Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Jakubonienės, Nerijaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal prokurorės Vilmos Vidugirienės, nuteistojo R. M. ir jo gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 1 dalį (2018 m. lapkričio 19 – 21 d. veika) 110 MGL (5 500 Eur) dydžio bauda, pagal BK 226 straipsnio 1 dalį (2019 m. sausio 24 d. veika) 110 MGL (5 500 Eur) dydžio bauda. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė R. M. paskirta 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. vasario 20 d. 7 val. iki 2019 m. vasario 21 d. 20.29 val., dvi paras prilyginant 4 (keturių) MGL dydžio baudai, R. M. nustatyta 146 MGL (7 300 Eur) dydžio bauda, nurodant, kad ši bauda savanoriškai turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

S. L. išteisintas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį dėl kyšininkavimo 2018 m. lapkričio 21 d. ir dėl kyšininkavimo 2019 m. sausio 29 d., nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Daiktus – 18 kompaktinių plokštelių, nuspręsta palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. R. M. nuteistas už tai, kad siekdamas, jog asmuo, pasinaudodamas savo pažintimi ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojui, paveiktų valstybės tarnautoją, kad šis neteisėtai veiktų, vykdydamas įgaliojimus, šiam asmeniui tiesiogiai pasiūlė ir davė kyšį.

1.1. 2018 m. lapkričio 19 – 20 d., Vilniaus mieste, A. D. ir Aukų gatvėse vykusių susitikimų bei tarpusavio kontaktų mobiliuoju ryšiu metu, R. M., siekdamas, kad D. Z. už neteisėtą piniginį atlygį, pasinaudodamas savo pažintimi ar kita tikėtina įtaka Y. apygardos teismo teisėjui S. L., paveiktų teisėją taip, kad šis neteisėtai veiktų nulemdamas teisėjų kolegijos sprendimą pakeisti įtariamajam S. K. ikiteisminiame tyrime Nr. 10-1-00938-13 2018 m. spalio 29 d. pratęstą suėmimą į švelnesnę ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, pasiūlė D. Z. ir susitarė su juo paveikti teisėją ir duoti teisėjui S. L. kyšį. Įgyvendindamas susitarimą, 2018 m. lapkričio 21 d. 8.06 – 8.08 val., Vilniaus mieste, advokato D. Z. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), R. M. perdavė D. Z. 5 000 Eur, skirtus atlygiui už D. Z. neteisėtą veikimą bei kyšio teisėjui S. L. davimui. Tokie R. M. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 226 straipsnio 1 dalyje.

1.2. Be to, 2019 m. sausio 24 d. 13.27 – 13.29 val., Vilniaus mieste, Vilniaus g. Nr. 2, viešbučio „Congress” patalpose, R. M., siekdamas, kad D. Z., už neteisėtą atlygį, pasinaudodamas savo pažintimi ar kita tikėtina įtaka Y. apygardos teismo teisėjui S. L., paveiktų teisėją taip, kad šis neteisėtai veiktų patenkindamas K. J. apeliacinį skundą administracinėje byloje Nr. AN2-88-209/2019 ir panaikintų 2018 m. gruodžio 18 d. žemesnės instancijos teismo paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą 7 mėnesiams, pasiūlė D. Z. ir susitarė su juo paveikti teisėją ir duoti teisėjui S. L. kyšį. Įgyvendindamas susitarimą, tuo pat metu R. M. perdavė D. Z. 4 000 Eur, skirtus atlygiui už D. Z. neteisėtą veikimą bei kyšio teisėjui S. L. davimui. Tokie R. M. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 226 straipsnio 1 dalyje.

2. S. L. buvo kaltinamas tuo, kad pats savo naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti kyšį už neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus.

2.1. R. M. susitarus su D. Z., kad šis už neteisėtą piniginį atlygį paveiktų bei pasiūlytų, susitartų ir duotų jam, Y. apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui S. L., kyšį, bei R. M. perdavus D. Z. 5 000 Eur, skirtus atlygiui už D. Z. neteisėtą veikimą bei kyšio teisėjui S. L. davimui, D. Z., tęsdamas nusikalstamą veiką, susitikimo, vykusio 2018 m. lapkričio 21 d. Y. apygardos teismo patalpose, (duomenys neskelbtini), metu, veikdamas R. M. neteisėtais interesais, pats tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti S. L., o S. L., būdamas valstybės tarnautojas – Y. apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, savo naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti iš D. Z. 3 000 Eur kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus įtariamojo S. K. naudai – tai yra, už tai, kad Y. apygardos teisme, nagrinėdamas įtariamojo S. K. gynėjo advokato R. M. skundą dėl Y. miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nutarties pratęsti S. K. suėmimo terminą ikiteisminiame tyrime Nr. 10-1-00938-13, tenkintų R. M. skundą bei neteisėtai veiktų, nulemdamas teisėjų kolegijos sprendimą pakeisti įtariamajam S. K. ikiteisminiame tyrime Nr. 10-1-00938-13 2018 m. spalio 29 d. pratęstą suėmimą į švelnesnę ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones. Tokiais veiksmais S. L. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje.

2.2. Be to, S. L. buvo kaltinamas tuo, kad, R. M. susitarus su D. Z., jog šis už neteisėtą atlygį paveiktų bei pasiūlytų, susitartų ir duotų jam, Y. apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui S. L., kyšį, bei R. M. perdavus D. Z. 4 000 Eur, skirtus atlygiui už D. Z. neteisėtą veikimą bei kyšio teisėjui S. L. davimui, D. Z., veikdamas R. M. neteisėtais interesais, susitikimo vykusio 2019 m. sausio 29 d. Y. apygardos teismo patalpose, (duomenys neskelbtini), pats tiesiogiai pasiūlė, o S. L., būdamas valstybės tarnautojas – Y. apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, savo naudai tiesiogiai susitarė priimti ne mažesnį nei 2 000 Eur kyšį – už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus K. J. naudai – tai yra, už tai, kad Y. apygardos teisme, nagrinėdamas K. J. skundą dėl Y. miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties, administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-88-209/2019, šį skundą tenkintų bei panaikintų K. J. paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 7 mėnesiams. Tokiais veiksmais S. L. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje.

3. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu S. L. išteisintas jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

II. Apeliacinių skundų argumentai

4. Prokurorė Vilma Vidugirienė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį dėl S. L. išteisinimo ir: pripažinti S. L. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje (2018 m. lapkričio 21 d. veika) bei skirti jam 250 MGL (12 500 Eur) dydžio baudą; pripažinti S. L. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje (2019 m. sausio 29 d. veika) ir skirti jam 250 MGL (12 500 Eur) dydžio baudą; bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę S. L. paskirti 260 MGL (13 000 Eur) dydžio baudą. Skunde taip pat prašoma pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 72 straipsnio) bei neteisingai paskirtos bausmės: R. M. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį (2018 m. lapkričio 19 – 21 d. veika) skirti 250 MGL (12 500 Eur) dydžio baudą, pagal BK 226 straipsnio 1 dalį (2019 m. sausio 24 d. veika) skirti 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę R. M. paskirti 310 MGL (15 500 Eur) dydžio baudą, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (dvi paras); iš R. M. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 9 000 Eur.

Dėl S. L. išteisinimo

4.1. Prokurorė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsietai vienas nuo kito, išteisinamąjį nuosprendį S. L. atžvilgiu priėmė remiantis iš esmės tik prieštaringa jo gynybine versija, nepagrįstai atmetant kitus bylos duomenis, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

4.2. Skunde pažymima, jog S. L. gynybinė versija kito priklausomai nuo to, kiek bylos duomenų pastarajam buvo žinoma. Apklausiamas įtariamuoju išteisintasis nurodė tik tai, kad byloje remiamasi vieno asmens (D. Z.) parodymais, kurie nėra pagrindas patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Taip pat pažymėjo, jog išsamesnius paaiškinimus dėl visų aplinkybių paaiškino apklausiamas liudytoju, kuomet nurodė, jog su D. Z. neaptarinėjo S. K. kardomosios priemonės pratęsimo, gali būti, kad norėdamas atsikratyti advokato, jis galėjo jam pasakyti kitų teisėjų nuomones, taip pat ir dėl S. K., tačiau to nepamena. Po akistatos bei žinodamas dalį ikiteisminio tyrimo duomenų jau nurodė, kad vis tik D. Z. domėjosi S. K. skundo nagrinėjimu, pokalbis buvo teismo patalpose arba rūkykloje prie teismo, jau po posėdžio, kuriame įtariamąjį atstovavo R. M.. Pats D. Z. apie S. K. inkriminuojamas veikas nieko nežinojo, jokio pažado D. Z. S. L. teigia nedavęs, pasakė tik tai, kad visus klausimus sprendžia kolegija. Kaip teigia prokurorė, dar vėliau S. L. papildomai prisiminė, kad 2018 m. lapkričio 22 d. ryte D. Z. paklausė dėl advokato R. M. skundo nagrinėjimo rezultato, kadangi skundą S. L. nagrinėjo ne vienas, buvo įsitikinęs, kad skundas bus atmestas, todėl D. Z. pasakė, kad kolegijoje yra buvęs teismo pirmininkas A. Š., be to, nėra jokio pagrindo skundą tenkinti. A. Š. pavardė buvo paminėta tam, kad D. Z. šiuo klausimu į jį nesikreiptų. Kaip matyti, sužinojęs apie byloje užfiksuotus papildomus duomenis, aplinkybių spaudžiamas S. L. teikė papildomus paaiškinimus.

4.3. Kaip teigiama skunde, analogiška situacija buvo ir K. J. epizode – iš pradžių S. L. tvirtino, kad D. Z. neprašė priimti palankaus sprendimo, vėliau gi jau patikslino, kad neaiškindamas procesinių bylos aplinkybių ir neaptarinėdamas K. J. padėties galėjo pasakyti advokatui D. Z., jog K. J. skundas yra nepagrįstas, pokalbio aplinkybių nepamena. Po keleto metų, jau žinodamas dalį byloje nustatytų aplinkybių, S. L. paaiškino, kad dėl K. J. skundo, kiek pamena, D. Z. klausė, sakė, kad šis asmuo yra aukštas pareigūnas ar rimtas verslininkas, transporto priemonės vairavimo teisių praradimas jam sukeltų rimtų pasekmių. Prašymo išnagrinėti šį skundą teigiamai ar kokių nors pasiūlymų iš D. Z. pusės nebuvo (5 t., b. l. 181–184). Kaip nurodo prokurorė, susipažinęs su byloje užfiksuotais garso įrašais, tuo metu įtariamasis S. L. patvirtino, jog Y. apygardos teismo koridoriuje yra sutikęs ir bendravęs su D. Z.. Kalbėjosi dėl administracinės bylos, tačiau šiam advokatui buvo pasakyta, kad K. J. yra tiek prisišnekėjęs, kad bus pripažinta, jog šis asmuo pagrįstai nubaustas Y. miesto apylinkės teismo.

4.4. Duodamas parodymus teisme S. L. nurodė papildomas aplinkybes dėl abiejų inkriminuotų epizodų, paaiškino pokalbių su D. Z. esmę. Paaiškino, jog kalbant su D. Z. dėl S. K. pinigai buvo aptarinėjami kaip užstato dydis. Kalbėdamas dėl K. J. nurodė advokatui, jog asmuo „pats prisišnekėjo, tai kokią jam dar bausmę galima švelninti“. Pokalbiai su D. Z. buvo, bet tik ne apie pinigus. Aptarta parodymų kaita, anot prokurorės, rodo, jog S. L. iš pradžių teigė, jog jokių pokalbių su D. Z. nebuvo, vėliau jau tvirtino, kad bylas visgi aptarinėjo. Versija dėl neva aptarinėtos užstato sumos atsirado tik teisme. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino S. L. parodymus kaip nuoseklius.

