Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2019-04-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-145-497/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-11-21Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2019-04-23Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-04-23
Bylos Nr.
1A-145-497/2019
Teisminio proceso Nr.
01-1-49713-16
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Audrius Cininas (pirm.), Jurgita Mačionytė, Vitalija Norkūnaitė
Nukentėjusysis
M. V., J. V.
Nuteistasis
V. R., A. P., R. K.
Advokatai
Viktoras Dovidaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-145-497/2019Teisminio proceso Nr. 01-1-49713-16Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2019-04-23Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Cinino, teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės,

sekretoriaujant Aistei Žukauskaitei,dalyvaujant prokurorui Antanui Gubistai,gynėjui advokatui Viktorui Dovidaičiui,nukentėjusiajam M. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. R. gynėjo adv. V. Dovidaičio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-21 nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Iš nukentėjusiojo M. V. ir J. V. naudai iš V. R. priteista 28962 € nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 5000 € neturtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 182 str. 2 d. nuteisti A. P. ir R. K.. Šių nuteistųjų apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą nustatė:

1. V. R. nuteistas už tai, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su A. P. ir R. K., siekdamas apgaule savo ir kitų naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad realiai neįvykdys prisimintų įsipareigojimų dėl nekilnojamojo turto pardavimo, ir A. P. nukentėjusiesiems M. V. ir J. V. melagingai prisistačius KŪB konsorciumo (duomenys neskelbtini)atstovu, R. K. prisistačius KŪB konsorciumo (duomenys neskelbtini) tikruoju nariu (tikruoju nariu buvo laikotarpiu nuo 2009-11-05 iki 2010-05-28), ir A. P. bei R. K. bendrai melagingai paaiškinus, jog (duomenys neskelbtini), vysto didelį nekilnojamojo turto projektą ir parduoda žemės sklypus bei pasiūlius pirkti du žemės sklypus - žemės sklypą, kadastro Nr. 0101/0159:0453, dalis detaliajame plane pažymėtas Nr. 14-9 (1060 kv. m. ploto) ir Nr.14 (23,891 kv. m. ploto) už bendrą 100 000 Lt (28962 eurų) kainą, taip pat A. P. melagingai nurodžius, jog turi įgaliojimus sudaryti sandorius dėl nekilnojamojo turto realizavimo ir kad KŪB konsorciumo (duomenys neskelbtini) iš V. R. nupirks ir parduos jiems (nukentėjusiesiems) sklypus, nors jis (V. R.) iš anksto žinojo, kad realiai sudaromos preliminariosios sutarties sąlygų įvykdyti negalės, kadangi V. R. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kadastro Nr.( duomenys neskelbiami), įkeistas kreditoriui AB „Parex bankas“ pagal sutartinę hipoteką nuo 2005-07-15 su sąlyga neperleisti trečiajam asmeniui bei tai, kad pagal 2008-11-10 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-02-13 vykdomąjį įrašą dėl 1 519 631.97 Lt (440 115.84 eurų) išieškojimo nuspręsta priverstinai parduoti šį areštuotą žemės sklypą iš varžytinių, taip pat tyčia nutylėdamas esmines nukentėjusiųjų apsisprendimui pirkti žemės sklypus turinčias aplinkybes, jog tarp preliminarioje sutartyje nurodyto Vystytojo - KŪB konsorciumo (duomenys neskelbtini)ir V. R. faktiškai jokie susitarimai dėl minėtos žemės sklypų pardavimo nevyksta ir dėl taikomo turto arešto yra negalimi, tokiu būdu bendrai kartus su A. P. ir R. K. suklaidino M. V. ir J. V., kuri panaudotos apgaulės įtakoje 2010-05-14 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tikslesniu laiku, R. J. g. 6, Vilniuje, pasirašė trišalę preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį su KŪB konsorciumo (duomenys neskelbtini)atstovaujamu R. K. ir juo (V. R.), kurioje buvo nurodyta, kad „Šios Sutarties sudarymo dienai <..> žemės sklypo dalis areštuota bei nuosavybės teise priklauso V. R., nėra galimas žemės sklypų pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas (Sutarties 1 p.), Vystytojas (KŪB konsorciumo (duomenys neskelbtini)) įsipareigoja iki 2010-07-15 nupirkti iš V. R. žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr.( duomenys neskelbtini):0453 dalį-3,50 ha ploto ir parduoti tiesiogiai Pirkėjai J. V. du žemės sklypus (namų valdas), detaliajame plane pažymėtus Nr. (duomenys neskelbtini), 1060 kv. m. ploto ir Nr. (duomenys neskelbtini),891 kv. m., esančius (duomenys neskelbtini), už bendrą 100 000 Lt kainą (Sutarties 2 p.), jis (V. R.) sutinka, kad Vystytojas (Pardavėjas) siekdamas įgyvendinti šios Sutarties 2, 4 punktuose numatytus tikslus iki Pagrindinės sutarties parduotų 2 punkte nurodytą turtą PIRKĖJAI (Sutarties 6 p.)“, po ko pagal sudarytą preliminariąją sutartį M. V. 2010-05-14 A. P. perdavė 50 000 Lt (14 481 eurų) grynais pinigais bei iš savo banko sąskaitos į KŪB konsorciumo (duomenys neskelbtini)AB „Šiaulių bankas“ priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 50 000 Lt (14 481 eurų), pavedime nurodydamas „Vystymo grupė lėšos pervedamos vadovaujantis 2010-05-14 sutartimi už žemės sklypą esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurių dalį piniginių lėšų A. P. pagal bendrą susitarimą grynais pinigais, ne mažiau kaip 20000 litų (5793,74) perdavė jam (V. R.), tačiau preliminariosios sutarties sąlygų jis nevykdė, sutartyje nurodytų sklypų nei KŪB konsorciumo (duomenys neskelbtini), nei M. V. ir J. V. neperdavė ir piniginių lėšų jiems negrąžino, tokiu būdu jis apgaule veikdamas bendrininkų grupe užvaldė savo ir kitų naudai didelės vertės 28.962 Eur svetimą - M. V. ir J. V. turtą, tuo nukentėjusiesiems padarydami turtinės žalos.

2. Apeliantas prašo panaikinti apkaltinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį V. R. atžvilgiu ir jį išteisinti. Nenustačius pagrindo V. R. išteisinti, prašoma panaikinti įpareigojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos ir būti namuose teismo nustatytu laiku, o taip pat atmesti civilinė ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo. Skundas grindžiamas toliau išdėstytais motyvais.

2.1. Pirmosios instancijos teismo nuomone, V. R. tyčia apgaule užvaldyti nukentėjusiųjų turtą įrodo šie bylos duomenys:

2.1.1. V. R. tariamai žinojo, kad 3.50 ha ploto žemės sklypas, kurio sudėtyje esančius du žemės sklypus preliminariai nusprendė įsigyti J. V., kaltinime nurodytos 2010-05-14 Sutarties sudarymo metu, teisiškai V. R. nepriklausė;

2.1.2. V. R. žinojimas, kad KŪB konsorciumas (duomenys neskelbtini) (toliau- Konsorciumas) neturi jokių realių galimybių įvykdyti Sutartyje Nr. 1 nurodytas sąlygas ir išpirkti 3,50 ha ploto žemės sklypą;

2.1.3. V. R. dalyvavimas BUAB (duomenys neskelbtini)kreditorių susirinkimuose ir žinojimas realios situacijos su įkeistais žemės sklypais, kuriuos buvo žadama parduoti J. V.;

2.1.4. A. P. parodymai apie tai, kad gavęs iš nukentėjusiųjų 50000 Lt, dalį jų jis sumokėjo V. R. už 2010-05-14 Sutarties pasirašymą;

2.1.5. Nukentėjusiosios J. V. parodymai apie tai, kad pasirašant 2010-05-14 Sutartį, kabinete buvę A. P., R. K. ir V. R. ją įtikinėjo, kad 2010 m. liepos mėn. jos norimi įsigyti sklypai bus perduoti jos nuosavybėn.

2.2.1. Dėl žemės sklypų nuosavybės (2.1.1. p.). Aplinkybė kam nuosavybės teise priklausė Žemės sklypai ir visas 3,50 ha ploto žemės sklypas Sutarties 1 sudarymo dienai turi ypatingai svarbią reikšmę šios baudžiamosios bylos teisingam išnagrinėjimui, nes būtent šios informacijos nuslėpimu, iškraipymu ir melagingu pateikimu Nukentėjusiesiems apkaltintas V. R..

