- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-05
- Bylos Nr.
- 1-68-161/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34686-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Zarembienė
- Kaltinamasis
- R. B.
- Nukentėjusysis
- R. J., L. P.
- Advokatai
- Giedrius Danėlius
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ., gyv. (duomenys neskelbtini) vedęs, (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. B. grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, o būtent:
2016 m. liepos 23 d., apie 23.50 val., po žodinio konflikto su L. P., kalbant telefonu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, automobiliu atvyko į (duomenys neskelbtini), R. J. ir L. P. namų kiemą, kur išlipęs iš automobilio paklausė „Kuris čia šustras“ ir nukreipė rankoje laikomą šaunamąjį ginklą – pistoletą MAKAROV į kieme stovinčių R. J. ir L. P. pusę, ir šovė, R. P. su juo susigrūmus, jis grasindamas L. P., išsitraukė medžioklinį peilį, tačiau L. P. peilį išmušė iš jo rankų, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis po grumtynių nubėgo į savo automobilį, iš kurio atsinešė užtaisytą šaunamąjį ginklą - graižtvinį šautuvą SAKO ir juo grasino nužudyti L. P., tačiau L. P. atėmė šautuvą ir vėl su juo susigrūmė, o po grumtynių, sėdėdamas ant sofos R. J. ir R. P. namuose žodžiu grasino L. P. ir R. J., kad pastarieji čia nebegyvens, tokiais savo neteisėtais ir grasinančio pobūdžio veiksmais sukėlė nukentėjusiesiems R. J. ir L. P. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas juos nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jų sveikatą gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis R. B. kaltu pagal patikslintą kaltinimą teisme prisipažino visiškai ir parodė, kad į R. J. ir L. P. namus vyko su A. M., su kuriuo nesitarė ir jam nesakė, kad šaus iš pistoleto MAKAROV. Būdamas R. J. ir L. P. namo kieme vieną kartą iš pistoleto MAKAROV šovė į L. P. ir R. J. pusę. Neprisimena, ar sakė L. P. žodžius „Kuris čia šustras“, nepamena kaip išsitraukė peilį ir iš kur atsirado jo medžioklinis šautuvas SAKO su optiniu taikikliu. Pilnai sutinka su pareikštu kaltinimu, kuris paremtas byloje surinktais įrodymais, nes jis kai kurių detalių neprisimena dėl savo girtumo. Mano, kad grūmėsi daugiau nei su vienu asmeniu, kurių tarpe L. P. turbūt buvo. Tą vakarą atvyko medžioti, todėl buvo pasiėmęs medžioklinį peilį, kurį laikė prie diržo prisegtoje makštyje, turėjo savigynai skirtą pistoletą ir medžioklinį šautuvą su savimi. Pamena, kad buvo įtrauktas į namo vidų. Iš L. P. ir R. J. namų pabėgo, nes galvojo, kad jį užmuš. Su nukentėjusiais R. J. ir L. P. susitaikė, atlygino žalą. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Pažada ateityje daugiau nenusikalsti, nes tai buvo jam pamoka visam gyvenimui.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo R. B. prisipažinimo jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu patikrintais įrodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu:
nukentėjusioji R. J. parodė, kad 2016-07-23, apie 23.30 val. į L. P. mobilųjį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino jos brolis A. M. iš savo mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) Girdėjo A. M. balsą, po to L. P. kalbėjo su kažkokiu vyriškiu. Maždaug po 10 min. į namo kiemą įvažiavo automobilis. Ji ir L. P. išėjo į kiemą ir matė, kaip iš automobilio pro priekines keleivio dureles išlipo jos brolis A. M., o pro vairuotojo dureles išlipo nepažįstamas vyriškis. Stovėdamas apie 3 - 4 m. atstumu nuo jų nepažįstamas vyriškis paklausė „Kuris čia toks šustras“. A. M. pakėlęs ranką pirštu parodęs į L. P., pasakė „šitas“. Nepažįstamas vyriškis pakėlė ranką ir iššovė iš pistoleto į jos ir L. P. pusę. Nepažįstamam vyriškiui einant link jos, ji paėmė šakes, atstatė į nepažįstamo vyriškio pusę ir pasakė „nebandyk artintis“. Tuo metu prie nepažįstamo vyriškio pribėgęs L. P., vieną kartą ranką jam sudavė į veidą. Nepažįstamas vyriškis nugriuvo. L. P. nepažįstamam vyriškiui smūgiavo, pastarasis bandė išsitraukti peilį iš dėklo, bet L. P. jį išmušė iš rankų. Įėjusi į kambarį, paskambino tel. Nr. 112. Išėjusi į kiemą pamatė nuo automobilio pusės, link namo bei link L. P. ateinantį nepažįstamą vyriškį, kuris rankose laikė šautuvą atstatęs prieš save, į L. P. pusę. Vėl skambino tel. Nr. 112, pranešė, kad nepažįstamas vyras išsitraukė medžioklinį šautuvą su optika. Nepažįstamas vyriškis ir L. P. mušėsi verandoje. Kartu su L. P. nepažįstamą vyriškį įvedė į prieškambarį ir jį pasodino ant sofos. Nepažįstamas vyriškis jai ir L. P., pasakė, kad jie čia nebegyvens, ir kad jiems bus blogai. Kaip į lauką išėjo nepažįstamas vyriškis, nepastebėjo, tačiau išgirdo, kad automobilis užsivedė ir ėmė važiuoti. Automobilis važiavo tiesiai per kiemą, per daržą, įvažiavo į šalia kiemo esančią aptvertą ganyklą, kurioje ganėsi karvės ir ją pervažiavo nutraukęs elektrinio piemenio užtvarus. Automobilis pervažiavęs pagrindinį kelią, nuvažiuodamas nuo skardžio apvirto ant stogo. Vėliau policijos darbuotojai apžiūrinėjo įvykio vietą - kiemą bei namą, kieme rado gilzę. Mano, jog iššautos kulkos rasti neįmanoma, nes toje pusėje į kurią buvo šauta yra tik krūmai. Įtariamasis R. B. padarytą neturtinę žalą pilnai atlyginimo, jam pretenzijų nebeturi, prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti (1 t., b.l. 29- 37).
parodymų patikrinimo vietoje metu R. J. patvirtindama savo parodymus, parodė kaip vyko konfliktas bei kokiomis aplinkybėmis buvo grasinama jai bei L. P. (1 t. , b.l. 38-45).
nukentėjusysis L. P. parodė, kad 2016-07-23, apie 23.28 val. į jo mobilųjį telefoną paskambino A. M., kuris pasakė, kad bus blogai ir kad tuojau atvažiuos. Po 10 - 15 min. per langą pamatė į kiemą įvažiuojančio automobilio šviesas. Kartu su R. J. išėjęs į kiemą pamatė ateinančius A. M. ir nepažįstamą vyriškį, kuris paklausė „kas čia kietas“, ar tai „kas čia šustras“ ir pakėlęs dešinę ranką, kurioje laikė pistoletą, iššovė. Jis kaire ranka dengdamasis galvą sukosi į dešinįjį šoną. Vyriškis šovė tiesiai į jį, ginklą buvo nukreipęs tiesiai į jo pusę. Pribėgęs prie nepažįstamo vyriškio sudavė jam į veidą ir įsikibę į vienas kito drabužius, pargriuvo. Užgulęs ant vyriškio, jam smūgiavo. Nepažįstamas vyriškis taip pat smūgiavo. Kaip atsitraukė nuo nepažįstamo vyriškio, neprisimena, tačiau R. J. sakė, kad ji jį atitraukė į šalį, o nepažįstamas vyriškis bandė išsitraukti peilį, tačiau jis peilį išmušė iš vyriškio rankų. Iš R. J. žino, kad nepažįstamas vyriškis atsinešė šautuvą, tuo metu A. M. jau buvo pabėgęs, o jis ir nepažįstamas vyriškis mušėsi verandoje. Kartu su R. J. tą vyriškį nuvedus į kambarį ir pasodinus ant sofos, pastarasis ėmė grasinti, t. y. pasakė, kad jiems bus blogai, kad jie čia negyvens. R. J. kalbant telefonu, vyriškis išėjo į kiemą ir automobiliu nuvažiavo per daržą. Šautuvą padėjo kambaryje ant krosnies, o vėliau kai jį nešė atiduoti policijai, ginklas iššovė. Dėl to, kad į jį buvo šauta, patyrė šoką ir buvo išsigandęs tiek dėl savo sveikatos ir gyvybės, tiek dėl savo šeimos narių sveikatos ir gyvybės (1 t., b.l. 50-58).
parodymų patikrinimo vietoje metu L. P. patvirtindamas savo parodymus, parodė kaip vyko konfliktas bei kokiomis aplinkybėmis buvo grasinama jam bei R. J. (1 t. , b.l. 59-63).
