Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Viktoro Kažio,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. B. (A. B.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 26 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2016 m. liepos 26 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. kaltinamas tuo, kad nuo 2015-07-22, apie 3.00 val., iki 2015-07-24, 14.00 val., kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų, žinodamas, kad M. L. 2015-07-22, apie 2.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nužudė I. A. K., be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos institucijai ar teismui apie jam žinomą padarytą labai sunkų nusikaltimą, t. y. yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 238 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat jis kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje su M. L., nuo 2015-07-16 iki 2015-07-21, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, sugadindamas užrakinto buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio P. P. (P. P.), dviejų durų spynas ir taip į jį įsibrovęs, pagrobė pastarajam priklausančius daiktus: 120 eurų vertės paveikslą, kuriame buvo pavaizduotas senasis Vilnius (50x80 cm dydžio), 2500 eurų vertės šviestuvą, 70 eurų vertės tamsiai mėlynos spalvos naktinį šviestuvą, 670 eurų vertės mėlynos spalvos krištolinį bohemos stiliaus rinkinį, kurį sudaro vaza, dvi žvakidės, šešios stiklinės likeriui, šešios taurės, šešios mažos taurės, 250 eurų vertės mėlynos spalvos krištolinį bohemos stiliaus rinkinį, kurį sudaro šešios stiklinės, šešios didelės taurės vynui, šešios mažos taurės, dvi krištolines vazas ir šešias taures, kurių bendra vertė 250 eurų, 10 rankšluosčių, kurių bendra vertė 80 eurų, dvi paklodes, kurių bendra vertė 70 eurų, 300 eurų vertės paveikslą, kuriame pavaizduota mergina su viela ant rankų, 120 eurų vertės tamsiai pilką grindinį šviestuvą, 100 eurų vertės raudonos spalvos kilimą, 400 eurų vertės namų kiną „JVC“ su penkiomis kolonėlėmis, pūkinę antklodę ir dvi pagalves, kurių bendra vertė 150 eurų, 80 eurų vertės stalo rinkinį, kurį sudaro stiklinė vaza, dvi mažos vazos ir aštuoniolika lėkščių, 80 eurų vertės arbatinį rinkinį, kurį sudaro virdulys, šeši puodeliai, dvylika lėkštučių ir cukrinė, 150 eurų vertės arbatinį rinkinį, kurį sudaro šešios lėkštės ledams, maža vaza, du puodeliai ir keturios lėkštės, 750 eurų vertės rudus moteriškus kailinius, 140 eurų vertės moterišką juodą ilgą paltą, 450 eurų vertės juodos spalvos vyrišką paltą, 40 eurų vertės mėlynos spalvos chalatą, dvi moteriškas auksines grandinėles su pakabukais, kurių bendra vertė 300 eurų, 250 eurų vertės moterišką auksinę grandinėlę be pakabuko, keturis moteriškus auksinius žiedus, kurių bendra vertė 800 eurų, 700 eurų vertės auskarus, moterišką ir vyrišką slidininkų kostiumus, kurių bendra vertė 1060 eurų, 600 eurų vertės nešiojamą kompiuterį „Toshiba“, 300 eurų vertės muzikinį centrą „Techniks“, 300 eurų vertės sofą, 50 eurų vertės šaldytuvą „Oka“, 300 eurų vertės kavos aparatą „Delonghi“, 100 eurų vertės mikrobangų krosnelę „Samsung“, 160 eurų vertės mėsmalę „Philips“, tris keptuves ir keturis puodus, kurių bendra vertė 300 eurų, keturias aliuminines kėdes, kurių bendra vertė 400 eurų, 250 eurų vertės skalbimo mašiną „Indesit“, 150 eurų vertės aliuminines kopėčias, 80 eurų vertės siurblį „Panasonic“, 50 eurų vertės lygintuvą „Tefal“, viso pagrobė nukentėjusiajam P. P. priklausančio turto už 12920 eurų, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat jis kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje su M. L., nuo 2015-07-16 iki 2015-07-21, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, turėdamas tikslą apvogti butą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį P. P., sugadino dviejų durų spynas, kurių bendra vertė 80 eurų, 30 eurų vertės miegamojo kambario rankenėlę, 300 eurų vertės slenkstį, viso turto už 410 eurų, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

A. B. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio pagrindu 2015-07-24, 14.00 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-26 nutartimi A. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2015-07-26, vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartimi kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, motyvuojant tuo, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Kaltinamasis A. B. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartį.

