Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Viktoro Kažio,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. L. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 26 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2016 m. liepos 26 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. kaltinamas tuo, kad jis, 2015-07-22 d., apie 02.00 val., iš savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą pagrobti svetimą, nukentėjusiajai I. A. K. priklausantį turtą, peiliu atidaręs jos buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, ir užėję į namus tyčia ant kaklo užnėręs diržą, suspaudė nukentėjusiajai kaklą kilpa, padarydamas viengubą horizontalią atvirą stranguliacinę vagą kaklo vidurinio trečdalio odoje, dėl ko nuo uždusimo suspaudus kaklą kilpa nukentėjusioji mirė, po ko iš pastarosios pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, 50 eurų vertės, kompiuterį „LG“, 350 eurų vertės, vertės neturinčią piniginę su joje buvusiomis nuolaidų ir banko kortelėmis bei 10 eurų grynųjų pinigų, viso pagrobė turto už 410 eurų, tokiu būdu tyčia dėl savanaudiškų paskatų nužudė I. A. K.

Šiais savo veiksmais M. L. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte.

Taip pat jis kaltinamas tuo, kad 2015-07-22 apie 02.00 val., (duomenys neskelbtini), pagrobęs neteisėtai įgijo svetimas elektronines mokėjimo priemones - AB „SEB“ bankui priklausančias ir I. A. K. vardu išduotas mokėjimo korteles „Visa“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Debit MasterCard“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir bankui „Swedbank“, AB priklausančią ir I. A. K. vardu išduotą mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir laikė jas su savimi iki 2015-07-22 10.00 val., kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Šiais savo veiksmais M. L. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat jis kaltinamas tuo, kad 2015-07-22, 02.27 val., neteisėtai panaudojo svetimas elektronines mokėjimo priemones – AB „SEB“ bankui priklausančią ir I. A. K. vardu išduotą mokėjimo kortelę „Debit MasterCard“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Visa“ Nr. (duomenys neskelbtini), o būtent inicijavo finansinę operaciją mokėjimo kortele „Debit MasterCard“ Nr. (duomenys neskelbtini), 02:27:35 val. įdėdamas ją į AB „SEB“ banko bankomatą, adresu Sodų (duomenys neskelbtini), bei surinkdamas klaidingą PIN kodą, tęsdamas savo nusikalstamą veiką 02:32:32 val. inicijavo finansinę operaciją mokėjimo kortele „Visa“, Nr. (duomenys neskelbtini) įdėdamas ją į tą patį bankomatą, bei surinkdamas PIN kodą išgrynino 110 eurų.

Šiais savo veiksmais M. L. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat jis kaltinamas tuo, kad 2015-07-22 02.27 val., neteisėtai inicijuodamas finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone – AB „SEB“ bankui priklausančia ir I. A. K. vardu išduota mokėjimo kortele „Debit MasterCard“ Nr. (duomenys neskelbtini), pasikėsino savo naudai įgyti svetimą, nukentėjusiajai I. A. K. priklausantį didelės vertės turtą, o būtent 02:27:35 val. įdėdamas šią mokėjimo kortelę į AB „SEB“ bankas priklausantį bankomatą, adresu (duomenys neskelbtini), bei surinkdamas PIN kodą, pasikėsino savo naudai įgyti 11 220,41 eurų vertės turtą, tačiau savo veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes surinko klaidingą PIN kodą.

Šiais savo veiksmais M. L. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat jis kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su A. B. (A. B.), nuo 2015-07-16 iki 2015-07-21, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, sugadindamas užrakinto buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio P. P. (P. P.), dviejų durų spynas ir taip į jį įsibrovęs, pagrobė pastarajam priklausančius daiktus: 120 eurų vertės paveikslą, kuriame buvo pavaizduotas senasis Vilnius (50x80 cm dydžio), 2500 eurų vertės šviestuvą, 70 eurų vertės tamsiai mėlynos spalvos naktinį šviestuvą, 670 eurų vertės mėlynos spalvos krištolinį bohemos stiliaus rinkinį, kurį sudaro vaza, 2 žvakidės, 6 stiklinės likeriui, 6 taurės, 6 mažos taurės, 250 eurų vertės mėlynos spalvos krištolinį bohemos stiliaus rinkinį, kurį sudaro 6 stiklinės, 6 didelės taurės vynui, 6 mažos taurės, dvi krištolines vazas ir 6 taures, kurių bendra vertė 250 eurų, 10 rankšluosčių, kurių bendra vertė 80 eurų, dvi paklodes, kurių bendra vertė – 70 eurų, 300 eurų vertės paveikslą, kuriame pavaizduota mergina su viela ant rankų, 120 eurų vertės tamsiai pilką grindinį šviestuvą, 100 eurų vertės raudonos spalvos kilimą, 400 eurų vertės namų kiną „JVC“ su 5-iomis kolonėlėmis, pūkinę antklodę ir dvi pagalves, kurių bendra vertė 150 eurų, 80 eurų vertės stalo rinkinį, kurį sudaro stiklinė vaza, dvi mažos vazos ir 18 lėkščių, 80 eurų vertės arbatinį rinkinį, kurį sudaro virdulys, 6 puodeliai, 12 lėkštučių ir cukrinė, 150 eurų vertės arbatinį rinkinį, kurį sudaro 6 lėkštės ledams, maža vaza, 2 puodeliai ir 4 lėkštės, 750 eurų vertės rudus moteriškus kailinius, 140 eurų vertės moterišką juodą ilgą paltą, 450 eurų vertės juodos spalvos vyrišką paltą, 40 eurų vertės mėlynos spalvos chalatą, dvi moteriškas auksines grandinėles su pakabukais, kurių bendra vertė 300 eurų, 250 eurų vertės moterišką auksinę grandinėlę be pakabuko, 4 moteriškus auksinius žiedus, kurių bendra vertė 800 eurų, 700 eurų vertės auskarus, moterišką ir vyrišką slidininkų kostiumus, kurių bendra vertė 1060 eurų, 600 eurų vertės nešiojamą kompiuterį „Toshiba“, 300 eurų vertės muzikinį centrą „Techniks“, 300 eurų vertės sofą, 50 eurų vertės šaldytuvą „OKA“, 300 eurų vertės kavos aparatą „Delonghi“, 100 eurų vertės mikrobangų krosnelę „Samsung“, 160 eurų vertės mėsmalę „Philips“, 3 keptuves ir 4 puodus, kurių bendra vertė 300 eurų, 4 aliuminines kėdes, kurių bendra vertė 400 eurų, 250 eurų vertės skalbimo mašiną „Indesit“, 150 eurų vertės aliuminines kopėčias, 80 eurų vertės siurblį „Panasonic“, 50 eurų vertės lygintuvą „Tefal“. Viso pagrobė svetimo, nukentėjusiajam P. P. priklausančio turto už 12 920 eurų.

