Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Giedrei Narmontaitei, Svajonei Krakienei, Živilei Račkauskienei, dalyvaujant ieškovei D. G., jos atstovei advokatei Vitalijai Litinskienei, išvadą teikiančios institucijos – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Anželai Šumauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės D. G. patikslintą ieškinį atsakovui G. G., išvadą teikiančiai institucijai - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė D. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino ( b.l. 3, 58), prašydama nutraukti santuoką, įregistruotą 1995 m. rugsėjo 23 d. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 1008), nustatyti nepilnamečio sūnaus T. G., gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 700 litų kas mėnesį periodinėmis išmokomis, padalinti santuokoje įgytą turtą, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – Gustienė, priteisti iš atsakovo 10000 Lt neturtinės žalos ieškovei. Nurodo, kad su atsakovu jau keletą metų neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo dėl šalių charakterių nesuderinamumo, skirtino požiūrio į gyvenimą ir šeimą. Ieškovė nurodo, kad pastaruoju metu, atsakovas prieš ją ir prieš sūnų pradėjo naudoti psichologinį ir fizinį smurtą. Ieškovė buvo priversta kreiptis į policijos pareigūnus, medikus ir ekspertus, siekiant įrodyti ir apsaugoti save bei sūnų nuo atsakovo patiriamo smurto. Kadangi atsakovas konfliktuoja su vaiku, todėl ieškovė prašo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Nurodė, kad atsakovas iš vis neteikia išlaikymo jų sūnui. Nurodo, kad santuokos metu įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį Rumpiškės g. 27-97, Klaipėdoje, unikalus Nr. 2198-9004-4019:0095, lygiomis dalimis, kadangi atsakovė gyvena su sūnumi prašo nustatyti naudojimosi tvarką ir paskirti jai su sūnumi naudotis dviem mažesniais kambariais, atsakovui paliekant didžiausiąjį kambarį, idealiosiomis dalimis tai sudarytų 54/100 ir 46/100 buto, tokiomis dalimis tikslinga ir padalinti nuosavybės teises į butą. Ieškovė nurodo, kad santuokos metu įgytas ir ieškovės vardu registruotas automobilis O. A., v/n (duomenys neskelbtini), įgytas už ieškovės asmenines lėšas, todėl jai priteistinas. Nurodo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, patyrė didelius išgyvenimus, todėl prašo priteisti neturtinę žalą.

Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė. Parengiamųjų posėdžių metu atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, nesutiko dėl ištaikymo ir neturtinės žalos dydžio (b.l. 52). Teismo posėdyje atsakovas nedalyvauja, apie posėdį pranešta tinkamai, teismo reikalaujamų duomenų apie turtinę padėtį nepateikė (b. l. , 53, 66, 67), todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (LR CPK 246 str. 2 d. 384 str. 2 d.).

Išvadą teikiančios institucijos - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinio departamento vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama. Teigia, kad dėl išlaikymo dydžio teismas spręstų pats, remdamasis byloje esančiais įrodymais ir susiklosčiusia teismų praktika.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad šalys susituokė 1995 m. rugsėjo 23 d. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 1008) (b.l. 8). Byloje esantis gimimo liudijimas patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko T. G., gim. 1997-07-21, tėvai (b.l. 9). 2010-09-28 santuokos metu, šalys po ½ nuosavybės dalį įsigijo butą, esantį Rumpiškės g. 27-97, Klaipėda, unikalus Nr. 2198-9004-4019:0095 (b.l. 10-11). Ieškovės vardu yra įregistruota transporto priemonė O. A. v/n (duomenys neskelbtini) (b.l. 33). Ieškovė gauna 4428,28 Lt vidutinį darbo užmokestį per mėnesį (b.l. 5). Atsakovas yra įsigijęs verslo liudijimą, tačiau, teismo reikalavimu, apie gaunamas pajamas duomenų nepateikė (b.l. 6). Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos išreikalautos 2010 metų metinės pajamų deklaracijos matyti, jog G. G. pajamos 2010 metus sudaro 7.392,00 Lt (b.l. 79). 2009-01-05, 2001-05-25, 2001-08-23, 2011-06-28 teismo medicinos specialisto išvados patvirtina, kad ieškovei padaryti nežymūs sveikatos sužalojimai (b.l. 16-19). 2009-02-10 Policijos komisariato viršininko nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes pagal nusikalstamą veiką, numatytą BPK 407 str., byla nagrinėjama apylinkės teisme pagal nukentėjusiojo skundą privataus kaltinimo tvarka (b.l. 21).

