Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė, sekretoriaujant Ievai Mikalauskaitei, dalyvaujant ieškovo VSDFV atstovei G. L.-G., atsakovo atstovei advokato padėjėjai A. O., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui A. Z. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas VSDFV Kauno skyrius ieškiniu (3-5 b.l.) prašo priteisti iš atsakovo A. Z. 34 561,85 Lt žalai atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Iš Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 29 d. nuosprendžiu atsakovas A. Z. pripažintas kaltu už nukentėjusiojo J. T. tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį 7 500 Lt bauda, priteisiant iš jo nukentėjusiajam 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitoje civilinėje byloje Nr. 2-195-775/2010 Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 4 d. sprendimu priteisė iš atsakovo A. Z. VSDFV biudžetui padarytą 29 499,56 Lt žalą už laikotarpiu nuo 2006-09-01 iki 2010-03-31 nukentėjusiajam J. T. išmokėtą valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją (12-14 b.l.). Šis sprendimas buvo apskųstas atsakovo A. Z. apeliaciniu skundu, tačiau Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi, c. b Nr. 2A-12-413/2012, sprendimas paliktas nepakeistas (15-18 b.l.).

Nukentėjusiajam J. T. laikotarpiu nuo 2009-05-21 iki 2011-06-02 nustatytas pakartotinis 60 proc. netekto darbingumo lygis, tą patvirtina Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0408868 (6 b.l.). Vėlesniu laikotarpiu, nuo 2011-06-03 iki 2013-12-04, jam taip pat nustatytas 60 proc. netekto darbingumo lygis (7 b.l.). Ieškovo VSDFV Kauno skyriaus sprendimais, 2009-06-16, 2011-06-23 ir 2013-08-22 laikotarpiu nuo 2009-06-01 iki 2013-12-31 nukentėjusiajam J. T. paskirta 779,32 Lt per mėnesį valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija (8-10 b.l.). Pagal šiuos sprendimus per laikotarpį nuo 2010-04-01 iki 2013-12-04 ieškovas J. T. iš viso išmokėjo 34 561,85 Lt netekto darbingumo pensijos. Išmokų dydį patvirtina VSDFV Kauno skyriaus 2014-02-19 pažyma apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas (19-26 b.l.). VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. sausio 27 d. sprendimu J. T. nuo 2013-12-05 iki gyvos galvos paskirta 923,65 Lt per mėnesį valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (11 b.l.).

Nukentėjusiojo J. T. nedarbingumo priežastis – A. Z. padaryta nusikalstamos veika, kai jis 2005-05-08 apie 01 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute (duomenys neskelbtini), Kaune, sudavė smūgius rankomis ir spirdamas kojomis ne mažiau kaip penkis kartus J. T. į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam J. T. sunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl žalos atlyginimo atsakingas neteisėtus veiksmus atlikęs atsakovas A. Z.. Šios aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu apkaltinamuoju eismo nuosprendžiu, kuris turi prejudicinę galią nagrinėjamai bylai (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Kitų J. T. nedarbingumo priežastis patvirtinančių duomenų byloje nėra. Ieškovas VSDFV Kauno skyrius, išmokėjęs socialinio draudimo išmokas, perėmė žalą patyrusio asmens reikalavimo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens - atsakovo A. Z. (CK 6.290 straipsnio 3 dalis).

Šioje byloje ginčas kilo dėl ieškovo išmokėtos valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos dydžio ir nukentėjusio asmens patirtos žalos dydžio santykio. Atsakovas ginčija nukentėjusiojo J. T. patirtos žalos dydį, teigdamas, kad ją sudaro tik prarastų pajamų (darbo užmokesčio) dydis. Šie atsakovo argumentai atmestini.

