Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ingrida ir ko“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ingrida ir ko“ ieškinį atsakovui E. B. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo Varėnos pirmojo notarų biuro notaras R. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Ieškovės UAB „Ingrida ir ko“ atstovas V. V., kuris buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, neatvyko į 2022 m. rugpjūčio 3 d. paskirtą byloje teismo posėdį, prašymo atidėti teismo posėdį ir dokumentų, pateisinančių neatvykimą, teismui nepateikė.

4. Atsakovas bei jo atstovas prašė ieškinį bei patikslintą ieškinį palikti nenagrinėtus, nes ieškovė pati nesiekia greito bylos išnagrinėjimo, teismui nežinomos jos neatvykimo į teismo posėdį priežastys, prašė iš ieškovės priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Trečiojo asmens atstovas advokatas prašė ieškovės ieškinį ir patikslintą ieškinį palikti nenagrinėtus, kadangi ieškovės atstovas, žinodamas apie posėdį, į jį neatvyko be svarbių priežasčių, iki teismo posėdžio nepateikė teismui jokių prašymų. Atstovas taip pat prašė iš ieškovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

3. Apeliacijos objektą nagrinėjamoje byloje sudaro teismo nutarties, kuria apeliantės ieškinys paliktas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

4. CPK 246 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos ieškovo ir jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.

5. Taigi, dėl ieškovo neatvykimo į teismo posėdį pagal CPK galimi dvejopi ieškovui neigiami procesiniai padariniai – teismo sprendimo už akių priėmimas arba ieškinio palikimas nenagrinėto. Į teismo posėdį neatvykus ieškovui, atsakovas pirmiausia turi teisę pasinaudoti teismo sprendimo už akių institutu. Kokie ieškovo neatvykimo teisiniai padariniai bus taikomi konkrečioje byloje, priklauso nuo atsakovo valios ir veiksmų – ar prašo priimti sprendimą už akių, ar atvyko į teismo posėdį, ar neatvykęs prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ar atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2012; 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019).

6. CPK 246 straipsnyje numatytų neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus ir kuo greičiau atkurti tarp jų teisinę taiką (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis). Ieškinio palikimo nenagrinėto instituto paskirtis yra tokia pati, t. y. jos tikslas yra užkirsti galimybes vilkinti procesą. Vadinasi, tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas procesą inicijavusiai šaliai (ieškovei) galėtų būti pateisinamas tik tuo atveju, kai nustatomas piktnaudžiavimas procesu ar kitoks nesąžiningas procesinis elgesys ir kai taikant ieškinio palikimo nenagrinėto institutą nepaneigiama civilinio proceso paskirtis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010). Ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu teismas gali tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018).

7. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės atstovas V. V. 2022 m. birželio 7 d. teismo posėdyje pareiškė teisėjai nušalinimą ir posėdžio pabaigoje pasirašė pažymoje, kurioje buvo pažymėta apie kitą teismo posėdį, kuris turėjo įvykti 2022 m. rugpjūčio 3 d. 9 val. 30 min. tuo atveju, jeigu nušalinimo pareiškimas nebūtų patenkintas.

8. Nustačius minėtas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės atstovas buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Iki paskirto teismo posėdžio pradžios ieškovės atstovas byloje nepateikė dokumentų, pateisinančių neatvykimą į teismo posėdį, neprašė atidėti bylos nagrinėjimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantės atstovas atskirajame skunde taip pat nenurodė jokių argumentų apie neatvykimo į teismo posėdį priežastis, nepateikė įrodymų, kodėl neatvyko į teismo posėdį.

9. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną.

10. Įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė jos pačios iniciatyva pradėto proceso nesiekia užbaigti, nors buvo išsakiusi prašymą kviesti į posėdį liudytoją, tačiau pati ieškovė (jos atstovas) į posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, savo procesinėmis teisėmis naudojasi išskirtinai tik siekdama sau naudingų sprendimų (pvz.: šioje byloje jau antrą kartą reiškė nušalinimą teisėjai), tarp šalių yra įvykęs konfliktas, dėl kurio ieškovė ir jos atstovas ne kartą kreipėsi dėl ikiteisminių tyrimų pradėjimo bei įvairių civilinių bylų užvedimo.

11. Atsakovas byloje teismo sprendimo už akių institutu nesinaudojo. Tiek atsakovas su atstovu, tiek trečiojo asmens atstovas išsakė vieningą nuomonę, jog ieškinys ir patikslintas ieškinys turėtų būti palikti nenagrinėti.

12. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas ginčo byloje turėjo teisinį pagrindą ir visas sąlygas palikti ieškinį ir patikslintą ieškinį nenagrinėtus.

13. Atskirąjį skundą apeliantė grindžia taip pat ir tuo, kad bylą nagrinėjanti teisėja nepagrįstai nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės atstovo pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo byloje teisme gautas 2022 m. birželio 7 d., apie kurio gavimą bylą nagrinėjanti teisėja informavo byloje dalyvaujančius asmenis tą pačią dieną vykusiame teismo posėdyje. Dėl pareikšto nušalinimo bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. Pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo buvo išnagrinėtas Alytaus apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos A. P. 2022 m. birželio 13 d. nutartimi ir atmestas kaip nepagrįstas. Minėta nutartis įsiteisėjo jos priėmimo dieną. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad bylą nagrinėjanti teisėja nepagrįstai nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo.

15. Apeliantės atstovas kvestionuoja skundžiamą nutartį, nurodant ir tai, kad teismas nepagrįstai trečiuoju asmeniu byloje įtraukė notarą (notaro kontorą). Apeliantės atstovo nuomone, teismo įtrauktam trečiajam asmeniui sprendimas nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl jo naudai iš apeliantės buvo nepagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidos. Apeliantės atstovas pažymi ir tai, kad teismas turėjo nustatyti kurią pusę palaiko trečiasis asmuo ir tik tuomet spręsti dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau to nepadarė. Su šiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad Varėnos rajono 1-ojo notarų biuro notaras R. M. į bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas dar 2022 m. kovo 28 d. vykusiame teismo posėdyje bylą nagrinėjančios teisėjos protokoline nutartimi. Minėtame teismo posėdyje dalyvavo ir ieškovės atstovas, kuris prieštaravimų dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylą nepareiškė. Be to, atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su trečiojo asmens įtraukimu į bylos nagrinėjimą, nėra susijusios su apeliacijos objektu, todėl plačiau dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

18. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ieškovės procesinį elgesį ir ieškinį pagrįstai paliko nenagrinėtą dėl ieškovės (jos atstovo) netinkamų veiksmų bylos nagrinėjimo procese, netinkamo procesinių teisių įgyvendinimo, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareigą atlyginti šioje byloje tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas nustatė ieškovei (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Priteistų iš ieškovės atsakovei ir trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidų dydžio ieškovės atstovas atskirajame skunde neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako.

19. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 42 punktas).

20. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes, teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliantės atstovo atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 – 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.