4.5. D. Z. parodymai, anot prokurorės, nepagrįstai įvertinti kaip nevienareikšmiai. Dėl kyšio pasiūlymo D. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme laikėsi tos pačios pozicijos. Jis tvirtino, jog S. K. epizode teisėjui buvo pasiūlyta konkreti pinigų suma (3 000 Eur), po ko pastarasis pažadėjo pažiūrėti, ką galima padaryti. K. J. epizode D. Z. teisėjui taip pat nurodė, kad yra skirti pinigai. Skunde cituojami šio liudytojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu bei teisme ir jų pagrindu daroma išvada, jog esminės aplinkybės jo parodymuose išliko tos pačios – abu kartus įvykdavo pirminis susitikimas su S. L., kurio metu D. Z. paprašydavo pastarojo įvertinti galimybę priimti jo pageidaujamą sprendimą (vienu atveju pakeisti kardomąją priemonę, kitu – patenkinti suinteresuoto asmens skundą), to paties susitikimo metu buvo nurodoma, kad už pageidaujamą sprendimą bus atlyginta, nurodoma pinigų suma. Gavęs tokį pasiūlymą kiekvienu atveju S. L. vykdė tokį advokato prašymą – pažadėdavo pažiūrėti ir pateikdavo atsakymą. Taigi nepagrįsta teismo išvada, neva D. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir jo nurodytos aplinkybės nėra vienareikšmiškai tikslios ir detalios.

4.6. Darant BK 225, 226 ar 227 straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas imamasi visų įmanomų priemonių, siekiant nuslėpti asmens indėlį šiose veikose. Dėl šios priežasties teismų praktikoje labai retai nustatomi tiesioginiai asmens kaltės įrodymai, tačiau kaltė gali būti grindžiama ir netiesioginiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018, 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019, 2K-166-628/2020). Prokurorė skunde nurodo, jog teismas neįvertino kitų – netiesioginių įrodymų, kurių visuma patvirtina D. Z. parodymus. Byloje surinktų procesinėmis prievartos priemonėmis užfiksuotų įvykių ir duomenų analizė sujungia visus įvykius į nuoseklią ir logišką grandinę, patvirtinančią D. Z. nurodytas aplinkybes apie kyšio sumos S. L. pasiūlymą bei pastarojo sutikimą už kyšį atlikti prašomus veiksmus. Aptariama veika laikoma baigta jau nuo susitarimo, pažadėjimo priimti kyšį ir atlikti prašomus veiksmus momento. Jei suplanuotos veikos, nepriklausomai nuo suinteresuotų asmenų valios, įgyvendinti nepavyksta, veikos kvalifikavimui esminės reikšmės tai neturi.

4.7. Iš S. K. epizodo faktinių duomenų analizės matyti, jog 2018 m. lapkričio 8 d. advokatas R. M. surašė skundą dėl 2018 m. spalio 29 d. teismo nutarties pratęsti suėmimą S. K..

4.7.1. Pirmas susitikimas su D. Z. dėl pageidaujamo sprendimo priėmimo įvyko 2018 m. lapkričio 19 d. (pokalbiai ir SMS 2018 m. lapkričio 19 d., 2 t., b. l. 181–189), kitą dieną D. Z. ir R. M. aptarė, jog „renginys“ vyks kitą dieną (2018 m. lapkričio 20 d. pokalbis, 12:09:08–12:10:38), skundo nagrinėjimas šioje byloje buvo paskirtas 2018 m. lapkričio 21 d.

4.7.2. Vėlesnio 2018 m. lapkričio 20 d. pokalbio metu (15:44:38–15:46:03) D. Z. konspiruotai nurodė R. M. kalbėjęs apie skundą (iš D. Z. ir paties S. L. parodymų matyti, kad pokalbis vyko būtent su S. L.): „Kaip tau pasakyt, nu, matai, kad analizus tiktai šiandien, vat, gavo apie pietus <...> Neišanalizuota. Nu, žinai, nu, ką aš tau... M – Tai telefonuokite, vienu žodžiu, kai kas nors bus, telefonuokite; Z – tai šiandien tai jau nieko nebus <...>“. Po to pokalbio dalyviai susitarė, kad R. M. kitą rytą turi atvežti papirkimui skirtus pinigus: „Z – Jūs, jūs ten turėkite viską pasiruošę. Rytoj aš nežinau, tai gal... <...> Z – Kada tu važiuosi rytoj į renginį? Ta prasme, į darbą. M – Aš važiuosiu rytoj, aš rytoj aštuntai valandai važiuosiu <... Taip. Tiesiai ten į darbą, mano darbas ten iškart; Z – supratau. Tai gali puse aštuonių užšokt į kontorą. Aš būsiu kontoroj ten. Užvežk tu man... <...> Z – Užvežk tu man savo parodymus ir viskas <...>.

4.7.3. 2018 m. lapkričio 21 d. iki skundo nagrinėjimo R. M. atvežė D. Z. papirkimui skirtus pinigus (2 t., b. l. 124–127), iš kurių D. Z. atskaičiavo į atskirą voką ir įsidėjo į piniginę 3 000 Eur sumą (kas patvirtina D. Z. parodymus, jog vykdamas į pokalbį su S. L. su savimi turėjo būtent 3 000 Eur sumą ir tokią sumą pasiūlė S. L. (2 t., b. l. 128–136). Kaip matyti iš D. Z. parodymų, tą pačią dieną jis su pinigais dar kartą nuvyko į Y. apygardos teismą su S. L. aptarti sprendimo priėmimo bei pasiūlė pinigus. Šiuos jo parodymus patvirtina ir 2018 m. lapkričio 22 d. pokalbio turinys (8.39–8.42): „<...> Z – Jo, jo, jo necenzūrinis žodis, matai, gi aš su tavim... Vakar kur šnekėjau... <...> Jie ten necenzūrinis žodis mykė, mykė. <...> Sakau pinigų nėra, sakau, kokie trys, keturi tūkstančiai <...> sakau užstatą duosiu po penkis (neaiškiai) <...> Man kažkas, va taip dėliojasi, žinai <...>“. Iš šio pokalbio turinio taip pat aišku, kad S. L. 2018 m. lapkričio 21 d. galutinio atsakymo dar nedavė, tik nurodė, kad D. Z. tvarkytų reikalus: „<...> Z- Bet jisai... Bet jisai man nepasakė (neaiškiai)... <...> Sako, tai gerai, tvarkykis nu, viskas bus“.

4.7.4. D. Z. pakartotinai su S. L. dėl rezultato susitiko 2018 m. lapkričio 22 d. apie septintą (tokį susitikimą buvus nurodė D. Z., neneigė jo ir pats S. L.). Šio susitikimo metu S. L. paaiškino, kad negali priimti pageidaujamo sprendimo, nes dėl kardomosios priemonės pakeitimo prieštarauja teisėjas A. Š.. Tokias aplinkybes patvirtina 2018 m. lapkričio 22 d. pokalbis tarp D. Z. ir R. M.: „<...> Z – Šiandien ryte, septintą valandą ant palaukimo, aš ten žinai... <...> Ne, nu (neaiškiai). Ai, vakar pradėjo jis man <...> protą, kad šitas <...> Z – Š., necenzūrinis žodis, ne, kategoriškai...“. R. M. sutiko, jog tokiu atveju nieko nepadarysi ir sutarė vėliau grįžti prie šio klausimo: „<...> M – Ne nu, yra kaip yra. Ką geriau čia padarysi... Z – Aš padarysiu... M – Grįšime po pusantro mėnesio prie klausimo“ (2 t., b. l. 137–139). Tą pačią dieną R. M. skundas buvo atmestas (3 t., b. l. 133–148).

4.8. Taigi su S. L. šiame epizode įvyko trys susitikimai, kaip ir nurodė D. Z.. Pirmo susitikimo metu buvo paklausta apie patį skundą, ar S. L. su juo susipažinęs. Antro susitikimo metu buvo pasiūlyti pinigai ir išsakytas prašymas. S. L. sutiko su pasiūlymu nurodydamas, kad D. Z. tvarkytųsi reikalus (kaip suprastina, ir dėl užstato). Trečio susitikimo metu 2018 m. lapkričio 22 d. S. L. informavo, kad patenkinti prašymo nėra galimybės dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių (kito teisėjo priešingos nuomonės). Taigi kyšis S. L. buvo pasiūlytas, kyšio suma įvardinta, S. L. sutiko su tokiu pasiūlymu ir aiškinosi sąlygas, kaip tokį prašymą įgyvendinti. Tai, kad dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių susitarimo įgyvendinti nepavyko, veikos kvalifikavimui esminės reikšmės, anot skundo autorės, neturi.

4.9. Analogiška seka, kaip teigiama apeliaciniame prokurorės skunde, nustatyta ir antrojo epizodo atveju. R. M. ir D. Z. susitikimai prasidėjo po to, kai 2019 m. sausio 16 d. skundo nagrinėjimui paskirtas teisėjas S. L. (3 t., b. l. 72–83).

4.9.1. 2019 m. sausio 24 d. abu susitiko aptarti problemos (2 t., b. l. 141). Pokalbio metu R. M. nurodė, kad skundą nagrinėja teisėjas S. L., įvardijo kyšio sumą ir išreiškė pageidavimus, o D. Z. pažadėjo pasikalbėti: „<...> M – Nukrito mano skundas pas L., <...> Tai va nu tai, ir pakliuvo pas L.. Tikrai būtų galima padaryt. Z – Kada renginys? M – Vat, vakar išmetė, rašytinis procesas vasario vienuoliktą aštuntą valandą. <...> Z – Viskas gerai, tai pašnekėsiu <...> pirmadienį užvažiuosiu. <...> M – Jisai čia išskyrė mums keturias štukas, jeigu kažkaip susitvarkysit“ (2 t., b. l. 142, 143). Remiantis D. Z. parodymais, po šio pokalbio R. M. perdavė ir papirkimui skirtus pinigus.

4.9.2. Iš vėliau fiksuotų R. M. telefoninių pokalbių matyti, jog pastarasis po pinigų perdavimo 2019 m. sausio 29 d. domėjosi, kaip D. Z. sekasi vykdyti užsakymą (2 t., b. l. 181–189), o šos nurodė, kad bandys tą pačią dieną: „<...> M – Nepavyko mano klausimo, nieko, spręsti? Z – Dabar žiūrėsim, matai, šiandien necenzūrinis žodis antradienis, labai sudėtinga pas juos (neaiškiai), M – Supratau. Nu viskas aišku, laukiame, gerai, lauksime nekantriai <...>“. Neužilgo po šio pokalbio D. Z. nuvyko į Y. apygardos teismą (užfiksuota protokole) ir, kaip matyti iš jo parodymų, aptarė su S. L. situaciją, pasiūlė kyšį ir susitarė, kad pastarasis pažiūrės, ką galima padaryti.

4.9.3. Apie tai, kad S. L. duos atsakymą 2019 m. sausio 31 d., D. Z. kitą dieną informavo R. M. (2 t., b. l. 181–189): SMS žinutė 2019 m. sausio 30 d., 16:31:02, M – Labas. Gal ką norit pasakyti? Z- Sveikas. Rytoj turėčiau.

4.9.4. 2019 m. sausio 31 d., 8.13–8.20 val., Y. apygardos teismo bendro naudojimo patalpose įvyko D. Z. ir S. L. pokalbis (2 t., b. l. 156–159), kurio metu D. Z. pasidomėjo, ar pavyks S. L. už prieš kelias dienas pasiūlytą atlygį priimti pageidaujamą sprendimą, dar kartą priminė, kad iš karto duos pinigus, tačiau S. L. paaiškino, kad pagal bylos duomenis skundo tenkinti nėra galimybės: „Z – Oi. Pacientui ką galima padaryti? (neaiškiai) L – (neaiškiai), bet jeigu jis būtų dar iš karto (neaiškiai). Z - Iš karto duosim. L – Kad jo... Bet dabar net versija ta iškelta. Važiavau ne su savo mašina, įsėdau į žmonos mašiną, šitas pareiškimas – radau išrašytų buteliuką vaistų. Nu necenzūrinis žodis jis (neaiškiai). Z – Durnius necenzūrinis žodis. L – Kad kišenėj va... Kodėl žmonos mašinoj dar tau išrašyti vaistai. Dvi dienos (neaiškiai), kaip, nu matai. Z – Ne, nu tai taip (neaiškiai). L – Žiūrėk, kas blogiausia gi visada? Teisininkai labai protingi žmonės – prisišneka <...>“. Nors duodamas parodymus S. L. teigė, kad šio pokalbio metu jau buvo priėmęs sprendimą ir D. Z. negalėjo jo įtakoti, kaip matoma iš bylos duomenų, nutartis atmesti skundą priimta tik 2019 m. vasario 11 d. (3 t., b. l. 72–83).