Žemesnės instancijos teismas

2.2.2. Pirmosios instancijos teismas ne tik neteisingai traktavo tiek Žemės sklypų, dėl kuriu pardavimo buvo pasirašyta Sutartis 1, tiek ir viso 3,50 ha ploto žemės sklypo unikalus numeris 0101/0159:0453 nuosavybės ir jiems taikytų apribojimų aplinkybes, bet jis kelis kartus Nuosprendyje skirtingai nurodė šių nekilnojamojo turto objektų savininkus.

2.2.3. Skundžiamame nuosprendyje yra nurodyti vienas kitam prieštaraujantys teiginiai. Teismas skirtingose nuosprendžio vietose nurodo skirtingus savininkus, kuriems nuosavybės teise Sutarties 1 sudarymo dienai priklausė žemės sklypai: pirmas - V. R.; antras - BUAB (duomenys neskelbtini), trečias - UAB (duomenys neskelbtini):

2.2.3.1. Nuosprendžio 2 lape, Teismas kelis kartus nurodo, kad žemės sklypas Nr. 0101/0159:0453 priklauso V. R.;

2.2.3.2. Nuosprendžio 25 lape, Teismas jau aiškina, kad „Pupinės kvartalo sklypai, tame tarpe ir sklypai 1060 m², 23,891 m² <...> buvo bendrovės (BUAB (duomenys neskelbtini)nuosavybė“;

2.2.3.3. Tame pačiame Nuosprendžio 25 lape, Teismas aiškina, kad „2010-05- 14 sudarytoje sutartyje klaidingai nurodė, kad žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklauso V. R. ir neinformavo, kad sutartyje nurodyti sklypai nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)

2.2.3.4. Nuosprendžio 26 lape Teismas vėl, prieštaraudamas pats sau nurodo, kad „ Sudarant ir pasirašant minėtą sutartį nuo nukentėjusiosios J. V. buvo nuslėpta, kad ruošiamas įsigyti žemės sklypas nepriklauso V. R.“;

2.2.3.5. Nuosprendžio 27 lape Teismas dar kitaip traktuoja žemės sklypų nuosavybės teisę, nurodydamas, kad „Pirmiausiai neginčijamai nustatyta, kad V. R. žinojo, kad 3,50 ha žemės sklypas, kurio sudėtyje esančius du žemės sklypus preliminariai nusprendė įsigyti J. V., šios sutarties sudarymo metu teisiškai jam nepriklausė“;

2.2.4. Tačiau baudžiamosios bylos medžiagoje yra neginčijami ir Valstybės įmonės Registrų centras patvirtinti duomenys, kad žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio sudėtyje buvo ir Žemės sklypai, nuo 2005 m. liepos 12 d. iki 2014 m. birželio 2 d., tai yra ir Sutarties 1 pasirašymo diena, nuosavybės teise, tai yra „teisiškai“ priklausė V. R. (t. 7 b. 1. 61- 68).

2.3. Dėl 2010-05-14 Sutarties pasirašymo aplinkybių.

2.3.1. Priešingai negu teigia pirmosios instancijos teismas., aplinkybė, kad žemės sklypai priklausė ne Konsorciumui, o V. R., buvo puikiai žinomos nukentėjusiesiems. Teisminio nagrinėjimo metu apklausta advokatė N. Ž. patvirtino, kad į ją kreipėsi Nukentėjusieji dėl Žemės sklypų pirkimo iš Konsorciumo klausimu. Ji iš karto patikrino Nekilnojamojo turto Registro duomenys ir informavo Nukentėjusiuosius, kad žemės sklypų savininkas yra ne Konsorciumas, bet V. R., todėl sutarties sudarymas galimas tik su juo (t. 10, b. 1. 116).

Žemesnės instancijos teismas

2.3.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino V. R. parodymų apie aplinkybes, kuriomis 2010-05-12 įvyko jo susitikimas su nukentėjusiąją J. V.. Dar iki 2010-05-14 Sutarties pasirašymo, pakviestas R. K., V. R. atvyko į ofisą, kuriame jau buvo daug žmonių, tarp kurių buvo ir nukentėjusioji J. V. su keliomis padėjėjomis, kaip paaiškėjo vėliau vieną iš tų padėjėjų buvo advokatė N. Ž.. Šiame susitikime taip pat dalyvavo UAB (duomenys neskelbtini)direktorius A.A. L., Konsorciumo narys. A. P. buvo atskirame kabinete, bet tarpais išeidavo pasiklausyti vykstančių įvykių, taip pat įsiterpdavo su savo komentarais ir vėl išeidavo iš bendros patalpos. Šias aplinkybes teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ne tik liudytoja N. Ž., bet ir pati nukentėjusioji (t. 10, b. 1. 9) ir liudytojas A. Š. (10 t., b. 1. 24).

2.3.3. Pirmojo teisiamojo posėdžio metu V. R. gynėjas kartu su kitais dokumentais pateikė Teismui 2010-05-12 preliminariąją sutartį (t. 9, b. 1. 166-204), kurioje pardavėju nurodytas Konsorciumas, o pirkėju J. V.. Būtent dėl šios sutarties į advokatę kreipėsi nukentėjusieji V. ir būtent 2010-05-12 Sutarties pasirašymui prieštaravo J. V. teisinės konsultantės, kurios nurodė, kad Pardavėjas negali būti Konsorciumas, nes jis nėra žemės sklypų savininkas, o pardavėju turi būti žemės sklypų savininkas – V. R.. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja N. Ž. (10 t., b. 1. 116).

2.3.4. Tuomet ten buvusieji žmonės bandė įkalbinėti V. R., kad jis parduotų ne visą 3,50 ha ploto žemės sklypą, o tik du sklypus t. y. 1060 m² ploto ir 891 m² (bet ne 23,891 m², kaip nurodo teismas) ploto iš bendro jam priklausančio 3,5 ha ploto. Tačiau su tokiu pasiūlymu V. R. kategoriškai nesutiko. Atsisakymo faktą patvirtino abu nukentėjusieji (10 t., b. 1. 3-10). Be to, būtent V. R. visiems paaiškino, kad pardavimui trukdo ir tas faktas, kad žemės sklypas yra areštuotas, nes vykdomas išieškojimas banko naudai.

2.3.5. Nepaisant to, kad pati nukentėjusioji įtikinėjo V. R. parduoti sklypus, jis kategoriškai atsisakė tą daryti. Tuomet Konsorciumo tikrasis narys R. K. kartu su J. V. pasiūlė jam visą jo 3,5 ha ploto sklypo dalį parduoti Konsorciumui. Šis pasiūlymas jam pasirodė priimtinas ir teisiškai teisingas, kadangi prieš tai jis konsultavosi su antstoliu, kuris jam išaiškino, jog gali ieškoti pirkėjo visam sklypui t. y. 3,5 ha, bet ne dalimis jį pardavinėti.

2.3.6. V. R. tokiam pasiūlymui neprieštaravo ir paaiškino, kad sutiks tą padaryti tik su sąlyga, jei į sutartį bus įrašyti visi sklypui nustatyti apribojimai. J. V. teisinės patarėjos sužinojusios, kad du Vertelkų išrinkti sklypai bus parduodami ne tiesiai iš V. R., o iš Konsorciumo, intensyviai atkalbinėjo J. V. sudarinėti pernelyg rizikingą sutartį, tačiau J. V. nepaklausė patarimo ir priėmė priešingą sprendimą, kad du sklypai bus perkami iš Konsorciumo, o V. R. ji paprašė paliudyti ant preliminarios tarp Konsorciumo ir jos jų sudaromos sutarties. V. R. sutiko liudyti su sąlyga, jei jis neprisiims jokiu įsipareigojimų.

2.3.7. 2010-05-13 V. R. elektroniniu paštu gavo iš p. R. K. 2010-05-13 sutarties projektą (t. 9, b. 1. 168-170), kur jam buvo numatyta liudyti susitarimą tarp Konsorciumo ir J. V.. Jokių įsipareigojimų pagal 2010-05-13 Sutarties projektą jam numatyta nebuvo, todėl jis sutiko pasirašyti kaip ją kaip liudytojas.

