Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-95-794/2018

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-04-06
Bylos Nr.: e2A-95-794/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-19848-2014-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jūra Marija Strumskienė, Vilija Mikuckienė, Vaclovas Paulikas
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Caverion Lietuva“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Pirklių klubas“

Kategorijos

2.6.18.3Statybos ranga
2.6.2.1Netesybos
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-95-794/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19848-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3; 2.6.2.1; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūros Marijos Strumskienės, Vilijos Mikuckienės ir Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės ,,Pirklių klubas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Caverion Lietuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pirklių klubas“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Caverion Lietuva“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Pirklių klubas“ 6 059,91 EUR (20 923,66 Lt) skolos, 3 013,11 EUR (10 403,65 Lt) delspinigių, 8,75 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 204,18 EUR (705 Lt) žyminis mokestis bei 14 274,26 EUR advokato teisinės pagalbos išlaidų.Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2013 m. vasario 28 d. tarp UAB „Caverion Lietuva“ (anksčiau – UAB „YIT Technika“) ir UAB „Pirklių klubas“ buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 13-RS-0036 (toliau – Sutartis Nr. 0036), o 2013 m. balandžio 9 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 13-RS-0049 (toliau – Sutartis Nr. 0049) (toliau Sutartis Nr. 0036 ir Sutartis Nr. 0049 – sutartys). Šiomis sutartimis ieškovė įsipareigojo atlikti rangos darbus atsakovės valdomame verslo centre „Pirklių klubas“, esančiame (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo priimti atliktus darbus ir sumokėti už juos sutartyse nustatytą pinigų sumą per 15 kalendorinių dienų nuo sąskaitos faktūros pateikimo atsakovei dienos. Ieškovė nurodė, kad sutartyse numatytus įsipareigojimus ieškovė vykdė tinkamai ir numatytais terminais, t. y. darbai buvo atlikti ir perduoti atsakovei, atsakovė darbus priėmė, tačiau pateiktų sąskaitų pilna apimtimi neapmokėjo, nors ieškovė ne kartą ragino atsakovę padengti. Atsakovė, vengdama atsiskaitymo už atliktus darbus, ieškovei reiškė nepagrįstas pretenzijas. Nepaisant to, ieškovė reagavo į atsakovės teikiamus prašymus/pranešimus, tikrino atliktų darbų būklę ir bendradarbiavo su atsakove. Tačiau, nepaisant to, atsakovė vengia pilna apimtimi atsiskaityti su ieškove. Ieškovės atliktiems darbams pagal sutartis yra suteikta net 60 mėnesių garantija, taigi, garantijos laikotarpiu atsiradus ieškovės darbų trūkumams, trūkumai turėtų būti šalinami nemokamai. Atsižvelgiant į tai, atsakovė neturi pagrindo sulaikyti mokėjimų ir privalo atsiskaityti už atliktus darbus. Sutarčių pagrindu laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 30 d. iki 2013 m. rugsėjo 2 d., ieškovė pateikė atsakovei PVM sąskaitas faktūras apmokėti už atliktus darbus, kartu su atliktų darbų priėmimo aktais ir pažymomis apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, tačiau atsakovė nėra pilnai apmokėjus pateiktų PVM sąskaitų faktūrų. 2013 m. vasario 28 d. Sutarties Nr. 0036 pagrindu atsakovė nėra pilnai apmokėjusi 2013 m. gegužės 30 d. d. PVM sąskaitos faktūros ir 2013 m. rugsėjo 2 d. PVM sąskaitos faktūros. Atsakovės nepadengtas įsiskolinimas ieškovei pagal Sutartį Nr. 0036 šiai dienai sudaro 5 415,33 EUR (18 698,07 Lt) sumą. Sutarties Nr. 0049 pagrindu atsakovė nėra pilnai apmokėjusi 2013 m. birželio 27 d. PVM sąskaitos faktūros. Atsakovės nepadengtas įsiskolinimas ieškovei pagal Sutartį Nr. 0049 šiai dienai sudaro 644,57 EUR (2 225,59 Lt) sumą. Taigi, atsakovės įsiskolinimas ieškovei sutarčių pagrindu sudaro bendrą 6 059,91 EUR (20 923,66 Lt) sumą. Šalims pasirašius sutartis, tarp šalių susiklostė teisiniai prievoliniai santykiai, kurių pagrindu atsiradusios prievolės, turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. Kadangi atsakovė pažeidė sutartimis nustatytus terminus atsiskaityti už atliktus rangos darbus, remiantis sutarčių nuostatomis, ieškovė įgijo teisę reikalauti, kad atsakovė ne tik įvykdytų prievolę atsiskaityti, bet ir sumokėtų sutartyse nustatyto dydžio delspinigius. Sutarties Nr. 0036 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog šalys susitaria, kad už kiekvieną dėl užsakovo (atsakovės) kaltės praleistą statybos darbų apmokėjimo nustatytą termino kalendorinę dieną, rangovas (ieškovė) turi teisę pareikalauti, kad užsakovas (atsakovė) apmokėtų rangovui 144,81 EUR (500 Lt) dydžio delspinigius. Bendra delspinigių suma negali viršyti 10 proc. sutarties 4 straipsnyje numatyto rangovo atlyginimo (10 proc. šiuo atveju sudaro 2 781,05 EUR (9 602,44 Lt)). Remiantis minėta Sutarties Nr. 0036 nuostata, atsakovė, praleidusi prievolės įvykdymo terminą, turi pareigą mokėti ieškovei 500,00 Lt už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Kadangi Sutarties Nr. 0036 12 straipsnio 2 dalyje šalys susitarė, kad bendra delspinigių suma negali viršyti 10 proc. sutarties 4 straipsnyje numatyto rangovo atlyginimo (27 810,58 EUR (96 024,39 Lt)), todėl