Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-12-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-1479-1217/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-02
Bylos Nr.
eII-1479-1217/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01759-2024-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laura Kaupelė
Pažeidėjas
R. K.-M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. eII-1479-1217/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01759-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.15, 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. gruodžio 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė,sekretoriaujant Eglei Gurskajai,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. K.-M.-E.,

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos atstovui V. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamos R. K.-M.-E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2024 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. 0239-ANR_N-204559-2024 (ROIK: 24251692125).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) 2024 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-204559-2024 (toliau – ir Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje R. K.-M.-E. (toliau – ir Pareiškėja) nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 3 dalį ir jai paskirta galutinė nuobauda – 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams. Nuobauda paskirta už tai, kad ji 2024 m. liepos 25 d., 14.56 val., krašto kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Mini, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be privalomosios techninės apžiūros bei vairavo transporto priemonę, neturėdama teisės vairuoti, kai pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui neįvykdė sąlygų jas susigrąžinti.

Šalies argumentai

Pareiškėja pateikė skundą dėl priimto nutarimo, kuriame prašo pakeisti priimtą nutarimą dalyje, taikyti pareiškėjos atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei skirti jai švelnesnę administracinę nuobaudą, apsiribojant pinigine bauda, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skunde nurodo, kad visiškai pripažįsta padarytus administracinius nusižengimus ir dėl jų gailisi. Mano, kad turėjo būti atsižvelgta į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kadangi pažeidimą padarė netyčia, o iš nežinojimo. 2021 m. spalio 15 d. nutarimu jai buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams. Tuo laiku ji buvo ilgam išvykusi į užsienį ir transporto priemonių nevairavo. Suėjus terminui, ji buvo įsitikinusi, kad jos vairuotojo pažymėjimas toliau galioja. Jai nebuvo išaiškinta, kad suėjus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui reikia dalyvauti mokymuose ir gauti atitinkamą pažymą. Ji negavo jokio pranešimo nei iš AB „Regitra“, nei iš policijos apie tai, kad ji neturi teisės vairuoti. LR Saugaus eismo automobilių keliai įstatymo nuostatų, susijusių su papildomų veiksmų atlikimu, norint atgauti teisę vairuoti transporto priemones, nebuvo. Tačiau tik sužinojusi apie tokią pareigą, ji ją atliko ir gavo tai patvirtinantį pažymėjimą. Sužinojusi apie priimtą nutarimą, pareiškėja kreipėsi į Policijos departamentą bei į AB „Regitra“ dėl situacijos paaiškinimo. Iš gautų atsakymų susidarė įspūdis, kad su tokiomis problemomis susiduria ne vienas Lietuvos gyventojas. Lietuvoje nėra vieningos sistemos, informuojančios vairuotojus apie tai, kad jų teisė vairuoti yra sustabdyta. Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgyvendina (duomenys neskelbtini) programas, skaito (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Dirba visoje Lietuvos teritorijoje, todėl reikia daug keliauti ir vairuoti. Be to, pareiškėja turi daug pareigų, susijusių su vaikų auklėjimu, priežiūra, būtiniausių poreikių tenkinimu, kas vėl gi dažniausiai yra susiję su vairavimu. Mano, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir be teisė vairuoti transporto priemones atėmimo.

Atsiliepimas

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdyba pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą. Atsiliepime teigiama, kad įstatymo nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. Teisės vairuoti grąžinimo tvarka yra nurodyta LR Vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. 1V-418 „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo“, kuris yra viešai prieinamas. Pareiškėja turėjo žinoti transporto priemones vairuojantiems asmenims keliamus reikalavimus ir juos vykdyti. Nurodoma, kad įgaliotas pareigūnas, priimdamas nutarimą, individualizavo nuobaudą tinkamai, nutarimas priimtas įvertinus visas bylos aplinkybes, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Prašoma palikti nutarimą nepakeistą ir pareiškėjos atstovo skundo netenkinti.