liudytojas R. K. parodė, kad 2016-07-23, apie 17 val., S. M. padėjo suvaryti pabėgusius gyvulius, po to kartu gėrė alų, kai prie jų privažiavo džipas, iš kurio išlipęs vairuotojas atsinešė butelį degtinės, kurią kartu gėrė. Nebaigus gerti, jis išvažiavo, o S. M. ir tas medžiotojas liko (1 t., b.l. 67-68).
liudytojas S. M. parodė, kad 2016 m. liepos mėn., apie 16 val. kartu su broliu Mykolu ir R. K., į aptvarą suvarinėjo pabėgusius galvijus. Po to, būdami ant kelio, gėrė alų. Prie jų privažiavo iš matymo pažįstamas medžiotojas. Su medžiotoju kalbėjo dėl medžioklės bokštelio pastatymo. Medžiotojas pasiūlė išgerti, turėjo vieną butelį degtinės 0,7 litro talpos. Medžiotojas akivaizdžiai buvo išgėręs. Kartu su medžiotoju išgėrė butelį degtinės. Kartu su medžiotoju nuvažiavo į jo sūnaus A. M. namus. A. išėjo į lauką kalbėdamas telefonu, po to telefoną perdavė medžiotojui, kuris kalbėdamas telefonu ginčijosi, sakė kažkokius grasinančius žodžius. Po to, medžiotojas ir .A. išvažiavo, nes medžiotojas paprašė parodyti, kur gyvena A. sesers R. J. sugyventinis L.. Vėliau R. J. ir L. P. pasakojo, kad medžiotojas šaudė, o A. tuo metu jau nebebuvo (1 t., b.l. 70).
liudytoja S. P. parodė, kad apie 23.30 val. į jų namų kiemą automobiliu atvažiavo girti S. M. ir medžiotojas. A. M., savo tėvui ir medžiotojui sakė, kad jam skambino L. P. ir grasino jį sumušti už kalbas. A. M. telefonu paskambino L. P. ir ginčijosi. A. M. pakalbėti telefoną buvo perdavęs medžiotojui, kuris pasakė, kad jį kažkaip tai pavadino ir dabar jis jau važiuos pas L. P. pasiaiškinti. A. M. ir medžiotojas išvažiavo, o S. M. išėjo į savo namus. Apie tai, kad A. M. sesers R. J. kieme buvo šaudoma, sužinojo tą pačią naktį, nes po šio įvykio paskambinusi R. J., papasakojo, kad į jos ir L. P. kiemą automobiliu atvažiavo A. M. ir medžiotojas, kuris išsitraukė kažkokį ginklą ir pradėjo šaudyti. R. J. sakė, kad ji į rankas buvo paėmusi šakes apsigynimui nuo medžiotojo. Kiek buvo valandų, kai į namus grįžo A. M., nežino, bet jai sakė, kad medžiotojas šaudė po kojomis, o L. P. du kartus pašoko aukštyn (1 t., b.l. 72, 73).
liudytojas S. J. S. parodė, kad 2016 m., liepos mėn. atvažiavo R. B. automobiliu į (duomenys neskelbtini) pamedžioti. Jis ir R. B. susitarė medžioti iki panašiai 24 val., medžiojo skirtinguose bokšteliuose. Nesulaukęs R. B., jam skambino, tačiau jis neatsiliepė. Vėliau, bendraujant su R. B., jis pasakė, kad jį veža į ligoninę, kad sudaužė automobilį. Vėliau R. B. pasakojo, kad jis buvo nuvažiavęs į kažkokią sodybą, į „razborkę“, po to bėgo su mašina ir vertėsi (1 t., b.l. 75, 76).