šiuo atveju iš atsakovės ieškovės naudai pagal Sutartį Nr. 0036 priteistina 2 781,05 EUR (9 602,44 Lt) delspinigių suma. Sutarties Nr. 0049 6.4 punkte įtvirtinta, jog šalys susitaria, kad už kiekvieną dėl užsakovo kaltės praleistą darbų apmokėjimo nustatytą termino kalendorinę dieną, rangovas turi teisę pareikalauti, kad užsakovas apmokėtų rangovui 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtos darbų kainos. Bendra delspinigių suma negali viršyti 10 proc. visos neapmokėtos rangovo (ieškovės) pateiktoje sąskaitoje nurodytos mokėtinos sumos (10 proc. šiuo atveju sudaro 705,29 EUR (2 435,25 Lt)). Remiantis Sutarties Nr. 0049 6.4 punkto nuostatomis, atsakovė, praleidusi prievolės įvykdymo terminą, turi pareigą mokėti ieškovei 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, jog Sutarties Nr. 0049 6.4 punkte šalys susitarė, kad bendra delspinigių suma negali viršyti 10 proc. visos neapmokėtos rangovo (ieškovės) pateiktoje sąskaitoje nurodytos mokėtinos sumos (644,57 EUR (2 225,59 Lt)), todėl šiuo atveju iš atsakovės ieškovės naudai pagal Sutartį 2 priteistina 64,45 EUR (222,56 Lt) delspinigių suma.Atsakovė UAB „Pirklių klubas“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ieškovė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus įvykdė netinkamai ir sutartyse sulygtus darbus atliko nekokybiškai, todėl atsakovė tik dalį darbų priėmė be pastabų, o dalį darbų priėmė su pastabomis dėl jų kokybės ir terminų pažeidimų. 2013 m. liepos 25 d. „Defektinis aktas“, kuriame fotonuotraukomis užfiksuoti defektai ir nurodomi konkretūs darbų trūkumai. Atliktų darbų defektai detaliai nurodomi ir šalių tarpusavio susirašinėjimuose. Byloje esančiame UAB „Pirklių klubas“ 2014 m. sausio 29 d. pranešime išvardijama eilė neatliktų ir/ar netinkamai atliktų darbų, taip pat darbų trūkumai detaliai išvardijami ir UAB „Pirklių klubas“ 2014 m. kovo 7 d. pranešime ir jo prieduose. Atsakovė UAB „Pirklių klubas“ ne kartą tiek žodžiu, tiek raštu ragino ieškovę pašalinti aukščiau minėtus defektus, taip pat, siekdama taikiai išspręsti susidariusią situaciją tarp šalių pranešimais kvietė atvykti ieškovės atstovus į 2014 m. balandžio 18 d. organizuojamą susitikimą. Tačiau ieškovė atsakovės pranešimus laikė „tuščiais atsirašinėjamais“, o į organizuojamą susitikimą sutiko atvykti tik su sąlyga, jei iki minėto susitikimo bus sumokėta suma už atliktus darbus, nepaisant esamųjų trūkumų/defektų. Rangovas, atlikdamas statybos darbus, paprastai veikia kaip profesionalas, todėl įstatymo jam nustatyta didesnė atsakomybė negu užsakovui. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės. Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių, išskyrus smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų padarinių. Be to, rangovas negali apsiriboti normatyvinių statybos dokumentų, sutarties dokumentų bei užsakovo reikalavimais ir jais remdamasis pateisinti statybos darbų ar statinio trūkumus – rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą dėl netinkamų dokumentų, medžiagų, darbų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar saugumui. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad darbai atlikti netinkamai, su akivaizdžiais trūkumais. Byloje esantys šalių tarpusavio susirašinėjimai, taip pat defektinis aktas patvirtina, kad atsakovė geranoriškai suteikė galimybę ieškovei ištaisyti nustatytus darbų trūkumus, tačiau ieškovė iki šiol nustatytų trūkumų nepašalino. Esant minėtai situacijai, t. y. ieškovės atliktų darbų trūkumams, kurių ji iki šiol nepašalino, laikytina, kad atsakovė teisėtai sulaikė prašomą priteisti skolos sumą tol, kol ieškovė nustatytus trūkumus pašalins. Atsakovės įsitikinimu, teisingam šios bylos išsprendimui būtina nustatyti esminę aplinkybę, t. y. ar ieškovė darbus atliko kokybiškai, be trūkumų, nepažeisdama statybos normų reikalavimų ir darbų grafiko. Be nurodytų aplinkybių išsiaiškinimo, atsakovės įsitikinimu, bylai reikšmingi teisės klausimai negalės būti tinkamai išspręsti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės 4 916,46 EUR skolos, 1 506,56 EUR delspinigių, 8,75 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 423,02 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. birželio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 145 EUR žyminio mokesčio, 200,20 EUR už teismo eksperto dalyvavimą teismo posėdžio metu, 1 062,11 EUR pakartotinės teismo ekspertizės išlaidų, 7 137,13 EUR advokatų procesinių dokumentų ruošimo ir atstovavimo išlaidų. Valstybei iš atsakovės priteisė 9,71 EUR, iš ieškovės 4 EUR pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovės UAB „Caverion Lietuva“ atstovas prašė skirti statybos ekspertizę, pateikė teismui eksperto kandidatūrą bei galimus klausimus ekspertui, sutikdama apmokėti ekspertizės išlaidas bei gavusi eksperto S. M. sutikimą, atsakovės UAB „Pirklių klubas“ atstovai pateikė teismui eksperto L. U. kandidatūrą bei jam užduotinų klausimų sąrašą, 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi šalių prašymą tenkino ir byloje buvo paskirta statybos techninės veiklos ekspertizė, pavedus ją atlikti ekspertui L. U.. Atsižvelgus į eksperto L. U. atliktą ekspertizę, šalių pateiktus argumentus, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 28 d. nutartimi paskyrė pakartotinę statybos techninės veiklos ekspertizę, pavedus ją atlikti teismo ekspertui S. M.. Teismas