Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ritos Dambrauskaitės ir Dalios Pranckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. I. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2912-1055/2021 pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui R. I. dėl nuomos mokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą ir patikslinusi ieškinio reikalavimus prašė priteisti iš atsakovo R. I. 4 550 Eur nesumokėto nuomos mokesčio ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo.

2. Nurodė, kad šalys 2016 m. liepos 31 d. sudarė gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Sutartis buvo sudaryta 6 mėnesiams, sutariant dėl 250 Eur mėnesinio nuomos mokesčio. Kadangi atsakovas ir pasibaigus 6 mėnesių terminui toliau gyveno jos nuomojamame name, pagal sutarties 6.2 punktą, ji tapo neterminuota.

3. Skola susidarė už laikotarpį nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2018 m. rugsėjo 6 d. Nuomos mokestį atsakovas nustojo mokėti po to, kai 2016 m. gruodžio 10 d. buvo sudaryta preliminarioji namo pirkimo - pardavimo sutartis, bet atsakovas namo nenupirko, o nuomos mokesčio nemokėjo.

4. Pabrėžė, kad su atsakovu nebuvo tartasi dėl namo panaudos. Jos surašytame 2018 m. rugpjūčio 26 d. susitarime dėl susijaudinimo klaidingai nurodoma, kad šalys susitarė dėl panaudos sutarties nutraukimo, nors buvo sutarta dėl nuomos sutarties nutraukimo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu S. K. ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo ieškovei 4 550 Eur nuomos mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. gegužės 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 102 Eur žyminio mokesčio. Grąžino ieškovei žyminio mokesčio permoką.

6. Teismas nustatė, kad ieškovė 2016 m. liepos 31 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu, už 250 Eur mėnesinį mokestį, išnuomojo atsakovui iki 2017 m. sausio 31 d. ginčo gyvenamąsias patalpas. Sutartyje numatyta, kad jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip 10 dienų toliau naudojasi turtu, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. 2016 m. gruodžio 10 d. šalys sudarė aptariamo gyvenamojo namo preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį, bet pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. Atsakovas iš namo išsikraustė 2018 m. rugsėjo 6 d., po to kai 2018 m. rugpjūčio 26 d. pasirašė su ieškove susitarimą, kuriame nurodoma, kad namo panaudos sutartis nutraukiama ir atsakovas įsipareigoja išsikelti bei perduoti patalpas savininkei iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. imtinai.

7. Teismas, atsižvelgęs į ieškinio reikalavimų ir atsakovo atsikirtimų turinį vertino, kad svarbu nustatyti ar šalis ginčo laikotarpiu siejo panaudos, ar nekilnojamojo turto nuomos santykiai.

8. Teismas nurodė, kad yra rašytinė gyvenamojo namo nuomos sutartis ir nėra rašytinės gyvenamojo namo panaudos sutarties, tačiau 2018 m. rugpjūčio 26 d. susitarime nurodoma, jog nutraukiama panaudos sutartis.

9. Atsakovo poziciją, kad nekilnojamojo daikto panaudos sutarčiai, sudarytai ilgesniam negu vieneri metai laikotarpiui, nėra keliamas rašytinės formos reikalavimas, teismas vertino kaip prieštaraujančią CK 6.629 ir CK 6.478 straipsnių nuostatoms. Atsižvelgęs į nekilnojamojo daikto panaudos sutarčiai keliamus formos reikalavimus, teismas sprendė, kad tokia sutartis sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, turi būti rašytinė ir prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik, jeigu ji įregistruota registre.

10. Nesant duomenų, kad ieškovė būtų išreiškusi valią sudaryti su atsakovu gyvenamojo namo panaudos sutartį ir leisti naudotis turtu neatlygintinai, teismas konstatavo, kad vien tai, jog ieškovė nereikalavo nuomos mokesčio, savaime nereiškia, kad šalis siejo panaudos santykiai.

11. Teismas laikė įtikinama ieškovės poziciją, kad esant sudarytai preliminariajai pirkimo - pardavimo sutarčiai, ji tikėjosi, kad bus sudaryta pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis, todėl nereikalavo nuomos mokesčio, kadangi planavo dalį gautų įmokų užskaityti kaip nuomos mokestį , o anksčiau tokio reikalavimo nereiškė, nes, jei jai būtų palikta ( taikyta) 10 000 Eur bauda pagal preliminariąją sutartį, ji laikytų, kad nuostoliai, įskaitant ir dėl negauto nuomos mokesčio, yra padengti.