Dėl termino susitaikyti nustatymo

Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (LR CK 3.64 str.). Tuo tikslu teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą susitaikymui (LR CK 3.54 str. 2 d.). Šiuo atveju tokio termino skyrimas netikslingas, nes sutuoktiniai ketvirti metai netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės santuokinį gyvenimą, santuoka faktiškai iširusi, todėl nutrauktina.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir neturtinės žalos atlyginimo

Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas, atsižvelgiant į CK 3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinio pareigų turinį, t.y. lojalumo, savitarpio pagalbos, moralinės, materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme įtvirtintos pareigos (2007-03-23 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-140/2007). Atsižvelgiant į įstatyme nustatytų sutuoktinio pareigų turinį, esminiu santuokinių pareigų pažeidimu CK 3.60 str. 2 d. normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. LR CK 3.60 str. 3 d. nurodyta kada preziumuojama, jog santuoka laikoma iširusia dėl kito sutuoktinio kaltės. Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl to, kad atsakovas naudoja psichologinį ir fizinį smurtą. Pažymėtina, jog teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų matyti, kad mėginimai išsaugoti šeimą, nepavyko, susidariusios šeimoje įtemptos situacijos nepavyko pakeisti, be to, atsakovas neatvyko į teismo posėdį. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės, gali prieštarauti dėl nurodomos kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl kito asmens, šiuo atveju dėl ieškovės kaltės. Ieškovės nurodytomis aplinkybėmis netikėti teismui nėra pagrindo. Atsakovas teismui priešpriešinių įrodymų, reikalavimų nepateikė, nesidomėjo bylos eiga bei nedalyvavo teismo posėdžiuose, paaiškinimų teismui teikti nepageidavo. Remiantis šiomis aplinkybėmis, daroma išvada, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Sutuoktinis įgyja teisę į satisfakciją iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio. Civilinio kodekso 3.70 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimo. Nustatydamas ieškovei priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas įvertina aplinkybes, dėl kurių santuoka iširo, santuokos trukmę ir šalių turtinę padėtį, taip pat ieškovės išgyvenimus dėl atsakovo veiksmų. Kai vieno sutuoktinio kalti pažeidžiantys santuokines pareigas veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį ar emocinį skausmą. Nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus. Priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą teismas turi įvertinti teisiškai reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimą dėl santuokos nutraukimo. Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o šio straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, atsakovo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatyta, jog atsakovas sistemingai naudojo fizinį ir psichologinį smurtą šeimoje, smurtas buvo naudojamas net ir vaiko akivaizdoje. Ieškovei patyrus smurtą, neretai jai tekdavo kreiptis į medikus, policiją, o tai, atsižvelgiant į jos profesiją, nebejotinai sukėlė didžiulius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus. Todėl, remdamasis ieškovės paaiškinimais, nesant byloje priešpriešinių įrodymų ir atsakovo paaiškinimų, byloje esančiais įrodymais, teismas daro išvadą, kad ieškovė patyrė dvasinių išgyvenimų ir jai priteistinas 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Dėl nepilnamečio vaikio gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.62, 3.59 straipsniai). Sutuoktiniai turi nepilnametį vaiką T. G., gimusį 1997 m. liepos 21 d. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys sutinka, jog vaikas gyventų su mama, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, netrukdant atsakovui matytis, bendrauti su vaikau ir rūpintis jo auklėjimu. Atsakovas tuo klausimu nuomonės nepareiškė, o vaiko teisių apsaugos institucija davė išvadą, jog ieškovė tinkamai rūpinasi vaiku (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, LR CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuris šiuo metu yra 800 litų. Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes (CK 3.196 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis).