Šiais savo veiksmais M. L. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat jis kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje su A. B., nuo 2015-07-16 iki 2015-07-21, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, turėdamas tikslą apvogti butą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį P. P., sugadino dviejų durų spynas, kurių bendra vertė 80 eurų, 30 eurų miegamojo kambario rankenėlę, 300 eurų vertės slenkstį, viso turto už 410 eurų.

Šiais savo veiksmais M. L. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje.

M. L. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 140 straipsnio tvarka sulaikytas 2015-07-24, 16.30 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-26 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015-07-26. Vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartimi kaltinamajam M. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, motyvuojant tuo, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Kaltinamasis M. L. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartį ir skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę.

Kaltinamasis skunde nurodo, kad prisipažino dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, todėl jo manymu tęsti suėmimo terminą nėra pagrindo. Teigia, kad prokuroras neteisingai nurodė, jog kaltinamasis neturi kur gyventi, neturi artimųjų, vartoja narkotines medžiagas. Kaltinamasis teigia, kad nesislėps nuo teisėsaugos institucijų ir nedarys naujų nusikaltimų. Nurodo, kad netrukdė ikiteisminiam tyrimui, tvirtina, kad kaltinamajame akte nepagrįstai nenurodomos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuoširdus prisipažinimas, nuoširdus parodymų davimas, netrukdymas ikiteisminiam tyrimui. Kaltinamasis skunde nurodo, kad yra suimtas ilgą laiką, suprato padaryto nusikaltimo sunkumą, yra pasirengęs už jį atsakyti. Prašo, kad jo skundą išnagrinėtų teisingas ir nešališkas teismas, teismo posėdyje jam nedalyvaujant dėl asmeninių priežasčių ir žiniasklaidos dėmesio.

Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė kaltinamojo skundą patenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Kaltinamojo M. L. skundas atmetamas.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis M. L. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokole, kaltinamojo M. L. apklausos protokoluose, parodymų patikrinimo vietoje protokole, specialisto išvadoje Nr. M 1013/2015(01), liudytojų V. L., K. Z., nukentėjusiojo P. P. apklausos protokoluose ir kitoje bylos medžiagoje. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai iš esmės nėra sprendžiami, tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje.

Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

Vilniaus apygardos teismas pagrįstai pratęsė kaltinamajam M. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas), gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Iš bylos duomenų matyti, kad M. L. kaltinamas vieno nesunkaus, trijų apysunkių, vieno sunkaus ir vieno labai sunkaus nusikaltimo padarymu. Už inkriminuoto BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti ar lemiama sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą.

Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad M. L. anksčiau daug kartų teistas, teistumas neišnykęs, šioje byloje kaltinamas šešių įvairaus sunkumo nusikaltimų, tarp jų – nužudymo su kvalifikuojančiomis aplinkybėmis, padarymu. Kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų pobūdis rodo itin didelį kaltinamojo pavojingumą. Be to, M. L. anksčiau daug kartų baustas už administracinių teisės pažeidimų, tokių kaip – narkotinių medžiagų vartojimas, smulkus svetimo turto pagrobimas, padarymą. Jis yra linkęs nusikalsti. Iš bylos duomenų matyti, kad M. L. gyvenimo būdo nekeičia, toliau vartoja narkotines medžiagas, nevedęs, darbo biržoje neregistruotas. Kaltinamasis iki suėmimo neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų apie anksčiau padarytus nusikaltimus galima daryti išvadą, kad pragyvenimo lėšas gauna iš nusikalstamų veikų. Kaltinamasis nesaistomas stiprių socialinių ryšių, yra linkęs nusikalsti, todėl tikėtina, kad galėtų bėgti ar slėptis nuo teisėsaugos institucijų ir daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus.

Pirmosios instancijos teismas įvertino visus pratęsiant suėmimo terminą reikšmingus duomenis – kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų sunkumą, gresiančią bausmę, kaltinamojo socialinius ryšius, asmenybę, suėmimo taikymo laikotarpį bei kitus duomenis, taip pat įvertino galimybę taikyti švelnesnes kardomąsias priemones ir skundžiamoje nutartyje išdėstė bylos duomenimis pagrįstas išvadas. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo kaltinamojo M. L. teises, tačiau jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo bei nekaltumo prezumpcijos principų, todėl toks jo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Be kaltinamojo teisės į laisvę suvaržymo šiuo metu nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Dėl paminėtų priežasčių skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo M. L. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.