liudytojas M. R., policijos pareigūnas, parodė, kad 2016 m. liepos pabaigoje, 23.55 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini). kažkas šaudo. Nuvykus į minėtąjį kaimą, ties keliuku į sodybą, laukė pranešėja, kuri paaiškino, kad tas automobilis, kuris buvo jos kieme, pabėgo ir šiuo metu guli apvirtęs griovyje. Nuvažiavo prie ant stogo apvirtusio automobilio TOYOTA LAND CRUIZER, kurio viduje buvo vienas vyriškis. Vyriškis bandė užvesti automobilį. Apie 0,5 m. atstumu nuo šio apvirtusio automobilio, ant žolės gulėjo pistoletas MAKAROV. Automobilio viduje vyriškis muistėsi, judėjo, lyg siekė paimti pistoletą. Vyriškis pasakė, kad jis pats vairavo automobilį, nes norėjo pabėgti, tačiau nesuvaldęs automobilio, nuvažiavo nuo kelio. Patikrinus R. B. blaivumą nustatyta, kad jis yra neblaivus. Į įvykio vietą buvo atėję pranešėja bei jos sugyventinis. Pranešėja pasakojo, kad į jos namus atvažiavo jos brolis ir R. B., kuris išsitraukė ginklą, nusitaikė į pranešėjos sugyventinį ir šovė, tačiau nepataikė. Be to, pranešėja pasakojo, kad R. B. buvo išsitraukęs medžioklinį šautuvą, kurį jos sugyventinis taip pat atėmė. Maždaug po 5 min. išgirdo šūvio garsą, kuris sklido nuo namo pusės. Kartu su pranešėja nuskubėjo į jų kiemą, kur sutiko pranešėjos sugyventinį, kuris rankose laikė medžioklinį šautuvą. Pastarasis paaiškino, kad ginklą rado ant žemės, jį paėmė, ir ginklas netyčia iššovė. Iš vyriškio paėmęs medžioklinį šautuvą, jį nusinešė į savo tarnybinį automobilį. R. B. sakė, kad į kiemą atvažiavo todėl, kad norėjo pagąsdinti pareiškėjos sugyventinį (1 t., b.l. 78, 79).
liudytojas A. M., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, parodė, kad neprisimena, ar jis paskambino L. P., ar pastarasis jam paskambino. Kalbant telefonu su L. P., atvažiavo jo tėvas S. M. su medžiotoju. Pamena, kad jo telefoną buvo paėmęs medžiotojas, kuris kalbėjo su L. P.. Medžiotojas su L. P. susipyko, šaukė ir koliojosi. Jis medžiotojo neprašė sumušti L. P.. Visko gerai neprisimena, tačiau mano, kad prašė medžiotojo, kad jis jį nuvežtų į jo sesers ir L. P. namus. Prisimena, kad buvo šūvis, tačiau ar buvo vienas šūvis, ar daugiau, neprisimena. Kur ir kaip šovė medžiotojas, neprisimena. Pamena, kad kažkas, ar tai jo sesuo, ar tai L. P. į rankas buvo paėmę šakes. Pamena, kad po to kai pamatė šakes, tuo momentu jis pasišalino. Praėjus savaitei po minėtojo įvykio, buvo atvažiavęs medžiotojo advokatas, kuris klausinėjo apie šį įvykį (1 t., b.l. 88, 89, 91, 93, 94, 96, 97).
Parodymų patikrinimo vietoje metu A. M. patvirtindamas savo parodymus, parodė kaip vyko konfliktas, t. y. kur stovėjo automobilis bei stovėjo R. J. ir L. P. (1 t., b.l. 99-101).
Akistatų tarp R. J. ir R. B. metu, R. J. patvirtino savo parodymus apie tai, kaip ir kokiomis aplinkybėmis vyko konfliktas, t.y. kaip buvo grasinama, šaudoma (1 t., b.l. 109-114).
Akistatų tarp L. P. ir R. B. metu, L. P. patvirtino savo parodymus apie tai kaip ir kokiomis aplinkybėmis vyko konfliktas, t.y. kaip buvo grasinama, šaudoma (1 t. 115-118).
Įvykio vietos apžiūros protokoluose nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), R. J. ir L. P. namų kieme rastas ir paimtas graižtvinis šautuvas SAKO 85M Nr. (duomenys neskelbtini) su optika, penki šoviniai, šovinio tūtelė, pistoletas MAKAROV Nr (duomenys neskelbtini), su dėtuve, kurioje yra du šoviniai, šovinio tūtelė, peilis, šautuvo dėklas, akiniai, medžioklinė kuprinė su daiktais (1 t., b.l. 14-20, 21-26).
Apžiūros protokole užfiksuota, kad 2016-07-24 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), paimti šovinio tūtelė, peilis ir šautuvo dėklas, apžiūrėti kaip daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, po apžiūros peilis perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių. Šovinio tūtelė ir šautuvo dėklas perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių (1 t., b.l. 130-134, 167).
Apžiūros protokole užfiksuota, kad 2016-07-24 įvykio vietos apžiūros metu Ukmergės r., Bastūnų I k., Giedraičių kelias Nr. 1, paimti graižtvinis šautuvas SAKO 85M Nr. (duomenys neskelbtini), penki šoviniai ir tūtelė bei pistoletas MAKAROV Nr. (duomenys neskelbtini), su dėtuke, kurioje yra du šoviniai, apžiūrėti kaip daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, po apžiūros perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių (1 t., b.l. 136-138, 167).