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius sveikatos sužalojimo atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Žala sveikatai nustatoma negautų pajamų, kurių asmuo negavo dėl darbingumo netekimo ar sumažėjimo, forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2007). Negautos pajamos suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška per tam tikrą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009). Socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį (CK 6.290 straipsnio 1, 3 dalys). Dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo padarytos žalos dydis ir socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, dydžiai gali nesutapti. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos, siekdamos įgyvendinti regreso teisę į žalą padariusį asmenį, reikšdamos reikalavimą žalą padariusiam asmeniui ją atlyginti, turi įrodyti žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.245–6.250 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2013). Nagrinėjamoje byloje žalą padariusio asmens kaltę, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo patvirtina įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu patvirtintos aplinkybės. Žalą padaręs asmuo, manantis, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, turi teisę visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato ginčą nagrinėjantis teismas (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Asmeniui dėl sveikatos sužalojimo padarytos žalos nustatymo principinės nuostatos įtvirtintos CK 6.283 straipsnyje. Jame įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sveikatos sužalojimo atveju sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Jeigu iš darbo pajamas gaunantis asmuo sužalojamas, tai taikant CK 6.283 straipsnį negautas pajamas sudaro jo prarastas darbo užmokestis ar jo dalis. Tačiau šios CK 6.283 straipsnio taisyklės yra bendrosios ir ne visais atvejais taikomos, kai sužalojamas asmuo, kuris turi pajamų iš darbo, o jų visų ar dalies netenka dėl sužalojimo, ar turi išlaidų sveikatai atkurti. CK 6.283 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės netaikomos, kai nukentėjusysis apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu. Taikant civilinę atsakomybę galioja visiško žalos atlyginimo principas, reiškiantis, kad turi būti atlyginta asmenims padaryta visų rūšių žala. Tai konstatuota ir Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime, kuriame išaiškinta, kad pagal Civiliniame kodekse nustatytą žalos atlyginimo teisinį reguliavimą padarytą žalą turi visiškai atlyginti atsakingas asmuo, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.283 straipsnio 1 dalis yra specialioji norma, nustatanti žalos asmeniui, atsirandančios dėl sveikatos sužalojimo, turinį; prievolė atlyginti nukentėjusiajam sveikatos sužalojimu padarytą žalą reiškia atsakingo už ją asmens pareigą atlyginti visus sužaloto asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostoliai – piniginė žalos išraiška, apimanti turėtas išlaidas ir negautas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2007, 2007 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2007).

Teismas pažymi, kad ieškovo nurodyta aplinkybė, jog socialinio draudimo išmokos dėl netekto darbingumo dydis viršija apdrausto asmens iki sužalojimo gautą darbo užmokesčio dydį ar pajamas, nėra pagrindas išvadai, kad iki sužalojimo gautą darbo užmokesčio dydį viršijanti draudimo išmokos dalis yra neatlygintina žala.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai dėl valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos ir nukentėjusio asmens patirtos žalos santykio išdėstyti Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2014.

Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad apdraustojo sužalojimo atveju taikomos bendrosios CK 6.249 straipsnio žalos atlyginimo nuostatos, pagal kurias atlyginamos asmens negautos pajamos ir patirtos išlaidos, atsiradusios kaip žalą sukėlęs padarinys. Kasacinis teismas konstatavo, kad netekto darbingumo pensijos, mokamos pagal VSDPĮ, paskirtis gali būti suprantama plačiai – t. y. tiek kaip visiškas ar dalinis apdraustųjų asmenų dėl draudžiamųjų įvykių prarastų darbo pajamų kompensavimas, tiek kaip kitų apdrausto asmens patirtų nuostolių atlyginimas. Sužalotam asmeniui netekus atitinkamo lygio darbingumo ir dėl to jam paskyrus netekto darbingumo pensiją, laikytina, kad netekto darbingumo pensijos išmokos kompensuoja jo patirtą turtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2014).

Darbingumo netekimas riboja apdrausto asmens galimybes verstis veikla, duodančia pajamų. Pagal VSDPĮ 32 straipsnio 1 dalį valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija turintiems teisę gauti šią pensiją asmenims apskaičiuojama sudedant pagrindinę ir papildomą netekto darbingumo pensijos dalis bei priedą už stažo metus. Netekto darbingumo pensijos, kaip ir senatvės pensijos, dydis priklauso, be kita ko, nuo asmens draudžiamųjų pajamų koeficiento (VSDPĮ 24 straipsnis). Kuo didesnes pajamas asmuo gavo iki netekdamas darbingumo, tuo į didesnę netekto darbingumo pensiją toks asmuo įgyja teisę. Taip įgyvendinama netekto darbingumo pensijos paskirtis kompensuoti nukentėjusio asmens prarastas pajamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad VSDĮ, VSDPĮ ir kitų įstatymų nustatyta tvarka apskaičiuotos ir išmokėtos draudimo išmokos yra skirtos sužaloto asmens nuostoliams padengti ir apima ne tik dėl sužalojimo negautas pajamas, bet ir susijusias su sužalojimu patirtas išlaidas gydymui, vaistams, reabilitacijai, slaugai, priežiūrai, prisitaikymui gyventi; tai susiję su sveikatos sužalojimu nuostoliai, atitinkantys bendruosius nuostolių atlyginimo kriterijus: atlyginimo būtinumą, atsiradimo realumą ir protingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. AB ,,ERGO Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-620/2013).