2.3.8. 2010-05-14, sutartu laiku V. R. atvyko į Konsorciumo biurą ir pasirašė Sutartį 1. Kaip jis suprato 2010-05-14 Sutarties esmę - jis neprieštarauju, kad Konsorciumas parduotų Nukentėjusiesiems Žemės sklypus pagal tarp jų suderėtas sąlygas, kurių turinys V. R. visiškai nedomino, nes tos sąlygos atsirastų tik po viso jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pardavimo ir neturėtų jokių pasekmių jo teisėms ar teisėtiems interesams.

2.3.9. Priešingai negu teigiama Nuosprendyje V. R. jokiose derybose su Nukentėjusiais nedalyvavo ir jokių Sutarties 1 detalių nei siūlė nei teikė. Šias aplinkybes teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir nukentėjusysis M. V. ir nukentėjusioji J. V.. M. V. aiškino Teismui, kad „R. man nieko neaiškino. Pinigų paėmimo jis nematė. Jis tik pasirašė sutartį ir greitai išvažiavo“ (t. 10, b. 1. 3). J. V. teisminio nagrinėjimo metu parodė - „Mačiau, kad R. nelabai norėjo pasirašinėti sutartį <...>“ (t. 10, b. 1. 9), „R. pasirašė sutartį ir išėjo“ (t. 10, b. 1. 8). Analogiškai V. R. elgesį aiškino ir liudytojas M. R. (t. 10, b. 1. 35).

2.3.10. Iš karto po 2010-05-14 Sutarties pasirašymo V. R. išvyko ir tik daug vėliau jau prasidėjusio baudžiamojo proceso metu jis sužinojo, kad derinta su juo 2010-05-13 Sutartis neženkliai, bet reikšmingai skiriasi nuo 2010-05-14 Sutarties . Taip 2010-05-14 Sutarties , skirsnyje 5 atsirado skaičius 2 t. y. „2, 4 punktuose numatytus tikslus“ , kai tuo metu 2010-05-13 Sutarties 5 punkte kalbama tik apie 4 sutarties punktą.

2.4. Dėl taikytų apribojimų žemės sklypams.

Žemesnės instancijos teismas

2.4.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino taikytus apribojimus (areštą) V. R. priklausančiam žemės sklypui Nr. 0101/0159:0453, kaip aplinkybę sudarančią kliūtį žemės sklypo Nr. 0101/0159:0453 bet kokiam realizavimui. Byloje yra duomenys, kad minėtam žemės sklypui buvo taikyti apribojimai (hipoteka, areštas), buvo priimtas sprendimas jį realizuoti priverstinai, tačiau Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad šios aplinkybes teisine prasme nebuvo ir negalėjo būti kliūtimi V. R. ieškoti galimybių kreditoriams ir jam pačiam nenuostolingam žemės sklypo realizavimui. Viena iš tokių galimybių ir buvo galimybė pačiam surasti žemės sklypui pirkėją.

2.4.2. V. R., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad antstolis, kuris vykdė išieškojimą iš jam priklausančio turto, siūlė jam taip pat ieškoti pirkėjų žemės sklypui. Todėl V. R. visiškai teisėtai sutiko su žemės sklypų pardavimu, prieš tai įspėjęs visus suinteresuotus asmenis, kad žemės sklypui taikomi apribojimai. Tokie V. R. paaiškinimai yra logiški ir atitinka įstatymo reikalavimus. LR CPK leidžia ir tokioje situacijoje ne tik kreditoriui bet ir skolininkui ieškoti įvairių galimybių tokiam turtui realizuoti. Pavyzdžiui LR CPK 704 str., numatyta galimybė parduoti turtą, kuriam pritaikyti apribojimai skolininko pasiūlytam pirkėjui. Šios aplinkybės, o taip pat tai, kad remiantis VĮ Registrų centras duomenimis, nuo 2005-07-12 iki 2014-06-02 buvo įregistruotas V. R. vardu, rodo kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teiginys, jog 3,5 ha ploto žemės sklypas Nr. 0101/0159:453 teisiškai nepriklausė V. R., neturi jokio pagrindo ir reiškia, kad V. R., pasirašydamas Sutartį 1 veikė visiškai teisėtai. Skundžiamu nuosprendžiu nebuvo tinkamai įvertinta tai, kad nuo 2008-11-10 buvo išduotas vykdomas raštas, pagal kurį laikotarpiu nuo vykdomo rašto išdavimo datos iki 2014 m. buvo reguliariai vykdomos varžytinės. Šių varžytinių metu nei karto Antstoliams (V. M. ir R. V.) nepavyko parduoti V. R. žemės sklypo Nr. 0101/0159:0453, nes neatsirado pirkėjo.

2.5. Dėl iš anksto susitarusių bendrininkų grupės.

2.5.1. Teismas, įvardinęs visus nuteistuosius iš anksto susitarusių asmenų ir bendrininkų grupe, ignoravo V. R. nuoseklius ir nepaneigtus jokiais bylos duomenimis parodymus apie tai, kad jo darbiniai ir verslo santykiai su kitais nuteistaisiais nutrūko dar 2009 metais. Po to su jais buvo bendrauta epizodiškai ir tik dėl to, kad toliau vyko žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), detalaus projektavimo darbai kuriuos vykdė Konsorciumas. Šios aplinkybės parodo, kad V. R. su kitais nuteistaisiais nesiejo jokie susitarimai, juo labiau, kurie būtų susiję su nusikalstamų tikslų siekimu ar tokių sumanymu realizavimu.

2.5.2. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios V. R. taip pat nuosekliai tvirtina, ir šių aplinkybių taip pat nepaneigia jokie byloje surinkti duomenys, kad parduoti žemės sklypus 2010 m. gegužės mėnesio pirmoje pusėje V. R. pasiūlė R. K.. V. R. jam paaiškino, kad žemės sklypas, kuriame yra ir parduodami žemės sklypai, yra areštuotas ir dalimis negali būti parduodamas. Nepaisant to, R. K. telefonu pakvietė V. R. atvykti į Konsorciumo biurą ir viską aptarti, nes pirkėjai išsirinko, pasak liudytojo A. Š. iš 6 ha žemės ploto žemės sklypus būtent esančius jo žemės sklypo plote (t. 10, b. 1. 24).

2.5.3. Tai, kad V. R. nedalyvavo jokiose derybose su nukentėjusiaisiais, neteikė jokių pasiūlymų ir pan., patvirtino, kaip jau buvo minėta, patys nukentėjusieji. Be to, nukentėjusioji J. V. Teismui parodė, kad „Pažadus dalino P.“(t. 10, b. 1. 9), bet ne V. R.. Taip pat šias aplinkybes patvirtina ir liudytojo M. R. liudijimas, kuris paaiškino, kad du kartus matė nukentėjusiuosius pas A. P. kur vyko derybos, tačiau ne karto nematė ten V. R. (t. 10, b. 1. 35).

2.5.4.1. Atmestina pirmosios instancijos teismo daroma prielaida, kad A. P. „ne mažiau kaip 20000 litų (5793,74 EUR) iš minėtų Nukentėjusiųjų sumokėtų pagal Sutartį 1 pinigų perdavė V. R.“. Visų pirma, baudžiamojo proceso įstatymas draudžia apkaltinamąjį nuosprendį grįsti spėjimais ar prielaidomis, nepatikimais įrodymais. Nuosprendyje nurodoma, kad A. P. liudijimai apie V. R. išmokėtus pinigus kelis kartus skyrėsi. Vieną kartą jis aiškino, kad perdavė 20000 Litų, kitą kartą, kad tik 10000 Litų, ikiteisminio tyrimo metu, kad buvo sumokėta 10 proc., tačiau galiausiai paliudija, kad visai neatsimena, kiek buvo sumokėta. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų ne tik neva tai perduotų pinigų kiekį, bet ir patį pinigų perdavimo faktą. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas šiuos A. P. liudijimus traktuoja kaip V. R. kaltės įrodymą. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad perduodant bylą teisminiam nagrinėjimui, V. R. buvo kaltinamas dar vienos veikos padarymu, dėl kurios pirmosios instancijos teisme prokuroras tikslino kaltinimą ir dalį kaltinimo pašalino. Tokių būdu V. R. nebuvo kaltinamas dar vieno neva pigaus žemės sklypo pardavimu nukentėjusiesiems, nors A. P. ir ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme aiškino, kad šio „pigaus“ žemės sklypo duomenis pateikė taip pat V. R.. Akivaizdu, kad šioje situacijoje pirmosios instancijos teismas nuoseklus ir grindė savo išvadas prieštaringais ir nepatikimais įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

2.5.4.2. Antra. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios V. R. neigė pinigų iš A. P. gavimo faktą ir pateikė savo paaiškinimus apie priežastis dėl kurių A. P. jį apkalbą. Teismas iš esmės be jokių motyvų ir argumentų atmetė šiuos V. R. paaiškinimus. Tačiau pats A. P. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad nepalaiko santykių su V. R. ir pyksta ant jo dėl to, kad V. R., neva tai sulaužė jų susitarimą dėl žemės sklypų pardavimo „perleidęs“ juos AB „Baltic Petroleum“ (t. 9, b. 1. 60).

