjų atsakovių H. U. ir S. Z. teisių perėmėjus. Iš ieškovės kartu su atskiruoju skundu pateikto VĮ Registrų centras 2018 m. liepos 25 d. rašto bei Testamentų registro išrašų matyti, kad atsakovės S. Z. turtą paveldėjo J. Z., B. Z., J. J. Z. bei R. Z.; atsakovės H. U. turtą paveldėjo R. M. ir V. M.; nurodomos paveldėtojų gyvenamosios vietos. Esant nustatytoms aplinkybėms sutiktina su ieškove, kad teismo nurodytas trūkumas dėl atsakovių H. U. ir S. Z. teisių perėmėjų laikytinas pašalintu.Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė, atsižvelgiant į didelį skaičių bylos dalyvių, turi pateikti reikiamą skaičių ieškinio egzempliorių. Pažymėtina, kad teismas, konstatuodamas minėtus trūkumus, neįvertino, jog šie reikalavimai netaikomi tuomet, kuomet procesinis dokumentas pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis. Šiame kontekste pažymėtina, kad Su teismo proceso bylomis susijusių elektroninių duomenų teismuose tvarkymo, įtraukimo į apskaitą ir saugojimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 14 punkte įtvirtinta, kad jeigu proceso dalyvis, kuris neprivalo gauti procesinių dokumentų elektroninių ryšių priemonėmis, neturi paskyros VEP posistemyje, teismo pirmininko įgaliotas asmuo, siųsdamas proceso dalyviui popierinius su vien elektronine forma tvarkoma teismo proceso byla susijusius dokumentus, lydraštyje pateikia informaciją apie bylos tvarkymo formą ir informuoja apie galimybę tokią paskyrą susikurti bei pateikia nuorodą į internetinę svetainę e. teismas.lt. Aprašo 23 punkte numatyta, kad jeigu su teismo proceso byla susiję elektroniniai dokumentai turi būti įteikiami kaip popieriniai nuorašai (popierinės kopijos), teismo pirmininko įgaliotas asmuo išspausdina ir patvirtina juos Elektroninių dokumentų nuorašų ir išrašų spausdinimo rekomendacijų ir Dokumentų rengimo taisyklių nustatyta tvarka, ir išsiunčia kartu su lydraščiu, kuriame pažymima, kad yra siunčiami elektroninių dokumentų popieriniai nuorašai (popierinės kopijos). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šis poįstatyminis aktas paaiškina, kodėl įstatymų leidėjas CPK 113 straipsnyje padarė išimtį ir teikiant teismui procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis neįtvirtino pareigos pateikti tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai ir tretiesiems asmenims, taip pat tiek procesinių dokumentų priedų, kaip ir procesinių dokumentų. Todėl šį ieškinio trūkumą pirmosios instancijos teismas nustatė taip pat nepagrįstai.Apeliacinis teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė UAB „Atilius“ terminą procesinio dokumento – ieškinio trūkumams pašalinti. Remiantis išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad UAB „Atilius“ atskirasis skundas tenkintinas, nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėja Asta Radzevičienė