Nukentėjusiojo J. T. netektą darbingumą nulėmė atsakovo nusikalstamais veiksmais padarytas sunkus sveikatos sužalojimas. Tais atvejais, kai dėl trečiojo asmens kaltės sužalotas asmuo netenka darbingumo ir dėl to jam paskiriama netekto darbingumo pensija pagal VSDPĮ, šią pensiją išmokėjusi valstybinio socialinio draudimo įstaiga įgyja regreso teisę į už sveikatos sužalojimą atsakingą asmenį (CK 6.290 straipsnio 3 dalis). Nukentėjusiajam išmokėta valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensija apskaičiuota Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatyta tvarka pagal šiuose teisės aktuose nustatytus kriterijus. Atsakovas neginčijo nei šių išmokų dydžio, nei jų skaičiavimo tvarkos.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad yra įvairių žalos apskaičiavimo metodų. Vienais atvejais padaryta žala labai individualizuojama, atsižvelgiama į pažeisto intereso specifiką ir kitus individualius kriterijus. Kitais atvejais taikomas abstraktus metodas, kai į individualius pažeisto intereso požymius ir kitus individualius kriterijus neatsižvelgiama. Tiek socialinio, tiek privataus draudimo atvejais taikomas abstraktus kriterijus – išmokėtina draudimo išmoka (kompensacija) apskaičiuojama pagal tam tikrus standartizuotus kriterijus. Dėl to turėtų būti preziumuojama, kad išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą. Tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Ši prezumpcija yra nuginčijama, bet pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, – ją viršija. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008). Atsakingas už žalą asmuo, manantis, kad nukentėjusiajam išmokėta didesnė kompensacija negu šio patirta žala, privalo šią aplinkybę įrodyti. Nagrinėjamoje byloje tokios įrodinėjimo naštos priskyrimą kaltam asmeniui galima pagrįsti tuo, kad jis žalą padarė, suvokdamas, jog atlieka neteisėtus veiksmus, sužalodamas nukentėjusįjį, dėl kurių vėliau jam taikyta baudžiamoji atsakomybė ir jis nubaustas baudžiamojo proceso tvarka. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) viršija nukentėjusiajam asmeniui padarytą žalą (CPK 178 straipsnis). Baudžiamojoje byloje Nr. 1-348-579/2006 nukentėjusiajam J. T. priteista iš atsakovo A. Z. 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, tačiau į šią sumą neįtraukti nuostoliai, susiję su nukentėjusiojo negautomis pajamomis dėl netekto darbingumo. Atižvelgiant į tai, ieškovo išmokėtos draudimo išmokos nėra pagrindo laikyti didesne už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį.

Atmestini kaip nepagrįsti atsakovo atstovės teiginiai, kad ieškovo prašoma priteisti žala turi būti sumažinta pusiau, iki 15 000 Lt sumos, dėl to, kad baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo civilinis ieškinys atlyginti neturtinę žalą buvo patenkintas 50 procentų (iš prašomos 50 000 Lt sumos priteista 25 000 Lt), įvertinus nukentėjusiojo provokuojantį elgesį. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Atsakovo atsikirtimai grindžiami Kauno miesto apylinkės teismo 2006-03-29 nuosprendžiu, kuriame nurodytas nukentėjusiojo provokuojantis elgesys, turėjęs įtakos ir paskatinęs atsakovą daryti nusikaltimą. Teismas pažymi, kad provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, kaip teisiamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, yra įvertina baudžiamajame procese, paskiriant bausmę kaltam dėl nusikalstamos veikos padarymo asmeniui. Provokuojantis nukentėjusiojo elgesys baudžiamajame procese ir nukentėjusio asmens didelis neatsargumas CK 6.282 straipsnio 1 dalies prasme yra netapatūs nei teisiniu reguliavimu, nei šį reguliavimą reglamentuojančių teisės normų paskirtimi, todėl ir šių normų taikymo tikslai yra skirtingi. Teismas daro išvadą, kad tokie nukentėjusiojo veiksmai, atsižvelgiant į paties kaltinamojo veiksmus, jų pobūdį ir sukėlusiais pasekmes (sunkų nukentėjusiojo sveikatos sužalojimą), kurie nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, nesudaro pagrindo nei mažinti ieškovo regresinį reikalavimą, nei jį atmesti.

Ieškinys tenkintinas visa apimtimi, ieškovui priteisiant iš atsakovo 34 561,85 Lt žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 3 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniais), nes ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, o atsakovas neįrodė, kad ieškovo išmokėta socialinio draudimo netekto darbingumo pensija nukentėjusiajam asmeniui viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį (CPK 178 straipsnis).

Iš atsakovo valstybei priteistinos 1 036,86 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo ieškovas atleistas CPK 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 10 Lt dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tekinti.

Priteisti ieškovui VSDFV Kauno skyriui (juridinio asmens kodas 188677437) iš atsakovo A. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 34 561,85 Lt (trisdešimt keturis tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt vieną Lt 85 ct) žalos atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 036,86 Lt (vieną tūkstantį trisdešimt šešis Lt 86 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.