- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-22
- Bylos Nr.
- e2-6128-991/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03852-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Ruibytė-Karimžanova
- Ieškovas
- D. G.
- Atsakovas
- G. G.
- Advokatai
- Henrikas Mackevičius
Įžanginė dalis
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova, sekretoriaujant Dovilei Radžienei, dalyvaujant ieškovės D. G. atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui G. G. dėl iškeldinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iškeldinti atsakovą iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), su jam priklausančiais asmeniniais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos ir priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-02-22 sprendimu nutraukė tarp šalių sudarytą santuoką ir, tarp kitų klausimų išsprendimo, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė 54/100, o atsakovui 46/100 buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-08-12 sprendimu atidalino atsakovui G. G. priklausančią nekilnojamojo turto dalį, šią priteisiant asmeninės nuosavybės teise ieškovei D. G., kuri sumoka 24656 Eur piniginę kompensaciją atsakovui už jam priklausiusią turto dalį. Ieškovė turėjo sumokėti kompensaciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kadangi 2015-08-12 teismo sprendimas įsiteisėjo 2015-12-22, ieškovei terminas sumokėti kompensaciją atsakovui baigėsi 2016-01-21. Ieškovė paaiškino, kad 2015-12-23 išsiuntė pranešimą atsakovui, prašydama nurodyti jo banko sąskaitos rekvizitus, pagal kuriuos ieškovė galėtų įvykdyti prievoles, bei iki 2016-01-21 išsikraustyti iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto. Ieškovė 2016-01-07 kreipėsi į antstolės V. D. kontorą, prašydama suteikti tarpininkavimo paslaugą vykdant turtines prievoles, tai yra antstolio pagalba sumokėti atsakovui priklausančią kompensaciją. Ieškovė pažymėjo, kad 2016-01-21 ji sumokėjo atsakovui nustatyto dydžio kompensaciją, o antstolė V. D. 2016-01-22 išsiuntė atsakovui pranešimą dėl prievolės įvykdymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad į atsakovo banko sąskaitą pervesta nurodyta kompensacija bei pasiūlymas per penkias dienas nuo šio pranešimo dienos išsikraustyti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto. Ieškovė kelis kartus prašė atsakovo išsikraustyti iš jai nuosavybės teise priklausančio buto, tačiau atsakovas šio reikalavimo neįvykdė.
Teismo posėdyje ieškovės D. G. atstovas advokatas Henrikas Mackevičius ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovas nuo 2016-05-26 ginčo bute nebegyvena, tačiau ten likę jo asmeniniai daiktai, atsakovas taip pat iki šios dienos nėra atidavęs buto raktų, ten lankosi, neša iš buto bendrų patalpų baldus, kurie priklauso ieškovei. Atsakovės atstovas prašė netenkinti prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo 2 mėnesių laikotarpiui.
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka, tačiau prašo teismo leisti likti gyventi bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), 2 mėnesius, nes atsakovas nori pabaigti dėstyti šiuos mokslo metus Socialinių mokslų kolegijoje.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, pareiškimo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant nepateikė, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą informuotas tinkamai.
Ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1368-794/2012 buvo nutraukta tarp šalių sudaryta santuoka, tai pat padalintas šalių santuokos metu įgytas turtas. Minėtu sprendimu ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteista 54/100 dalys, o atsakovui 46/100 dalys buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-08-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5664-642/2015 atidalino atsakovui G. G. priklausančias 46/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir pripažino ieškovei D. G. asmeninės nuosavybės teisę į atsakovui G. G. priklausančias 46/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovui G. G. priteisė iš ieškovės D. G. 24656,00 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei D. G. atitekusią atsakovui G. G. priklausančią 46/100 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Šiuo sprendimu teismas įpareigojo ieškovę D. G. 24656,00 Eur kompensaciją sumokėti atsakovui G. G. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Klaipėdos apygardos teismas 2015-12-22 nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-12 sprendimą. Ieškovė 2016-01-21 per antstolę V. D. sumokėjo atsakovui 26238,04 Eur kompensaciją. Antstolė V. D. 2016-01-22 išsiuntė atsakovui pranešimus dėl prievolės įvykdymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais informavo atsakovą, kad į atsakovo banko sąskaitą 2016-01-21 pervesta nurodyta kompensacija bei pasiūlė per penkias dienas nuo šio pranešimo dienos išsikraustyti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto.