Duomenų apie tai, kad atsakovas vykdytų pareigą teikti savo nepilnamečiui vaikui išlaikymą byloje nėra. Ieškovė nurodė, kad vaikas gyvena kartu su ieškove, ji viena išlaiko nepilnametį vaiką, išleisdama per mėnesį vidutiniškai apie 1500 Lt. Tačiau ieškovė prašo priteisti išlaikymą iš atsakovo po 700,00 Lt išlaikymo kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Atsakovas duomenų apie gaunamas pajamas nepateikė. Teismo nuomone, nustatant priteistino išlaikymo dydį, tėvų turinė padėtis yra svarbi, tačiau ne esminė aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje A. Kazlauskas v. I. Kazlauskienė, bylos Nr. 3K-3-306/2005; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. Klimauskienė v. A. Botyrius, byla Nr. 3K-3-189/2009). Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog nepilnametis vaikas turi išskirtinių poreikių, yra sergantis ir pan. Nors ieškovė nurodė, jog sūnui dėl nesutarimų su atsakovu kilo psichologinio pobūdžio sveikatos sutrikimų, tačiau byloje apie tai įrodymų nepateikta. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas byloje aplinkybes, į vaiko interesus, vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas įvertinęs ieškovės paaiškinimus, laiko, jog ieškovės nurodytos tam tikros sumos būtinos skirti vaiko išlaikymui kas mėnesį yra per didelės, todėl daro išvadą, jog, atsižvelgiant į vaiko tėvų turtinę padėtį, tokio amžiaus ir sveikatos vaiko poreikiams tenkinti į mėnesį būtina skirti apie 1000,00 Lt. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 3 dalis numato, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Preziumuojama, kad abu tėvai turi vienodą pareigą išlaikyti vaikus. Vertinant kiekvienos iš šalių turtinę padėtį, atsižvelgiama į jų gaunamas pajamas, kitus išlaikomus asmenis bei turimą registruotiną turtą. Nors byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas šioje byloje yra pasyvus, t. y. neteikia jokių atsikirtimų į ieškovės reikalavimus, nepateikė jokių duomenų apie gaunamas pajamas, kitus išlaikomus asmenis ir turimą turtą, teismas remiasi ieškovės atstovės paaiškinimais. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartys civilinėse bylose: 2004-03-29 Nr. 3K-3-231/2004, 2004-04-19 Nr. 3K-3-286/2004, 2008-10-22 Nr. 3K-3-506/2008, 2008-12-09 Nr. 3K-3-569/2008, 2010-01-18 Nr. 3K-3-49/2010 ir kt.). Todėl teismas daro išvadą, kad abu vaiko tėvai yra sveiki ir darbingi, duomenų apie atsakovo ir ieškovės kitus išlaikomus asmenis byloje nėra. Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti vaiko poreikių patenkinimą, protingą šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą, laikytina, kad abu tėvai turi vienodą galimybę teikti vaiko išlaikymui skiriamą lėšų dalį, todėl ieškovės reikalavimai tenkintini iš dalies – iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 str. 3 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Pagal CK 3.208 straipsnį, jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pažymėtina, kad šalims išlieka teisė ir vėliau, pasikeitus aplinkybėms, kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 str.).

Dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant

Ieškovė ieškinyje ir atsakovas parengiamųjų posėdžių metu reikalavimo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant nustatymo byloje nepareiškė. Bylos nagrinėjimo metu ginčo tarp šalių dėl bendravimo su vaikais iš esmės nebuvo. Ieškovė teismo posėdžio paaiškino, jog netrukdo ir ateityje netrukdys atsakovui bendrauti su vaiku, todėl šis klausimas šiuo metu nespręstinas. Tačiau teismas pažymi, kad šalims išlieka teisė ir vėliau, pasikeitus aplinkybėms, kreiptis į tesimą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant nustatymo.

Dėl turto padalijimo

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), tačiau teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Teismas gali pripažinti svarbiomis kitas aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tačiau toks nukrypimas turėtų būti pagrįstas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 3 ir 4 dalis). Nuo lygių dalių principo gali būti nukrypstama, siekiant apginti nepilnamečio šalių vaiko bei fizinį ir psichinį smurtą patyrusios ieškovės interesus, atsižvelgdamas į tai, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės, šalių santykiai konfliktiški. Šiuo metu šalių sūnus yra nepilnametis, mokosi, gyvena kartu su motina, kurį jį materialiai išlaiko ir turi teisę į tėvų paramą kol mokysis. Ieškovė paaiškino, jog atsakovas ilgą laiką naudojasi didžiausiu buto 35,62 kv.m. ploto kambariu pažymėtu indeksu 97-10, o ji kartu su sūnumi dviem mažesniais buto kambariais pažymėtais indeksais 97-2, 97-9. Atsakovas šių aplinkybių neneigė ir tokiam buto padalinimui neprieštaravo. Visos nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Teismas sutinka su ieškovės reikalavimu, kad nustatytos dalintino turto dalys šalims: idealiosiomis dalimis tai sudarytų 54/100 ir 46/100 buto. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atitinkamai nustatytina ir buto naudojimosi tvarka - D. G. naudojasi 54/100 buto dalimi, kurią sudaro 41,74 kv.m. buto ploto ir patalpos pažymėtos indeksais 97-2, 97-9 ir ½ dalis bendro naudojimosi patalpų, pažymėtų indeksais 97-1, 97-3, 97-4, 97-5, 97-6, 97-7, 97-8, 97-9. G. G. naudojais 46/100 buto dalimi, kurią sudaro 35,62 kv.m. ploto ir patalpa pažymėta indeksu 97-10 ir ½ dalis bendro naudojimosi patalpų, pažymėtų indeksais 97-1, 97-3, 97-4, 97-5, 97-6, 97-7, 97-8, 97-9. Dėl automobilio O. A. ginčo tarp šalių nėra, todėl ši transporto priemonė priteistina ieškovei asmeninės nuosavybės teise, nemokant kompensacijos atsakovui. Pažymėtina, jog šiuo automobiliu ilgą laiką naudojasi tik ieškovė, atsakovas tam neprieštaravo ir patvirtino, jog pats naudojasi lizingo įmonei priklausančiu automobiliu, kurio dar nėra prisiregistravęs savo vardu (b.l. 66).