4.10. Taigi ir antrame epizode užfiksuotų įvykių eiga patvirtina D. Z. parodymus bei aplinkybę, kad pirmojo susitikimo metu išklausęs advokato prašymą bei pasiūlymą atsilyginti pinigine suma, S. L. sutiko su tokiu pasiūlymu ir ėjo susipažinti su bylos medžiaga bei pasižiūrėti, ar yra galimybė išspręsti skundą, kaip pageidauja užsakovas. Kaip ir pirmuoju atveju, pinigai nebuvo perduoti, nes susitarimo S. L. dėl byloje nuo jo nepriklausančių aplinkybių (administracinės bylos duomenų) įgyvendinti negalėjo.

4.11. Anot prokurorės, abu kartus įvykiai vyko pagal tą pačią identišką schemą, konspiruotai – reikalai buvo tvarkomi per trečiąjį asmenį (tarpininką), susitinkama nuošalesnėje vietoje, pokalbio metu neužduodamas tiesioginis klausimas – kalbama apie „pacientą“, pasiūlius kyšį aiškinamasi, ar yra galimybė tai padaryti. Atkreiptinas dėmesys, kad S. L. bendravo ne su proceso dalyviu. Tiek pažadas, tiek susitarimas priimti kyšį gali būti išreikštas ne tik žodžiu ar raštu, bet ir atitinkamais konkliudentiniais veiksmais, kuriais yra patvirtinamas šis pažadas ar susitarimas dėl kyšio priėmimo. Pažadėjimo priimti kyšį atveju kaltininkas suvokia, kad savo akivaizdžiais ar neakivaizdžiais, užmaskuotais veiksmais pareiškia kyšio davėjui savo valią priimti kyšį ateityje. Susitarimas priimti kyšį pagal objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius labai artimas pažadėjimui priimti kyšį. Susitarimas, kaip ir pažadas, iš esmės talpina savyje asmenų tarpusavio valios suderinimą, kuris gali būti išreikštas ne tik žodžiu, bet ir veiksmu. Tai, kad asmuo aiškiai žodžiu neišreiškia sutikimo, nepaneigia asmenį suvokus, jog jis dalyvauja susitariant dėl kyšio. Pagal teismų praktiką asmenys ir tiesiogiai atlikdami konkliudentinius veiksmus gali leisti suprasti sutinkantys su kyšio davėjo pasiūlymu (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-95-177/2016). D. Z., kiekvienu atveju prašydamas priimti pageidaujamą sprendimą, nurodydavo, kad už tai bus atsilyginta – S. K. epizode nurodė S. L. 3 000 Eur sumą, K. J. epizode – ne mažesnę kaip 2 000 Eur sumą. D. Z. aiškiai nurodė, jog niekada niekam neperduodavo kyšio (ne tik nagrinėjamu, bet ir kitais atvejais), kol nebūdavo aišku, kad asmuo ne tik sutiks, bet ir turės galimybę įgyvendinti prašymą. Taip buvo ir nagrinėjamu atveju. K. J. epizode, net S. L. susipažinus su byla ir aiškinant, kad nieko negali padaryti, D. Z. dar kartą priminė apie galimybę „duoti“ pinigus. D. Z. veiksmai, kuomet jis nurodydavo, kad už prašomus atlikti veiksmus bus atsilyginta, negali būti vertinami kitaip, kaip kyšio pasiūlymas. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nė vienu atveju D. Z. nenurodė konkrečios pinigų sumos teisėjui, duoti kyšį teisėjui planavo, bet nė vienu atveju pinigų (teisėjui) nesiūlė, neatitinka byloje surinktų įrodymų.

4.12. Byloje esantys duomenys, anot prokurorės, rodo ir tai, kad nors D. Z. iš anksto nesitarė susitikti su S. L., su pastaruoju jis nesusitikdavo atsitiktinai – advokatas žinojo teisėjo darbo grafiką, įpročius, galėdavo pakliūti į tik teismo darbuotojų naudojamas patalpas, kur, esant poreikiui, suplanuodavo susitikimą su S. L.. Aptarti reikalus būdavo stengiamasi nuošalesnėse vietose (prie laiptų, rūkymo vietose), taigi stengiamasi, kad susitikimai nebūtų fiksuojami. Šioje byloje nagrinėjami keli identiški nusikalstamos veikos epizodai, dėl kiekvieno iš jų būdavo susitinkama mažiausiai du kartus. Tai buvo įprasta tokio veikimo praktika, dėl tokių susitikimų niekada nebuvo tariamasi telefonu. Taigi teismo išvada, neva susitikimai buvo atsitiktiniai, nėra grįsta bylos duomenimis.

4.13. Skunde prokurorė pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju nėra užfiksuota tiesioginio S. L. pažado priimti pinigus ir įvykdyti D. Z. prašymą, tačiau korupcinio susitarimo šalys paprastai nori išlaikyti savo susitarimų slaptumą, todėl dažniausiai tokie susitarimai ir pažadai nėra aiškiai išreiškiami žodžiu. D. Z. parodymai, kitų duomenų analizė leidžia konstatuoti, kad S. L. suprato advokato pasiūlymą atsilyginti už pageidaujamo sprendimo priėmimą ir su tokiu pasiūlymu sutiko. Kaip minėta, dėl kiekvieno epizodo būdavo ne mažiau kaip du susitikimai. Pirmojo susitikimo metu D. Z. išreikšdavo, kokio sprendimo pageidauja konkrečiu atveju, prašydavo išsiaiškinti, ar S. L. gali tokį sprendimą priimti, nurodydavo, kad už tokio sprendimo priėmimą bus atsilyginta. S. L., užuot atsisakęs bendrauti su asmeniu, kuris nėra proceso dalyvis ir siūlo jam neteisėtą atlygį už pageidaujamą sprendimą, išklausęs advokato pasiūlymą, suprasdamas, jog už teigiamą sprendimą bus atlyginta, sutikdavo pažiūrėti, ką galima padaryti, kad pastarojo prašymas būtų patenkintas. Įvertinęs galimybes patenkinti D. Z. prašymą, antrojo susitikimo metu pateikdavo ne tik atsakymą, bet ir paaiškindavo, kodėl negali šio prašymo patenkinti. Tokie S. L. veiksmai atitinka teismų praktikoje suformuotos tiesioginio susitarimo priimti kyšį sampratos požymius. Tiesioginis susitarimas gali būti išreikštas ne tik tiesiogiai nurodant, kad asmuo sutinka priimti kyšį, bet ir asmens kitokiais veiksmais (kaip ir šiuo atveju). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad jei valstybės tarnautojas kyšio nepriima dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, tačiau jis buvo pažadėjęs, susitaręs priimti kyšį, nusikalstama veik kvalifikuojama kaip baigtas kyšininkavimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-332-693/2018).

Dėl bausmės R. M.

4.14. Teismas, anot valstybinio kaltintojo, neįvertino visų tinkamam bausmės individualizavimui svarbių aplinkybių. Nors R. M. padarytos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, savo pobūdžiu nuteistojo veiksmai yra itin pavojingi, jais pažeistos itin svarbios įstatymo saugomos vertybės – teisingumo ir viešieji interesai. Abiem atvejais R. M. tikslas buvo, jog D. Z. paveiktų itin svarbias konstitucines pareigas einantį asmenį – teisėją, kad šis, vykdydamas įstatymais jam pavestas funkcijas, veiktų neteisėtai. Taigi R. M. veiksmais buvo kišamasi į itin reikšmingą konstitucinę veiklos sritį – teisingumo vykdymo procesą, siekiant neteisėtų teisėjo veiksmų.

4.15. Nors teismas akcentavo, kad reali žala teisingumui nebuvo padaryta, prokurorė atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog tokios pasekmės nekilo nepriklausomai nuo R. M. valios. Priešingai, pastarasis padarė viską, kad nusikalstama veika būtų padaryta ir teisėjo S. L. apsisprendimas būtų paveiktas. Teisėjo negalėjimas atlikti pageidaujamų veiksmų niekaip nemažina R. M. veikos pavojingumo, todėl ši aplinkybė negali būti vertinama skiriant jam itin švelnią bausmę – baudą, vos peržengiančią minimalią įstatyme numatytos baudos dydžio ribą. Reali žala teisingumui šiuo atveju kyla jau vien siekiant paveikti teisėjo apsisprendimą ir kišantis į konstitucinį teisingumo vykdymą. Svarbu ir tai, kad D. Z., vykdydamas susitarimą su R. M., į teisėją kreipėsi ir tarėsi būtent dėl neteisėtų veiksmų atlikimo.

4.16. Aplinkybės dėl R. M. išsilavinimo ir teisinio darbo patirties turi būti vertinamos kartu su padarytų nusikaltimų pobūdžiu. Prokurorė skunde nurodo, jog R. M., turėdamas aukštąjį teisinį išsivalinimą, ilgametę teisininko darbo patirtį, dirbdamas advokatu, taigi puikiai suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą ir pavojingą pobūdį, žinodamas, kad bet koks asmens kišimasis į teisėjo veiklą yra draudžiamas, pažeisdamas advokato priesaiką, sąmoningai bei veikdamas tiesiogine tyčia padarė du nusikaltimus. Nusikaltimai padaryti advokato veiklos sferoje, pasinaudojant savo profesija, ginant klientų interesus neleistinomis, neteisėtomis priemonėmis. Taigi aplinkybė, jog veikas padarė teisininkas, anot skundo autorės, vertintinos kaip didinančios R. M. veikos pavojingumą.

4.17. Skunde pažymima ir tai, kad R. M. padarė dvi tarpusavyje nesusijusias veikas – realizavęs vieną prekybos poveikiu veiką, po kelių mėnesių padarė analogišką veiką, kas rodo tam tikrą jo veiksmų sistemiškumą, nevienkartinį pobūdį. Nuteistasis kaltės nepripažino, dėl savo elgesio nesigaili, nevertina jo kritiškai. Jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

4.18. Apibendrindama nurodytas aplinkybes prokurorė skunde pažymi, jog R. M. paskirta bauda yra neteisinga, aiškiai per švelni, visiškai neadekvati padarytai nusikalstamai veikai, nuteistojo asmenybei, neužtikrinanti tinkamos įstatymais ginamų vertybių apsaugos, bausmės paskirties, teisingumo principo įgyvendinimo. Pagal 2002 m. sausio 25 d. Lietuvos ratifikuotos 1999 m. sausio 27 d. baudžiamosios teisės konvencijos dėl korupcijos 19 straipsnį kiekviena šalis įsipareigoja imtis veiksmingų, proporcingų ar atgrasančių sankcijų bei priemonių. R. M. už du nusikaltimus paskyrus baudos bausmę, kuri savo dydžiu vos peržengia minimalią ribą, paskirta bausmė yra neveiksminga, neproporcinga ir neatgrasanti nuo naujų veikų darymo.

4.19. Galiausiai skunde pažymima, kad paskirta bausmė neatitinka ir BK 47 straipsnio 6 dalies nuostatos. Pirmos inkriminuotos veikos dalykas sudaro 5 000 Eur, antros veikos dalykas – 4 000 Eur. Nors už atskiras veikas paskirtos bausmės minėtą BK nuostatą formaliai atitinka, tačiau galutinė subendrinta bausmė (7 500 Eur) yra mažesnė nei bendras nusikalstamos veikos dalyko dydis (9 000 Eur).

Dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo

4.20. Nagrinėjamu atveju R. M. 2018 m. lapkričio 21 d. perdavė D. Z. 5 000 Eur kyšį, skirtą atlygiui už šio asdvokato neteisėtą veikimą bei kyšio teisėjui davimui, 2019 m. sausio 24 d. buvo perduota 4 000 Eur suma, pinigų paskirtis tokia pat. Remiantis D. Z. parodymais, pinigus jis grąžino R. M.. Minėti kyšiai (pinigų sumos) yra BK 226 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos dalykas, kuris buvo panaudotas šioms veikoms daryti, todėl pagal BK 72 straipsnio nuostatas turi būti konfiskuojamas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonfiskavo iš R. M. minėtų veikų dalyko. Kadangi konfiskuotinas turtas (pinigų sumos, kurias R. M. perdavė D. Z.) vėliau buvo grąžintas R. M., iš jo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 9 000 Eur.

5. Nuteistasis R. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendį ir išteisinti jį dėl visų inkriminuotų veikų; atlikti įrodymų tyrimą ir prijungti papildomus gynėjo teikiamus dokumentus apie teisėjų kolegijos šališkumą.

5.1. Skunde nuteistasis aptaria in dubio pro reo (visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principo turinį ir pažymi, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas jo kaltę grindė prielaidomis ir neteisėtais samprotavimais. Nurodo, jog teismas liudytojo D. Z. prieštaringus, nenuoseklius ir keletą kartų keistus parodymus bandė „legalizuoti“ akivaizdžiai švelnindamas šių parodymų nenuoseklumą ir bandydamas pateisinti juose esančius prieštaravimus. Be to, vertinant šio liudytojo parodymus, buvo taikomi dvigubi standartai, kadangi vienu atveju jais remiamasi, kitu jau nesiremiama. Anot skundo autoriaus, teismas iškraipė faktines aplinkybes, neteisingai interpretavo teisme duotus jo paties (R. M.) parodymus, pateikdamas juos kaltinimui palankiu aspektu, o dalis nuteistajam palankių ir jo parodymus patvirtinančių įrodymų nenurodyti ar nutylėti. Visi gynybai svarbūs aspektai buvo detaliai nurodyti advokato Aido Mažeikos baigiamojoje kalboje, tačiau teismas juos ignoravo, dalį jų apskritai nutylėjo, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, nekaltumo prezumpcijos, in dubio pro reo principą.

5.2. Nuteistasis pažymi, jog visi jam pareikšti kaltinimai šioje byloje įrodinėjami dviem įrodymų šaltiniais – liudytojo D. Z. parodymais ir byloje esančiais vaizdo ir garso įrašais, gautais tyrimo veiksmais, neatskleidžiant savo tapatybės (2018 m. lapkričio 21 d. 8.07–8.20 val. įrašas, 2018 m. lapkričio 22 d. 8.39–8.42 val. įrašas, 2019 m. sausio 24 d. 13.27–13.29 val. įrašas).

5.2.1. Nei tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyti šių pokalbių dalyviai – iki šiol nėra aišku, ar šiuose pokalbiuose dalyvauja pats skundo autorius (R. M.). Vaizdo, kuris leistų identifikuoti pokalbio dalyvius, nėra, o dėl itin blogos įrašų garso kokybės neįmanoma ir iš balsų identifikuoti pokalbyje dalyvaujančių asmenų. Imperatyvi pareiga įrodyti pateiktus kaltinimus tenka prokurorui, o ne kitiems proceso dalyviams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018). Proceso metu nebuvo bandoma nustatyti pokalbio dalyvių, o pats apeliantas teigia niekada nepripažinęs ir nepatvirtinęs, kad pokalbiuose dalyvauja būtent jis. Teismas skundžiamame nuosprendyje teigia, neva R. M. neneigia dalyvavęs šiuose pokalbiuose. Tačiau, kaip paaiškino nuteistasis, dėl pokalbių jis buvo apklaustas 2020 m. sausio 14 d. ir nurodė tokias aplinkybes: dėl 2018 m. lapkričio 21 d. pokalbio teigė tiksliai negalintis atsakyti, ar dalyvavo šiame pokalbyje, tekstas protokole yra toks, kad (R. M.) negali pasakyti, kas kalbėjo ir apie ką ėjo kalba; dėl 2018 m. lapkričio 22 d. pokalbio paaiškino girdintis D. Z. balsą, savo balso negirdintis; dėl 2019 m. sausio 24 d. pokalbio nurodė, jog dėl įrašo kokybės negali teigti, kad dalyvavo šiame pokalbyje.

5.2.2. Visi įrašai buvo perklausyti ir teisme. Anot apelianto, jie yra itin blogos kokybės, pokalbių turinio, neturint stenogramos, negalima suprasti. Pažymi, jog ikiteisminio tyrimo metu visi trys įrašai protokoluose sąmoningai užfiksuoti kaip rišlūs, vieningi tekstai, net nenurodant nesuprantamų, neaiškių vietų, lyg apskritai tokių ir nebūtų. Prokuroras, užduodamas klausimus dėl įrašų, taip pat bandė juos traktuoti kaip rišlius ir aiškius, nors visi proceso dalyviai girdėjo priešingai. Atlikus šių trijų įrašų tyrimą dar ikiteisminio tyrimo metu (2020 m. vasario 3 d. specialisto išvada Nr. 11-120(20)) paaiškėjo, kad neaiškių vietų (pasakyti žodžiai nesuprantami) 2018 m. lapkričio 21 d. įraše buvo 11, 2018 m. lapkričio 22 d. įraše – apie 50, 2019 m. sausio 24 d. įraše – 15. Šios aplinkybės, kaip teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, patvirtina, jog minėti įrašai ir jų stenogramos negali būti vertinami kaip aiškūs ir vientisi, nėra aiškus įrašuose fiksuotų pokalbių kontekstas ir apie ką kalba pokalbio dalyviai. Nurodoma, kad minėtos aplinkybės nuosprendyje yra nutylėtos, nurodant tik tai, kad po specialistų tyrimo jų surašytos stenogramos iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) parengtas stenogramas, dėl pokalbių teksto vientisumo net nepasisakant.

5.2.3. Iš įrašų stenogramų ir jų turinio, kaip nurodo apeliaciniame skunde R. M., nėra jokio pagrindo teigti, kad įrašuose kalbantys asmenys vykdo kokią nors nusikalstamą veiką arba tariasi dėl papirkimo. Įrašuose apie tai nėra jokių frazių, o pokalbiuose minimos piniginės sumos negali būti vertinamos kaip papirkimo sumos. Viename pokalbyje nurodoma, kad yra įmokėtas užstatas (šį faktą patvirtina ir kita bylos medžiaga), o kitame pokalbyje paminėta suma aiškiai apibrėžiama tame pačiame pokalbyje nurodant, kad „mums yra skirtas 4 000 Eur biudžetas“, turint omenyje advokatų kontorai skirtą bendrą atstovavimo šioje byloje biudžetą. Šias aplinkybes taip pat patvirtina byloje esantys dokumentai, taip pat ir finansiniai. Teismas nuosprendyje apie byloje esančius finansinius dokumentus, kurie patvirtina 4 000 Eur dydžio advokato honorarą, net nenurodo. Paties R. M. parodymai dėl pokalbiuose minimų sumų visada buvo nuoseklūs ir vienodi.

5.2.4. Nors teismas teigia, neva 2018 m. lapkričio 21 d. įraše matyti, kaip po R. M. ir D. Z. pokalbio pastarasis grįžo į kabinetą, iš užpakalinės kišenės išėmė voką ir skaičiavo pinigus, kuriuos jam perdavė R. M., tokios aplinkybės yra tik prielaidos. Kaip minėta, byloje nėra nustatyta, su kuo kalbėjo D. Z. (balso fonoskopinis tyrimas nebuvo atliktas). Pokalbyje taip pat nėra jokių frazių ar užuominų, kurios leistų suprasti, kad šio pokalbio metu yra perduodami kokie nors pinigai ar vokas. Įraše matyti, kad D. Z., sugrįžęs iš kitos patalpos į savo kabinetą, atsisėda į darbo kėdę, pasisuka ir iš neaiškios vietos (jos nesimato, nes kamera nukreipta aukščiau) paima voką ir po to skaičiuoja jame esančius pinigus. Šis įrašas nepaaiškina, iš kur, kada kabinete atsirado vokas bei kas jį perdavė D. Z..

5.2.5. Į bylą buvo pateikta slapto sekimo medžiaga (2018 m. lapkričio 26 d. slapto sekimo protokolas), kurioje teigiama, kad 2018 m. lapkričio 21 d., 8.04 val. į D. Z. kontorą užėjo kita byloje figūruojanti įtariamoji O. S., kuri iš kontoros išėjo 8.07 val. Graso įraše nuo 8.07 val. iki 8.20 val. girdisi, kad D. Z. 8.07 val., dar iki pradedant bendrauti su vyru (kurį pareigūnai įvardijo kaip R. M.), kalbasi su kitu asmeniu. Iš pokalbio stenogramos ir garso įrašo galima suprasti, kad vėliau vienas pokalbio dalyvis (pareigūnų teigimu R. M., nors vaizdo įraše jo nesimato) išeina, o tuo metu D. Z., kaip galima spręsti iš balsų, kitoje patalpoje dar bendrauja su nežinomais asmenimis (girdisi moteriški balsai, jų pokalbio suprasti neįmanoma) ir tik po to grįžta į savo kabinetą, kur daromas vaizdo įrašas. Po kurio laiko atsisėdęs D. Z. iš neaiškios vietos (kamera tos vietos nefiksuoja, nes yra nukreipta aukščiau) paima voką su pinigais. Taigi, kaip nurodo skundo autorius, minėtas vaizdo ir garso įrašas neabejotinai patvirtina, jog D. Z. dar iki bendravimo su vyru, kuris įvardijamas kaip R. M., ir iš karto jam išėjus (tačiau iki voko paėmimo ir pinigų skaičiavimo pradžios) savo kontoroje, kitoje, vaizdo įraše nefiksuotoje patalpoje, bendravo su kitais asmenimis. Nebuvo jokio pagrindo išvadai, kad tariamai šio susitikimo metu būtent apeliantas, o ne kiti asmenys, perdavė D. Z. voką su pinigais.

5.2.6. Į bylą buvo pateikta papildoma medžiaga apie O. S. ryšius su D. Z. bei jai inkriminuojami veiksmai. Pagal kaltinimą O. S., ši organizuotoje grupėje su liudytoju D. Z. galimai veikė nuo 2018 m. liepos mėnesio iki gruodžio pabaigos, o didžioji dalis galimai nusikalstamų veikų (susitikimai, sumų derinimai, piniginių sumų perdavimai) buvo vykdomi D. Z. kontoros patalpose. O. S. pagal kaltinimą yra perdavusi D. Z. jo kontoros patalpose įvairias pinigų sumas, kurių dydis yra nuo 1 000 iki 50 000 Eur, visos sumos buvo perduodamos D. Z. išskirtinai tik jo kontoros patalpose 7, 7.30 ar 8 val. ryto. Apklausiant D. Z. Klaipėdos apygardos teisme 2022 m. birželio 15 d. liudytojas į klausimą „ką veikė O. S. jo kontoroje 2018 m. lapkričio 21 d., 8.04 val., ar yra perdavusi D. Z. pinigų jo kontoroje“, D. Z. akivaizdžiai vengė atsakyti, išsisukinėjo ir nurodė: „Tikriausiai, kad tuo metu, kai buvo R. M., mano kabinete sėdėjo O. S.. Ką bendro turi su byla, kodėl O. S. buvo atėjusi? Gal tai mano asmeninis reikalas“. Vėliau dar patikslino, kad O. S. yra davusi D. Z. pinigų, ar davė tą dieną – neprisimena. Taigi D. Z. neneigė, kad 2018 m. lapkričio 21 d. O. S. galėjo perduoti kontoroje pinigus. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes ignoravo ir nuosprendyje nurodė prielaidas apie tai, kad tariamai O. S. nebuvo jokio tikslo mokėti pinigus D. Z. už S. K. palankų sprendimą. Teismas ignoravo ir sumenkino byloje atsiradusią abejonę dėl pinigų, kuriuos skaičiavo D. Z., kilmės. Iš byloje esančios medžiagos, kaip teigia skunde R. M., galima pagrįstai įtarti, jog O. S. tą rytą perdavė D. Z. pinigus už jiems abiem žinomų kitų klausimų „sprendimą“ teismuose. Teismo prielaida, neva D. Z. buvo seniai sekamas, todėl pareigūnai būtų nustatę, už ką perduoti šie pinigai, yra neleistini samprotavimai, o ne objektyvus įrodymų vertinimas.