12. Teismas darė išvadą, kad šalių sudaryta gyvenamojo namo nuomos sutartis nepasibaigė 2017 m. sausio 31 d., o tapo neterminuota. Pasisakęs, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 6 d. atsakovas ieškovės turtu naudojosi neatlygintinai, kadangi pagal preliminariąją sutartį sumokėtos įmokos jam grąžintos įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų pagrindu, teismas vertino, kad atsakovas nevykdė nuomos sutarties sąlygų dėl nuomos mokesčio mokėjimo.

13. Teismas nenustatė pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais, jog žodis „panauda“ į susitarimą buvo įrašytas dėl jos didelio susijaudinimo ir tikslu atgauti galimybę visa apimtimi naudotis ginčo turtu. Juolab, kad šalių konfliktiškų santykių neneigė ir atsakovas, juos patvirtina byloje esantis šalių susirašinėjimas bei prie šios bylos prijungti kitų civilinių bylų dėl šalių ginčų duomenys. Teismas vertino, jog aplinkybė, kad ieškovė yra profesionali teisininkė, neeliminuoja žmogiškojo faktoriaus, dėl kurio galėjo būti suklysta.

14. Nustatęs, kad kito pagrindo naudotis ieškovės nekilnojamuoju turtu išskyrus nuomos sutartį atsakovas neturėjo, teismas sprendė, kad jis, kaip nuomininkas turėjo pareigą mokėti nuomos mokestį iki išsikraustymo, kas sudaro 4 550 Eur sumą. Teismas reikalavimą mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, laikė pagrįstu ir jį tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priteisti ieškovei 250 Eur skolos, likusią ieškinio dalį atmesti bei priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16. Nurodo, kad ieškovės reikalavimas kildinamas iš šalių sudarytos gyvenamojo namo nuomos sutarties, tačiau vėliau šalys susitarė, kad atsakovas namą pirks. Sudarius preliminariąją namo pirkimo – pardavimo sutartį, atsakovas nuomos mokesčio nebemokėjo, nes mokėjo įmokas už perkamą namą.

17. Nepasibaigus preliminariojoje sutartyje numatytam pagrindinės sutarties sudarymo terminui, ieškovė liepė atsakovui išsikraustyti ir namą pardavė kitiems pirkėjams, tad pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovė negražino atsakovui pagal preliminarią sutartį už ketinamą pirkti namą sumokėtų pinigų, dėl ko Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 15 d. civilinėje byloje Nr. e2A-810-614/2021 pripažino ieškovei prievolę gražinti atsakovui pagal preliminarią sutartį sumokėtus pinigus.

18. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ieškovė prie ieškinio pridėjo savo reikalavimą iš esmės paneigiantį rašytini įrodymą – 2018 m. rugpjūčio 26 d. susitarimą dėl panaudos sutarties nutraukimo. Jis, remdamasis šiuo įrodymu, prašo pakeisti skundžiamą sprendimą jo nurodomu būdu.

19. Pažymi, kad ieškovė yra profesionali teisininkė, todėl jos pozicija, kad dėl susijaudinimo suklydo ir savo ranka susitarime surašė, kad nutraukia panaudos sutartį (neatlygintiną sandorį), o ne nuomos sutartį, yra neįtikinanti. Ypač, kai, anot ieškovės, atsakovas tuo metu turėjo būti pastarajai skolingas apie 5 000 Eur. Atsakovas šį dokumentą laiko esminiu rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu panaudos, o ne nuomos sutarties nutraukimą. Teismas nepagrįstai perkėlė atsakovui pareigą įrodinėti aplinkybes, kurias įrodo šis rašytinis įrodymas. Susitarimo aiškinamas jį sudariusio šalies - ieškovės naudai neatitinka sutarčių aiškinimo taisyklių.

20. Ieškovė beveik du metus neprašė iš atsakovo nuomos mokesčio, tad neaišku kokiu būdu atsakovas turėjo suprasti, kad nuomos sutartis tapo neterminuota ir galiojo kartu su preliminaria sutartimi, pagal kurios sąlygas jis mokėjo įmokas už perkamą iš ieškovės namą.

21. Apelianto vertinimu, teismo išvada, atkartojanti ieškovės teiginius, kad gyvenamųjų patalpų panaudos sutartis turėjo būti rašytinė, neatitinka CK 6.579 straipsnio nuostatų dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties formos.