2.5.5. Dar viena aplinkybė, kurią patvirtinantys įrodymai, dėl pašlijusių tarpusavio santykių buvo taip pat pateikti pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, tai vykęs teisminis procesas civilinėje byloje, kurioje iš A. P. tuo metu V. R. vadovaujamai UAB (duomenys neskelbtini)priteisė žalos atlyginimą (t. 9, b. 1. 177-204).

2.5.6. Teisminio nagrinėjimo metu V. R. taip pat paaiškino, kad jam A. P. buvo pasiūlyta, kad jis perleistų per puse pigiau t. y. apie 3,0 mln. Litų (868,86 tūkst. EUR) su juo susijusiai bendrovei visus sklypus, pagal kuriuos V. R. gavęs asmeninę paskolą 1,9 mln. LT (550 278 EUR) žemei pirkti (duomenys neskelbtini) kaime iš AB Parex bankas. Taip pat 5,0 mln. Litų (1 448 100 EUR) paskola buvo gauta tuo pačiu tikslu UAB (duomenys neskelbtini)vardu. Pastarąją paskolą V. R. laidavo asmeniškai ir šią sutartį taip pat V. R. buvo pateikęs pirmosios instancijos teismui (t. 10, b. L 72-73). Kadangi skola laiku nebuvo grąžinta bankas dar priskaičiavo palūkanas ir delspinigius iš viso V. R. skola bankui susidarė apie 7 180 109 Litų (2 079 503 EUR). V. R. sutikus su A. P. siūlymu, dėl prisiimtų įsipareigojimų bankui tektų padengti susidariusi skirtumą tarp realios skolos ir parduotos žemės kainos, todėl jis negalėjo to siūlymo priimti. Akivaizdu, kad dėl šių priežasčių A. P. buvo nusitekęs priešiškai ir dėl šios priežasties teisme galėjo duoti V. R. nepalankius parodymus.

2.5.7. Šių aplinkybių visuma leidžia tvirtinti, kad byloje nėra nei vieno patikimo ir objektyvaus įrodymo, kuris galėtų patvirtinti A. P. teiginius apie V. R. suinteresuotumą pasirašyti Sutartį 1 ir tikslą iš to gauti kokios nors naudos iš jos gavimo, o tuo pačių ir o dalyvavimą iš anksto susitarusių asmenų grupės veikoje.

2.6. Dėl Konsorciumo galimybės išpirkti 3,50 ha žemės sklypą.

2.6.1. Nuosprendyje visiškai nepagrįstai teigiama, kad V. R. žinojo, kad Konsorciumas neturi jokių realių galimybių įvykdyti 2010-05-14 Sutartyje nurodytas sąlygas ir išpirkti 3,50 ha ploto žemės sklypą. Visų pirma, V. R. nebuvo Konsorciumo dalyvis ir žinoti šios bendrovės turtinę bei finansinę padėtį, jis neturėjo jokios galimybės.

2.6.2. Antra. V. R. teisme parodė ir šių parodymų nepaneigė nei vienas bylos duomuo, kad 2010 -2011 m. eigoje jis aktyviai domėjosi, kaip sekasi Konsorciumui rengti detalų planą, klausė kada įvyks notarinis sutarties tvirtinimas. Ne kartą buvo patikinta, kad viskas einasi gerai ir netrukus žemės sklypas bus nupirktas iš jo. Jam taip pat R. K. pateikė papildomus dokumentus - Vilniaus savivaldybės vicemero R. A. raštą, įrodantį, kad nerimauti nėra dėl ko. Ir iš tikrųjų 2011-03-16 buvo patvirtintas Pupinės kaimo detalusis planas.

2.6.3. Be to, Teismui buvo pateiktas 2010-07-15 Konsorciumo tikrųjų narių atstovų posėdžio protokolas (t. 9, b. l. 166-167), kuris V. R. taip pat buvo pateiktas elektroniniu paštu, kad Konsorciumas dėl kredito suteikimo UAB (duomenys neskelbtini) skolų išpirkimui iš AB „Parex banko“, kuris patvirtina, kad Konsorciumas dėjo pastangas, kad įvykdyti Sutarties 1 sąlygas ir apie tai informavo V. R..

2.6.4. Šios aplinkybės paneigia teismo išvadą, kad V. R. neva buvo žinoma jog Konsorciumas neturi jokių realių galimybių įvykdyti Sutartyje 1 nurodytas sąlygas.

2.7. Dėl apgaulės kvalifikuojančio požymio.

2.7.1. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę. Apgaulė, kaip sukčiavimo padarymo būdas, yra įtraukta į šios nusikalstamos veikos sudėtį, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį turi būti nustatoma visais atvejais. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas - suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia - kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją. Gynybos įsitikinimu nei vieno iš nurodytų kriterijų V. R. veiksmuose nėra - jis neteikė nukentėjusiesiems objektyvios tikrovės neatitinkančios ar iškraipytos informacijos, kuri suklaidintų nukentėjusiuosius ir dėl to, jie priėmė sprendimą perleisti savo turtą.

Žemesnės instancijos teismas

2.7.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir padarė neteisingas išvadas, jog Nukentėjusieji buvo apgauti V. R.. Nuosprendyje cituojama Kasacinio teismo praktiką, nurodant, kad teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su nukentėjusiųjų įtraukimu į jam nenaudingą sandorį, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltinamojo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiajam apsisprendžiant dalyvauti jam žalingame sandoryje, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas.

2.7.3. Visų pirma, reikia pažymėti, kad preliminarios sutarties dėl Žemės sklypų pardavimo iniciatoriumi buvo ne V. R., bet patys Nukentėjusieji kartu su A. P.. Būtent jie per R. K., kaip Konsorciumo atstovą, kreipėsi į V. R. su pasiūlymu parduoti Žemės sklypus ir kai tapo aišku, kad pavieniai žemės sklypai negali būti parduodami, o turi būti parduodamas visas 3,50 ha žemės sklypas, ne V. R., bet A. P., R. K. ir nukentėjusieji siūlė įvairius tokio sandorio realizavimo variantus.

2.7.4. Antra. Sutarties 1 sudarymui turėjo įtakos ne V. R. neva tai aktyvus įtikinėjimas ją pasirašyti, bet pačių nukentėjusiųjų noras įsigyti „pigius“ sklypus. Tokią išvadą patvirtina pačios nukentėjusiosios parodymai kad siūlomų pirkti žemės sklypų kaina buvo per pusę mažesnė negu jų rinkos vertė. Šias aplinkybes nukentėjusioji puikiai suvokė, nes iki 2010-05-14 Sutarties pasirašymo ji turėjo penkerių metu nekilnojamojo turto kompanijos brokerio patirtį (t. 10, b. 1. 8, 9).

2.7.5. Apgaulės buvimą 2010-05-14 Sutarties pasirašymo momentu eliminuoja ir teisinės pagalbos ir visapusiškos informacijos nukentėjusiesiems suteikimas. Teisminio nagrinėjimo metu apklausta advokatė, kuri konsultavo nukentėjusiuosius prieš 2010-05-14 Sutarties pasirašymą, patvirtino, kad nukentėjusiesiems buvo suteikta visa reikalinga sandoriui sudaryti informaciją ir paaiškintos tokio sandorio sudarymo teisinės pasekmės. Nepaisant to Sutartis 1 buvo pasirašyta.

2.7.6. Be to, nukentėjusieji patys patvirtino, kad dėl žemės sklypų pirkimo jie apsisprendė po susitikimo su A. P. bei kitais asmenimis, tarp kurių nebuvo V. R., bet buvo nekilnojamojo turto agentas, pasiūlęs jiems šiuos žemės sklypus, grįžę namo ir pasikonsultavę su teisininkais.