Apžiūros protokole užfiksuoti R. J. skambučiai tel. Nr. 112 ir pokalbių išklotinės (1 t., b.l. 178-180).
Iš alkotesterio parodymų matyti, kad R. B. buvo nustatytas 1.66 promilės girtumas (2 t., b.l. 25).
Kaltinamasis R. B. administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskutinį kartą 2016-12-06, į gydytojo psichiatro ar priklausomybės ligų gydytojo įskaitą neįrašytas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką pažymėjo, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, taip pat svarbu tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Taip pat, sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam jie buvo skirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–639/2010). Pažymėtina, kad vertinant grasinimo realumą nėra būtina nustatyti, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–341/2010).
Kaip nustatyta byloje iš surinktų įrodymų, R. B., būdamas išgėręs, atvyko su A. M. į R. J. ir L. P. namus aiškintis santykių, grasino jiems naudojant ginklus ir peilį, todėl nukentėjusieji pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pakankamą pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo.
Tokiu būdu teisme iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu patikrintų įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis R. B. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą nukentėjusiesiems R. J. ir L. P., tokiais savo neteisėtais ir grasinančio pobūdžio veiksmais sukėlė nukentėjusiesiems R. J. ir L. P. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas juos nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jų sveikatą gali būti įvykdytas, todėl R. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.
Byloje pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiaisiais. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nukentėjusieji R. J. ir L. P. nurodė, kad dovanojo ir susitaikė su kaltinamuoju R. B..
Kaltinamasis R. B. ir nukentėjusioji R. J. susitarė dėl neturtinės žalos atlyginimo ir kaltinamasis R. B. sumokėjo nukentėjusiajai R. J. 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b.l. 85).
BK 38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamasis R. B. padarė nesunkią nusikalstamą veiką, jis savo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nukentėjusiajai neturtinę žalą. Aplinkybę, kad kaltinamasis ir nukentėjusieji susitaikė, patvirtina nukentėjusiųjų parodymai ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu sudarytas susitaikymo protokolas bei šalių paaiškinimai teisme. Taigi formalios BK 38 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, byloje nustatytos. Spręsdamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas), teismas įvertina tokias aplinkybes, kad kaltinamasis R. B. anksčiau neteistas, yra dirbantis, vedęs, augina tris vaikus, vienas iš kurių yra neįgalus, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, padaryta nesunki nusikalstama veika. Šios aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamasis ateityje nedarys nusikalstamų veikų, o šia nusikalstamą veiką vertina kaip ekscesą, kuris nebūdingas kaltinamojo elgesiui visuomenėje.
Atsižvelgiant į tai, kad yra visos įstatymo numatytos sąlygos, sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, kaltinamasis R. B. yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, bylą dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, jo atžvilgiu nutraukiant (BPK 254 straipsnio 5 dalis).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: graižtvinis šautuvas Sako 85M Nr. A82712 su optiniu taikikliu Swarovski (4-16X50) Nr. P784209460, šautuvo dėklas, penki šoviniai ir viena tūtelė, kurių dugneliuose yra užrašai „Sako 30-60 SPRG“, pistoletas Makarovo Nr. IP3097, dėtuvė Nr. 4598, du šoviniai, ant kurių dugnelio yra užrašai „9 mm“, šovinio tūtelė „9 mm“, perduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus specialią saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotini kaip nusikalstamos veikos įrankiai BK 72 straipsnio 2 dalies pagrindu ir perduotini į Lietuvos Respublikos ginklų fondą (BPK 94 str. 1 d. 2 p.).
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi bei BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, peilis, saugomas Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariate (kvitas BBB Nr. URPK000679), konfiskuotinas ir nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas kaip menkavertis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298, 301-307 straipsniais,
nusprendė:
Atleisti R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, jam susitaikius su nukentėjusiaisiais ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti R. B., kad jeigu jis per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu jis per tą patį laikotarpį padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti baigti taikyti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: graižtvinį šautuvą Sako 85M Nr. A82712 su optiniu taikikliu Swarovski (4-16X50) Nr. P784209460 ir šautuvo dėklą, penkis šovinius ir vieną tūtelę, kurių dugneliuose yra užrašai „Sako 30-60 SPRG“, pistoletą Makarovo Nr. IP3097, dėtuvę Nr. 4598, du šovinius, ant kurių dugnelio yra užrašai „9 mm“, šovinio tūtelę „9 mm“, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus specialią saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – peilį, saugomą Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariate (kvitas BBB Nr. URPK000679), konfiskuoti ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.