Skunde nurodoma, kad kaltinimas dėl BK 129 straipsnyje numatyto nusikaltimo jam yra panaikintas, todėl suėmimo terminas pratęstas nepagrįstai, apygardos teismas rėmėsi ankstesnių nutarčių, kuriomis buvo tęsiamas suėmimo terminas, motyvais. Kaltinamasis teigia, kad tai, jog buvo anksčiau teistas nereiškia, kad galėtų slėptis nuo teisėsaugos pareigūnų ar daryti naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis nurodo, kad turi gyvenamąją vietą, paleistas iš suėmimo vykdymo įstaigos įsidarbintų.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Kaltinamojo A. B. skundas atmetamas.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokole, kaltinamojo M. L., liudytojų A. Š., I. F. apklausos protokoluose ir kitoje bylos medžiagoje. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai iš esmės nėra sprendžiami, tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje.

Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

Vilniaus apygardos teismas pagrįstai pratęsė kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas), gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Iš bylos duomenų matyti, kad A. B. kaltinamas dviejų nesunkių ir vieno apysunkio nusikaltimo padarymu. Už kaltinamajam inkriminuoto BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą gresia alternatyvi laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmė.

Kaltinamasis skunde nurodo, kad turi gyvenamąją vietą pas pažįstamą moterį, tačiau objektyvių šį teiginį pagrindžiančių duomenų nepateikė, byloje nėra duomenų apie jo deklaruotą gyvenamąją vietą. Skunde nurodoma aplinkybė, kad kaltinamasis išėjęs į laisvę įsidarbintų taip pat nesuteikia pakankamo pagrindo teigti, kad kaltinamojo ketinimai tikri ir bus įgyvendinti. Kaltinamasis yra asmuo be pilietybės, nėra sukūręs šeimos, iki suėmimo legaliai nedirbo, todėl darytina pagrįsta išvada, kad Lietuvos Respublikoje jo nesaisto stiprūs socialiniai ryšiai.

Iš A. B. charakterizuojančių bylos duomenų matyti, kad jis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, kaltinamasis baustas administracine tvarka, daugiausia už smulkų svetimo turto pagrobimą, daugelio už administracinius pažeidimus paskirtų baudų nesumokėjęs. Kaltinamasis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, apygardos teismo posėdžio, kuriame buvo nagrinėjamas klausimas dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino kaltinamajam pratęsimo metu nurodė, kad anksčiau yra dirbęs statybose nelegaliai. Iš baudžiamosios bylos duomenų visumos galima daryti išvadą, kad kaltinamasis bent dalinai užsidirba pragyvenimui darydamas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis jam inkriminuotus nusikaltimus galimai padarė bendrininkų grupėje, iš bylos duomenų taip pat matyti, kad jis vartoja narkotines medžiagas, nekeičia gyvenimo būdo, o tai rodo didesnį kaltinamojo pavojingumą bei polinkį nusikalsti. Remiantis šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad A. B. galėtų bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos pareigūnų ir daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus (BPK 121 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Iš minėtų baudžiamosios bylos duomenų taipogi darytina išvada, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti.

Apygardos teismas įvertino visus pratęsiant suėmimo terminą reikšmingus duomenis – kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų sunkumą, gresiančią bausmę, kaltinamojo socialinius ryšius, asmenybę, suėmimo taikymo laikotarpį bei kitus duomenis, taip pat įvertino galimybę taikyti švelnesnes kardomąsias priemones, tačiau pagrįstai sprendė, kad jomis BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai nebus pasiekti. Kaltinamajam suėmimo terminas pratęstas nepažeidžiant proporcingumo bei nekaltumo prezumpcijos principų, todėl toks jo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Be kaltinamojo teisės į laisvę suvaržymo šiuo metu nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Dėl paminėtų priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. B. (A. B.) skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.