2.7.7. Trečia. Pačioje 2010-05-14 Sutarties įrašyta, kad perkamiems Žemės sklypams taikomi apribojimai, kurie neleidžia sandorio sudaryti tuoj pat. Nepaisant to, nukentėjusieji pasirašė Sutartį 1.

2.7.8. Šios aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad esminė aplinkybė lėmusi nukentėjusiųjų apsisprendimą dalyvauti sandoryje buvo ne panaudota prieš juos apgaulė, bet jų pačių noras bet kokiomis priemonėmis užtikrinti žemės sklypų įsigijimą savo nuosavybėn.

2.7.9. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messeguė and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988,Serie s A no. 146; Telfner v. Austria, no.33501/9620, 20 March 2001 ir kiti), o nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis - teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Todėl, nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime V. R. nurodytų tyčinių veiksmų padarymą prieš nukentėjusiuosius, būtina vadovautis ir in dubio pro reo principu. Šioje byloje nustatyta, kad V. R. nenaudojo jokios apgaulės prieš nukentėjusiuosius, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis gavo kokį nors atlygį už Sutarties 1 pasirašymą, tai yra kad jis užvaldė savo ar kitų asmenų naudai svetimą turtą, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti išteisinamąjį nuosprendi V. R. atžvilgiu.

2.8. Dėl bausmės.

2.8.1. Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl bausmės V. R. parinkimo, neįvertino reikšmingų šio klausimo išsprendimui aplinkybių. Pagal LR BK 54 str. 2 d. skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia be kitą ko ir į kaltininko asmenybę. Šiuo atveju teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmė, ir pritaikė BK 75 str. - jos vykdymą atidėjo bei įpareigojo V. R. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpi neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymu.

2.8.2. Nustatydamas tokius baudžiamojo poveikio priemones, teismas neįvertino labai svarbios aplinkybės charakterizuojančios nuteistąjį, jog jis nuo 2018 m. pradžios su savo šeima gyvena Vokietijoje. Ten pat jis turi nuolatinį darbą, ką patvirtina su apeliaciniu skundu pridedamas išrašas iš darbo sutarties. Šios aplinkybės rodo, kad teismo parinkta V. R. baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas tam tikrą laiką būti namuose negali būti tinkamai įgyvendintas, nes Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyta probuotojų pareiga užtikrinti probuojamųjų priežiūros vykdymą (Probacijos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktą), o ją vykdant, Lietuvos probacijos tarnybų pareigūnai probuojamųjų priežiūrą gali vykdyti tik Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2.8.3. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagristą išvadą, kad teismo skirtas įpareigojimas neužtikrina probacijai keliamų tikslų, be pagrindo apriboja nuteistojo teises (teisę i darbą) ir sudaro kliūtis pasiekti paskirtos bausmės tikslus.

Žemesnės instancijos teismas

2.9. Dėl civilinio ieškinio. Pirmosios instancijos teismas, visiškai tenkindamas civilinį ieškinį, nurodė, kad nukentėjusieji patyrė moralinius išgyvenimus ir pagrįstai reikalauja moralinės žalos atlyginimo, kurį jie įvertino 5000 EUR. Tačiau byloje nėra jokių tokius moralinius išgyvenimus, kuriuos patyrė nukentėjusieji patvirtinančių įrodymų. Visi šia prasme teikti minėtų asmenų paaiškinimai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais byloje esančiais duomenims. Esant šioms aplinkybėms, gynybos manymu, teismas nepagrįstai visoje apimtyje tenkino nukentėjusiųjų civilinį ieškinį.

3.1. Nuteistojo V. R. gynėjo apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-21 nuosprendžio tenkintinas. Apkaltinamasis nuosprendis V. R. atžvilgiu naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes V. R. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d. požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p., 329 str. 1 d. 1 p.).

Žemesnės instancijos teismas

3.2. V. R. pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 2 d. dėl to, kad turėdamas tikslą įgyti didelės vertės svetimą turtą, kartu su bendrininkais A. P. ir R. K., apgaulės būdų įtikino nukentėjusiuosius M. V. ir J. V. sudaryti 2010-05-14 trišalę 3,50 ha ploto žemės sklypo, esančio Vilniuje, Pupinės km. pardavimo sutartį. Pagal šią sutartį V. R. įsipareigojo parduoti Konsorciumui visą sklypą, o Konsorciumas savo ruožtu įsipareigojo už 100000 Lt parduoti J. V. du mažesnius sklypus, esančius bendrame šio sklypo masyve. Po to, kai Sutarties Nr. 1 pagrindu M. V. ir J. V. sumokėjo A. P. 100000 Lt, šis dalį minėtos sumos, t..y 20000 Lt perdavė V. R.,

3.4. V. R. apgaulė, pagal jam pateiktą kaltinimą ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį pasireiškė tuo, kad jis:

3.4.1. turėjo išankstinę tyčią nevykdyti 2010-05-14 Sutarties sąlygų, nes žinojo, kad jam priklausantis 3,50 ha sklypas yra įkeistas, areštuotas ir jo pardavimas neįmanomas ir nuslėpė šią aplinkybę nuo nukentėjusiųjų M. V. bei J. V.;

3.4.2. melagingai prisistatė nukentėjusiesiems Konsorciumo, kuris pagal 2010-05-14 Sutartį ir įsipareigojo įgyti 3,50 ha sklypą iš jo paties, nariu;

3.4.3. iš anksto žinodamas, kad sandoriai, numatyti 2010-05-14 Sutartyje neįmanomi, vis vien šią sutartį pasirašė ir per A. P. užvaldė 20000 Lt iš tos 100000 Lt sumos, kurią apgaulės įtakoje pastarajam sumokėjo nukentėjusieji.

3.5. Be to, V. R. kaip bendrininkas pripažintas kaltu dėl tų sukčiavimo veiksmų, kurias atliko A. P. su R. K.:

3.5.1. A. P. melagingai prisistatė nukentėjusiesiems Konsorciumo atstovu, sudarydamas įvaizdį, kad jis Konsorciumo vardu veikia, siekiant įsigyti 3,50 ha sklypą iš V. R.;

3.5.2. A. P. ir R. K. melagingai paaiškino, kad teritorijoje, kurioje yra 3,50 ha sklypas, jie vykdo didelį nekilnojamojo turto projektą.

3.6. Apgaulė sukčiaujant reiškiasi asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (pvz., nekilnojamojo turto pardavėjas nutyli, kad parduodamas turtas yra areštuotas arba priklauso kitiems asmenims). Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (kasacinė nutartis Nr. 2K-108-788/2018). Be to, sukčiavimo kaltės forma yra tiesioginė tyčia t. y. kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori (kasacinės nutartys Nr. 2K-109-746/2017, 2K-305-693/2017).

