Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams Ž. C., P. R.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. B., jo atstovui advokatui Giedriui Danėliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau– ir ANK) 290 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas už tai, kad 2017 m. vasario 3 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūroje gavus Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus raštą Dėl galimo medžioklės taisyklių pažeidimo su papildoma medžiaga nustatyta, kad 2016 m. liepos 23 d. medžiotojas R. B. (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo medžioklės plotuose, turėdamas jam 2016-06-02 išduotą medžioklės lapą Nr. 247 ir būdamas medžioklės vadovu, medžiojo neblaivus (2016-07-24, 01 val. 07 min. nustatytas vidutinis 1,66 promilės neblaivumas), medžioklėje turėjo graižtvinį šautuvą Sako 85M, Nr. A82712 su penkiais šoviniais, tuo pažeidė medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258 su vėlesniais pakeitimai, 58.3 punkto reikalavimus. R. B. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį.

Administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovai teisme palaikė administracinio teisės pažeidimo protokole išdėstytas aplinkybes.

Administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas, tai yra Ukmergės rajono agentūros vyriausiasis specialistas Ž. C. teisme paaiškino, kad R. B. buvo medžioklės vadovas ir jei negalėjo dalyvauti medžioklėje, privalėjo medžioklę nutraukti ir įgalioti kitą asmenį, tačiau to nepadarė ir medžiojo būdamas neblaivus. R. B. atliko pradinius medžiojimo veiksmus, ir nors žvėrių nešaudė, tačiau važinėjo po medžioklės plotus su ginklu. Liudytojas S. nurodė, jog sutarė medžioti iki 24 valandos, tačiau nepasibaigus medžioklei, R. B. konfliktavo neblaivus su gyventojais. R. B., turėjo medžioklės lapą, išduotą jo vardu, ir buvo medžioklės plotuose su ginklu, todėl laiko, kad jis medžiojo. Pagal medžioklės lapą, nei medžioklės pradžia, nei pabaiga nenurodyta, tai neprivalomas dalykas, medžioklės laiko trukmė yra medžioklės vadovo dispozicijoje.

Iš esmės analogiškos aplinkybės yra užfiksuotos ir Ž. C. tarnybiniame pranešime (b.l. 2, 3).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. B. teisme neigė padaręs administracinį nusižengimą ir nurodė, kad 2016 m. liepos 23 d. su kolega S. atvyko į medžioklę, užpildė medžioklės lapą, nors turėjo šautuvą, tačiau nelabai norėjo medžioti. Kolega nuėjo medžioti, o jis sprendė klausimus su vietiniais gyventojais. Jis tą dieną nemedžiojo, į bokštelį nelipo. Jis negalėjo kolegai perrašyti vadovavimo medžioklei, nes įvyko konfliktas su gyventojais.

Iš įtariamojo apklausos protokolo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-34686-16 matyti, kad apklausiamas įtariamuoju R. B. parodė, kad 2016 m. liepos 23 d., apie 19 val. su S. J. S. atvyko į medžioklės plotus, esančius (duomenys neskelbtini) S. J. S. vienas nuėjo medžioti, o jis išvažiavo, pakeliui sutiko S. M., su kuriuo nuvyko į pastarojo namus, kur kalbėjosi. Jis nusprendė nebemedžioti ir su S. M. išgėrė butelį degtinės. Tada važiavo iki S. M. sūnaus A. M.. Su A. M. važiavo iki S. M. dukros namų, kur įvyko konfliktas su sodyboje buvusiais asmenimis. Konflikto metu jis buvo išsitraukęs pistoletą Makarov, su kuriuo iššovė. Po to jis buvo mušamas. Nusprendė bėgti, sėdo į savo automobilį ir važiuodamas padarė eismo įvykį (b.l. 11, 12).

(duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo 2016-06-02 Medžioklės lape Nr. 247 yra 2016 m. liepos 23 d. įrašas, kad medžioklėje dalyvauja R. B. ir S. S., įrašų apie medžioklės pradžią ir pabaigą, taip pat medžioklės metu sumedžiotus žvėris nėra (b.l. 5).

Iš asmens blaivumo tikrinimo alkotesteriu duomenų matyti, kad R. B. 2016-07-24, 01 val. 07 min., nustatytas 1,66 promilės girtumas (b.l. 6).