22. Apelianto nuomone, ieškovė po preliminarios namo pirkimo-pardavimo sutarties su atsakovu sudarymo, laisva valia, nuomos teisinius santykius pakeitė į panaudos, nes du metus iš jo nuomos mokesčio nereikalavo. Teismas neanalizavo šio teisinio santykio modifikavimo aspekto.

23. Apelianto įsitikinimu, tiek minėtas susitarimas dėl panaudos sutarties nutraukimo, tiek nuomos mokesčio nereikalavimas po preliminarios sutarties sudarymo, tiek namo perdavimo akte nuomos mokesčio skolos neįrašymas laikytini netiesioginiais įrodymais, jog šalys po gyvenamojo namo preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pradinius nuomos teisinius santykius pakeitė panaudos teisiniais santykiais.

24. Ieškovė S. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

25. Sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas nei procesiniuose dokumentuose, nei teisme nenurodė, kad su ja buvo susitaręs dėl namo panaudos sutarties, o tokiai sutarčiai, kaip dvišaliam sandoriui būtinas abiejų šalių susitarimas.

26. Atsakovo pozicija nenuosekli. Viena vertus, jis nurodė, jog ieškovei neprašant mokėti nuomos mokesčio, manė, kad sudaryta namo panaudos sutartis, kita vertus aiškino, kad panaudos sutartis sudaryta surašius namo preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį. Prieštaraudamas sau, jis iš dalies sutiko su ieškiniu, jog nesumokėjo nuomos mokesčio už 2017 m. sausio mėnesį.

27. Preliminariąja sutartimi su atsakovu buvo sutarta tik tai, kad nuosavybės teisės į namą jam pereis nuo pagrindinės sutarties sudarymo dienos, tačiau nei gyvenamojo namo nuomos sutarties nutraukimo , nei panaudos sutarties sudarymo klausimai sutartyje nebuvo aptariami. Atsakovo argumentai, neva ieškovė teisme teigė, kad buvo parengusi ir siūlė pasirašyti perdavimo aktą neatitinka tikrovės. Ji tik išdėstė poziciją, kad atsakovas turėjo pareigą pasibaigus nuomos sutarties terminui pats parengti gyvenamojo namo priėmimo-perdavimo aktą, tačiau nei tokio akto buvo parengęs, nei sutiko jį surašyti išsikraustymo dieną. Priešingai nei nurodo atsakovas, ji reiškė žodines pretenzijas tiek dėl nesumokėtų nuomos mokesčio, tiek dėl avanso.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (329 straipsnis).

29. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkinti reikalavimai dėl nuomos mokesčio priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

30. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo šalių 2016 m. liepos 31 d. sudarytos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu, ieškovė (nuomotoja) perdavė atsakovui (nuomininkui) laikinai valdyti ir naudoti gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o nuomininkas įsipareigojo mokėti mėnesinį 250 Eur nuomos mokestį (Sutarties 1.1., 1.2 punktai). Šalys susitarė, kad patalpos nuomininkui išnuomojamos iki 2017 m. sausio 31 d. (1.4 punktas). Sutarties 3.2.9 punktas numatė pareigą nuomininkui laiku mokėti nuomotojui nuompinigius. Pagal nuomos sutarties 6.2 punktą, jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi turtu ir nuomotojas tam neprieštarauja, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Kiekvienos sutarties šalies teisę nutraukti šią sutartį raštu įspėjus apie tai kitą šalį prieš mėnesį nustatė sutarties 4.1 punktas. Pagal sutarties 4.4 punktą šalys turi teisę nutraukti sutartį abipusiu rašytinu susitarimu, nesilaikant minėto įspėjimo termino. Šalys 2016 m. gruodžio 10 d. sudarė preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį, kuria įsipareigojo iki 2018 m. gruodžio 1 d., sudaryti pagrindinę namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį. Ginčo tarp šalių, kad pagrindinė sutartis taip ir nebuvo sudaryta, nėra. Nėra ginčijama ir pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta aplinkybė, kad atsakovas iš ieškovės namo išsikraustė 2018 m. rugsėjo 6 d., po to kai šalys 2018 m. rugpjūčio 26 d. pasirašė susitarimą, kuriame nurodoma, jog šalys nutraukia gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), panaudos sutartį ir atsakovas įsipareigojo išsikelti ir perduoti patalpas ieškovei iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. imtinai. Iš informacinės teismų sistemos Liteko matyti, kad R. I. 2019 m. liepos 22 d. pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš S. K. 22 000 Eur, sumokėtų pagal 2016 m. gruodžio 10 d. preliminarią sutartį, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7455-759/2020 ieškinys buvo tenkintas iš dalies, priteisiant iš S. K. 2 000 Eur įmokų, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-810-614/2021, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimas ir to paties teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis pakeisti ir R. I. (byloje turėjusiam ieškovo statusą) iš S. K. (atsakovės) priteista 12 000 Eur ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusi Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalis buvo palikta nepakeista, išskyrus bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kurias perskirstė apeliacines instancijos teismas.