5.2.7. Skundo autoriaus teigimu, byloje esantis 2018 m. lapkričio 21 d. 8.06–8.20 val. vaizdo ir garso įrašas kelia abejonių dėl šio įrašo autentiškumo, įrašo vientisumo, jo padarymo laiko, tuo pačiu ir dėl jame fiksuotų duomenų patikimumo bei tikrumo. Įraše nurodytu laiku nuteistasis negalėjo būti D. Z. kontoroje (į bylą pateikti tai patvirtinantys dokumentai – antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, Y. apygardos teismo dokumentai, parkavimo dokumentai). Teismas nuosprendyje nepaaiškino, kodėl STT parengti protokolai turi aukštesnę įrodomąją reikšmę, nei gynybos pateikti dokumentai.

5.3. Skunde taip pat pažymima, jog liudytojų A. K. ir K. J. parodymai yra tiesiogiai susiję su apeliantui inkriminuojamais veiksmais. Šie liudytojai paneigė kaltinime nurodytus teiginius apie tai, neva nuteistasis tariamai perdavė D. Z. kokius nors pinigus. Be to, liudytojas A. K. taip pat pateikė garso įrašus, kurie patvirtino jo ir nuteistojo parodymus apie bylos aplinkybes. Visus šiuos įrodymus teismas privalėjo vertinti bendrame byloje esančių įrodymų kontekste, tačiau akcentavo tik kaltinimui palankius aspektus ir dirbtinai sumenkino nurodytų liudytojų parodymus. Visos pagal šių liudytojų parodymus byloje atsiradusios abejonės turėjo būti vertinamos nuteistojo naudai, tačiau buvo padaryta priešingai. Liudytoja G. C., kuri dalyvavo R. M. ir D. Z. pokalbio „Congress“ viešbutyje metu (tai akivaizdžiai matyti iš byloje esančio garso įrašo, pagal kurį niekas iš pokalbio metu buvusių asmenų neatsisveikina ir neišeina), teisme nurodė, jog niekada nebuvo tokio atvejo, kad R. M. būtų perdavęs D. Z. kokius nors pinigus jai dalyvaujant. D. Z. parodymai dėl šios aplinkybės taip pat nebuvo nuoseklūs – šioje dalyje jis keitė parodymus nurodydamas, jog neprisimena, ar viešbutyje jam buvo perduoti pinigai. Teismo argumentai, neva liudytoja nedalyvavo pokalbyje iki galo, nes iš viešbučio išėjo anksčiau, neatitinka tikrovės. Sekimas buvo vykdomas iš viešbučio išorės, nes yra užfiksuoti tik įeinantys ir išeinantys iš viešbučio asmenys. Pats pokalbio įrašas tokius argumentus dėl liudytojos išėjimo paneigia. Be to, anot skundo autoriaus, svarbu ir tai, kad teismas šių aplinkybių net nesiaiškino, jam (nuteistajam R. M.) nebuvo užduotas joks su tuo susijęs klausimas. Apeliantas teigia gerai pamenantis, jog atėjęs į viešbutį prie baro užsisakė kavos, todėl baigęs pokalbį su D. Z. ir G. C., jis nuėjo prie baro susimokėti už kavą ir tik tuomet išėjo iš viešbučio.

5.4. Vertindamas liudytojo D. Z. parodymus nuteistasis skunde pažymi, jog nuosprendis grindžiamas išskirtinai tik šio asmens parodymais, kurių nepatvirtina kita bylos medžiaga. D. Z. buvo apklaustas kaip įtariamasis, vėliau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais (BK 39¹ straipsnio pagrindu). Taigi tokio asmens parodymams yra keliami papildomi patikimumo reikalavimai, įtvirtinti teismų praktikoje. Atleistų nuo atsakomybės asmenų parodymai yra pripažįstami patikimais, objektyviais ir pripažįstami įrodymais tik tada, kai jie buvo nuoseklūs, nesikeitė ir yra gauti nepažeidžiant proceso įstatymų, patvirtinami kita objektyvia bylos medžiaga ar nesuinteresuotų, patikimų liudytojų parodymais. D. Z. parodymai minėtų kriterijų neatitinka. Šis asmuo, apklausiamas apie kaltinimo aplinkybes, blaškėsi, kelis kartus keitė savo parodymus, taip pat ir dėl pinigų perdavimo vietos (gal viešbutyje, gal kavinėje, kontoroje ar gatvėje), dėl pinigų sumų, vengė pateikti išsamius paaiškinimus, nuolat akcentuodamas, kad aplinkybių neprisimena. Teismas pats pripažino šio liudytojo parodymų nenuoseklumą, tačiau bandė tai pateisinti neleistinais motyvais bei jokiais įrodymais nepagrįstomis prielaidomis. Teismas nurodė, neva dėl neteisingų parodymų yra kaltas tyrėjas, kuris uždavė klaidinantį klausimą arba neteisingai surašė protokolą, todėl tai yra rašymo apsirikimo klaida (o D. Z., būdamas advokatu ir turėdamas didžiulę patirtį, to nesuprato ir nepastebėjo). Akivaizdu, kad teismas tokiais argumentais bando padėti kaltinimui. Suformuotoje teismų praktikoje tokie liudytojo parodymai, o ypač atleisto nuo atsakomybės asmens, kuris iš esmės yra sudaręs abiem suinteresuotoms pusėms naudingą sandorį, nepripažįstami patikimais ir nuosekliais.

5.4.1. Pirminiame ikiteisminio tyrimo etape D. Z. pasinaudojo įstatymo jam suteikta teise ir iki 2019 m. kovo 13 d. parodymų nedavė. 2019 m. kovo 10 d. ranka rašytame pareiškime prokurorui jis nurodė: „Aš, įtariamasis D. Z., <...> susipažinęs su ikiteisminiu tyrimu Nr. 04-7-00007-18 ir pranešimu apie įtarimą, pareiškiu, kad padariau pranešime apie įtarimą nurodytas nusikalstamas veikas <...>“. Taigi D. Z. dar iki pirmosios jo apklausos buvo sudaryta galimybė susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, tuo pačiu sudaroma akivaizdžiai neteisėta galimybė priderinti būsimus parodymus prie surinktos bylos medžiagos. Nuteistojo manymu, D. Z. rašant 2019 m. kovo 10 d. pareiškimą, tarp jo ir teisėsaugos jau buvo pasiektas susitarimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės mainais už būsimus parodymus, kuriais jis patvirtintų pranešime apie įtarimą jau paruoštas ir suformuluotas aplinkybes. Kaip teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, pareigūnai puikiai suprato, kad D. Z. nesusipažinus su bylos medžiaga, jo parodymai gali skirtis nuo šios medžiagos ir ateityje jis gali netekti patikimo liudytojo statuso. Visos šios aplinkybės buvo akcentuotos ir Klaipėdos apygardos teisme, tačiau teismas jas ignoravo. Nors teismas darė prielaidą, neva D. Z. prieš apklausą galėjo būti pateiktas tik pranešimas apie įtarimą, pats liudytojas teisme pripažino ir nurodė, jog jam buvo patiekta įvairi bylos medžiaga – ir vaizdo įrašai, ir pokalbių įrašai bei jų stenogramos. Taip buvo pažeistos imperatyvios BPK 181 straipsnio nuostatos.

5.4.2. Neteisingas ir teismo teiginys, neva D. Z. išsamius paaiškinimus davė savo iniciatyva. Šis liudytojas pripažino tik iš anksto STT paruoštą tekstą su visomis ten nurodytomis aplinkybėmis, kurias, vėliau duodamas parodymus, nuolat painiojo. Tokiu būdu D. Z. iš esmės niekada jokių savarankiškų parodymų šioje byloje nedavė, o tik kiekvienos apklausos metu patvirtindavo tas pačias kaltinime STT iš anksto nurodytas sumas ir tariamas jų perdavimo vietas, nenurodydamas jokių kitų aplinkybių, pagal kurias būtų galima patikrinti jo parodymus. Teismas, bandydamas suteikti D. Z. patikimo liudytojo statusą, nurodė, kad tariamai jo parodymai yra patikimi ir nuoseklūs, nes tyrimo pabaigoje tyrėjų iniciatyva, pamačius akivaizdžius prieštaravimus, D. Z. juos pašalino. Nuteistojo nuomone, šis faktas turėtų būti vertinamas priešingai, kaip patvirtinantis šio liudytojo parodymų nenuoseklumą.

5.4.3. Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nustatytos ir kitos aplinkybės, patvirtinančios D. Z., kaip liudytojo, nepatikimumą. Iš nutarimo, kuriuo šis asmuo atleistas nuo atsakomybės, matyti, jog D. Z. buvo inkriminuoti ir jo pripažinti epizodai, kurie vėliau byloje nepasitvirtino, nors pagal juos D. Z. buvo atleistas nuo atsakomybės. Tai epizodai, kuriuose šis asmuo kaip bendrininkus nurodė teisėjus G. D., A. K., L. Ž., A. B., A. K. (skunde nurodomas G. K., tai galimai yra rašymo klaida ir norėta nurodyti A. K.), Z. P.. Visi šie D. Z. parodymai nepasitvirtino, kadangi bylos prieš šiuos asmenis buvo nutrauktos. Be to, liudytojas akivaizdžiai melagingus parodymus davė ir Klaipėdos apygardos teisme. Atsakydamas į R. M. gynėjo klausimą, ar buvo tokių atvejų, kuomet liudytojas paimtų pinigus teisėjų vardu, ir pasiliktų šiuo pinigus sau, D. Z. tokias aplinkybes neigė, taip pat ir dėl teisėjos A. K. M.. Tačiau į bylą buvo pateiktas nuasmenintas Šiaulių apygardos teismo sprendimas, kuriame konstatuotos priešingos aplinkybės, tai yra, jog D. Z. iš klientų yra pareikalavęs ir paėmęs pinigus tariamam teisėjos A. K. M. papirkimui (jai apie tai nieko nežinant) ir šiuos pinigus pasisavinęs. Analogiška situacija buvo su teisėju A. K., apie tai yra publikacija portale „Delfi“.