sprendime nurodė, kad vadovaujasi teismo eksperto S. M. pasirašyto 2016 m. gruodžio 7 d. akto Nr. 16-44 išvadomis, nes skiriant pakartotinę ekspertizę teismas 2016 m. spalio 28 d. nutartyje buvo pažymėjęs, kad teismo eksperto L. U. teismo ekspertizės išvados nepakankamai motyvuotos (lakoniškos), taip pat nesant šalių pagrįstų pastabų dėl S. M. ekspertizės akto, esant teismo eksperto S. M. išvadoms dėl iškeltų ginčo klausimų pirmosios teismo ekspertizės metu.Atsižvelgiant į tai, kad darbų trūkumų šalinimas neįvyks, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju aktualus klausimas dėl darbų trūkumų piniginės išraiškos priteisimo. UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ teismo ekspertizės 2016 m. gruodžio 7 d. aktu Nr. 16-44 teismo ekspertas S. M. nustatė, kad atliktų darbų trūkumų šalinimo kaina, skaičiuojant vidutinėmis rinkos kainomis yra 945 EUR + PVM, kuris sudaro 21 % PVM-198,45 EUR, t. y. iš viso 1 143, 45 EUR. Atsižvelgęs į šią nurodytą trūkumų šalinimo kainą, teismas sprendė, kad ieškovės nurodyta 6 059,91 EUR (10 923,66 Lt) skola mažintina 1 143,45 EUR sumai, skirtai šalinti atliktų darbų trūkumus.Teismas nesutiko su ieškovės motyvais, kad atsakovė neturėjo teisės sulaikyti mokėjimus pagal Sutartį Nr. 0036, nes tokia atsakovės teisė yra numatyta šios Sutarties 10 straipsnio 1.5. punkte. Tačiau pažymėjo, kad atsakovė pagal Sutartį Nr. 0036 sulaikė sumokėti žymiai didesnę sumą – 5 415,34 EUR, iš kurios tik 865,15 EUR pagrįsta ir skirta darbų trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad pagal Sutartį Nr. 0049 yra nesumokėta 644,58 EUR suma, iš kurios tik 278,30 EUR pagrįsta ir skirta darbų trūkumams pašalinti: t. y. nepakoreguotas šilumos siurblio valdymo algoritmas (30 EUR+PVM) bei neatliktas BMS vartotojų apmokymas (200 EUR+PVM). Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad atliktų darbų trūkumai galėjo atsirasti dėl trečiųjų asmenų, o ne dėl ieškovės kaltės, ką ir teigė baigiamojoje kalboje, nes darbai buvo garantiniai, taip, pagal Sutarties Nr. 0036 14 straipsnio 2.1, 2.2. papunkčius ieškovė suteikė 5 metų garantiją statybos ir montavimo darbams ir 1 metams garantiją įrangai, Pagal Sutartį Nr. 0049 dėl BMS programavimo darbų 7.1. punktą analogiškai – penkeriems ir vieneriems metams. Taigi, preziumuojama, kad dėl garantinio laikotarpio atsiradę atliktų darbų trūkumai yra dėl ieškovės kaltės (rangovo), o ieškovė nepaneigė leistinais įrodymais šios prezumpcijos, t. y., kad garantinio laikotarpiu atsiradę darbų trūkumai yra dėl trečiųjų asmenų kaltės. Teismas padarė išvadą, kad netesybos neturi sutapti su minimaliais nuostoliais, tačiau šalių sutarčių sąlyga dėl delspinigių dydžio neatitinka sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimų, nes delspinigiai yra per dideli, sudaro apie 36 proc. metinių palūkanų, atsakovė didžiąją dalį skolos sumokėjo, teismas atsižvelgė ir į tai, kad priteistina skolos suma sudaro 4 916,46 EUR, todėl 3 013,11 EUR (10 403,65 Lt) delspinigių sumą sumažino 50 proc., t. y. iki 1 506,56 EUR, kas ir priteisė iš atsakovės.Skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, teismas nustatė, kad ieškovės advokatų išlaidos sudaro 14 274,26 EUR (12 274,73 EUR +1 999, 53 EUR), kas viršija priteistą skolos su delspinigiais sumą 2,5 karto, yra nepagrįstai didelės, todėl mažintinos 50 proc. ir priteistina bendrai 7 137,13 EUR advokatų išlaidų ieškovės naudai, kurių dydis neviršija nustatytų rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė UAB ,,Pirklių klubas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas visiškai niekaip nemotyvavo, kodėl būtent eksperto S. M. išvados ir jo pateikti skaičiavimai yra teisingesni, nei eksperto L. U.. Teismas privalėjo pašalinti prieštaravimus tarp skirtingų ekspertizės išvadų, tačiau to nepadarė. Ekspertas S. M., skaičiuodamas trūkumų šalinimo išlaidas, remiasi ekspertiniu metodu arba savo nuomone, tačiau nėra paaiškinta, kas tai per metodas, kaip atlikti skaičiavimai. Akivaizdu, kad tai daugiau subjektyvūs skaičiavimai. Tuo tarpu, ekspertas L. U. rėmėsi UAB ,,Sistela“ skaičiavimo sistemos duomenimis. Tai yra oficialiai patvirtinta ir pripažinta, bei plačiai naudojama skaičiavimo sistema naudojama statybos rangos srityje. Ekspertų išvados skiriasi ne tik dėl trūkumų taisymo apskaičiavimo, tačiau ir dėl pačių trūkumų pobūdžio. Pavyzdžiui, abu ekspertai konstatavo, jog objekte neužsandarintos angos sienose, per kurias pervesti ortakiai, tačiau ekspertas L. U. tai laikė ieškovės atliktų darbų trūkumu, o ekspertas S. M. nurodė, kad tokie darbai priskirtini bendrastatybiniams, kurių ieškovė pagal sutartį neturėjo atlikti. Taip pat nepasisakė, kodėl S. M. išvados teisingesnės dėl ortakių sumontavimo korektiškumo. Byla išspręsta neįvertinus visų įrodymų, nenurodžius dėl ko atmetami kai kurie įrodymai. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl 1 506,56 EUR delspinigių priteisimo, netinkamai taikė materialinės teisės normas, visiškai ignoravo kreditoriaus – ieškovės kaltę. Pirmosios instancijos teismas sumažinęs reikalaujamą ieškinio sumą trūkumų šalinimo verte iš esmės pripažino, kad ieškovė darbus atliko su trūkumais. Tačiau spręsdamas dėl netesybų, teismas tokią išvadą ignoruoja. Sukuriama situacija, jog atsakovė turi dengti ieškovės minimalius nuostolius už laikotarpį, kada pati ieškovė netinkamai vykdė įsipareigojimus. Teismo išvada, kad pagal Sutartį Nr. 0049 atsakovė neturėjo teisės sulaikyti mokėjimų yra nepagrįsta, nes abi sutartys glaudžiai susijusios, be to prievolės vykdymo stabdymas reglamentuojamas ir imperatyvių įstatymo normų. Teismas nurodo, kad ieškinys patenkintas 70,79 proc., tačiau prašomų priteisti advokatų atstovavimo išlaidų šia procentine verte nedalino, jas mažino nuo 100 poc. prašomos sumos. t. y. nuo 14 274.26 EUR. Toks skaičiavimas neteisingas, kadangi, jei teismas tenkino 70,79 proc. ieškinio, tai atitinkamai ir advokato išlaidų pagrįstumą turėjo spręsti vertindamas jų dydį nuo 70,79 proc., t.y. ne nuo 14 274,26 EUR sumos, bet nuo 10 106,18 EUR sumos. Be to, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatitinka rekomendacinių dydžių, nepagrįstai įtraukiamos konsultacijos su statybos inžinieriais. Ieškovė UAB ,,Caverion Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliantės skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Sprendime teismas argumentuotai atsakė į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, be to, visa bylos medžiaga ir sprendimo motyvuojamoji dalis leidžia suprasti, kokiais faktiniais ir teisiniais argumentais teismas vadovavosi, dėl to nėra teisinio pagrindo teismo sprendimo vertinti kaip nemotyvuoto, juo labiau jį dėl to naikinti. Pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodo, dėl ko vadovavosi eksperto S. M. išvadomis, o ne eksperto L. U.. Kadangi pastarojo išvados buvo lakoniškos ir nepakankamai motyvuotos, neišsamios bei nepagrįstos. Taip pat teismas nurodė, kad nebuvo jokių pagrįstų šalių pastabų dėl S. M. ekspertizės akto. L. U. ekspertizės aktas neatitiko turinio ir formos reikalavimų, išvados neišplaukė iš tyrimo eigos. L. U. ekspertizės akte neatlieka sutarčių, projekto ir teisės aktų analizės. Ekspertas neištyrė visos perduotos dokumentacijos, nes nurodo, kad kai kurių dokumentų nėra, nors jie byloje yra. Teismo ekspertas L. U. ir jo asistentai A. R. bei S. Š. yra susiję su UAB ,,Pirklių klubas“ verslo santykiais ir yra suinteresuoti bylos baigtimi, dėl to ekspertas turėjo būti nušalintas. Atsakovė yra pasirašiusi ekspertinio tyrimo paslaugų tiekimo sutartį su UAB ,,Novacija“, kurios steigėju buvo L. U., o akcininku yra eksperto L. U. asistentas S. Š.. Atsakovė defektų šalinimui buvo pasitelkusi kitą subrangovą UAB ,,Statinių priežiūra“, kurios pagrindiniu konsultantu buvo UAB ,,Geras oras“, kurios vadovas yra kitas eksperto L. U. asistentas A. R.. Jis nuolat dalyvavo defektų nustatymo pasitarimuose ir teikdavo savo išvadas dėl ieškovės atliktų darbų. Atmetus L. U. ekspertizės aktą kaip įrodymą teismas apskritai neturėjo pareigos dar atskirai pasisakyti dėl kiekvienos jo išvados ir šalinti kokius nors ekspertizių prieštaravimus. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad S. M. išvados yra neteisingos ar nepagrįstos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, darydamas išvadas dėl darbų trūkumų, vadovavosi S. M. ekspertizės aktu. L. U. ekspertizės išvados prieštarauja byloje esančiai įrodymų visumai. Atmetus L. U. ekspertizės aktą kaip įrodymą, nėra pagrindo vadovautis ir jo nurodytomis trūkumų šalinimo kainomis, ypač kai į kainą įtraukti trūkumai, kurie net nebuvo nustatyti. Ne visų trūkumų šalinimo kainos pagrįstos UAB ,,Sistela“ skaičiavimo sistema (BMS mokymų ir tariamai trūkstamų dokumentų parengimo kaina, kurios ir sudaro didžiąją eksperto L. U. nurodytos trūkumų šalinimo kainos dalį, visiškai neaišku kaip apskaičiuota), lokalinėje sąmatoje nurodytos kainos neatitinka rinkos vertės. Ekspertas S. M. nurodydamas trūkumų šalinimo kainas nurodo, kad vadovavosi rekomendaciniais dydžiais, kuriuos įregistravusi ta pati UAB ,,Sistela“. Eksperto išvados panašios į specialisto D. V. nurodomas kainas. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė neturėjo teisės sulaikyti didesnės sumos nei reikalinga trūkumams pašalinti ir nuo nepagrįstai sulaikytos sumos priteisė delspinigius. Ieškovės nuomone šiuo atveju atsakovė apskritai neturėjo teisės sulaikyti mokėjimų, kadangi trūkumai mažareikšmiai. Atsakovės cituojama teismų praktika nesutampa su šios bylos ratio decidendi. Atsakovė darbus priėmusi, jais naudojasi, todėl turi už juos atsiskaityti. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų šalinusi trūkumus, būtų pareiškusi reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Teismas skirstydamas bylinėjimosi išlaidas nusprendė, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos mažintinos ne iki 70,79 proc., bet iki 50 proc. Kitaip tariant, į šį sumažinimą teismas jau įtraukė ir sumažinimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalį. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad teismas turėjo vadovautis rekomendaciniais dydžiais galiojusiais 2014-2015 metais, nes civilinis procesas vyksta pagal normas, galiojančias bylos nagrinėjimo metu arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančias teisės normas. Byla yra sudėtinga, didelės apimties bei ilgai trunkanti, todėl ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas dar labiau sumažinti būtų nesąžininga, neprotinga ir neteisinga. Teismas sprendime net nenurodė, kad priteisia išlaidas už UAB ,,Fasadukas“ suteiktas konsultacijas, tačiau kita vertus, tokios išlaidos patenka į kitas pagrįstas ir būtinas išlaidas pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą.