Iš liudytojo apklausos protokolo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-34686-16 matyti, kad apklausiamas liudytoju S. M. parodė, kad 2016 m. liepos mėnesį, dienos neprisimena, (duomenys neskelbtini) netoli jo namo esančioje ganykloje su broliu M. M. suvaręs gyvulius į aptvarą, buvo ant kelio ir su R. K. gėrė alų. Prie jų privažiavo medžiotojas, kuris juos užkalbino ir klausė dėl bokštelio pastatymo ant jo žemės galimybių. M. M. ir R. K. išvažiavo, o jis su medžiotoju nuvažiavo į savo namus, buvo nuėję į pamiškę, aptarė, kur statys bokštelį. Po to su medžiotoju išgėrė degtinės butelį. Baigę gerti, nuvažiavo į jo sūnaus A. M. namus. A. išėjo į lauką kalbėdamas telefonu ir telefono ragelį perdavė medžiotojui, kuris kalbėdamas telefonu ginčijosi. Po to medžiotojas ir jo sūnus A. išvažiavo, nes medžiotojas paprašė parodyti, kur gyvena A. sesers R. J. sugyventinis. Jis pats pėsčiomis grįžo į namus (b.l. 7).

Iš liudytojo apklausos protokolo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-34686-16 matyti, kad apklausiamas liudytoju S. J. S. parodė, kad 2016 m. liepos mėnesį su R. B. apie 19 val. atvyko į (duomenys neskelbtini) . pamedžioti. Medžioklei skirtoje sodyboje R. B. užpildė medžioklės lapą. Jis nuėjo į medžioklei skirtą bokštelį, o R. B. išvažiavo, kur tiksliai, jis nežinojo. Su R. B. buvo susitarę, kad medžios iki 24 val., arba iki bus sumedžiotas laimikis. Nuo 20.20 val. iki 23.30 val. jis buvo bokštelyje. R. B. jis skambino į mobilų telefoną, tačiau R. neatsiliepė. Kai grįžo į medžioklei skirtą sodybą, R. B. jam skambino ir sakė, kad jau atvažiuoja, tik pakeliui užsuks su kažkuo pakalbėti. Vėliau, maždaug po valandos R. B. telefonu jam pasakė, kad jį sumušė (b.l. 8, 9).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro pateikti, 2016 m. liepos 23 d., 24 d. gauti keturi garso pranešimai (b.l. 13-15), pirmą kartą policija į (duomenys neskelbtini) kaimą buvo kviesta 2016-07-23, 23 val. 50 min.

Iš apžiūros protokolų matyti, kad buvo apžiūrėti 2016 m. liepos 24 d. įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) paimti daiktai: tūtelė, peilis, šautuvo dėklas, graižtvinis šautuvas Sako 85M Nr. A82712, penki šoviniai ir viena tūtelė, pistoletas Makarov Nr. IP 3097, dėtuvė, du šoviniai (b.l. 17-21, 31).

Iš medžiotojo bilieto Nr. 053462 matyti, kad jis buvo išduotas R. B. (b.l. 33).

Iš Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017-05-05 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-68-161/2017 matyti, kad R. B. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, o būtent už tai, kad 2016 m. liepos 23 d., apie 23.50 val., po žodinio konflikto su L. P., kalbant telefonu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, automobiliu atvyko į (duomenys neskelbtini) , R. J. ir L. P. namų kiemą, kur išlipęs iš automobilio paklausė „Kuris čia šustras“ ir nukreipė rankoje laikomą šaunamąjį ginklą – pistoletą Makarov į kieme stovinčių R. J. ir L. P. pusę, ir šovė, R. P. su juo susigrūmus, jis grasindamas L. P., išsitraukė medžioklinį peilį, tačiau L. P. peilį išmušė iš jo rankų, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis po grumtynių nubėgo į savo automobilį, iš kurio atsinešė užtaisytą šaunamąjį ginklą - graižtvinį šautuvą Sako ir juo grasino nužudyti L. P., tačiau L. P. atėmė šautuvą ir vėl su juo susigrūmė, o po grumtynių, sėdėdamas ant sofos R. J. ir R. P. namuose žodžiu grasino L. P. ir R. J., kad pastarieji čia nebegyvens, tokiais savo neteisėtais ir grasinančio pobūdžio veiksmais sukėlė nukentėjusiesiems R. J. ir L. P. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas juos nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jų sveikatą gali būti įvykdytas. Nuosprendžiu nuspręsta graižtvinį šautuvą Sako 85M Nr. A82712 su optiniu taikikliu ir šautuvo dėklą, pistoletą Makarov Nr. IP3097 ir kitus daiktus, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui (b.l. 49-54).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. B. kaltinamas tuo, kad 2016 m. liepos 23 d. medžiojo neblaivus. R. B. veiksmai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 5 dalį, kur numatyta atsakomybė už medžiojimą, kai tai daro neblaivus (nustatytas vidutinis (nuo 1,5 promilės iki2,5 promilės) ar sunkus (nuo 2,5 promilės ir daugiau) neblaivumas). Iš esmės analogiška veika buvo įtvirtinta ir iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 7 dalyje.