Dėl pavardžių ir vienas kito išlaikymo

Šalims nepageidaujant išlaikymo vienas iš kito sutuoktinio, išlaikymas jiems nepriteistinas.

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokos metu turėtos pavardės. Dėl to ginčo tarp šalių nėra (LR CPK 3.69 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingi teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovė D. G. turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 200,00 Lt už sumokėtą žyminį mokestį, 1.500,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 6,82). Atsakovas G. G. duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Kadangi santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, dalis ieškovės reikalavimų patenkinta. Todėl ieškovei D. G. iš atsakovo G. G. priteistina 1.400,00 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų.

LR CPK 96 str. 1 d. nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 str. 1 d. 3 p.). Ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo įstatymo atleista nuo žyminio mokesčio (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p.), todėl iš atsakovo G. G. valstybei priteistinas 180 Lt (500 Lt × 12 mėn. = 6000 Lt × 3 proc. = 180 Lt) žyminis mokestis, taip pat priteistinas mokėtinas žyminis mokestis už reikalavimą dėl neturinės žalos priteisimo – 180, 00 Lt, todėl viso iš atsakovo G. G. valstybei priteistina 360,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo susijęs su reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, už šį reikalavimą žyminis mokestis iš atsakovo į valstybės biudžetą nepriteistinas (LR CPK 92, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 385, 259, 260, 263-268, 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 1995 m. rugsėjo 23 d. Klaipėdos m. civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.1008, tarp D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl sutuoktinio G. G. kaltės.

Priteisti iš atsakovo G. G. ieškovei D. G. 6.000,00 Lt neturtinę žalą.

Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina, t.y. ieškove D. G..

Priteisti iš G. G. išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. G., gim. 1997-07-21, periodinėmis išmokomis po 500 Lt (penki šimtai litų 00 ct) kas mėnesį nuo 2011-07-05 iki sūnaus pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti ieškovę D. G. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko T. G. pinigines lėšas iki jo pilnametystės.

- ieškovei D. G. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir 54/100 buto, esančio Rumpiškės g. 27-97, Klaipėda, unikalus Nr.2198-9004-4019:0095.

- atsakovui G. G. priteisti asmeninės nuosavybės teise 46/100 buto, esančio Rumpiškės g. 27-97, Klaipėda, unikalus Nr.2198-9004-4019:0095.

Nustatyti tokią turto – buto, esančio Rumpiškės g. 27-97, Klaipėda, unikalus Nr.2198-9004-4019:0095, naudojimosi tvarką: D. G. naudojasi 54/100 buto dalimi, kurią sudaro 41,74 kv.m. buto ploto ir patalpos pažymėtos indeksais 97-2, 97-9 ir ½ dalis bendro naudojimosi patalpų, pažymėtų indeksais 97-1, 97-3, 97-4, 97-5, 97-6, 97-7, 97-8, 97-9. G. G. naudojais 46/100 buto dalimi, kurią sudaro 35,62 kv.m. ploto ir patalpa pažymėta indeksu 97-10 ir ½ dalis bendro naudojimosi patalpų, pažymėtų indeksais 97-1, 97-3, 97-4, 97-5, 97-6, 97-7, 97-8, 97-9.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokos metu turėtas pavardes - Gustienė, Gustas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo G. G. 1.400,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei D. G..

Priteisti iš atsakovo G. G. 360 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Per tris darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.