3.7.1. Dėl p. 3.4.1., 3.4.2. nurodytų kaltinimo aplinkybių. Čia ir toliau apeliacinės instancijos teismas nekartoja liudytojų parodymų ir kitų bylos duomenų ir remiasi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai išdėstytais duomenimis, apeliacinės instancijos nuosprendyje nurodant tik tuos, kurie yra reikšmingi nagrinėjant apeliacinį skundą. Kaltinimas tuo, kad V. R. nuslėpė nuo nukentėjusiųjų jam nuosavybės priklausančio 3,50 ha sklypo disponavimo apribojimus, nepagrįstas. Pagal VĮ „Registrų centras“ pateiktus duomenis, kaltinime nurodytu laikotarpiu, kaltinime nurodyto 3,50 ha sklypo savininkas buvo V. R.. Nuo 2005-07-18 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje įregistruota hipoteka ir to paties teismo hipotekos skyriaus sprendimu nuo 2008-06-05 apribotas disponavimas šiuo žemės sklypu. Be to, nuo 2009-11-04, sklypas areštuotas antstolio sprendimu (t. 7, b.l. 61- 68). Ši aplinkybė nukentėjusiajai J. V. pasirašant 2010-05-14 Sutartį buvo puikiai žinoma. Pirmiausia tai įrašyta pačioje 2010-05-14 Sutartyje, jos 1 p. nurodant, kad „Šios sutarties sudarymo dienai dėl objektyvių priežasčių /.../, žemės sklypo dalis yra areštuota ir nuosavybės teise priklauso V. R., nėra galimas“ (t. 1, b.l. 20). Informacija apie nuosavybės teisių apribojimus įrašyta ir anksčiau ruoštuose 2010-05-12 bei 2010-05-13 sutarčių projektuose (t. 9, b.l. 171, 169-170). Nukentėjusysis M. V. irgi apie tai buvo informuotas. Jis pirmosios instancijos teisme nurodė, kad „/.../. Prieš įsigyjant žemės sklypus A. P. minėjo, kad yra tam tikrų apribojimų, tačiau smulkiai nedetalizavo. A. P. juos įtikinėjo, kad viskas bus sutvarkyta. Buvo kažkokie apribojimai dėl to, kad reikėjo atsiskaityti su banku ar kažkokiu fizinius asmeniu. /.../. Preliminariose sutartyje buvo nurodyta, kad sklypai parduodami su tam tikrais apribojimais“. Nukentėjusioji J. V. teisme nepaneigė, kad buvo informuota apie žemės sklypui taikomus apribojimus, teisme nurodydamas, kad „Dėl apribojimų neatsimenu, tiksliai pasakyti negaliu ar P. kažką sakė“ (t. 10, b.l. 9). Nukentėjusiuosius konsultavusi advokatė N. Ž. apklausta teisme nurodė, kad teikė teisines paslaugas ruošiant ir kaltinime nurodytos sutarties projektą, buvo išsispausdinusi lapą su registro duomenimis apie minimą sklypą ir jeigu tuo metu sklypai buvo areštuoti- turėjo tai matyti. Matomai buvo kalba ir apie tuos apribojimus ir derybų metu, bet smulkmenų nepamena (t. 10, b.l. 116). Iš paminėtų įrodymų matyti, kad V. R. niekada ir niekam iš nukentėjusiųjų neprisistatinėjo Konsorciumo atstovu. Tai liudija ir faktas, kad nukentėjusieji matė jį tik vieną kartą, jam trumpam atėjus pasirašyti 2010-05-14 Sutarties, bei faktas, kad minėtoje sutartyje kaip Konsorciumo atstovas įrašytas ne V. R., bet R. K. (t. 1, b.l. 24- 25).

3.7.2. Kaltinimo nuomone, V. R. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo nebuvo įmanoma parduoti, nes jam buvo registruota hipoteka ryšium su V. R. skola bankui bei šis sklypas dar buvo antstolio ir areštuotas ryšium su V. R. skolos išieškojimu tam pačiam bankui. Tačiau įstatymas nedraudžia parduoti areštuoto ir iš varžytinių parduodamo turto skolininko pasirinktam pirkėjui. CPK 704 str. 1 d. nustato kad iki varžytinių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Nuteistasis V. R. nurodo, kad būtent tokia logika ir vadovavosi, paliudydamas 20110-05-14 Sutarties tarp Konsorciumo ir J. V. pasirašymą, nes tikėjosi, kad Konsorciumas kaip jo pasirinktas pirkėjas nupirks visą sklypą ir taip bus atsiskaityta su banku. V. R. nurodė, kad ‘jam priklausančio 3,50 ha žemės sklypo pirkimui Konsorciumo vardu jau anksčiau domėjosi Konsorciumo vadovas R. K.. Šis buvo suinteresuotas įsigyti žemės sklypą tam, kad toliau vystyti teritorijos plėtros (duomenys neskelbtini) kaime projektą, o V. R. buvo suinteresuotas sklypą parduoti tam, kad grąžinti skolą bankui. Taigi, priešingai nei nurodoma kaltinime, tokia galimybė, tai yra areštuoto turto pardavimas V. R. pasirinktam asmeniui, tame skaičiuje ir Konsorciumui, teisiškai nebuvo neįmanomas ir paaiškinamas V. R. veiksmų ekonomine logika.

3.7.3. V. R. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad Konsorciumas iš anksto neketina vykdyti 2015-05-14 sutarties sąlygų, nes niekada nebuvo šios KUB nariu ir jokia forma jos valdyme nedalyvavo. Iš R. K., kuris pagal bylos duomenis, sutarties sudarymo metu buvo Konsorciumo tikruoju nariu jis gavo tik tokią informaciją, kad Konsorciumas tikrai nori sklypą pirkti, Taigi V. R. neturėjo jokių prielaidų galvoti, kad 2010-05-14 sutartis, kurios pasirašymą jis paliudijo, iš tiesų nebus įvykdyta. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei V. R. būtų pagal kuriuos nors požymius galėjęs numanyti tam tikrą tikimybę, kad Konsorciumas iš anksto neketina pirkti jo valdomo 3,50 ha žemės sklypo, tokia tyčios forma nesudaro sukčiavimo sudėties, nes būtų vertinama kaip netiesioginė tyčia, kai sukčiavimas gali būti padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia. Tiesioginė V. R. tyčia kaip matyti jau iš anksčiau išdėstytų motyvų buvo nukreipta į tai, kad teisėtai, CPK 704 str. 1 d pagrindu parduoti visą jo valdomą žemės sklypą Konsorciumui, žymiai didesnę, nei minima 2010-05-14 Sutartyje 1000000 Lt suma.

3.7.4. Kaltinimas suteikia faktui, kad V. R. pasirašė 2010-05-14 sutartį tokią juridinę reikšmę, kurios šis faktas neturi. Šioje sutartyje V. R. net neįvardytas jos šalimi ir neprisiima sau nei jokių teisių nei pareigų, todėl kaltinime nepagrįstai nurodoma, kad tai trišalė, o ne dvišalė sutartis. 2010-05-14 sutarties 2 p. Konsorciumas įsipareigoja iki 2010-07-15 nupirkti iš V. R. visą 3,50 ha žemės sklypą ir dalį jo parduoti J. V.. Tos pačios sutarties 4 p. Konsorciumas įsipareigoja iki Pagrindinės sutarties sudarymo dienos valdyti iš V. R. įgytą žemės sklypą be jokių nuosavybės teisės apribojimų, trukdančių Pagrindinės sutarties sudarymui. Minėtos sutarties 5 p. nurodoma, kad „V. R. sutinka, kad VYSTYTOJAS (PARDAVĖJAS) (Konsorciumas) siekdamas įgyvendinti šios Sutarties 2, 4 punktuose numatytus tikslus iki Pagrindinės sutarties parduotų 2 punkte nurodytą turtą PIRKĖJAI (J. V.).“. Ši pastaroji 2010-05-14 sutarties nuostata neturi teisinės prasmės ir nesukuria jokių teisių ir pareigų V. R., nes Konsorciumas, siekdamas įvykdyti sutarties sąlygas, įsipareigojo savo rizika įgyti nuosavybėn visą V. R. priklausantį sklypą, panaikinti nuosavybės teisės apribojimus, trukdančius Pagrindinės sutarties sudarymui ir jau tuomet sudaryti Pagrindinę sutartį, kuria pagal 2010-05-14 Sutarties 3 p. įvardijamas sandoris, kuriuo Konsorciumas parduoda du žemės sklypus iš viso 3,5 ha masyvo J. V.. Tokiu būdu V. R. negalėjo nei pritarti nei prieštarauti būsimam 2010-05-14 sutarties 2 p. numatytam sandoriui, kuris įvardijamas kaip Pagrindine sutartis, nes jo sudarymo momentų nebūtų turėjęs jokių teisių disponuoti 3,5 ha sklypu. Taigi 2010-05-14 sutarties 5 p. nurodyta sąlyga, apeliacinio teismo nuomone yra beprasmė, nesukurianti jokių teisių ir pareigų V. R. ir praktiškai įgyvendinant šią sutartį- neįmanoma. Tokį patį- vien simbolinį V. R. vaidmenį pasirašant 2010-05-14 sutartį nurodo ir liudytoja N. Ž.. Ji teisme patvirtino, kad V. R. parašas sutartyje buvo tik tam kad jis patvirtintų žinojęs, jog jo sklypo atžvilgiu vyksta derybos (t. 10, b.l. 117). Taigi 2010-05-14 Sutartis jokių pareigų V. R. nesukuria, jis šia sutartimi net neįsipareigoja parduoti žemės sklypo nei Konsorciumui, nei tiesiogiai J. V.. Visus šiuos veiksmus savo rizika įsipareigoja atlikti Konsorciumas. J. V. puikiai žinojo, kad tokia sutartis yra rizikinga, pasitikėjo savo sutuoktiniu, kuris vedė derybas su pardavėjais, ją apie tai taip pat informavo teisines paslaugas teikusi advokatė N. Ž., siūlydama apsidraudimui pareikalauti iš pirkėjų vekselio sandorio sumai.