Pirmiausia teismas atkreipia administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos dėmesį į tai, kad R. B. yra kaltinamas padaręs teisės pažeidimą, tai yra medžiojęs neblaivus 2016 m. liepos 23 d., dar galiojant Administracinių teisės pažeidimų kodeksui (toliau – ir ATPK). Nepriklausomai nuo to, kad institucija informaciją apie galimai padarytą pažeidimą gavo 2017 m. vasario 3 d., ši aplinkybė veikos kvalifikacijai reikšmės neturi. Pagal ANK 3 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Vadovaujantis šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu, ANK 290 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyta administracinė atsakomybė nėra švelnesnė nei numatyta ATPK 85 straipsnio 7 dalyje, todėl ir veika, jei ji padaryta, atitinkamai turėtų būti kvalifikuojama pagal ATPK 85 straipsnio 7 dalį.

Kadangi administracinio nusižengimo protokolas surašytas po 2017 m. sausio 1 d., teisena vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, vyksta pagal ANK.

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu tik tuomet, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis, kai nustatomi visi keturi teisės pažeidimo sudėties elementai, tai yra nusižengimo objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė.

Kaip matyti atsakomybė tiek ATPK 87 straipsnio 7 dalyje, tiek ANK 290 straipsnio 5 dalyje yra numatyta už medžiojimą būnant neblaiviam. Medžiojimo sąvoka yra pateikta Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 straipsnio 9 punkte, kuriame medžiojimas apibrėžiamas kaip laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo rūšis, kai siekiama panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuos gyvūnus sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant.

R. B. nuo pat pradžių, tai yra tiek atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, tiek nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą, neigė medžiojęs tą dieną ir paaiškino, kad atvykęs į medžioklę su S. J. S., užpildė medžioklės lapą, po ko S. J. S. medžioti nuėjo vienas. Šias aplinkybes patvirtina ir Sauliaus J. S. liudytojo apklausos protokolas. Byloje duomenų, kad R. B. būtų atlikęs nors vieną iš šių aktyvių veiksmų, tai yra sekęs, tykojęs, persekiojęs, šaudęs ar gaudęs 2016 m. liepos 23 d. kokį nors gyvūną, kaip tai apibrėžta Medžioklės įstatyme, nėra.

Medžioklės lapo Nr. 247 įrašas patvirtina, jog 2016 m. liepos 23 d. medžioklėje dalyvavo R. B. ir S. S., joks žvėris tą dieną sumedžiotas nebuvo. Kaip matyti iš R. B. įtariamojo apklausos protokolo, jis, užpildė medžioklės lapą, ir Sauliui J. S. nuėjus į medžioklės bokštelį, pats nusprendė tą dieną nemedžioti, vartojo alkoholį su S. M. jo namuose, vėliau įsivėlė į konfliktą su vietiniais gyventojais, ką patvirtina ir S. M. liudytojo apklausos protokolas bei Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017-05-05 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-68-161/2017.

Tai, kad jis būdamas medžioklės vadovu ir nusprendęs jos nebetęsti, nesilaikė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258, 26 punkte numatytos tvarkos ir neįgaliojo kito asmens vadovauti prasidėjusiai medžioklei, pažymėdamas apie tai medžioklės lape, ar neatliko kitų medžioklės vadovo pareigų, nereiškia, kad jis medžiojo būdamas neblaivus.

Be to, ir pats R. B. girtumo faktas nustatytas 2016 m. liepos 24 d., 01 val. 07 min., tuo tarpu medžioklės lape nei medžioklės pradžios, nei pabaigos tikslus laikas nenurodytas. Administracinio nusižengimo protokole tikslus laikas, kada R. B. medžiojo, taip pat nenurodytas. Iš Sauliaus J. S. parodymų matyti, kad jis medžiojo nuo 20.20 val. iki 23.30 val. vienas bokštelyje. Kad tuo metu būtų medžiojęs ir R. B., duomenų nėra. Liudytojų, mačiusių tą dieną apskritai medžiojantį R. B., taip pat nėra.

Aplinkybė, kad R. B. 2016 m. liepos 23 d., apie 23.50 val., Ukmergės r., Bastūnų I k., buvo išsitraukęs graižtvinį šautuvą Sako yra nustatyta Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017-05-05 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-68-161/2017, kuris yra įsiteisėjęs. Tačiau šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad minėtu šaunamuoju ginklu jis grasino nužudyti kitą asmenį, dėl ko jis ir buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, todėl pakartotinai vertinti šių veiksmų kaip medžiojimo tikrai nėra pagrindo.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai ir abejonės traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-990/2006; 2010 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-781/2010; Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-1066-195/2014; Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-1093-387/2014).

Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą ir esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad nėra surinkta tiesioginių ir neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių, kad R. B. nagrinėjamu atveju medžiojo būdamas neblaivus. Nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, tokias abejones teismas vertina traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai ir konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyti būtinieji ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvieji požymiai, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena R. B. atžvilgiu yra nutrauktina ATPK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 632 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniais,

nutarė:

Administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl R. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį nutraukti nesant administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.