Ieškovė UAB ,,Caverion Lietuva“ apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartį civilinėje byloje 2A-505-516/2017, kuria teismas atsižvelgdamas į eksperto L. U. ryšius su atsakove ir jo šališkumą paskyrė pakartotinę ekspertizę. Taip pat pateikė 2017 m. gruodžio 5 d. Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos sprendimo kopiją, kuriame matyti, kad ekspertui L. U. buvo skirtas viešas įspėjimas, kadangi teismo ekspertas L. U. nenusišalindamas nuo jam pavestų teismo ekspertizių (Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-56-198/2016 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-197-545/2016), pažeidė Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 13 straipsnio 1 dalį, etikos kodekso nepriklausomumo ir nešališkumo principus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad šalys sudarė dvi rangos sutartis: 2013 m. vasario 28 d. Sutartį Nr. 0036 dėl AHU-6 vėdinimo sistemos įrengimo darbų verslo centre „Pirklių klubas“, esančiame (duomenys neskelbtini), už 79 359 Lt+ PVM, ir 2013 m. balandžio 9 d. Sutartį Nr. Nr. 0049 dėl BMS programavimo darbų už 20 766 Lt+4 360,86 Lt PVM, viso 25 128,86 Lt (su PVM). Bylos duomenimis, ieškovė darbus atliko ir pagal Sutartį Nr. 0036 išrašė dvi PVM sąskaitas faktūras: 2013 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitą faktūrą VBS Nr. 130215, 2013 m. rugsėjo 2 d. PVM sąskaitą faktūrą VBS Nr. 130374, atsakovė sąskaitas apmokėjo dalinai ir liko skolinga 5 415,34 EUR (18 698,07 Lt). Pagal Sutartį Nr. 0049 atsakovė nėra apmokėjusi 2013 m. birželio 27 d. PVM sąskaitos faktūros VBS Nr. 130265 ir liko skolinga 644,58 EUR (2 225,59 Lt). Tokiu būdu, ieškovės teigimu, bendra skola sudaro 6 059,92 EUR. Ginčo dėl šios sumos nėra, nes ji pagrindžiama byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Pagal Sutarties Nr. 0036 5 straipsnio 2 dalį sąskaitos turėjo būti apmokėtos per 15 dienų nuo jų priėmimo, o pagal Sutarties Nr. 0049 3.2 punktą nuo akto pasirašymo ir sąskaitos faktūros pateikimo. Sąskaitos ir darbų perdavimo-priėmimo aktai atsakovės yra pasirašyti, tačiau atsakovė už atliktus darbus ieškovei pilnai neapmokėjo.

Dėl papildomų įrodymų prijungimo.

Apeliacinės instancijos teisme 2018 m. vasario 19 d. gautas ieškovės UAB ,,Caverion Lietuva“ prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo. Ieškovė teismui pateikė Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje 2A-505-516/2017 ir Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo kopijas.CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Nagrinėjamu atveju skundžiamas sprendimas buvo priimtas 2017 m. vasario 20 d., apeliacinis skundas pateiktas 2017 m. kovo 21 d., prašoma prijungti prie bylos medžiagos Lietuvos apeliacinio teismo nutartis priimta 2017 m. rugsėjo 5 d., o Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos sprendimas priimtas 2017 m. gruodžio 5 d. t. y. po skundžiamo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 5 d nutartis ir Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos sprendimas priimtas 2017 m. gruodžio 5 d. buvo priimti po skundžiamo sprendimo priėmimo ir ieškovė jų objektyviai negalėjo pateikti anksčiau, teisėjų kolegija sprendžia, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartis ir Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimas prijungtini prie bylos medžiagos. Kadangi nagrinėjama byla yra elektroninė, atsakovė yra Lietuvos elektroninių paslaugų portalo (EPP) vartotoja, teigtina, kad ji turėjo galimybę susipažinti su papildomai pateiktais įrodymais bei pateikti savo nuomonę dėl papildomai pateiktų įrodymų.