5.5. Nuteistasis skunde pažymi, jog visi šioje byloje esantys vaizdo ir garso įrašai, telefoninių pokalbių stenogramos, slapto sekimo protokolai bei kita bylos medžiaga, susijusi su asmens privačiu gyvenimu ir gauta ikiteisminio tyrimo metu, į šią bylą perduota neteisėtai, pažeidžiant BPK reikalavimus ir suformuotą kasacinio teismo praktiką. Baudžiamoji byla R. M. ir S. L. atžvilgiu išskirta iš ikiteisminio tyrimo Nr. 04-7-00007-18 (2021 m. gegužės 5 d. prokurorės Vilmos Vidugirienės nutarimu, 1 t., b. l. 1–3). Byloje yra išskiriamų dokumentų apyrašas (1 t., b. l. 5–18), jame nurodyti ir slapto sekimo protokolai, savo tapatybės neatskleidžiančių veiksmų atlikimo protokolai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolai. Informacijos, gautos viename baudžiamajame procese, panaudojimas kitoje baudžiamojoje byloje reglamentuotas BPK 162 straipsnyje. Šio straipsnio taikymo praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120/2008, 2K-225/2009, 2K-190/2013, 2K-P-94-895/2015). Kasacinis teismas, be kita ko, yra konstatavęs, jog bylų sujungimas ir išskyrimas nepaneigia iš BPK 162 straipsnio kylančio reikalavimo viename baudžiamajame procese gautus duomenis apie privatų asmens gyvenimą panaudoti kitoje baudžiamojoje byloje tik gavus ikiteisminio tyrimo teisėjo leidimą ar aukštesniajam prokurorui priėmus nutarimą (jei byla yra ikiteisminio tyrimo stadijoje). Nagrinėjamu atveju nebuvo gautas aukštesniojo prokuroro leidimas, be to, R. M. ir S. L. inkriminuojamos veikos nėra tokios pavojingos, kaip ikiteisminiame tyrime Nr. 04-7-00007-18 tirtos veikos (numatytos BK 225 straipsnio 2, 3 dalyse, 226 straipsnio 1–4 dalyse, 227 straipsnio 2, 3 dalyse, 228 straipsnio 1, 2 dalyse). Apygardos teismas visus šiuos argumentus ignoravo ir kaip taikytiną nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385/2010, kuri neturi jokio ryšio su minėta kasacinio teismo praktika.

5.6. Skunde taip pat pateikiami argumentai dėl apeliantui inkriminuotų veiksmų nelogiškumo. BK 226 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas siekiant naudos konkrečiam asmeniui. Ypač tai taikytina tais atvejais, kai neteisėtais veiksmais yra kaltinamas advokatas, kadangi jis pagal savo profesinę padėtį veikia ne savo asmeniniais interesais, o savo kliento (užsakovo) interesais. Inkriminuojamos veikos aprašyme nėra nurodyti jokie tariamos neteisėtos veikos užsakovai. Pagal nusikalstamos veikos aprašymo logiką, R. M. veikė savo nuožiūra ir iniciatyva, siūlė kyšiams savo asmenines lėšas, nors iš to neturėjo ir negalėjo turėti jokios naudos, nes to jam nebuvo pavedę užsakovai. Pradiniuose pranešimuose apie įtarimus buvo nurodyti konkretūs nusikalstamų veikų užsakovai, tačiau, nesurinkus jų kaltės įrodymų, tyrimas prieš juos buvo nutrauktas, o tai reiškia, kad kaltintojai patys pripažino, jog nebuvo jokių užsakovų (suinteresuotų asmenų) prašymų ar susitarimų su R. M.. Pavyzdžiui, 2021 m. vasario 3 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą K. J. atžvilgiu nurodyta, jog atlikus visus galimus ikiteisminio tyrimo veiksmus surinkti papildomų duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad K. J. ir R. M. susitarė atlikti neteisėtus veiksmus, nepavyko. Taigi pati prokuratūra dar ikiteisminio tyrimo pradžioje pripažino, kad nepavyko surinkti duomenų, patvirtinančių K. J. ir R. M. susitarimą atlikti neteisėtus veiksmus, taip pat ir susitarimą perduoti D. Z. pinigus teisėjo S. L. papirkimui. Po tokios išvados tyrimas turėjo būti nutrauktas ir apelianto atžvilgiu.

5.7. Skundo autorius taip pat tvirtina, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties šališka teismo kolegija. Du iš kolegijos narių (kolegijos pirmininkė E. L. ir teisėjas E. M.) nagrinėjo šią baudžiamąją bylą, nors neturėjo teisės dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje nurodytų priežasčių. Šiame BPK straipsnyje yra imperatyviai nurodyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas. Po skundžiamo nuosprendžio paskelbimo R. M. ir jo gynėjui Aidui Mažeikai pabendravus su kolegomis advokatais G. R. ir M. N. tapo žinoma, kad tiriant šiems advokatams ir D. Z. inkriminuojamas veikas, tame pačiame ikiteisminiame tyrime Nr. 04-7-00007-18 kaip liudytojai buvo apklausti teisėjai E. L. (2020 m. kovo 6 d.) ir E. M. (2019 m. gruodžio 13 d.). Taigi teisėjai buvo apklausti kaip liudytojai tame pačiame procese kaip ir R. M. ir S. L.. Be to, paaiškėjo, kad šie liudytojai buvo apklausti apie jų santykius su įtariamuoju D. Z. bei apie D. Z. inkriminuotas nusikalstamas veikas, susijusias su šių teisėjų nagrinėtomis bylomis. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teisėjai E. L. ir E. M., žinodami nurodytus faktus ir aplinkybes, ne tik jas sąmoningai nuslėpė nuo proceso dalyvių, nevykdė imperatyvių įstatymo reikalavimų dėl nusišalinimo, bet ir neteisėtai nagrinėjo baudžiamąją bylą bei neteisėtai vertino ir rėmėsi liudytojo D. Z. (tai yra asmens, apie kurio veiksmus buvo apklausti) parodymais. Kita teisėjų kolegijos narė, teisėja D. J., yra Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė, todėl jai pagal pareigas neabejotinai buvo žinomi nurodyti faktai apie jos skyriaus teisėjų apklausas. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, pagal kurią šališku pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėja nors vienas teisėjas, negalintis dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardintų priežasčių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-303/2018, 2K-204-689/2019, 2K-181-648/2019). Šališkam teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą, tai pripažįstama esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-217-976/2019).

6. Nuteistojo R. M. gynėjas advokatas Aidas Mažeika apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; atlikti įrodymų tyrimą ir ištirti liudytojų E. L. ir E. M. apklausų protokolus.

6.1. Advokato Aido Mažeikos apeliaciniame skunde, kaip ir nuteistojo R. M. skunde, nurodoma, jog šią baudžiamąją bylą išnagrinėjo ir nuosprendį priėmė neteisėtos sudėties, šališka teismo kolegija. Du iš kolegijos narių – kolegijos pirmininkė E. L. ir teisėjas E. M., nagrinėjo šią bylą, nors negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje nurodytų priežasčių (ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti kaip liudytojai). Apeliantas teigia šias aplinkybes sužinojęs tik po 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio paskelbimo, pabendravus apie tai su kolegomis advokatais G. R. ir M. N..

6.2. Skunde gynėjas akcentuoja, jog BPK 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto formuluotė nenumato jokios išimties ar alternatyvos teisėjui dėl dalyvavimo procese tuo atveju, jei teisėjas toje byloje jau yra dalyvavęs kaip liudytojas. Įstatymo leidėjo reikalavimas yra imperatyvus – „nurodytas asmuo negali dalyvauti procese“. R. M. inkriminuojamos veikos buvo tiriamos ikiteisminiame tyrime Nr. 04-7-00007-18. Toje pačioje byloje buvo pareikšti įtarimai ir pagrindiniam kaltinimo liudytojui D. Z., jis buvo apklaustas kaip įtariamasis, šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nutartimi jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (nutartis pateikta į bylą), vėliau jis apklaustas kaip liudytojas. Iš gautų apklausos protokolų matyti, jog toje pačioje byloje kaip liudytojai buvo apklausti ir teisėjai E. L. bei E. M.. Šias aplinkybes teisėjai sąmoningai nuslėpė nuo proceso dalyvių, nevykdė imperatyvių įstatymo reikalavimų dėl nusišalinimo, neteisėtai nagrinėjo baudžiamąją bylą ir vertino liudytojo D. Z. (asmens, apie kurio veiksmus buvo apklausti) parodymus.

7. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė valstybinio kaltintojo skundą tenkinti, R. M. ir jo gynėjo skundus atmesti. R. M. ir jo gynėjas Aidas Mažeika prašė jų apeliacinius skundus tenkini. Išteisintasis S. L. ir jo gynėjas Jevgenijus Bogdanovas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui

8. R. M. ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose (ypatingai nuteistojo gynėjo advokato Aido Mažeikos) dėstomi argumentai dėl skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo šališkumo. Galimas teisėjų šališkumas grindžiamas BPK 58 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad BPK 57 straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo (tarp jų ir teisėjas) negali dalyvauti procese, jeigu jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas. R. M. ir jo gynėjo teigimu, nagrinėjamu atveju egzistavo šis nušalinimo pagrindas, kadangi du pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos nariai – E. L. ir E. M., kaip liudytojai apklausti ikiteisminiame tyrime Nr. 04-7-00007-18, tai yra, tame pačiame ikiteisminiame tyrime, kaip ir šioje byloje (iki ikiteisminio tyrimo išskyrimo). Be to, kaip nurodo apeliantai, šią aplinkybę minėti teisėjai sąmoningai nuslėpė nuo proceso dalyvių.

9. Kaip matyti iš 2018 m. lapkričio 28 d. tarnybinio pranešimo Nr. L-01-9368, ikiteisminio tyrimo Nr. 04-7-00007-18 metu buvo gauta duomenų apie galimai 2018 m. lapkričio 21 d. įvykusį R. M. kyšio perdavimą D. Z. (veika, susijusi su S. K. interesais, 1 t., b. l. 42–48). 2018 m. lapkričio 29 d. ikiteisminiame tyrime Nr. 04-7-00007-18 pradėtas tyrimas dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 226 straipsnio 1 dalyje, 226 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje (1 t., b. l. 50–52). Vėliau ikiteisminiame tyrime Nr. 04-7-00007-18 buvo gauta duomenų apie R. M. ir D. Z. neteisėtus veiksmus, veikiant K. J. interesais (2019 m. sausio 30 d. tarnybinis pranešimas Nr. 22-14-13, 1 t., b. l. 53, 54), dėl to ikiteisminiame tyrime Nr. 04-7-00007-18 pradėtas tyrimas dėl galimo nusikalstamų veikų, numatytų BK 226 straipsnio 1 dalyje, 226 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, padarymo (1 t., b. l. 55–57). 2019 m. balandžio 1 d. ikiteisminiame tyrime Nr. 04-7-00007-18 Generalinio prokuroro sprendimu pradėtas ikiteisminis tyrimas ir dėl S. L. galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje (1 t., b. l. 58–63). R. M. ir S. L. galimai padarytos nusikalstamos veikos buvo tiriamos ikiteisminiame tyrime Nr. 04-7-00007-18, kol prokurorės 2021 m. gegužės 5 d. nutarimu iš šio ikiteisminio tyrimo buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00015-21 dėl BK 226 straipsnio 1 dalyje, 225 straipsnio 2 dalyje (po dvi veikas) numatytų nusikalstamų veikų, kurias galimai padarė R. M. ir S. L. (1 t., b. l. 1–4). Būtent tokia apimtimi, tai yra, kaltinant R. M. ir S. L. padarius nusikalstamas veikas, numatytas atitinkamai BK 226 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) bei 225 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui.

10. Teisėjai E. L. ir E. M., kurie buvo šią bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos nariai, kaip teisingai pažymima apeliaciniuose skunduose, kaip liudytojai išties apklausti ikiteisminiame tyrime Nr. 04-7-00007-18.