31. Nagrinėjamu atveju, ginčo šalių pozicijos išsiskiria tuo, kad ieškovė įrodinėjo, jog ją su atsakovu nuo nuomos sutarties sudarymo iki išsikraustymo iš jai priklausančios nuosavybės siejo nuomos teisiniai santykiai ir atsakovas turi pareigą su ja atsiskaityti nuomos sutartyje numatytomis sąlygomis už šį laikotarpį. Tuo tarpu, atsakovo vertinimu, ginčo šalių santykiai, 2016 m. gruodžio 10 d. sudarius preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį modifikavosi į panaudos sutartinius santykius, todėl ieškovė reikalavimo teisės dėl nuomos mokesčio į jį neturi.

32. Pagal sutartinių teisinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisykles, suformuluotas kasacinio teismo, sutartis, kaip šalių valią išreiškiantis susitarimas, turi būti aiškinama atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus, tikrąją jų valią, o ne tik į rašytinės sutarties gramatinį tekstą, taigi teisinių santykių kvalifikaciją lemia ne šalių pavartoti terminai, o tų santykių turinys. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2005).

33. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apelianto skundo teiginiui, kad teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog svarbu kvalifikuoti, kokie civiliniai teisiniai santykiai – panaudos ar nekilnojamojo turto nuomos, siejo šalis ginčo laikotarpiu ir šalių sutartinius įsipareigojimus aiškinosi sutarčių aiškinimo taisyklių , reglamentuojamų CK 6.193 straipsnyje, kontekste.

34. Teisėjų kolegija, vertina, kad ginčijamą sprendimą priėmęs teismas tinkamai kvalifikavo ginčo šalių teisinius santykius ir pripažįsta, kad teismo sprendimo išvada, jog byloje nėra objektyviai nustatyta, kad ieškovė būtų išreiškusi valią sudaryti su atsakovu gyvenamojo namo panaudos sutartį ir leisti naudotis jai priklausančiu turtu neatlygintinai, pagrįsta byloje surinktų duomenų visumos analize.

35. Teigdamas, jog šalys nuomos sutartį modifikavo į panaudos sutartį, atsakovas panaudos sutarties teksto nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas pagrindo preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo faktą susieti su šalių santykių modifikavimu iš gyvenamosios patalpos nuomos į panaudos, taip pat neturi, nes preliminarioje namo pirkimo – pardavimo sutartyje atsakovo gyvenimo name iki pagrindinės sutarties sudarymo sąlyga apskritai nėra aptarta.

36. Ieškovė, teigdama, jog šalis siejo nuomos sutartiniai santykiai, jos rašytinį tekstą pateikė. Iš nutarties 30 punkte aptartų šios sutarties esminių sąlygų akivaizdu, kad jos nutraukimas abipusiu sutarimu turėjo būti įforminamas raštiškai. Duomenų, kad iki atsakovo nurodomos preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo šalys būtų sudarę rašytinį susitarimą nutraukti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį į bylą nepateikta.

37. Kita vertus, po terminuotos nuomos sutarties termino pabaigos 2017 m. sausio 31 d. atsakovas, ieškovei neprieštaraujant, nuomojamame būste gyveno daugiau nei 1,5 metų - iki 2018 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos-rugsėjo pradžios. Tokiu būdu pagal sutarties 6.2 punktą terminuota nuomos sutartis tapo neterminuota sutartimi. Kitokiu būdu terminuota nuomos sutartis galėjo būti pakeista (papildyta) tik rašytiniu sutarties šalių susitarimu (Sutarties 6.4 punktas).Tokio rašytinio susitarimo, kad nuomos sutartis keičiama panaudos sutartimi, minėta, nė viena šalių nepateikė, preliminarioje sutartyje nėra nuorodų apie nuomos sutarties modifikavimą ar jos nutraukimą.