Dėl apeliacinio skundo argumentų.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, byla yra visapusiškai neišnagrinėta. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas neva objektyviai nemotyvavo, kodėl remiasi būtent vieno eksperto išvadomis, o ne kito. Apeliantės teigimu, teismas privalėjo pašalinti visus prieštaravimus tarp atliktų ekspertizių. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad byloje buvo atliktos dvi statybos ekspertizės. Pirmąją ekspertizę atliko atsakovės siūlytas ekspertas L. U., kuris teismui pateikė 2016 m. balandžio 14 d. ekspertizės aktą. Teismo nutartimi buvo skirta pakartotinė ekspertizė, pavedus ją atlikti teismo ekspertui S. M., kuris buvo pasiūlytas ieškovės. Minėtas ekspertas teismui pateikė 2016 m. gruodžio 7 d. ekspertizės aktą Nr. 16-44. Eksperto išvada – tai įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmens, turinčio specialių mokslo, technikos, amato ar kitų sričių žinių, raštu išdėstyta nuomonė, gauta atlikus tam tikrus tyrimus siekiant atsakyti į teismo pateiktus klausimus (CPK 216 straipsnis). Ekspertizė yra įrodymų šaltinis. Kaip yra nurodyta kasacinio teismo praktikoje, konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti įvertinti kritiškai, t. y. atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė, kaip įrodymas, neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010). Taigi ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles.Jei byloje yra du (ar daugiau) ekspertizės aktai ir juose pateikiamos skirtingos išvados, teismas privalo tikrinti, kuri iš išvadų atitinka išsamumo, patikimumo ir tikslumo kriterijus, bei atmesti tą, kuri vertintina kritiškai dėl prieštaravimo byloje esantiems kitiems įrodymams, bylos faktinėms aplinkybėms ir kt. Teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vadovavosi pakartotinės ekspertizės išvadomis. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nurodė, kodėl nesivadovauja L. U. 2016 m. balandžio 14 d. ekspertizės aktu. Teismas motyvuojamoje dalyje nurodo, kad L. U. teismo ekspertizės išvados nepakankamai motyvuotos (lakoniškos), trūksta teisinio išvadų pagrindimo, kai kurios išvados nepagrįstos – teismo eksperto išvados dalis dėl vartotojų apmokymo kainos (1 936 EUR), darbo sąnaudų dėl BMS instrukcijų paruošimo (1 800 EUR), kas sudaro 3 736 EUR, palyginus su teismo eksperto nustatyta darbų trūkumų pašalinimo kaina (1 273 EUR), yra neproporcingai didelė, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Caverion Lietuva“ ir neneigė prisiimtos pareigos apmokyti UAB „Pirklių klubas“ darbuotojus neatlygintinai, tačiau atsakovė tokiais apmokymais nesusidomėjo; be to, turi būti svarstytinas klausimas dėl BMS instrukcijų paruošimo kainos pagrįstumo, nes iš esmės tokios instrukcijos, bylos duomenimis, yra, tačiau galimai su trūkumais, todėl pirmosios instancijos teismui buvo nesuprantama, kodėl ekspertizės akte nurodoma naujos instrukcijos parengimo, o ne trūkumų (jei tokių yra) pašalinimo kaina. Teismas taip pat nurodė, kad nėra objektyvaus pagrindo abejoti UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ teismo ekspertizės 2016 m. gruodžio 7 d. akto Nr. 16-44 išvadomis, todėl nesant šalių pagrįstų pastabų dėl paminėto ekspertizės akto, esant teismo eksperto S. M. išvadoms dėl iškeltų ginčo klausimų pirmosios teismo ekspertizės metu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria teismo nurodytoms aplinkybėms. Tai, jog L. U. 2016 m. balandžio 14 d. ekspertizės aktas yra nemotyvuotas, tinkamai nepagrįstas patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – specialisto D. V. išvados dėl teismo eksperto L. U. ekspertizės akto, dokumentų, kuriuos kaip trūkumą nurodo, ekspertas L. U., buvimas byloje (kabelių dokumentacija lauke, minėtos BNS instrukcijos ir kt.). Be to, sutiktina su ieškovės abejonėmis dėl paties eksperto L. U. nešališkumo. Tai, kad ekspertas L. U. yra susijęs su atsakove UAB ,,Pirklių klubas“ patvirtina ir papildomai ieškovės pateikti dokumentai – Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje 2A-505-516/2017, kuria teismas atsižvelgdamas į eksperto L. U. ryšius su atsakove ir jo šališkumą paskyrė pakartotinę ekspertizę. Taip pat tai patvirtina ir 2017 m. gruodžio 5 d. Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos sprendimas, iš kurio matyti, kad ekspertui L. U. buvo skirtas viešas įspėjimas, kadangi teismo ekspertas L. U. nenusišalindamas nuo jam pavestų teismo ekspertizių (tiek Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-56-198/2016, tiek ir Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-197-545/2016), pažeidė Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 13 straipsnio 1 dalį, etikos kodekso nepriklausomumo ir nešališkumo principus. Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, minėtas sprendimas administraciniam teismui skundžiamas nebuvo. Apeliaciniame skunde atsakovė nenurodo jokių aplinkybių, kurios paneigtų, jog ekspertas L. U. būtų nesusijęs su atsakove. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo dėl eksperto nušalinimo, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo atsakovės nurodyto eksperto išvada. Kadangi atsakovė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodo jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, kad S. M. pateiktas 2016 m. gruodžio 7 d. ekspertizės aktas Nr. 16-44 turi turinio ar formos trūkumų, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi minėta eksperto išvadomis, konstatuodamas statybos defektus. Apeliantė taip pat nurodo, kad eksperto atlikti defektų ištaisymo įkainiai apskaičiuoti neaiškiu metodu. Iš byloje esančio 2016 m. gruodžio 7 d. ekspertizės akto Nr. 16-44 matyti, kad ekspertas kainą nustatė ekspertinio vertinimo būdu. Priešingai nei teigia apeliantė, toliau ekspertas S. M. akte paaiškina, kad nustatant kainą atsižvelgiama į panašių darbų, nustatytų statybos resursų skaičiuojamų kainų nustatymo rekomendacijose, kainas, tesimo eksperto specialiąsias žinias ir profesinę patirtį. Kadangi teisės aktai nenustato tiesiogiai kokiu būdu turi būti apskaičiuojami defektų trūkumų įkainiai bei to, jog UAB ,,Sistela“ skaičiavimo sistema yra vienintelė, oficialiai patvirtinta skaičiavimo sistema, nėra pagrindo teigti, kad 2016 m. gruodžio 7 d. akte Nr. 16-44 nurodyti įkainiai yra nepagrįsti. Be to, apeliantė nepateikė kitų įrodymų, apart teismo eksperto L. U. atliktų skaičiavimų, kurie prieštarautų eksperto S. M. ekspertizės akte nurodytiems skaičiavimams. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas statybos defektų taisymo kainą, pagrįstai rėmėsi teismo eksperto S. M. parengtu ekspertizės aktu.Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas ieškovei priteisė 1 506,56 EUR delspinigių. Apelianto teigimu, tokiu būdu teismas sukūrė situaciją, kada atsakovė turi dengti ieškovės minimalius nuostolius už laikotarpį, kada pati ieškovė netinkamai vykdė įsipareigojimus. Apelianto teigimu, ieškovė neturėjo teisės skaičiuoti delspinigių, kadangi pati nevykdė savo įsipareigojimų. Šiuo atveju sutiktina su apelianto teiginiu, kad ieškovės atlikti darbai turėjo defektų, tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog apeliantė sulaikė nepagrįsto dydžio mokėjimą, t. y. atsakovė sulaikė sumokėti 5 415,34 EUR sumą, iš kurios tik 865,15 EUR pagrįsta ir skirta darbų trūkumams pašalinti, taigi atsakovė nepagrįstai nesumokėjo 4 550,19 EUR. CK 6.46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. CK 6.58 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą; jeigu sutartinę prievolę viena jos šalis įvykdė nevisiškai, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą tiek, kiek prievolės neįvykdė kita šalis (CK 6.58 straipsnio 3 dalis). CK 6.207 straipsnyje nustatyta: jeigu šalys turi įvykdyti sutartį tuo pačiu metu, tai bet kuri iš jų turi teisę sustabdyti sutarties vykdymą tol, kol kita šalis nepradės jos vykdyti (1 dalis); kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių (CK 6.207 2 dalis); šalys CK 6.207 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta teise privalo naudotis protingai ir sąžiningai (CK 6.207 3 dalis).Apibendrinus šių teisės normų nuostatas, darytina išvada, kad tais atvejais, kai viena iš sutarties šalių neįvykdo (netinkamai įvykdo) savo sutartinės prievolės, kitos šalies prievolės vykdymo sustabdymo, kaip savigynos formos, teisėto panaudojimo sąlygos yra tokios: 1) sutarties šalių prievolės turi būti priešpriešinės; 2) prievolės turi būti vykdomos vienu metu arba viena po kitos; 3) prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) bet kuri šalis, kai prievolės vykdomos vienu metu, arba pirmiau prievolę turinti įvykdyti šalis, kai prievolės vykdomos viena po kitos; 4) dėl prievolės neįvykdymo nėra kitos šalies kaltės, taip pat nėra kitų nuo prievolės neįvykdžiusios šalies nepriklausančių aplinkybių; 5) prievolės neįvykdžiusi šalis nepateikė adekvataus savo prievolės įvykdymo užtikrinimo; 6) prievolės vykdymo sustabdymas, kaip savigynos forma, panaudotas protingai ir sąžiningai, neperžengiant savigynos ribų.Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad pagal Sutartį Nr. 0036 atsakovė sulaikė sumokėti 5 415,34 EUR, iš kurios tik 865,15 EUR pagrįsta ir skirta darbų trūkumams pašalinti, t. y. atsakovė nepagrįstai nesumokėjo 4 550,19 EUR, o pagal sutartį Nr. 0049 atsakovė sulaikė sumokėti 644,58 EUR, iš kurios tik 278,30 EUR pagrįsta ir skirta darbų trūkumams pašalinti, t. y. atsakovė nepagrįstai nesumokėjo 366,28 EUR. Taigi atsakovė sulaikė daugiau nei keturis kartus didesnę sumą nei nustatytų trūkumų vertė, kas prieštarauja CK 6.58 straipsnio 3 dalies nuostatai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog atsakovė nėra atleista nuo visų delspinigių mokėjimo. Taip pat laikytina, kad atsakovės prievolės vykdymo sustabdymas nepagrįsto dydžio sumoje yra neprotingas ir nesąžiningas, nes atsakovė vis dėlto pasirašė darbų priėmimo aktus, tačiau neaišku kuo remiantis nustatė stabdytinos sumos dydį, nepateikė į bylą jokių duomenų, kuriais pagrįstų, jog defektų šalinimo vertė yra būtent tokio dydžio, kokią sumą apeliantė atsisakė sumokėti ieškovei (ypač, kai bylos nagrinėjimo metu, defektai jau buvo pašalinti). Sutiktina su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog vien tai, kad Sutartyje Nr. 0036 šalys nesusitarė dėl vykdymo sustabdymo, vertintina kaip kad atsakovė neturėjo teisės stabdyti savo įsipareigojimų įvykdymą, kadangi tokią teisę numato minėtos CK normos. Nesutiktina su apeliantės teiginiu, jog teismas neatsižvelgė į ieškovės kaltę, kadangi pirmosios instancijos teismas priteisdamas delspinigius įvertino šalių elgesį, nustatytų netesybų dydį, pačios priteistinos skolos dydį ir nustatė, kad delspinigiai mažintini 50 proc., t. y. vietoje 3 013,11 EUR (10 403,65 Lt) priteisė ieškovei 1 506,56 EUR. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ne visas mokėjimas buvo pagrįstai sulaikytas, delspinigių dydį turėjo skaičiuoti nuo nepagrįstai sulaikytos sumos, t. y. atskaičius pagrįstai sulaikytas sumas. Tačiau, atsižvelgiant į Sutarties Nr. 0049 6.4 punkte numatytą delspinigių sumos ribojimą ir nustatytas aplinkybes dėl pagrįstos sulaikytos dalies teigtina, kad delspinigių sumos riba turėtų būti laikoma 10 proc. likusios sumos, t. y. 366,28 EUR (644,58 EUR-278,30 EUR)), kas sudaro maksimalią 36,63 EUR ribą, kuri šiuo atveju taip pat buvo viršyta. Nors pirmosios instancijos teismas šį skaičiavimą atliko netiksliai, tačiau sumažindamas delspinigius 50 proc. iš esmės priteisė mažesnius delspinigius nei numatyta Sutartyje Nr. 0049, t. y. vietoje 36,63 EUR, realiai priteista 32,225 EUR. Kadangi pagal Sutartį Nr. 0036 delspinigių mokėjimas nebuvo siejamas su nesumokėtos sumos dydžiu, maksimali delspinigių riba nesikeičia. Šalys sutartimis buvo sulygusios dėl 60 mėnesių garantinio laikotarpio, per kurį paaiškėjus trūkumams, ieškovė įsipareigojo trūkumus pašalinti nemokamai. Taigi šiuo atveju apeliantė vadovavosi ne sutartyse sulygta tvarka dėl atsiradusių defektų šalinimo, bet naudojosi sustabdymo teise, kuri kaip nustatyta, buvo aiškiai neproporcinga. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino, jog atsakovės veiksmai sustabdant visą mokėjimą ieškovei iki ši pašalins statybos darbų trūkumus neatitiko įstatymo ir šalių sudarytų sutarčių reikalavimų ir priteisė delspinigius už nepagrįstai sulaikytas sumas.Apeliantė, be kitų apeliacinio skundo argumentų, nurodo ir tai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, t. y. priteisė ieškovei nepagrįstai dideles advokato teisinės pagalbos išlaidas.Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tenkino 70,79 procentus ieškovės reikalavimų. Taigi, sutiktina su apeliantės argumentu, jog pirmiausia teismas turėjo vadovautis CPK 93 straipsnio 2 dalimi ir nustatinėti, kokią sumą sudaro 70,79 proc. ieškovės nurodomos 14 274,26 EUR bylinėjimosi išlaidų sumos. Tik atlikęs šį aritmetinį veiksmą pirmosios instancijos teismas galėjo spręsti, ar paskaičiuota bylinėjimosi išlaidų suma (šiuo atveju 10 104,75 EUR) nėra nepagrįstai didelė, t. y. ar priteistina suma neviršija rekomendacijų. Kitas skundo argumentas, susijęs su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, yra tai, kad apeliantės nuomone, teismas, vertindamas bylinėjimosi išlaidų dydį, privalėjo remtis rekomendacijų redakcijomis, kurios galiojo 2014-2015 metais. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas sutinka, tačiau nagrinėjamu atveju nėra aišku kokia redakcija vadovavosi pirmosios instancijos teismas, nes sprendime tiesiog nurodoma, kad remiamasi rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos advokatų Tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos). Minėtos Rekomendacijos buvo pakeistos Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77. Taigi, kadangi dalis procesinių dokumentų (teisinių paslaugų) buvo teikiamos iki buvo pakeistos, t. y. iki Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 priėmimo, atitinkamai daliai paslaugų taikytina pastaroji Rekomendacijų redakcija. Pagal minėtos senosios redakcijos Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (MMA). Kadangi šios paslaugos buvo teiktos 2014 m., todėl apskaičiuojant priteistinas sumas imamas 1 MMA, kuris iki 2014 m. spalio 1 d. siekė 1 000 Lt (289,62 EUR), o nuo 2014 m. spalio 1 d. 1 035 Lt (299,75 EUR). Vėliau teiktų paslaugų, t. y. nuo 2015 metų, rekomendaciniai dydžiai skaičiuojami pagal naują Rekomendacijų redakciją. Pagal šių Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Iš bylos duomenų matyti, kad 2014 metais ieškovė teismui teikė ieškinį, prašymą dėl ekspertizės atlikimo, atsiliepimą dėl ekspertizės skyrimo, vyko du parengiamieji teismo posėdžiai. 2015 metais byloje jokie veiksmai atlikti nebuvo, o nuo 2016 metų, ieškovė reiškė įvairius prašymus, teikė papildomus įrodymus, paaiškinimus, vyko keli teismo posėdžiai. Įvertinus atliktų veiksmų pobūdį, parengtų dokumentų turinį bei kiekį, nurodytas laiko sąnaudas jiems parengti, darytina išvada, kad 10 104,75 EUR bylinėjimosi išlaidų dydis viršija rekomenduojamus dydžius, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir atlikęs kitokį aritmetinį skaičiavimą, tačiau ieškovei iš atsakovės priteisė advokato teisinės pagalbos išlaidų dydį, t. y. 7 137,13 EUR dydį, kuris, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neviršija minėtų Rekomendacijų dydžių. Taigi, iš esmės pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei 70,79 proc. Advokato teisinės pagalbos išlaidų ir jas sumažino, tačiau mažiau nei nurodytais 50 proc. Be to, apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismas prie išlaidų priskyrė ir išlaidas susijusias su statybos ekspertų konsultacijomis, tačiau priteistų išlaidų dydis suponuoja priešingą išvadą, nes minėtų konsultacijų suma neįeina į skaičiavimą. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidas skirstantis teismas nėra įpareigotas konkrečių dydžių, šis klausimas kiekvienoje byloje sprendžiamas atskirai, t. y. atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, tačiau pažeidimas nesudaro pagrindo keisti teismo sprendimo dalies, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, kadangi bylinėjimosi išlaidų paskirstymas neviršija rekomendacinių dydžių, atitinka teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo reikalavimus (CPK 3 str. 1 d., CK 1.5 str.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, sprendimas yra motyvuotas, paremtas visapusišku byloje esančių įrodymų tyrimu, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovė UAB ,,Caverion Lietuva“ turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė UAB ,,Caverion Lietuva“ teismui pateikė sąskaitą už teisines paslaugas bei jos apmokėjimą patvirtinantį bankinį pavedimą. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovės išlaidas sudarė 2 000 EUR už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengto atsiliepimo turinį, Rekomendacijose (jų redakcija, galiojusi atsiliepimo pateikimo metu, t. y. 2017 m. balandžio mėn.) nurodytą atsiliepimui į apeliacinį skundą taikomą koeficientą 1,3 (8.11 punktas) bei Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinė bruto darbo užmokestį (822,8 EUR), sprendžia, kad ieškovei UAB ,,Caverion Lietuva“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistina sumažinta, vadovaujantis Rekomendacijomis, t. y. 1 069,64 EUR bylinėjimosi išlaidų suma (822,8 EUR x1,3).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Pirklių klubas“, j. a. k. 126389524, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Caverion Lietuva“, j. a. k. 211495540, 1 069,64 EUR (vieną tūkstantį šešiasdešimt devynis eurus ir 64 euro ct.) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Jūra Marija StrumskienėVilija MikuckienėVaclovas Paulikas