Teismo posėdžio metu pareiškėja R. K.-M.-E. nurodė, jog pripažįsta padariusi pažeidimus ir dėl to labai gailisi. Nurodė, jog 2021 m. jai buvo paskirta nuobauda ir atimta teisė vairuoti 3 mėnesiams, dėl to, kad lenkė kitas transporto priemones pažeisdama Kelių eismo taisykles. Ji sutiko su padarytu pažeidimu ir žinojo, už ką jai paskirta nuobauda. Vėliau ji išvyko į užsienį ir kai grįžo, nuobaudos terminas jau buvo suėjęs. Ji buvo įsitikinusi, kad suėjus nuobaudos terminui, teisė vairuoti jai grąžinama automatiškai, todėl nuo to laiko automobilį vairuoja. Apie papildomus mokymus ar kitas sąlygas, kurias turi įvykdyti, kad teisė vairuoti jai būtų grąžinta, ji nežinojo. Apie tai nebuvo informacijos nei nutarime, nei jos asmeninėje AB „Regitra“ ir e.policija.lt paskyroje. Tokios informacijos jai nenurodė ir policijos pareigūnai. Juk ji negali nuspėti, ar jai reikia tik baudą sumokėti, ar atlikti kažkokius papildomus veiksmus. Sutinka, kad būdama (duomenys neskelbtini) ir ieškodama informacijos Google, galėjo sužinoti teisės vairuoti grąžinimo tvarką. Bet ji apie tai visai nepagalvojo, kol negavo protokolo šioje byloje. Gavus protokolą jai buvo didelė gėda, kad ji yra (duomenys neskelbtini) asmuo ir vairuoja neturėdama tokios teisės. Tik tuomet ji pradėjo aiškinti su institucijomis ir sužinojo, jog norint susigrąžinti teisę vairuoti, ji privalo baigti papildomus mokymus bei nuvykti į AB „Regitra“ ir parašyti prašymą bei sumokėti 3 eurus. Kai sužinojo, jog reikia pabaigti papildomus mokymus, ji tuoj pat juos baigė. Įvykio dieną vyko į (duomenys neskelbtini) pas mamą. Transporto priemonę užfiksavo tik todėl, kad ji buvo be techninės apžiūros. Automobilį be techninės apžiūros vairavo per aplaidumą. Jai keista, kad nėra automatiniu būdu siunčiami vairuotojams pranešimai, kad jų teisė vairuoti negalioja. Juk viešojo administravimo įstatymas įpareigoja institucijas informuoti asmenis apie jų teises ir pareigas. Šioje situacijoje mato ne tik savo 100 proc. kaltę, bet ir institucijų. Ši situacija jai yra gera pamoka. Prašė sušvelninti bausmę ir panaikinti teisės vairuoti atėmimą padidinant baudą arba sumažinti teisės vairuoti atėmimo terminą.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas V. G. nurodė, kad pareiškėjos skundu bandoma įpiršti mintį, kad teisės vairuoti atgavimas yra smulkmena. Iš skundo galima suprasti, kad visi aplink kalti dėl to, jog pareiškėja nežinojo apie teisės vairuoti grąžinimo procedūrą. Iš tiesų, pareiškėja, kaip vairuotoja turi domėtis procesu ir jį žinoti, . Teisės vairuoti atgavimas yra ne mažiau svarbus, nei tos teisės įgijimas. Skunde nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 punkto nuostatų. Nuobauda individualizuota, paskirta įstatymo rėmuose. Nors įstatymas ir numato galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, tačiau tam turi būti nurodytos išskirtinės aplinkybės. Pareiškėja tokių nenurodė. Teisės vairuoti reikalingumas darbinėms funkcijoms vykdyti reikalingas absoliučiai daugumai žmonių. Todėl ši aplinkybė neturėtų būti vertinama kaip išskirtinė. Aplinkybė, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) asmuo taip pat nesudaro pagrindo švelninti paskirtos nuobaudos, kadangi ji savo elgesiu formuoja kažkokią elgesio kultūrą kitiems žmonėms, stebintiems jos gyvenimą, siekiantiems būti panašiu į ją. Tačiau tai nedaro jos išskirtiniu asmeniu per administracinės atsakomybės prizmę. Kaip vairuotoja, pareiškėja negali būti vertinama kaip labai drausmingas vairuotojas. Vairuoja ji palyginti neseniai, tačiau nuo (duomenys neskelbtini) m. prasideda įvairūs pažeidimai ir jų nėra mažai. Viską nurašyti pareiškėjos aplaidumui, negalima. Iš to galima daryti išvadą, kad pareiškėjai visi projektai, darbai yra svarbiau už teisės aktų laikymąsi. Be to, pareiškėjos atsakomybė gavus nuobaudą, jokių būdu negali baigtis tik sumokėjus baudą. Nuobaudos tikslai yra daryti tam tikras išvadas, pasimokyti iš savo elgesio. Galbūt šiuo atveju, pajutus visą administracinės atsakomybės griežtumą, pareiškėjos požiūris pasikeis ir ji padarys tinkamas išvadas. Taigi sudėliojus visą paveikslą, konstatuoti, jog nuobauda turėtų būti švelninama, nėra pagrindo. Todėl nutarimas turi būti paliktas toks ir nepakeistas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visapusiškai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais.

ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinių nuobaudų paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinio poveikio priemonės – asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones trukmės nustatymas reglamentuojamas ANK 34 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Nagrinėjamu atveju R. K.-M.-E. Institucijos 2024 m. spalio 9 d. nutarimu už ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą buvo nubausta galutine 300 Eur dydžio bauda bei jai skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams.

Specialiųjų teisių atėmimo vykdymo terminų nustatymą reglamentuoja ANK 686 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) nustatyta tvarka. Remiantis SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalimi, asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Pažymėtina, kad kaip teisingai atsiliepime į skundą nurodo Institucija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. IV-418 „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 9 punktu, asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, ne bet kam, o būtent AB „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui pateikia prašymą grąžinti teisę vairuoti ir Aprašo 9.1–9.3 papunkčiuose nurodytus dokumentus. Aprašo 13 punkte numatyta, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, AB „Regitra“ įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. K.-M.-E. 2021 m. spalio 15 d. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams (ROIK: 21143240089). Pareiškėja skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog ji nebuvo informuota, kad suėjus teisės vairuoti atėmimo terminui, ji privalės atlikti papildomus veiksmus, kad teisė vairuoti jai būti grąžinta. Pareiškėjos teigimu, tokių nuostatų nebuvo ir SEAKĮ. Su šiais pareiškėjos teiginiais nesutiktina. Nuo 2008 m. liepos 1 d. galiojančioje SEAKĮ įstatymo redakcijoje, buvo įtvirtintas reikalavimas asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus. Be to, galiojo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymas Nr. IV-418 patvirtintas „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Pasibaigus taikytos administracinio poveikio priemonės terminui, pareiškėja neįvykdė SEAKĮ 24 straipsnio ir Aprašo 9 punkto reikalavimų, todėl nubausta pagrįstai. Aplinkybės, jog pareiškėja nebuvo informuota apie papildomų veiksmų, siekiant atgauti atimtą teisę vairuoti, privalomą atlikimą, nepašalina jos atsakomybės.

Pareiškėja teigė, kad tik sužinojusi, kad ji neturi teisės vairuoti, ji baigė papildomus vairuotojų mokymus. Šie teiginiai nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja sužinojo arba turėjo sužinoti, kad teisės vairuoti ji neturi, gavusi 2024 m. rugpjūčio 29 d. Administracinio nusižengimo protokolą. Nutarimas byloje buvo priimtas 2024 m. spalio 9 d. Tuo tarpu iš byloje esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. spalio 4 d. pažymos matyti, kad papildomą vairuotojo mokymą pareiškėja baigė tik 2024 m. spalio 4 d., o ne tik sužinojusi aplinkybes, kad teisės vairuoti ji nėra susigrąžinusi teisės aktų nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad prieš sėsdama vairuoti R. K.-M.-E. turėjo įsitikinti, kad teisė vairuoti jai sugrąžinta teisės aktuose nustatyta tvarka. Kitaip tariant, ji, būdama rūpestinga ir atsakinga vairuotoja, turėjo ir galėjo žinoti jai, kaip vairuotojai, anksčiau netekusiai teisės vairuoti dėl padaryto administracinio nusižengimo, nustatytas atitinkamas ne tik ANK 686 straipsnio 4 dalyje pareigas, bet ir specialiame teisės akte (Apraše) nustatytą teisės vairuoti sugrąžinimo tvarką, o kartu ir taikomą atsakomybę. Priešingas aiškinimas sudarytų nepagrįstas prielaidas tik pagal asmens deklaruojamą subjektyvų teisės aktų suvokimą ar nesuvokimą netaikyti administracinio poveikio priemonės iš esmės kiekvienam panašioje situacijoje atsidūrusiam transporto priemonės vairuotojui ir taip keltų sumaištį teisinėje sistemoje bei neatitiktų teisingumo principo reikalavimų (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-179-1072/2024, AN2-305-957/2023).

ANK 424 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už ANK 424 straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų. Taigi, už šį administracinį nusižengimą nustatytas imperatyvus įpareigojimas skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, įstatymas nenustato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Paprastai išskirtinėmis aplinkybėmis, vertinamas veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-38-895/2019). Nesant tokių aplinkybių, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikomos.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja padarė ANK 424 straipsnio 3 dalyje nurodytą pažeidimą. Pareiškėja visiškai prisipažįsta padariusi nurodytą pažeidimą ir prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pakeisti nutarimą tik dalyje – netaikyti jai administracinio poveikio priemonės specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo, padidinant skirtą baudą, arba sumažinti specialiosios teisės atėmimo terminą.

Skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

Teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, įvertinęs pareiškėjos skundo ir Institucijos atsiliepimo argumentus bei teismo posėdžio metu išsakytus argumentus ir teismų praktiką, konstatuoja, kad vertinamu atveju nėra pagrindo pareiškėjos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti ar visiškai neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Pareiškėja nurodo, jog, jos manymu, jai skirta bausmė yra per griežta. Teisė vairuoti transporto priemones reikalinga, kadangi ji yra dviejų nepilnamečių vaikų motina, yra kelių įmonių vadovė, turi daug komandiruočių Lietuvos teritorijoje. Tačiau, teismo vertinimu, šios pareiškėjos nurodytos aplinkybės jai jau buvo žinomos prieš priimant sprendimą vairuoti transporto priemonę neturint tam teisės. Žinodama, kokią svarbą jos gyvenime turi galimybė vairuoti transporto priemones, pareiškėja turėjo gerai apsvarstyti savo sprendimą, tačiau elgėsi neatsakingai, neįvertino galinčių kilti neigiamų padarinių tiek savo, tiek savo šeimos atžvilgiu. Šios nurodytos aplinkybės nėra niekuo išskirtinės ir specialiosios teisės atėmimas šiuo atveju vertintinas kaip adekvati ir proporcinga priemonė, kuria siekiama tinkamai nubausti pažeidėją už jos padarytą pažeidimą, kad asmuo pajustų neigiamas to pasekmes ir daugiau nepažeistų įstatymų. Pažymėtina, jog tinkamas, visuomenės ir moralės nuostatas atitinkantis gyvenimo būdas, nepažeidinėjant įstatymų nėra jokia išimtinė, išskirtinė aplinkybė, kuri sudarytų pagrindą teigti, kad įstatyme numatytų nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių skyrimas būtų akivaizdžiai neteisingas ir neproporcingas.

Pažymėtina, jog pareiškėjai už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda, bei ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytas minimalus privalomas specialiosios teisės atėmimo terminas.

Iš byloje esančios administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad R. K.-M.-E. asmenybės charakterizavimas nėra išimtinai teigiamas – praeityje ji ne kartą bausta administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus. Penkerių metų laikotarpyje R. K.-M.-E. daug kartų bausta už transporto priemonės statymą neleistinose vietose, vairavimą privalomai nedrausto automobilio, leistino greičio viršijimą, lenkimą, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, už kurį buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams. Pareiškėjos teigimu, net ir sužinojusi, kad ji neturi teisės vairuoti, ji toliau vairavo transporto priemones. Aptariamų administracinių nusižengimų darymas rodo pareiškėjo ignoravimą nustatytoms Kelių eismo taisyklėms. Duomenys apie ankstesnius pareiškėjos baustumus, charakterizuoja ją kaip nedrausmingą eismo dalyvę ir leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos padarytas administracinis nusižengimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, pažeidimų skaičius ir jų pobūdis rodo R. K.-M.-E. neatsakingą požiūrį į KET laikymąsi, o anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės, kaip minėta, savo tikslų nepasiekė.

Spręstina, kad administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios tiek R. K.-M.-E. padaryto nusižengimo pavojingumui, tiek ir jos asmenybei. Šiuo konkrečiu atveju administracinio poveikio priemonės paskyrimas yra būtinas, siekiant ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų administracinės nuobaudos skyrimo tikslų, be asmens nubaudimo taip pat siekiant atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir asmenį paveikti laikytis įstatymų, taip pat atimti ar apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, apibūdinančioms tiek padarytą nusižengimą, tiek pareiškėjos asmenybę, vertinti, kad administracinė nuobauda individualizuota netinkamai ar prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, nėra pagrindo. Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir švelninti paskirtos administracinio poveikio priemonės, nes R. K.-M.-E. sistemingai daro administracinius nusižengimus, anksčiau paskirtos švelnesnės administracinės nuobaudos bei poveikio priemonės nepasiekė tikslo ir nesustabdė R. K.-M.-E. nuo naujų nusižengimų padarymo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2024 m. spalio 9 d. nutarimas Nr. 0239-ANR-N-204559-2024 paliktinas nepakeistas, o skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2024 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 0239-ANR_N-204559-2024 palikti nepakeistą ir R. K.-M.-E. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laura Kaupelė