38. Teisėjų kolegijos vertinimui, šiuo aspektu yra reikšmingas ir iki teisminio proceso vykęs susirašinėjimas tarp ieškovės ir atsakovo atstovės. Atsakovo atstovės 2018 m. rugsėjo 18 d. laiške ieškovei nurodoma, jog atsakovas buvo iškeldintas iš būsto, kuriame gyveno pagal 2016 m. nuomos sutartį. Atsakydama 2018 m. rugsėjo 28 d. ieškovė nurodė, jog nuomos mokesčio iš atsakovo negavo. 2018 m. spalio 31 d. ieškovė atsakydama į 2018 m. spalio 9 d. atsakovo atstovės laišką vėl gi nurodė, jog nuomos mokesčio iš atsakovo negauna nuo 2016 metų. 2018 m. lapkričio 7 d. laiške ji be kitų klausimų vėl siūlo aptarti nuomos mokesčio klausimą. Kolegijos vertinimu, tokio turinio susirašinėjimas po atsakovo išsikėlimo iš ginčo būsto leidžia daryti išvadą, jog tuoj po šio įvykio šalys (viena jų per atstovę) pačios jų siejusių santykių nevertino kaip panaudos (neatlygintinio naudojimosi turtu).

39. Priešingai nei tvirtina apeliantas, nei 2018 m. rugpjūčio 26 d. su ieškove pasirašytas susitarimas, nei faktinės aplinkybės, kad šalys buvo sudarę preliminarią namo pirkimo – pardavimo sutartį, ar, kad ieškovė beveik dvejus metus nereikalavo iš atsakovo nuomos mokesčio, nesudaro pagrindo spręsti, kad tarp ieškovės ir atsakovo po preliminarios namo pirkimo – pardavimo sutarties susiklostė panaudos teisiniai santykiai, dėl ko nesudarius pagrindinės namo pirkimo – pardavimo sutarties ir šalims nutraukus juos siejusius teisinius santykius, ieškovė reikalavimo teisės pagal nuomos sutartį į atsakovą neturinti.

40. Aptarto vertinimo nekeičia subjektyvi apelianto nuomonė dėl ieškovės valios buvusius nuomos teisinius santykius pakeisti į panaudos teisinius santykius. Ieškovė laikėsi nuoseklios pozicijos, kad ketinimų leisti naudotis jai priklausančia nuosavybe nemokamai atsakovui ir jo šeimai ji neturėjo. Tokį vertinimą sustiprina ir paties atsakovo nurodomos aplinkybės dėl ieškovės siekio skubiau parduoti namą, kai atsakovas nevykdė preliminarios namo pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų dėl dalinio atsiskaitymo už namą.

41. Pirmosios instancijos teismo atskleista ieškovės pozicija, kad reikalavimas dėl nuomos mokesčio nebuvo reiškiamas pakankamai ilgą laikotarpį, nes tuo atveju, jei jai būtų palikta 10 000 Eur bauda pagal preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį, laikytų, kad jos nuostoliai, tame tarpe ir dėl negauto nuomos mokesčio, yra padengti, yra logiška ir neleidžia spręsti, kad abipusiai buvo susiformavusi šalių valia keisti juos siejančius nuomos teisinius santykius į panaudos ir tokiu būdu atsakovui leista gyventi ieškovei priklausančiame name neatlygintinai. Juolab, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-810-614/2021, kuri yra įsiteisėjusi ir kurioje buvo sprendžiamas ginčas tarp tų pačių šalių, yra konstatuota, kad ieškovė (byloje Nr. e2A-810-614/2021 turėjusi atsakovės statusą) į atsakovo (turėjusio byloje ieškovo statusą) įmokas reikalavimo teisės pagal preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį neįgijo, todėl privalo jas gražinti. Atsakovas atsiliepime dėstydamas esmines faktines aplinkybes irgi nurodė, kad nuomos mokesčio nebemokėjo, nes mokėjo ieškovei už perkamą namą.

42. Teismas nesutinka su atsakovo argumentais, kad nekilnojamojo daikto panaudos sutarčiai, sudarytai ilgesniam negu vieneri metai laikotarpiui, nekeliamas rašytinės formos reikalavimas, kadangi civilinis kodeksas numato, jog fizinių asmenų sudaryta nuomos sutartis gali būti žodinė, o panaudos sutarčiai negali būti keliami griežtesni reikalavimai.

43. Pagal CK 6.629 straipsnio sampratą neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Pagal to paties straipsnio 2 dalį neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos šio kodekso 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 6.481, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.501 straipsnio nuostatos.