11. E. L. apklausa bei vėliau sekę procesiniai sprendimai buvo susiję su tokiomis aplinkybėmis:

11.1. E. L. ikiteisminiame tyrime Nr. 04-7-00007-18 apklausta 2020 m. kovo 6 d. Šios apklausos metu jai buvo užduodami klausimai, susiję su Klaipėdos apygardos teisme apeliacine tvarka Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos, kurios narė ji buvo, nagrinėta baudžiamąja byla dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendžio. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, kaip nurodė apklausoje E. L., kratos metu rastus grynuosius pinigus nusprendė grąžinti vienam iš nuteistųjų (A. S.). Šį sprendimą apskundė kitas nusikalstamų veikų padarymu šioje byloje kaltintas asmuo (A. P.), apeliacinės instancijos teismas nusprendė, jog ginčas dėl pinigų turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Kaip liudytoja apklausta teisėja E. L. paaiškino, jog poveikio dėl priimto sprendimo jai niekas nedarė, jos kolegoms (kolegijos nariams D. K. ir A. D.), kiek jai žinoma, poveikis taip pat nebuvo darytas. Liudytojo apklausos protokolo skiltyje „Liudytojo santykiai su įtariamuoju“ nurodyta, jog E. L. D. Z. nepažįsta, A. S. jai žinomas kaip advokatas, tiek, kiek jis yra dalyvavęs bylose, jokiais kitais, ne darbo, klausimais su juo nėra bendravusi (10 t., b. l. 24, 25).

11.2. Minėtoje baudžiamojoje byloje dėl kratos metu rastų grynųjų pinigų išties priimti E. L. nurodyti sprendimai: Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu kratos metu rastus grynuosius pinigus nuspręsta grąžinti A. S., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nuosprendžiu 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendis pakeistas, dėl kratos metu rastų grynųjų pinigų priklausomybės kilęs ginčas tarp nuteistojo A. S. ir atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės A. P. perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

11.3. Atitinkamai įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 4 dalyje (10 t., b. l. 109–123). Šiame nuosprendyje teismas nustatė, jog D. Z., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta BK 39¹ straipsnio 1 dalies pagrindu, veikdamas A. S. naudai ir interesais, davė 10 000 Eur A. S., kuris pažadėjo paveikti Klaipėdos apygardos teismo teisėjus A. D., D. K. ir E. L., kad šie priimtų A. S. palankų sprendimą – netenkintų A. P. apeliacinio skundo dalies dėl kratos metu rastų pinigų jai grąžinimo. Panevėžio apygardos teismas kaip vieną iš liudytojų šioje byloje taip pat apklausė teisėją E. L., jos apklausa vyko 2021 m. lapkričio 11 d. Šios apklausos metu E. L., be kita ko, patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, dar kartą pažymėjo, jog D. Z. nepažįsta, nėra jo mačiusi ar su juo bendravusi. Jokių prašymų, užuominų, nuomonių dėl konkretaus sprendimo priėmimo nei iš A. S., nei iš kitų asmenų, kurie dalyvavo tame procese, nėra gavusi.

12. E. M. apklausa bei vėliau sekę procesiniai sprendimai atitinkamai susiję su tokiomis aplinkybėmis:

12.1. E. M. ikiteisminiame tyrime Nr. 04-7-00007-18 apklaustas 2019 m. gruodžio 13 d. Šios apklausos metu jam buvo užduodami klausimai, susiję su Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos, kurios vienu iš narių (pirmininku ir pranešėju) buvo E. M., apeliacine tvarka nagrinėta baudžiamąja byla dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžio. Šioje byloje V. R. buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 24 d. pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikino ir priėmė nuosprendį – V. R. išteisinti. Kaip liudytojas apklaustas teisėjas E. M. paaiškino, jog poveikio dėl priimto sprendimo jam niekas nedarė, jo kolegoms (kolegijos nariams A. D. ir A. S.), kiek jam žinoma, poveikis taip pat nebuvo darytas. Apklausos metu E. M., be kita ko, pažymėjo, jog D. Z. jam yra žinomas kaip advokatas, asmeniškai jo nepažįsta, kažkada su šiuo asmeniu Klaipėdos apygardos teismo patalpose yra pasisveikinęs (10 t., b. l. 26, 27).

12.2. Minėtoje baudžiamojoje byloje, kaip ir nurodė apklaustas teisėjas E. M., išties priimti jo nurodyti procesiniai sprendimai: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu V. R. nuteistas, o Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu išteisintas (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme V. R. gynė advokatas D. K..

12.3. Atitinkamai Panevėžio apygardos teisme (2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendis (įsiteisėjęs)) buvo sprendžiamas G. R. kaltės klausimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 226 straipsnio 1 dalyje, 226 straipsnio 3 dalyje (10 t., b. l. 86–108). Dėl BK 226 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, o dėl BK 226 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Būtent veika, dėl kurios G. R. išteisintas, buvo susijusi su D. Z.: G. R. buvo kaltinamas tuo, kad 2018 m. rugpjūčio 20 d., veikdamas V. R. naudai bei interesais, tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti kyšį D. Z., siekdamas, kad pastarasis, pasinaudodamas savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui Z. P., paveiktų jį, kad šis V. R. apeliacinį skundą dėl 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžio paskirtų nagrinėti teisėjui D. J.. Panevėžio apygardos teismas, kaip ir E. L. atveju, kaip vieną iš liudytojų šioje byloje apklausė E. M., jo apklausa vyko 2021 m. rugpjūčio 9 d. Šioje apklausoje teisėjas E. M., be kita ko, patvirtino, jog buvusį advokatą D. Z. yra kelis kartus matęs, nurodė, kad dėl vienokio ar kitokio sprendimo priėmimo nagrinėjant V. R. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, niekas į jį (E. M.) nesikreipė.

13. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu turi būti atsižvelgiama į konkretaus teisėjo asmeninį nusistatymą ir elgesį, tai yra, ar jis konkrečioje byloje yra asmeniškai iš anksto nusistatęs ar tendencingas. Subjektyvusis teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai. Kaip matyti tiek iš nuteistojo R. M., tiek iš jo gynėjo skundų, bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjusių teisėjų nešališkumas subjektyviuoju aspektu nėra kvestionuojamas, tokių aplinkybių, rodančių asmeninį bylą nagrinėjusių teisėjų nusiteikimą prieš proceso šalis, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl teisėjų kolegija vertins bylą išnagrinėjusios teisėjų kolegijos nešališkumą objektyviuoju aspektu.

14. Taikant objektyvųjį teisėjo nešališkumo testą reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Taikant šį testą didelė reikšmė suteikiama suinteresuoto asmens požiūriui, objektyvaus stebėtojo nuogąstavimams. Tai, kaip situacija atrodo, turi tam tikros svarbos. Kitaip tariant, „teisingumas ne tik turi būti įvykdytas, jis taip pat turi atrodyti įvykdytas“ (1984 m. spalio 26 d. sprendimas byloje De Cubber prieš Belgiją, peticijos Nr. 9186/80, 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir, visų pirma, proceso šalims. Šiuo atžvilgiu net įtarimas gali turėti tam tikrą reikšmę, todėl kiekvienas teisėjas, dėl kurio šališkumo gali kilti teisėtų (pagrįstų) abejonių, turi nusišalinti (1998 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Castillo Algar prieš Ispaniją, peticijos Nr. 28194/95). Nepaisant suinteresuoto asmens nuogąstavimų reikšmės, svarbu pabrėžti, kad nors tokie nuogąstavimai yra svarbūs, tačiau nėra lemiami sprendžiant dėl teisėjo nešališkumo. Lemiamą reikšmę šiuo atžvilgiu turi tai, ar suinteresuoto asmens būgštavimai gali būti laikomi objektyviai pateisinamais (2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06).

15. Ikiteisminis tyrimas Nr. 04-7-00007-18, kuriame buvo apklausti minėti teisėjai ir kuriame tirtos R. M. ir S. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos, yra išties sudėtingas ir didelės apimties – nors buvo pradėtas dėl konkrečių advokatų (tarp jų – ir D. Z.) galimai padarytų nusikalstamų veiksmų (1 t., b. l. 27–41), palaipsniui ikiteisminis tyrimas buvo plečiamas, tiriant tiek naujas galimai padarytas nusikalstamas veikas, tiek aiškinantis ir kitų asmenų (ne vien advokatų) dalyvavimą jas darant. Atsižvelgiant į tai, kad dažnai šiame ikiteisminiame tyrime tirtos nusikalstamos veikos nebuvo susijusios tarpusavyje (pavyzdžiui, asmenys, kuriems buvo reiškiami įtarimai, ne tik nedarė nusikalstamų veikų kartu, jie vienas kito net nepažinojo), užbaigus ikiteisminį tyrimą dėl konkrečios nusikalstamos veikos/nusikalstamų veikų, iš ikiteisminio tyrimo Nr. 04-7-00007-18 buvo išskiriamas ikiteisminis tyrimas dėl konkrečios veikos/veikų ir, surašius kaltinamąjį aktą, byla perduodama į teismą. Tokia situacija susiklostė ir šiuo atveju: ikiteisminiame tyrime Nr. 04-7-00007-18 buvo tiriamos galimai R. M. ir S. L. padarytos nusikalstamos veikos, taip pat tiriamos A. S. (kartu su D. Z.) ir G. R. (vėlgi veikiant kartu su D. Z.) galimai padarytos nusikalstamos veikos. Vėliau ikiteisminiai tyrimai šių asmenų atžvilgiu išskirti ir į teismus perduotos trys atskiros baudžiamosios bylos dėl konkrečių nusikalstamų veikų.

16. Kaip minėta anksčiau šioje nutartyje, baudžiamosios bylos A. S. ir G. R. atžvilgiu pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėtos, šiose bylose ir teisminio bylų nagrinėjimo metu kaip liudytojai apklausti teisėjai E. L. ir E. M.. Nors šių teisėjų apklausos ikiteisminio tyrimo metu vyko anksčiau, tai yra, atitinkamai 2020 m. kovo 6 d. ir 2019 m. gruodžio 13 d., pirmosios instancijos teisme jie atitinkamai apklausti 2021 m. lapkričio 11 d. (E. L.) ir 2021 m. rugpjūčio 9 d. (E. M.). R. M. ir S. L. baudžiamoji byla Klaipėdos apygardos teisme gauta 2021 m. gruodžio 17 d., E. L., kaip teisėja, rengianti nagrinėti bylą teisme, paskirta 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi (8 t., b. l. 30), teisėjų kolegija sudaryta 2022 m. sausio 6 d. nutartimi (8 t., b. l. 47). Taigi, šią baudžiamąją bylą išnagrinėjusių teisėjų kolegijos narių apklausos nurodytose baudžiamosiose bylose vyko prieš pat baudžiamosios bylos, kurioje kaltinimai pareikšti R. M. ir S. L., nagrinėjimą Klaipėdos apygardos teisme.

17. Ikiteisminis tyrimas Nr. 04-7-00007-18, visuomenėje ir žiniasklaidos priemonėse įvardijamas kaip „teisėjų korupcijos byla“, ypač pirmieji procesiniai veiksmai jame (suėmimai, kratos 2019 m. pradžioje), buvo plačiai aptarinėjami. E. L. ir E. M., kaip teisėjų pareigas einantys asmenys, teisėjų bendruomenės nariai, neabejotinai žinojo apie tokio ikiteisminio tyrimo faktą bei aplinkybę, jog jų apklausos 2019 m., 2020 m. buvo vykdomos būtent šiame ikiteisminiame tyrime. Kaip minėta anksčiau šioje nutartyje, tiek baudžiamojoje byloje, kurioje nusikalstamų veikų padarymu buvo kaltinamas A. S. (ir kurioje kaip liudytoja apklausta teisėja E. L.), tiek baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinimai buvo pareikšti G. R. (ir kurioje kaip liudytojas apklaustas teisėjas E. M.), vienas iš pagrindinių kaltinimo liudytojų buvo D. Z., kurio parodymai, kaip matyti ne tik iš baudžiamosios bylos medžiagos, bet ir iš apeliacinių skundų, baigiamųjų kalbų turinio (prokurorė prašo šio liudytojo parodymais remtis, nuteistasis šio liudytojo parodymus kritikuoja), yra vienas pagrindinių įrodymų šaltinių ir šioje byloje. Abiejų teisėjų apie ryšius su šiuo asmeniu teirautasi ir apklausų metu. Tačiau buvusių apklausų (netgi nevienkartinių) fakto teisėjų kolegijos nariai E. L. ir E. M. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme proceso dalyviams neatskleidė.