3.7.5. Tokiu būdu, apibendrinant kaltinimo dalį, nurodytą 3.4.1. p., matyti, kad V. R. neturėjo ir negalėjo turėti tyčios nevykdyti 2010-05-14 Sutarties sąlygų, nes nebuvo šios sutarties šalimi, nežinojo ir negalėjo žinoti apie konkrečius Konsorciumo vadovų ketinimus ir planus kaip nupirkti jo turimą žemės sklypą, o jei ir būtų numanęs apie tai, tai tokia jo kaltės forma turėtų būti vertinama kaip netiesioginė tyčia, kas vis tiek neatitinka sukčiavimo subjektyviosios pusės požymių.

3.8. Dėl p. 3.4.2. nurodytų kaltinimo aplinkybių. Jokių duomenų apie tai, kad V. R. pristatė nukentėjusiesiems Konsorciumo nariu byloje nėra. Iš pačių nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad jis derybose nedalyvavo. Nukentėjusioji J. V. teisme parodė, kad su V. R. matėsi tik vieną kartą ir tik pasirašant 2010-05-14 sutartį. Pastarasis nenorom sutartį pasirašė ir tuoj pat išvyko. Iš pačių nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad jie derėjusi su kitais dviem kaltinamaisiais- A. P. ir V. K.. Tą patį patvirtino ir nukentėjusiuosius konsultavusi advokatė N. Ž.. Iš bylos dokumentų matyti, kad V. R. kaip tik nenorėjo būti siejamas su Konsorciumu, nes pirmi du 2010-05-12 ir 2010-05-13 sutarties projektai, kur jis nurodytas kaip Konsorciumo atstovas pakeisti taip, kad šios dalies galutinėje 2010-05-14 sutarties redakcijoje neliko (t. 9, b.l. 196-170, 171). Kaltinamasis V. R. teisme būtent ir nurodė, kad taip įvyko dėl to, kad jis kategoriškai prieštaravo dėl to, kad Konsorciumo vardu prisiimtu bet kokius įsipareigojimus. Kaltinamasis R. K. teisme taip pat parodė, kad „Toks buvo V. R. prašymas sudaryti tokią sutartį. Jis kitaip nebūtų pasirašęs sekančios sutarties gegužės 14 d.“ (t. 10, b.l. 119). Todėl ši p. 3.4.2 nurodyta kaltinimo aplinkybė niekuo nepagrįsta.

3.9.1. Dėl p. 3.4.3. p. nurodytų kaltinimo aplinkybių. Apie tai, kad sandoriai, numatyti 2010-05-14 Sutartyje nėra neįmanomi pasisakyta šio nuosprendžio 3.7.2. p. Aplinkybė, kad A. P. perdavė V. R. 20000 Lt iš tos sumos, kurią jam kaip Konsorciumo atstovui sumokėjo nukentėjusieji, neįrodyta. Šioje dalyje kaltinimas pagrįstas vien tik kito kaltinamojo A. P. parodymais, o šie parodymai nėra visiškai nuoseklūs. 2017-04-21 apklausiamas įtariamuoju A. P. parodė, kad iš pinigų, gautų iš nukentėjusiųjų V. R. pasiėmė sau „ne mažiau kaip 20 000 Lt“ (t. 8, b.l. 56), 2017-08-30 apklausiamas įtariamuoju A. P. nurodė, kad „V. R. gavo už minėtą sandorį savo procentus pinigais“ (t. 8, b.l. 59). Teisme A. P. nurodė, kad „Senai viskas buvo, man atrodo 20000 Lt daviau R., o gal buvo ir mažiau“ (t. 10, b.l. 118). Iš paminėtų nuteistojo A. P. parodymų neaišku, kokią gi konkrečiai suma buvo galimai sumokėta V. R. ir ar iš viso buvo sumokėta. Abejones dėl A. P. patikimumo sustiprina faktas, kad jo ir V. R. parodymai nesutampa, bet ir dėl to, kad pagal V. R. parodymus, tarp jo bei A. P. buvo kilę nesutarimų finansiniais klausimais, dėl kurių A. P. jam neatleido, t.y. A. P. buvo pasiūlyta, kad V. R. parduotų per pusę pigiau t. y. apie 3,0 mln. Lt su A. P. susijusiai bendrovei visus sklypus, pagal kuriuos V. R. gavęs asmeninę 1,9 mln. Lt paskolą žemei pirkti Pupinės kaime iš AB Parex bankas. Taip pat 5,0 mln. Lt paskola buvo gauta tuo pačiu tikslu UAB (duomenys neskelbtini)vardu. Pastarąją paskolą V. R. laidavo asmeniškai (t. 10, b. l. 72-73). Kadangi skola laiku nebuvo grąžinta bankas dar priskaičiavo palūkanas ir delspinigius iš viso V. R. skola bankui susidarė apie 7 180 109 Litų (2 079 503 EUR). V. R. negalėjo sutikti su tokiu A. P. pasiūlymu, nes tokiu atveju jam iš savo asmeninių lėšų būtų tekę padengti skirtumą bankui.

3.9.2. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). Vien nuosprendžio 3.9.1. p. paminėtų kito nuteistojo A. P. parodymų nepakanka faktui, jog V. R. gavo iš pastarojo 20000 Lt ar kitą sumą pagrįsti, nes A. P. parodymai nepakankamai nuoseklūs, jo ir V. R. parodymai skiriasi, yra duomenų apie jų verslo nesutarimus. Todėl kaltinimo aplinkybė, kad V. R. per A. P. užvaldė 20000 Lt iš tos 100000 Lt sumos, kurią apgaulės įtakoje pastarajam sumokėjo nukentėjusieji, laikytina neįrodyta.

3.10. Dėl p. 3.5 nurodytų kaltinimo aplinkybių. V. R. taip pat pripažintas kaltu, dėl to, kad A. P. ir R. K. atliko p. 3.5.1. ir 3.5.2. nurodytus veiksmus iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje su V. R.. Ši kaltinimo dalis taip pat nepagrįsta. Vien p. 3.7.1 – 3.7.2. aptartų išvadų, kad V. R. neturėjo tyčios apgaule užvaldyti svetimą turtą, 2010-05-14 sutarties įvykdymas teisiškai nebuvo neįmanomas, kad minėta sutartis jokių teisių ir pareigų pačiam V. R. nesukūrė, faktas, kad V. R. gavo atlyginimą iš A. P. neįrodytas- viso to pakanka išvadai, kad V. R. nebuvo likusių dviejų nuteistųjų bendrininkas. Be to, pagal BK 25 str. 2 d., būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai. Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, ir konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (kasacinė byla Nr. 2K-419-746/2015). V. R. kaip vykdytojas p. 3.5.1., 3.5.2. nurodytų veiksmų neatliko, tyčios apgaule užvaldyti nukentėjusiųjų turtą neturėjo (p. 3.7.5.), todėl inkriminuoti jam bendrininkavimą nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo.

3.11. BPK 320 str. 5 d. nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, tai remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, jis gali sušvelninti nuosprendį ir pastariesiems. Išteisinus V. R., nuteistiesiems R. K. ir A. P. šalinama aplinkybė, jog jie nusikaltimus padarė bendrininkaudami su V. R.; aplinkybė, jog A. P. dalį iš nukentėjusiųjų apgaule gautų piniginių lėšų pagal bendrą susitarimą grynais pinigais, ne mažiau kaip 20000 litų (5793,74) perdavė V. R.; aplinkybė, jog nuteistieji nutylėjo 2010-05-14 sutartyje nurodyto žemės sklypo nuosavybės teisės apribojimus. Pirmosios instancijos nuosprendyje nurodyta formuluotė, jog 2010-05-14 sutartis buvo trišalė šalinama, nes p. 3.7.4. nustatyta, kad ši sutartis buvo dvišalė- sudaryta tarp Konsorciumo ir nukentėjusiosios J. V., o V. R. parašas joje nesukūrė jam jokių teisių ar pareigų. Tokiu būdu keičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį, R. K. ir A. P. pripažįstami kaltais dėl to kad:

3.11.1. A. P., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su R. K., siekdamas apgaule savo ir kitų naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad realiai neįvykdys prisimintų įsipareigojimų dėl nekilnojamojo turto pardavimo, A. P. nukentėjusiesiems M. V. ir J. V. melagingai prisistatęs kaip KŪB konsorciumo (duomenys neskelbtini)atstovu, o R. K. prisistačius KŪB konsorciumo (duomenys neskelbtini)tikruoju nariu (tikruoju nariu buvo laikotarpiu nuo 2009-11-05 iki 2010-05-28), M. V. ir J. V. bendrai melagingai paaiškino, jog (duomenys neskelbtini), vysto didelį nekilnojamojo turto projektą ir parduoda žemės sklypus bei pasiūlė pirkti du žemės sklypus - žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis detaliajame plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini) (1060 kv. m. ploto) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (23,891 kv. m. ploto) už bendrą 100 000 Lt (28962 eurų) kainą, tyčia nutylėdami esmines nukentėjusiųjų apsisprendimui pirkti žemės sklypus turinčias aplinkybes bei melagingai nurodydami, jog turi įgaliojimus sudaryti sandorius dėl nekilnojamojo turto realizavimo ir kad KŪB konsorciumo (duomenys neskelbtini)iš V. R. nupirks ir parduos jiems sklypus, nors iš anksto žinojo, kad tarp preliminarioje sutartyje nurodyto vystytojo - KŪB konsorciumo (duomenys neskelbtini) ir V. R. faktiškai jokie susitarimai dėl minėtos žemės sklypų pardavimo nevyksta, tokiu būdu suklaidino M. V. ir J. V., kuri panaudotos apgaulės įtakoje 2010-05-14 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tikslesniu laiku, R. J. g. 6, Vilniuje, pasirašė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį su KŪB konsorciumo (duomenys neskelbtini)atstovaujamu R. K., kurioje buvo nurodyta, kad „Šios Sutarties sudarymo dienai <..> žemės sklypo dalis areštuota bei nuosavybės teise priklauso V. R., nėra galimas žemės sklypų pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas (Sutarties 1 p.), Vystytojas (KŪB konsorciumo (duomenys neskelbtini)) įsipareigoja iki 2010-07-15 nupirkti iš V. R. žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)dalį-3,50 ha ploto ir parduoti tiesiogiai Pirkėjai -J. V. du žemės sklypus (namų valdas), detaliajame plane pažymėtus Nr. (duomenys neskelbtini), 1060 kv. m. ploto ir Nr. (duomenys neskelbtini)-23,891 kv. m., esančius (duomenys neskelbtini). (skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniuje, už bendrą 100 000 Lt kainą (Sutarties 2 p.), V. R. sutinka, kad Vystytojas (Pardavėjas) siekdamas įgyvendinti šios Sutarties 2, 4 punktuose numatytus tikslus iki Pagrindinės sutarties parduotų 2 punkte nurodytą turtą Pirkėjai (Sutarties 6 p.)“, po ko pagal sudarytą preliminariąją sutartį nukentėjusysis M. V. 2010-05-14 jam (A. P.) perdavė 50 000 Lt (14 481 eurų) grynais pinigais bei iš savo banko sąskaitos į KŪB konsorciumo „Pupinės vystymo grupė“ AB „Šiaulių bankas“ priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 50 000 Lt (14 481 eurų), pavedime nurodydamas „Vystymo grupė lėšos pervedamos vadovaujantis 2010-05-14 sutartimi už žemės sklypą esantį adresu Pupinės k., Naujininkų sen., kad. Nr. 0101/0159:04“, tačiau preliminariosios sutarties sąlygų nevykdė, sutartyje nurodytų sklypų M. V. ir J. V. nepardavė ir piniginių lėšų jiems negrąžino ir tokiu būdu veikdamas apgaule bendrininkų grupėje, savo ir kitų asmenų naudai užvaldė didelės vertės svetimą turtą.

3.11.2. R. K., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su A. P., siekdamas apgaule savo ir kitų naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad realiai neįvykdys prisimintų įsipareigojimų dėl nekilnojamojo turto pardavimo, žinodamas, kad A. P. nukentėjusiesiems M. V. ir J. V. melagingai yra prisistatęs KŪB konsorciumo (duomenys neskelbtini)atstovu, o R. K. prisistatė KŪB (duomenys neskelbtini) tikruoju nariu (tikruoju nariu buvo laikotarpiu nuo 2009-11-05 iki 2010-05-28), jiems bendrai melagingai paaiškino, jog (duomenys neskelbtini), vysto didelį nekilnojamojo turto projektą ir parduoda žemės sklypus bei pasiūlė pirkti du žemės sklypus - žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis detaliajame plane pažymėtas Nr. 14-9 (1060 kv. m. ploto) ir Nr.14 (23,891 kv. m. ploto) už bendrą 100 000 Lt (28962 eurų) kainą, tyčia nutylėdamas esmines nukentėjusiųjų apsisprendimui pirkti žemės sklypus turinčias aplinkybes bei žinodamas, kad A. P. melagingai nurodė, jog turi įgaliojimus sudaryti sandorius dėl nekilnojamojo turto realizavimo ir kad KŪB konsorciumo (duomenys neskelbtini)iš V. R. nupirks ir parduos jiems sklypus, nors iš anksto žinojo, kad realiai sudaromos preliminariosios sutarties sąlygų įvykdyti negalės, nes tarp preliminarioje sutartyje nurodyto Vystytojo - KŪB konsorciumo (duomenys neskelbtini)ir V. R. faktiškai jokie susitarimai dėl minėtos žemės sklypų pardavimo nevyksta, tokiu būdu suklaidino M. V. ir J. V., kuri panaudotos apgaulės įtakoje 2010-05-14 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tikslesniu laiku, R. J. g. 6, Vilniuje, pasirašė preliminariąją pirkimo - pardavimo sutartį su KŪB konsorciumo (duomenys neskelbtini)atstovaujamu R. K., kurioje buvo nurodyta, kad „Šios Sutarties sudarymo dienai <..> žemės sklypo dalis areštuota bei nuosavybės teise priklauso V. R., nėra galimas žemės sklypų pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas (Sutarties 1 p.), Vystytojas (KŪB (duomenys neskelbtini)) įsipareigoja iki 2010-07-15 nupirkti iš V. R. žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)dalį-3,50 ha ploto ir parduoti tiesiogiai Pirkėjai - J. V. du žemės sklypus (namų valdas), detaliajame plane pažymėtus Nr. 14-9, 1060 kv. m. ploto ir Nr. 14-23,891 kv. m., esančius (duomenys neskelbtini). (skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniuje, už bendrą 100 000 Lt kainą (Sutarties 2 p.), V. R. sutinka, kad Vystytojas (Pardavėjas) siekdamas įgyvendinti šios Sutarties 2, 4 punktuose numatytus tikslus iki Pagrindinės sutarties parduotų 2 punkte nurodytą turtą Pirkėjai (Sutarties 6 p.)“, po ko pagal sudarytą preliminariąją sutartį nukentėjusysis M. V. 2010-05-14 A. P. perdavė 50 000 Lt (14 481 eurų) grynais pinigais bei iš savo banko sąskaitos į KŪB konsorciumo (duomenys neskelbtini)AB „Šiaulių bankas“ priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 50 000 Lt (14 481 eurų), pavedime nurodydamas „Vystymo grupė lėšos pervedamos vadovaujantis 2010-05-14 sutartimi už žemės sklypą esantį adresu (duomenys neskelbtini)., kad. Nr. (duomenys neskelbtini)“.

3.11.3. Likusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis R. K. ir A. P. atžvilgiu paliekama nepakeista.

3.12. Dėl civilinių ieškinių. V. R. išteisinus BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p., pagrindu, M. V. ir J. V. civilinis ieškinys dalyje dėl 28 962 € priteisimo iš V. R., paliekamas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p., 329 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija nusprendė:

V. R. gynėjo adv. V. Dovidaičio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-21 nuosprendžio tenkinti pilnutinai.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-21 nuosprendį dalyje, kurioje V. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 str. 2 d. ir priimti naują nuosprendį.

V. R. išteisinti pagal BK 182 str. 2 d. nenustačius šio nusikaltimo požymių.

Nukentėjusiųjų M. V. ir J. V. civilinį ieškinį dalyje dėl 28 962 € priteisimo iš V. R., palikti nenagrinėtu.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-21 nuosprendžio nustatomąją dalį J. K. ir A. P. atžvilgiu toje dalyje, kurioje jie buvo kaltinami BK 182 str. 2 d. numatytos veikos padarymu bendrininkaujant su V. R. ir išdėstyti ją taip, kaip nurodyta šio nuosprendžio 3.11.1., 3.11.2. p.

Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-21 nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Audrius CininasJurgita MačionytėVitalija Norkūnaitė