44. Pagal panaudos sutarčiai taikomą CK 6.478 straipsnio 1 dalį nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė. Šiuo atveju, jeigu, pasak atsakovo, preliminarios sutarties sudarymu nuoma buvo modifikuota į panaudą, jos terminas buvo ilgesnis nei vieneri metai (pagal preliminarią sutartį, kurios terminas du metai), todėl panaudos sutarčiai buvo reikalinga rašytinė forma. Šios formos nesilaikymas nedarytų tokios sutarties negaliojančia ( CK 1.93 straipsnio 1 dalis), bet šaliai, teigiančiai tokią sutartį esant, ši aplinkybė apsunkina įrodinėjimą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, CPK 177 straipsnio 3 dalis). Kolegijos vertinimu, atsakovas pakankamais įrodymais savo teiginio dėl panaudos sutarties sudarymo su ieškove neįrodė.

45. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė jam pareigą įrodinėti aplinkybes, kurias įrodo bylai esmingai svarbus rašytinis įrodymas - šalių susitarimas dėl panaudos sutarties nutraukimo, pagrindžiantis buvus tarp šalių ne nuomos, o panaudos santykius.

46. Įrodinėjimo našta – tai būtinybė šaliai įrodyti aplinkybes, kurių neįrodžius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime detaliai atskleidė šalių įrodinėjimo pareigos turinį ir aiškiai apibrėžė, kad tiek pagal galiojantį teisinį reguliavimą, tiek šiuo klausimu išplėtotą kasacinio teismo praktiką civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu, teismo funkcija yra tirti ir vertinti, pagal vidinį savo įsitikinimą (pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu), šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Šiuo aspektu be kita ko reikšminga ir tai, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, ir pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008).

47. Nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė pirmiau išdėstytas procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas įvertino įrodymų visumą, o vien aplinkybė, jog padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ar teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą.

48. Kolegijos vertinimu, 2018 m. rugpjūčio 26 d. susitarimo dalis įvardijanti, kad nutraukiama panaudos sutartis negali būti vertinama izoliuotai nuo kitų bylos įrodymų kaip visa nulemianti. Šis susitarimas patvirtina, kad šalys nutraukė juos siejančius teisinius santykius ir atsakovas įsipareigojo išsikraustyti iš ieškovei priklausančio gyvenamojo namo iki susitarime nurodytos datos bei perduoti jai patalpas.

49. Skundo teiginį, jog ieškovė kaip profesionali teisininkė dėl „panaudos sutarties“ sąvokos panaudojimo tikslumo neturėjo padaryti klaidos, kolegija vertina kaip deklaratyvų, nes kitų tokios klaidos „neįmanomumo“ priežasčių apeliantas nenurodė. Kita vertus, šiuo susitarimu ne tik buvo siekiama nutraukti sutartinius santykius, bet ir užtikrinti atsakovo išsikėlimą iš ieškovės nuosavybės, todėl tam tikrų sąvokų netikslumas apibrėžiant nutraukiamus santykius nepagrindžia nei šalis siejusių santykių modifikavimo, nei sudaro pagrindą pripažinti, kad susitarimu ieškovė pripažino, jog savo turtu buvo leidusi naudotis panaudos pagrindais, t.y. neatlygintinai.

50. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyką nustato ginčo šalys. Teisę kreiptis į teismą teisinės gynybos suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-421/2018).

51. Nagrinėjamu atveju, ieškovė neprašė priteisti nuostolių dėl nuomoto daikto pabloginimo, be to, kaip minėta, šalių ginčas dėl pagal preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį dėl atsakovo sumokėto avanso priteisimo yra išspręstas įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu, todėl su šiais klausimais susiję apeliacinio skundo argumentai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir teismas plačiau dėl jų nepasisako. Atsakovo nurodomas ieškovės parengtas, bet jo nepasirašytas ginčo namo perdavimo aktas, dėl kurio jis teikė paaiškinimus išnagrinėtoje byloje, nėra pateiktas į bylą. Taigi, jis nei patvirtina, nei paneigia kokias nors šiam ginčui reikšmingas aplinkybes, todėl plačiau pasisakyti dėl teismui nežinomo turinio dokumento ar juo grįsti išvadas nėra pagrindo.

52. Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, kvalifikavo teisinius šalių santykius, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Dėl pasakyto apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

53. Kiti neaptarti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti (keisti) sprendimą, todėl dėl jų nepasisakoma.

54. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o ieškovė neteikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.