18. Negalima sutikti, kad kaip liudytojai apklausti teisėjai E. L. ir E. M. buvo apklausiami dėl aplinkybių, kurios niekaip nėra susijusios su nagrinėjama baudžiamąja byla, kaip savo baigiamojoje kalboje teigia prokurorė. Šie skundžiamą nuosprendį priėmusios teisėjų kolegijos nariai buvo apklausiami apie savo santykius su advokatu ir atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39¹ straipsniu D. Z.. Be to, ir pačiam D. Z. buvo pareikšti įtarimai ne tik, kad jis, už neteisėtą atlygį, pasinaudodamas savo pažintimi ar kita tikėtina įtaka Y. apygardos teismo teisėjui S. L., siekė paveikti šį teisėją taip, kad šis neteisėtai veiktų patenkindamas atitinkamus advokato prašymus, bet ir, kad D. Z., veikdamas A. S. naudai ir interesais, tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti kyšį kitam advokatui – A. S., kad šis pasinaudodamas savo pažintimis paveiktų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegijos, tarp kurių buvo ir E. L., narius, jog šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus. Be to, D. Z. buvo įtariamas, jog susitarė priimti iš G. R. 1 000 Eur kyšį, kad paveiktų Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką Z. P., jog šis nuteistojo V. R. apeliacinį skundą paskirtų nagrinėti teisėjui D. J.. Nors pats teisėjas E. M. D. Z. ir G. R. inkriminuotame nusikaltime nėra minimas, tačiau advokato G. R. atžvilgiu nagrinėtoje baudžiamojoje byloje buvo, be kita ko, vertinamas D. Z. ir G. R. pokalbis, kurio metu pastarasis teisėją E. M. įvardino kaip „gerą vyrą“, pažymėjo, jog V. R. yra nepatenkintas jo (E. M.) paskyrimu, nes su kitais (kaip galima suprasti – teisėjais) būtų susitaręs „vos ne be nieko“, tuo tarpu dabar reikės mokėti brangiau. Tuo tarpu D. Z. pokalbio metu pasiūlo šį reikalą sutvarkyti pakalbėdamas su Z. (kaip galima suprasti – tuometiniu Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku Z. P.), nurodo, kad pastarajam reikėtų palikti, galimai, atlygį ir šis, anot D. Z., „paskui tegu tvarkos“. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip matyti iš G. R. inkriminuoto kaltinimo, jo ir D. Z. interesas šiuo atveju buvo palankus nuteistajam V. R. sprendimas šio asmens atžvilgiu nagrinėtoje baudžiamojoje byloje. Kaip jau minėta šioje nutartyje, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija (kurios pirmininkas ir pranešėjas buvo teisėjas E. M.) kaip tik ir priėmė tokį sprendimą ir V. R. išteisino. Iš to, kas paminėta, matyti, jog tiek E. M., tiek E. L. buvo apklausti ne formaliai, tai yra ne tik kaip teisėjai, nagrinėję tam tikras bylas, bet siekiant išsiaiškinti, ar nebuvo kokio nors neteisėto poveikio, korupcinio pobūdžio veiksmų jiems nagrinėjant minėtas bylas.

19. Vertinant teisėjų kolegijos nešališkumą objektyviąja prasme svarbu pažymėti, jog teisėjai E. L. ir E. M. buvo apklausti ne dėl santykių su D. Z. apskritai, o dėl galimai buvusio konkretaus neteisėto poveikio jiems – tai yra, apie aktyvius D. Z. veiksmus (pokalbius su kitais advokatais), susijusius su neteisėtu poveikiu, be kita ko, ir teisėjams E. L. bei E. M.. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad asmuo (tarpininkas), kurio pagalba D. Z. siekė daryti įtaką teisėjai E. L. (t. y. advokatas A. S.) nuteistas. Advokato G. R., kuris pasinaudodamas pažintimi su D. Z., kalbėjo apie poveikį teisėjui E. M., baudžiamosios bylos nagrinėjimas tuo metu buvo tęsiamas. Veiksmai, kurių atlikimu buvę advokatai A. S. ir G. R. buvo kaltinami, jų padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės buvo plačiai nušviestos žiniasklaidoje, patys teisėjai dėl jų ne kartą apklausti ir puikiai suprato bei žinojo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. Z. vaidmenį ir siekius daryti jiems įtaką, norą įsikišti į tų teisėjų nagrinėtas bylas.

20. EŽTT, nagrinėdamas klausimus dėl teismo nešališkumo, be kita ko, akcentuoja, jog prieš kreipiantis į EŽTT, tariamo Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) pažeidimo auka privalo panaudoti dėl šio pažeidimo valstybės vidaus teisinės gynybos priemones. Teismo nešališkumo kontekste tokios priemonės paprastai yra nušalinimo pareiškimas, argumentų dėl teismo nešališkumo trūkumo pateikimas skundžiant atitinkamus procesinius sprendimus. Vertinant, ar asmuo tinkamai pasinaudojo šiomis priemonėmis pagal nacionalinės teisės reikalavimus, svarbus, be kita ko, jo tinkamo informavimo ir (ar) sužinojimo apie ginčijant teismo nešališkumą reikšmingas aplinkybes (pavyzdžiui, teismo sudėtį, tam tikras su teisėju susijusias aplinkybes, keliančias abejonių nešališkumu) momentas. Pavyzdžiui, Didžiosios kolegijos 2015 m. balandžio 23 d. sprendime byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, EŽTT pripažino Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą, pažymėdamas, jog pareiškėjas nebuvo informuotas apie tai, kad konkretus teisėjas yra teisėjų kolegijos, nagrinėsiančios jo bylą, narys, ir, atsižvelgiant į turimą informaciją apie teismo sudėtį, neturėjo jokio pagrindo manyti šį konkretų teisėją būsiant šioje kolegijoje, taigi negalėjo nei ginčyti jo dalyvavimo nagrinėjant baudžiamąją bylą, nei iškelti teismo nešališkumo klausimo šiuo aspektu.

21. 2018 m. sausio 9 d. sprendime byloje Nicholas prieš Kiprą, peticijos Nr. 63246/10, EŽTT pripažino Konvencijos pažeidimą ir pažymėjo, jog byloje kilus situacijai, galinčiai sukelti šališkumo įspūdį, tokia situacija turi būti atskleista proceso pradžioje. Šioje byloje atskleidimo pareiga nebuvo įvykdyta ir pareiškėjas apie bylą nagrinėjusio teisėjo ir advokato šeimos ryšius sužinojo jau teismui priėmus sprendimą dėl jo apeliacinio skundo. Analogiška pozicija buvo išdėstyta ir 2019 m. sausio 24 d. sprendime byloje Ghulyan prieš Armėniją, peticijos Nr. 35443/13, kuomet EŽTT, konstatuodamas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą, be kita ko, pažymėjo, kad esant situacijai, kuri kelia abejonių dėl teismo nešališkumo, klausimai dėl teismo nusišalinimo turėtų būti išspręsti bylos nagrinėjimo pradžioje. Galiausiai, plėtodama šią nuostatą, 2020 m. vasario 25 d. sprendime byloje Sigridur Elin Sigfusdottir prieš Islandiją, peticijos Nr. 41382/17, EŽTT, pripažindamas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą, irgi pažymėjo, jog kiekvieno teisėjo pareiga yra identifikuoti aplinkybes, galinčias turėti reikšmės jo galimybei dalyvauti konkrečios bylos nagrinėjime, ir arba nusišalinti, arba pranešti apie šias aplinkybes proceso šalims, kad šios galėtų pateikti savo poziciją dėl konkretaus teisėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą.

22. 2011 m. gegužės 3 d. sprendime byloje Sutyagin prieš Rusiją, peticijos Nr. 30024/02, EŽTT vertino vieno iš teisėjų (teisėjų kolegijos nario) pakeitimą kitu, nepateikiant dėl šio pakeitimo jokių argumentų. Teismas konstatavo Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą pažymėdamas ir tai, kad nacionalinio teismo proceso metu gynyba turėjo būti informuota apie aplinkybes, dėl kurių reikėjo pakeisti teisėją, tačiau šiuo atveju nebuvo priimta procesinio sprendimo, kuriame išdėstyti teisėjo pakeitimo pagrindai ir motyvai, ir gynyba, nepaisant jos prašymų, buvo laikoma nežinioje iki bylos nagrinėjimo pabaigos, taigi neturėjo galimybės ginčyti sprendimo pakeisti teisėją.

23. Pažymėtina, jog suinteresuotų byloje asmenų informavimo pareiga tokiose situacijose akcentuojama ne tik aptartoje EŽTT praktikoje. Informavimo svarbą akcentuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Pavyzdžiui, kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76-719/2021 teismas pažymėjo, jog teisėjui keliami aukšti reikalavimai įpareigoja patį teisėją imtis priemonių, kad būtų šalinamos bet kokios prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl jo nešališkumo. Taigi teisėjai patys turi pareigą pranešti apie aplinkybes, kurios gali būti svarbios proceso dalyvių apsisprendimui dėl nušalinimo. Teismo nešališkumo reikalavimas laikytinas viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių, taip pat asmens teisių užtikrinimo baudžiamajame procese vienu iš pagrindų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.

24. Nagrinėjamu atveju teisėjai E. L. ir E. M. buvo apklausti tame pačiame ikiteisminiame tyrime, kuriame buvo tiriamos ir galimos R. M. bei S. L. nusikalstamos veikos. Šios teisėjų apklausos buvo, be kita ko, susijusios ne tik su D. Z., tai yra, asmeniu, kurio parodymai, kaip minėta, yra vienas pagrindinių įrodymų šaltinių šioje baudžiamojoje byloje ir kurio parodymų objektyvus vertinimas labai svarbus tiesai šioje byloje nustatyti, bet ir su jų pačių prieš tai nagrinėtomis baudžiamosiomis bylomis, kurių eigą D. Z. (tiesiogiai ar per tarpininkus) realiais veiksmais siekė paveikti, ir teisėjai E. L. bei E. M., nagrinėdami šią bylą jau žinojo apie tai. Taigi, pašaliniam stebėtojui, o juo labiau suinteresuotiems bylos baigtimi asmenimis, tikrai galėjo kilti klausimas ar šie skundžiamą nuosprendį priėmę teisėjų kolegijos nariai buvo objektyvūs ir nešališki tiek vertinant liudytojo D. Z. parodymus, tiek ir priimant teisingą sprendimą byloje, kodėl patys teisėjai nuo bylos nagrinėjimo nenusišalino, arba kodėl bent jau viešai neatskleidė proceso dalyviams visų aplinkybių apie sąsajas su apklausomis dėl D. Z. atliktų veiksmų, kad dalyvaujantys procese asmenys galėtų įvertinti ir apsvarstyti ar jie pasitiki atskirais baudžiamąją bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos nariais ar vis tik reikšti jiems nušalinimą. Įvertinusi nurodytas aplinkybes ir aktualią teismų praktiką, teisėjų kolegija pripažįsta objektyviai pagrįstu skundo autorių baiminimąsi dėl teismo nešališkumo trūkumo, kad teisėjų kolegijos narių (E. L. ir E. M.) nešališkumas kėlė abejonių ne tik R. M. ir jo gynėjui Aidui Mažeikai, bet ir objektyviai.

25. Teisėjų kolegijai konstatavus objektyviojo šališkumo stoką šioje baudžiamojoje byloje, tai yra, pripažinus, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendis naikinamas, perduodant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nustačius BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo pagrindą, teisėjų kolegija nevertina kitų apeliacinių skundų argumentų.

26. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą S. L., prašo priteisti valstybės naudai 453,89 Eur (10 t., b. l. 180). BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme. Tačiau teisėjų kolegija šioje byloje nutarė panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taigi S. L. kaltės klausimas nėra galutinai išspręstas. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus kasacinio teismo praktiką sprendžiant tokio pobūdžio klausimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-303/2021, 2K-9-594/2023), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas paliekamas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunkčiu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtą.