Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas K. J. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarimo, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliaciniame skunde ginčijama K. J. kaltė dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo. Iš esmės pagrindinis apelianto argumentas yra tas, kad jis vartoja vaistus, dėl kurių ir galėjo būti nustatytas girtumas. Su šia apelianto pozicija apygardos teismas nesutinka ir vertina, kad apylinkės teismas reikšmingas bylos aplinkybes nustatė ir įvertino tinkamai.

5. Iš policijos pareigūno T. G. tarnybinio pranešimo matyti, jog įvykio metu apeliantas dėl pažeidimo gailėjosi ir parodė, jog iš vakaro buvo vartojęs alkoholio (b. l. 21). Apklausiami apylinkės teismo posėdžio metu policijos pareigūnai aiškiai nurodė, kad K. J. buvo sakęs, kad alkoholį vartojo iš vakaro (b. l. 117-119). Taigi, apeliantas policijos pareigūnams nebuvo nurodęs, kad jis būtų vartojęs medikamentus, o teigė tik tai, kad išvakarėse vartojo alkoholį. Ši jo versija (apie vaistų vartojimą) atsirado jau po įvykio, teikiant skundą apylinkės teismui. Be kita ko, teisėjas atkreipia dėmesį į apelianto pozicijos nenuoseklumą ir šiuo klausimu. Apklausiamas apylinkės teisme K. J. parodė, jog žmonos automobilyje rado buteliuką su vaistais, ankščiau jų vartojęs nebuvo, tada atsidarę tą buteliuką su peiliuku ir išgėrė. Apygardos teismui pateiktame apeliaciniame skunde jis jau teigia, kad tie vaistai, kartu su kitais, jam yra paskirti (rekomenduoti) šeimos gydytojo (b. l. 131). Taigi, apeliantas, viena vertus, teigia, kad vaistus vartoja dėl sveikatos problemų, tačiau, kita vertus, įvykio dieną tuos vaistus atsitiktinai rado žmonos automobilyje ir išgėrė. Tokie gynybinės pozicijos prieštaravimai yra svarbūs, nes kartu su kitais bylos duomenimis sudaro pagrindą K. J. apeliacinio skundo argumentus vertinti jo nenaudai.

6. Skirtingai nei teigia apeliantas, jo kaltės įrodymas grindžiamas ne prielaidomis, o alkotesterio duomenimis ir policijos pareigūnų parodymais. Būtent paties K. J. teiginiai yra vertintini kaip prielaidos, be to, jie tarpusavyje prieštarauja ir nėra nuoseklūs. Nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas turi būti vadovaujamasi principu, kad visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Vis dėlto, tai negali būti suprantama kaip pirmenybės suteikimas asmens gynybinei pozicijai. Šiuo konkrečiu atveju apygardos teismui nekyla abejonių dėl to, kad K. J. vairavo neblaivus. K. J. buvo pateikęs išrašą iš medicininių dokumentų, iš kurių matyti, jog jam buvo paskirtas preparato Neuromed vartojimas pagal poreikį (b. l. 15). Iš viešai prieinamos informacijos apie šio preparato vartojimą matyti, kad preparato sudėtyje yra alkoholio, taigi, apeliantas turėjo žinoti šias aplinkybes. Asmens neblaivumas negali būti pateisinamas atmestinu, neatidžiu vaistų vartojimu neįsigilinant į jų veikimo savybes. Nepaisant to, kaip minėta, pozicija dėl vaistų vartojimo atsirado jau vėliau, teikiant skundą apylinkės teismui.

7. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, teismo vertinimu, paskirta tinkamai ir atsižvelgiant į apelianto padaryto nusižengimo pavojingumą bei jo asmenybę. Apylinkės teismas sutrumpino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą apeliantui, o apygardos teismas nemato pagrindo dar labiau trumpinti šį terminą. K. J., vis dėlto, padarė administracinį nusižengimą, kurio pavojingumas nekelia abejonių. Svarbu ir tai, kad K. J. savo kaltės nepripažino, kas taip pat neleidžia dar labiau švelninti jam paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės.

8. Toliau apeliaciniame skunde yra pateikiami iš esmės tie patys argumentai, kurie buvo nurodyti ir skunde apylinkės teismui. Apygardos teisėjas išsamiai nepasisako dėl eksperto išvados, nes joje išdėstytų duomenų vertinimas neturi esminės reikšmės šioje byloje. Kaip minėta, K. J. pozicija dėl tariamo vaistų vartojimo atmetama kaip neįtikinanti, todėl ir eksperto išvados vertinimas nėra tikslingas.

9. Remiantis visuma aukščiau išdėstytų argumentų darytina išvada, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos apeliacinio skundo motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

K. J. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.