Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Savinijaus Katausko ir Linos Nainienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. N. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo N. N. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas J. J. 2023 m. rugpjūčio mėnesį) ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas J. J. 2023 m. rugsėjo 17 d.) ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

- 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

R. N. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – paliktos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Iš R. N. priteisti 407,47 Eur (keturi šimtai septyni eurai 47 centai) turtinei žalai atlyginti civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. N. nuteistas už tai, kad 2023 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, tikslesnė data nenustatyta, apie 19 val., Šilalės rajone, Kvėdarnos sen., (duomenys neskelbtini), esančio buto kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia, šepečio kotu sudavė sugyventinei J. J. apie dešimt smūgių į abi kojas bei kumščiu 1-2 smūgius, tikslesnis smūgių skaičius nenustatytas, į veido sritį. Tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai J. J. sukėlė fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Be to, R. N. nuteistas ir už tai, kad 2023 m. rugsėjo 17 d., apie 20 val. 30 min., Šilalės rajone, Kvėdarnos sen., (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, sugyventinei J. J., sėdinčiai ant lovos, tyčia, kumščiu sudavė 2-5 smūgius, tikslesnis smūgių skaičius nenustatytas, į veido sritį, po to ją ištempė iš lovos ant žemės ir rankomis sudavė 3-4 smūgius į veido sritį bei spyrė 3-5 kartus, tikslesnis smūgių skaičius nenustatytas, į įvairias kūno vietas, taip nukentėjusiajai J. J. padarė poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiajame skruoste, žande, lūpų kairėje pusėje, pasmakrėje, dešiniame skruoste, žande, kairiame klube, šone, juosmens kairėje pusėje, nugaroje, nugaros dešinėje pusėje - šone, gaktoje, šlaunyse, nosyje, kraujosruvas dešinės akies junginėje, paviršinį odos nubrozdinimą juosmenyje. Tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai J. J. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

3. Be to, R. N. nuteistas ir už tai, kad 2023 m. rugsėjo 18 d. apie 16 val. 15 min. Šilalės r., Kvėdarnos sen., (duomenys neskelbtini), buto kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu su A. Ž., jam - A. Ž. sėdinčiam ant lovos, tyčia, kumščiu sudavė 3-4 smūgius, tikslesnis smūgių skaičius nenustatytas, į veido sritį, po to, griebė A. Ž. už kaklo ir pradėjo jį smaugti, taip nukentėjusiajam A. Ž. padarė poodines kraujosruvas veide, kairiajame paausyje, muštines žaizdas viršutinėje lūpoje, abiejų skruostikaulių lankų ir apatinio žandikaulio kairės pusės sąnarinės galvutės lūžimus. Tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam A. Ž. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl abiejų skruostikaulių lankų ir apatinio žandikaulio kairės pusės sąnarinės galvutės lūžimų A. Ž. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Nuteistojo R. N. apeliacinis skundas netenkinamas, o Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024 m. vasario 19 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

9. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nėra keliami įrodymų vertinimo, padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagrįstumo ir nuteistojo kaltės klausimai. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje nei dėl veikų kvalifikavimo, nei dėl R. N. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nepasisako. Apeliaciniame skunde yra aiškiai išdėstyta, jog nuteistasis prašo nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sušvelninti. Taigi teisėjų kolegija nutartyje pasisako būtent šiuo esminiu apeliacinio skundo klausimu.

10. Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

11.Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.

12.Skirdamas bausmę nuteistajam R. N. už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į tai, kad jis padarė tris nusikaltimus žmogaus sveikatai, nusikaltimai tyčiniai, baigti, jais sukeltos pasekmės, vienu atveju – fizinis skausmas šeimos nariui, kitu atveju – fizinis skausmas bei nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui, trečiu atveju – nesunkus kito asmens sveikatos sutrikdymas, nusikaltimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). R. N. anksčiau teistas net 20 kartų, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas daug kartų. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

13.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje nuteistasis R. N. paskutinį kartą teistas 2022 m. gruodžio 14 d. už vagystę arešto bausme. Tačiau po to, kai paskutinį kartą buvo nuteistas ir atliko arešto bausmę, nepraėjus nė metams laiko, jis ir vėl padarė naujas nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Pažymėtina tai, kad nuteistasis, atlikęs bausmę už ankstesnes padarytas nusikalstamas veikas, turėjo visas galimybes dirbti ir gyventi visuomenei priimtiną gyvenimo būdą, tačiau jis niekur nedirba, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, kaip pats nurodo, turi problemų dėl alkoholio vartojimo, ir būtent tai parodo nuteistojo didesnį pavojingumą visuomenei. Šiuo atveju akivaizdu, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės jo gyvenime, o buvo dėsningas jo ankstesnio elgesio padarinys dėl nenoro laikytis įstatymų reikalavimų ir būtent dėl nenoro gyventi visuomenei priimtino gyvenimo būdo. Nuteistojo R. N. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad jis nėra beviltiškas, tiesiog nesusivaldė, dėl padarytų nusikalstamų veikų yra kaltas alkoholis, kurio jis visiškai atsisakė, vertintini tik kaip deklaratyvūs teiginiai, pateikti siekiant išvengti griežtesnės bausmės. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

14.Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti R. N. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. N. už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos epizodai), 138 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai ir teisėtai paskyrė sankcijų vidurkiui lygias laisvės atėmimo bausmes, kurios visiškai atitinka padarytų veikų ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Pažymėtina, šiuo atveju esant nustatytai nuteistojo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei bei dvejoms jo atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė laisvės atėmimo bausmės dydį už kiekvieną iš jų, kuris neviršija šios bausmės rūšies vidurkio (BK 49 straipsnio 3 dalis), taip pat pagrįstai paskirtas bausmes subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu, t. y. prie griežčiausios paskirtos bausmės – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, pridėdamas švelnesnių paskirtų bausmių minimalius dydžius – po 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos epizodus). Be to, dėl to, jog nuteistasis prisipažino kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų ir byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

15.Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024 m. vasario 19 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. N. apeliacinį skundą atmesti.