- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-16
- Bylos Nr.
- eAN2-157-606/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00285-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Pažeidėjas
- M. Š.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi M. Š. administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko G. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 29 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 29 d. nutarimu M. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 850 Eur dydžio bauda bei jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių už tai, kad 2025 m. balandžio 11 d. 10.25 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam pirmo tikrinimo metu nustatytas 0,55 promilių neblaivumas, ir tokiais savo veiksmais M. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 29 d. nutartimi pakeista Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 29 d. nutarimo dalis dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino nustatymo – pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpintas paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas iki trijų mėnesių, paliekant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Taip pat ištaisyta Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 29 d. nutarimo dalyje „Pažeidimo esmė“ padaryta klaida, nurodant, jog „vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,44 promilių neblaivumas“. Kita nutarimo dalis palikta nepakeista.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas G. K. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 29 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 29 d. nutarimą, paliekant skundžiama nutartimi ištaisytą administracinio nusižengimo protokole „Pažeidimo esmė“ padarytą klaidą.
3.1. Apeliaciniame skunde, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, aptariamos ANK 22 straipsnio, 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir teigiama, kad asmeniniai pažeidėjo ir jo šeimos narių poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose, eliminuoti neblaivius vairuotojus. Pažymima ir tai, kad nuvežti sūnų į reikiamas institucijas ar užsiėmimus, M. Š. gali ir pasinaudodamas viešuoju transportu, o jei tokia priemonė yra itin nepatogi, gali pasinaudoti pavežėjų paslaugomis.
3.2. Apelianto teigimu, apylinkės teismas neatsižvelgė ir neįvertino to, kad M. Š. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, keliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, kai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam pirmu pūtimu buvo nustatytas 0,55 (± 0,017) promilės neblaivumo laipsnis, antrojo patikrinimo metu – 0,44 (± 0,017) promilės neblaivumo laipsnis, ir tai akivaizdžiai viršijo ribą, nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones. Taigi tik dėl atsitiktinumo buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško M. Š. elgesio pasekmių. Apelianto tvirtinimu, M. Š. nurodytos aplinkybės, kad alkoholį vartojo iš vakaro, o kitą dieną prieš nuspręsdamas vairuoti automobilį nesijautė neblaivus, be to, pasitikrino alkoholio kiekį savo turimu alkotesteriu, kuris rodė leistiną alkoholio kiekį, nemažina asmens padaryto pažeidimo pavojingumo ir rodo, jog M. Š. subjektyviai vertino savo būseną. M. Š. paskirtų poveikio priemonių švelninimui neturi įtakos ir teiginiai, jog vairuodamas jis nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, kadangi jis buvo nubaustas už kitokio pobūdžio nusižengimą.
3.3. Apelianto nuomone, situacijos vertinimo negali keisti ir tai, jog M. Š. ankščiau nebuvo baustas už transporto priemonės vairavimą išgėrus, jo pripažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi dėl padaryto pažeidimo. Institucija į šias aplinkybes atsižvelgė M. Š. nustatydama minimalius administracinio poveikio priemonių terminus. Šiame kontekste pažymi ir tai, jog visgi M. Š. nėra itin drausmingas vairuotojas. Iš Administracinių nusižengimo registro duomenų matyti, kad pastarasis penkerių metų laikotarpiu administracine tvarka baustas net 26 kartus. Visi pažeidimai padaryti nesilaikant Kelių eismo taisyklių, t. y. vairuotojų naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimai, nustatyto greičio viršijimas, naudojimąsi mobilaus ryšio telefonu vairuojant transporto priemonę, ir kiti Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Taigi M. Š. praeityje padaryti administraciniai nusižengimai patvirtina, kad jam taikomos administracinės nuobaudos nėra veiksmingos ir nėra pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, kadangi jis sistemingai pažeidžia Kelių eismo taisykles, tokiu būdu parodydamas cinišką požiūrį į visuotinai pripažintas elgesio normas, visuomenės saugumo sampratos ignoravimą, asmeninio intereso priešpastatymą viešajam. Atsižvelgdamas į pateiktus duomenis, apeliantas nesutinka su teismo nutartyje pateiktais argumentai, kad M. Š. nėra piktybinis pažeidėjas, o pastarasis pažeidimas buvo labiau atsitiktinio pobūdžio.
3.4. Todėl, apelianto vertinimu, M. Š. Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2025 m. balandžio 29 d. nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonės buvo individualizuotos tinkamai, jos nėra per griežtos, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų. M. Š. teismo pritaikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sutrumpintas iki 3 mėnesių nepagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad M. Š. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą nepagrįstai, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sumažintas administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas iki trijų mėnesių.
7. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokios nuostatos taikytinos ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonių skyrimo.
8. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).
9. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmeniniai pažeidėjo, jo šeimos narių poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose, eliminuoti neblaivius vairuotojus. Tačiau kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, būtina vertinti visas byloje nustatytas aplinkybes ir jų visumą, šiuo atveju labai svarbus ir nustatyto neblaivumo laipsnis, ir būtent aplinkybių visuma konkrečiu atveju gali sudaryti pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
10. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas M. Š. nuo pat pradžių atsakomybės nevengė, kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus nustatyta, kad M. Š. penkerių metų laikotarpiu baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau jo anksčiau padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai nepriskiriami prie šiurkščių pažeidimų, paskirtos baudos sumokėtos vykdant administracinius nurodymus. Ir, nors toks elgesys negali būti laikomas kaip nepriekaištingas, tačiau nėra pagrindo daryti ir kategoriškos išvados, kad jis yra linkęs piktybiškai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, jis anksčiau už analogiško pobūdžio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, baustas nebuvo. M. Š. yra dirbantis, darbdavio charakterizuojamas kaip atsakingas ir pareigingas darbuotojas, turi šeimą, du sūnus, kuriems reikalinga finansinė parama, taip pat rūpinasi (duomenys neskelbtini) metų amžiaus mama ir (duomenys neskelbtini) metų amžiaus močiute, be to, pats serga onkologine liga, todėl nėra abejonės, jog teisė vairuoti reikalinga tiek dirbant tiesioginį darbą, tiek ir vykstant į gydymo įstaigas, jo žmona teisės vairuoti neturi. Aptartos M. Š. charakterizuojančios ir esamos šeiminės aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad M. Š. yra linkęs mokytis iš savo klaidų, suprato savo elgesio neigiamas pasekmes ir ateityje analogiškų Kelių eismo taisyklių pažeidimų nedarys.
11. Pažymėtina, kad šiuo atveju, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, labai svarbus ir asmeniui nustatyto neblaivumo laipsnis. Šiuo atveju atsižvelgtina būtent ir į tai, kad M. Š. nustatytas neblaivumo laipsnis iš esmės tik labai nežymiai viršijo leistiną normą, t. y. su paklaida jam nustatytas 0,44 promilės neblaivumas, ir viršija leistiną neblaivumo laipsnį tik 0,04 promilės.
12. Atsižvelgdamas į M. Š. charakterizuojančių duomenų visumą, jam nustatytą neblaivumo laipsnį, kartu ir į šeimines aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog M. Š. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta 850 Eur dydžio bauda bei, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – trims mėnesiams, paliekant skirtą administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, M. Š. bus pakankamai griežta nuobauda ir administracinio poveikio priemonės, kad būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, ir tokios nuobaudos paskyrimas bus proporcingas M. Š. padaryto nusižengimo pavojingumui ir jo asmenybei.
13. Atsižvelgiant į nustatytų ir aptartų duomenų visumą, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 29 d. nutartis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nenaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 29 d. nutartį nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko G. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.