Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. P. ieškinį atsakovei A. P., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl teismo sprendimu nustatytos vaiko gyvenamosios vietos, priteisto išlaikymo dydžio, bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovas nurodė, kad nepilnamečio D. P. gyvenamoji vieta su tėvu atitinka nepilnamečio vaiko teises ir interesus. Tėvas yra pajėgus išlaikyti sūnų, sukurti tinkamą aplinką jo augimui ir vystymuisi, todėl ir nedidelės pinigų sumos vaiko išlaikymui priteisimas iš vaiko motinos nepažeis vaiko interesų.

Teisme apklaustas nepilnametis D. P. paaiškino, kad jis šiuo metu gyvena su savo seneliais (duomenys neskelbtini), mama yra išvykusi į (duomenys neskelbtini) dirbti, su mama jis bendrauja telefonu, supranta, kad mama turi problemų dėl alkoholio, su tėčiu sutaria, supranta, kad nustačius jo gyvenamąją vietą su tėčiu, jam teks pakeisti mokyklą, tam jis neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Kadangi atsakovė ieškinį pripažino visiškai, surašomi sutrumpinti motyvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalis).

2014 m. kovo 7 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-263-471/2014 nutraukus santuoką tarp ieškovo ir atsakovės, patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalių sūnaus D. P. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vaiko motina A. P., vaiko tėvas T. P. įsipareigojo teikti sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 2 000 litų, kas sudaro 579,24 Eur. Sutartimi šalys susitarė, kad jokie bendravimo apribojimai tėvui, negyvenančiam kartu su sūnumi, nenustatomi. 2019 m. kovo 1 d. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistams nustačius grėsmes nepilnamečiam vaikui dėl motinos piktnaudžiavimo alkoholiu, D. P. perduotas vaiko tėvui, ieškovui.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnyje numatyta, jei tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Kilus ginčui, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų.

Lietuvos kasacinio teismo suformuotoje praktikoje ne kartą pasisakyta, jog teismas, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, tėvų dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, jų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį), individualizuoti vaiko interesus, išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo daryti vadovaujantis pagrindiniu kriterijumi – vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

Byloje nustatyta, kad nepilnamečio vaiko D. P. tėvai, jiems gyvenant atskirai, susitarė dėl vaiko gyvenamosios vietos su vaiko tėvu. Atsakovė sūnaus paėmimo iš jos neginčijo, ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pripažino, pateikdama teismui pareiškimą. Aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą išvadai, kad nepilnamečio vaiko D. P. gyvenimas su tėvu, prieštarautų jo interesams, ieškovas būtų nepajėgus sudaryti tinkamų vaikui gyvenimo sąlygų, neužtikrintų saugios aplinkos, nenustatyta.

Pamatinė vaiko teisė į šeimos ryšius nustatyta CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Byloje nustatyta, kad nepilnamečiui D. P. gyvenant su tėvu, motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį motinos bendravimą su sūnumi, o ieškovas nekliudo šiam bendravimui, todėl nėra pagrindo nustatinėti atsakovės bendravimo tvarką su vaiku.

CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovas, prašydamas priteisti simbolinį išlaikymą sūnui iš atsakovės, iš esmės visą sūnaus išlaikymo naštą prisiima sau, tačiau tai nepažeidžia vaiko interesų, priešingai, ieškovas, įvertinęs savo galimybes išlaikyti sūnų, nesišalina šios pareigos, o atsakingai imasi vykdyti šią pareigą. Santuokos nutraukimo metu ieškovas taip pat buvo įsipareigojęs teikti gana didelį išlaikymą sūnui – 2 000 litų (579,24 Eur) kas mėnesį, duomenų, kad jis šio įsipareigojimo nebūtų vykdęs, nenustatyta, todėl nėra pagrindo teismui abejoti, kad jis turės galimybių sūnaus išlaikymui skirti pakankamai lėšų, atsakovei teikiant tik simbolinį išlaikymą.

Remiantis CK 3.200 straipsnio nuostatomis išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Šiuo atveju teisė į atsakovės keikiamą išlaikymą atsiradimo diena laikytina ieškinio pateikimui teismui diena, t. y. 2019 m. balandžio 2 d.

CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui, teisę valdyti vaiko lėšas paliekant nepilnamečio turto uzufruktoriui – vaiko tėvui, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas.

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 str.).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, tačiau ieškovas atsisakė bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės, todėl jo patirtos išlaidos šioje byloje nepriteisiamos.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai partenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalius). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės valstybei priteistinas žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas įstatymu, kurį sudaro 13,50 Eur (50x12x3%=18x75%=13,50) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškinį patenkinus, iš atsakovės valstybei priteistinos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šios byloje yra 5,46 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalimi, 3.192 straipsnio 1 dalimi, 3.201 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pakeisti 2014 m. kovo 7 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-263-471/2014 nustatytą nepilnamečio D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir išlaikymo dydį.

Nepilnamečio D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui D. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad nepilnamečio D. P. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdys vaiko tėvas T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš A. P. 18,96 Eur (aštuoniolika eurų 96 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5660.

Sprendimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.