Ieškovė ieškiniu prašo iškeldinti atsakovą su visais jam priklausančiais asmeniniais daiktais iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio ieškovei. Atsakovas su pareikštu reikalavimu iš esmės sutinka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.98 straipsnyje, kuriame įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. S. v. M. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje I. L. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. B. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-189/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. L. v. I. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Faktinės bylos aplinkybės pripažįstamos nustatytomis, kai yra pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros su ginčo dalyku susijusios aplinkybės egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes galima tinkamai pritaikyti materialiosios teisės normas ir teisingai išspręsti ginčą, nes teisės normos taikomos vadovaujantis jose įtvirtintomis jų taikymo sąlygomis ir atsižvelgus į konkrečioje byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų išrašo matyti, jog ieškovei nuo 2012-02-22 nuosavybės teise priklausė 54/100 dalys buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įrašas apie nuosavybės teisę galioja nuo 2012-05-16, atsakovui nuo 2012-02-22 nuosavybės teise priklausė 46/100 dalys buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo 2013-07-18, nuo 2015-08-12 ieškovei nuosavybės teise priklauso visas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo 2016-01-04. Taigi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė yra ginčo turto savininkė. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas nagrinėjamoje byloje neginčija aplinkybių dėl nuosavybės teisės priklausymo ieškovei.
Kita aplinkybė, kurią turi įrodyti ieškovė, yra tai, kad atsakovas pažeidžia jų teises. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovės prašymu antstolė V. D. 2016-01-22 išsiuntė atsakovui pranešimus dėl prievolės įvykdymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais informavo atsakovą, kad į atsakovo banko sąskaitą 2016-01-21 pervesta nurodyta kompensacija bei pasiūlė per penkias dienas nuo šio pranešimo dienos išsikraustyti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto. Ieškovės atstovas advokatas Henrikas Mackevičius teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovas nuo 2016-05-26 ginčo bute nebegyvena, tačiau ten likę jo asmeniniai daiktai, atsakovas taip pat iki šios dienos nėra atidavęs buto raktų, ten lankosi, neša iš buto bendrų patalpų baldus, kurie priklauso ieškovei. Taigi akivaizdu, jog ieškovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas nebuvo perduotas ir ji neturėjo galimybės jo naudoti pagal paskirtį, negalėjo realizuoti faktinio valdymo, tai yra negalėjo realizuoti teisės savo nuožiūra valdyti ir naudoti turtą.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas naudojasi be teisinio pagrindo, tuo pažeisdami ieškovės teises ir teisėtus interesus, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas, atsakovas iškeldintinas iš nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), su visais jam priklausančiais asmeniniais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Atsakovas prašo teismo leisti likti gyventi bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), 2 mėnesius, nes atsakovas nori pabaigti dėstyti šiuos mokslo metus Socialinių mokslų kolegijoje. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kadangi sprendimo (nutarties) vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-08-12 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5664-642/2015, kuriuo atidalinta atsakovui priklausiusi buto dalis, pripažįstant ieškovei asmeninės nuosavybės teisę į atsakovui priklausančias 46/100 dalis buto, ir po kurio priėmimo ieškovė įgijo nuosavybės teisę į visą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įsiteisėjo 2015-12-22. Pagal šį teismo sprendimą iš ieškovės atsakovui priteistą piniginę kompensaciją ieškovė atsakovui sumokėjo 2016-01-21. Taigi atsakovas jau iki ieškovei kreipiantis į teismą turėjo protingą terminą susirasti kitą gyvenamąją vietą ir išsikraustyti iš jam nuosavybės teise nebepriklausančio nekilnojamojo turto. Būtina įvertinti tai, kad atsakovas nenurodė, nuo kokios konkrečios datos turėtų būti skaičiuojamas jo prašomas 2 mėnesių terminas, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo nurodomas aplinkybės dėl būtinybės atidėti teismo sprendimo įvykdymą. Be to, ieškovės atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovas faktiškai ginčo bute nebegyvena, ten likę tik jo asmeniniai daiktai. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo atidėti teismo sprendimo įvykdymą, todėl atsakovo prašymas netenkintinas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog ieškovė sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio. Duomenų apie kitas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nepateikta. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 31,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Iškeldinti atsakovą G. G. su visais jam priklausančiais daiktais iš buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio ieškovei D. G., nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Atsakovo G. G. prašymo dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo netenkinti.
Priteisti iš atsakovo G. G. ieškovei D. G. 31,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.