Klaipėdos apygardos teismo nutartis

6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad buvo pagrindas nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus vertinti kritiškai, tačiau atmesta nuteistojo R. B. versija. Nurodoma, kad R. B. nuosekliai kartojo, jog 2024 m. gruodžio 25 d., gavęs iš nukentėjusiosios pranešimą apie į lauką išmestus jo asmeninius daiktus, užėjo pas nukentėjusiąją pasiimti likusius daiktus ir, vos įėjęs į butą buvo sumuštas, ir jis pasišalino. Tokius R. B. parodymus patvirtina 2025 m. kovo 25 d. kitų objektų apžiūros protokolas, t. y., iš policijos registruojamų įvykių registro gautų garso įrašų apžiūros duomenų nustatyta, kad pranešėja du kartus skambino į Bendrąjį pagalbos centrą, tačiau paaiškino, kad R. B. jau išėjo. Nukentėjusioji, išmesdama R. B. daiktus į lauką ir iškviesdama R. B. pasiimti savo daiktų, pati išprovokavo konfliktinę situaciją.

6.1. Tiek teisiamajame posėdyje, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis R. B. iš tiesų tvirtino, kad 2024 m. gruodžio 25 d., jam atėjus į nukentėjusiosios I. G. butą, jis jokio smurto nevartojo, pats buvo sumuštas ir iš buto pasišalino, tačiau negalėjo nurodyti net kas jį sumušė (t. 1, b. l. 91–94, 101–105, 194), o tokie jo parodymai visiškai prieštarauja nukentėjusiosios I. G. bei liudytojų R. S. bei V. G. parodymams.

6.2. Iš teisiamajame posėdyje duotų nukentėjusiosios I. G. parodymų nustatyta, kad įvykio dieną, atėjęs ir apžiūrėjęs virtuvę, R. B. pradėjo mėtyti į šiukšlinę maistą, o liepus jam išeiti, jis ją, prispaudęs prie sienos, sugriebė už kaklo ir pradėjo smaugti. Vaikai (R. S. ir V. G.) buvo kambaryje. Kai ji pradėjo sprangioti, keliu spyrė jam į klyną, kad ją paleistų. Eidamas link durų, R. B. vėl jai paėmė už kaklo, lenkė prie žemės, lyg norėdamas „nulaužti“ kaklą. Kai išlindo iš jo rankų, pasakė dukrai V. G., kad kviestų policiją. Tada R. B. pasakė, kad išeina. Bandant R. B. išvaryti iš namų, jis keikė ją necenzūriniais žodžiais. Jai nuėjus į kambarį, R. B. grįžo ir norėjo jai trenkti, bet ji jo smūgį sulaikė, tada jis pasakė, kad duotų paskutinį bučkį ir jis išeis. Kai ji artėjo prie R. B., jis jai griebė abiem rankomis už plaukų ir pradėjo labai stipriai rauti plaukus, galvojo, kad „nuneš visą skalpą“. Vėliau dukters draugas R. S. bandė atkabinti R. B. rankas nuo jos plaukų ir, kai atlaisvino jos plaukus, iškvietė policiją (t. 1, 194–195). Analogiškus parodymus apie prieš ją pavartotą smurtą ir sukeltą fizinį skausmą, t. y., kokiais veiksmais R. B. jai sukėlė fizinį skausmą, kuriose buto vietose vartojo smurtą, nukentėjusioji I. G. nuosekliai parodė ir ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad dėl visų R. B. fizinių veiksmų prieš ją, ji juto labai didelį skausmą tiek galvos gale, kur pešė plaukus, tiek ant kaklo, kur smaugė (t. 1, b. l. 53–56). Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. G. parodė, kad R. S. atitraukė nuo jos R. B., kai šis ir koridoriuje sugriebė jai už kaklo, lenkė ją žemyn ir spaudė kaklą, taip pat ir kambaryje atkabino R. B. pirštus jai iš plaukų, kai R. B. staiga griebė jai abejomis rankomis už plaukų ir stipriai ją traukė link savęs. Ši aplinkybė buvo tikslinama teisiamajame posėdyje, ir nukentėjusioji I. G. patvirtino, kad R. B. vartojant smurtą prieš ją, R. S. įsikišo ir koridoriuje, kai ji buvo smaugiama, ir, kai pešė jai plaukus.

6.3. Pažymėtina, kad esmines aplinkybes dėl R. B. pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiąją I. G. analogiškai parodė ir liudytojas R. S..

6.4. Atkreiptinas dėmesys, kad iš nukentėjusiosios I. G. aptartų parodymų nustatyta, kad ji manė, jog R. S. ir V. G. nematė to momento, kai R. B. ją smaugė virtuvėje, tačiau teisiamajame posėdyje liudytojas R. S. patvirtino, kad jis matė visus tris smurto prieš I. G. vartojimo epizodus, t. y., stovėdamas tarp svetainės ir koridoriaus matė, kaip R. B. virtuvėje čiupo I. G. už kaklo, jis R. B. atitraukė nuo I. G., antrą kartą R. B. jai čiupo už kaklo abejomis rankomis ir jis taip pat jį atitraukė, tada R. B. ir I. G. aprimę kalbėjosi bei R. B. kelis kartus bandė trenkti nukentėjusiajai I. G. į veidą, bet ji smūgius „užblokavo“, po to R. B. griebė jai už plaukų (t. 1, b. l. 195–196). Ikiteisminio tyrimo metu R. S. taip pat iš esmės parodė analogiškai, t. y., kad R. B. virtuvėje prie sienos prispaudė I. G. ir ją pradėjo viena ranka smaugti, tačiau skirtingai nei teisiamajame posėdyje parodė, kad juos išskirti pribėgo ne jis, bet V. G.. Antrą kartą R. B. vėl smaugė I. G., tuo momentu įsikišo jis ir juos atitraukė vieną nuo kito. Vėliau I. G. ir R. B. kalbantis, išeidamas R. B. norėjo pabučiuoti I. G., teigė, kad pabučiavęs išeis ramus, tačiau R. B. bandė suduoti I. G. smūgius į veidą bei nepavykus, griebė abejomis rankomis I. G. už plaukų. Jam įsikišus, R. B. iš buto išvarė, o V. G. kvietė policijos pareigūnus (t. b. l. 69–72). Liudytojas R. S. analogiškas įvykio aplinkybes dėl pavartoto smurto prieš nukentėjusiąją, kuriose buto vietose R. B. vartojo smurtą, kokiais veiksmais jis pasireiškė, parodė ir akistatos su R. B. metu (t. 1, b. l. 101–103). Pažymėtina, kad nors šiuo atveju nustatyta nežymių nesutapimų tarp ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duotų liudytojo R. S. parodymų dėl to, kiek kartų jis pats atitraukė R. B. nuo nukentėjusiosios, tačiau iš ikiteisminio tyrimo metu jo duotų parodymų nustatyta, kad jis visgi du kartus atitraukė R. B. nuo nukentėjusiosios, o tokie parodymai sutampa būtent su nukentėjusiosios I. G. parodymais, kad R. S. įsikišo ir koridoriuje, kai ji buvo smaugiama, ir, kai pešė jai plaukus, todėl tai nėra esminis parodymų nesutapimas, kuris sudarytų pagrindą abejoti liudytojo R. S. parodymų teisingumu dėl visų esminių jo parodytų įvykio aplinkybių, susijusių su R. B. smurto vartojimu, juolab, kai liudytojui duodant parodymus teisiamajame posėdyje, nuo įvykio jau buvo praėję beveik pusę metų.

6.5. Iš teisiamajame posėdyje duotų liudytojos V. G. parodymų nustatyta, kad, kas vyko virtuvėje, ji nematė, tačiau matė, kaip koridoriuje R. B. alkūne prispaudė mamai kaklą ir nepaleido. Ji su R. S. bandė R. B. nuo I. G. atitraukti, skambino policijai, bet, kai R. B. pasakė, kad išeis, policijos kvietimą atšaukė. Vėliau kambaryje matė, kaip R. B. norėjo, kad I. G. duotų bučkį ir žadėjo išeiti, tačiau mama nenorėjo duoti bučkio. Tada R. B. bandė mamai trenkti per veidą, bet mama ranka smūgį sulaikė, ir R. B. griebė mamai už plaukų, pradėjo ją tampyti. Antrą kartą skambino policijai dėl to paties, ekipažas jau važiavo (t. 2, b. l. 6). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. G. taip pat parodė, kad ji nematė konflikto, vykusio virtuvėje, matė, kaip po to R. B. smaugė I. G., kad ji, apsikabinusi per juosmenį, bandė atitraukti I. G. nuo R. B., tačiau jai nepavyko, tai padarė R. S. (t. 1, b. l. 75–76). Liudytoja V. G. neparodė mačiusi tą momentą, kai R. B. griebė nukentėjusiajai I. G. už plaukų, šią aplinkybę ji parodė teisiamajame posėdyje, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad liudytoja V. G. šią aplinkybę parodė tik teisiamajame posėdyje, nepaneigia nukentėjusiosios I. G. nuoseklių ir vienodų parodymų būtent dėl jai pavartoto fizinio smurto visus tris kartus ir sukelto fizinio skausmo, taip pat aplinkybės, kad V. G. matė tuos momentus, kai R. B. vartojo smurtą prieš I. G. tiek koridoriuje, tiek ir kambaryje, kai R. B. griebė I. G. už plaukų.

6.6. Pažymėtina, kad šiuo atveju ir iš „Body“ kameromis užfiksuotų vaizdo įrašų objektyviai nustatyta, kad nukentėjusioji I. G. ir įvykio dieną, į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams iškart nurodė, kad R. B. rovė jai plaukus, smaugė, parodė vietas, kuriose buvo smaugiama ir jai raunami plaukai, taip pat parodė, kad tiek dukra V. G., tiek ir dukros draugas R. S. bandė atitraukti R. B. nuo jos (t. 1, b. l. 31–33), o ši aplinkybė sutampa ir su liudytojos V. G. parodymais, kad tiek ji, tiek R. S. bandė atitraukti I. G. nuo R. B., kai jis vartojo fizinį smurtą. Iš 2025 m. gruodžio 25 d. asmens apžiūros protokole užfiksuotų duomenų objektyviai nustatyta, kad apžiūrėjus nukentėjusiąją I. G., galvoje jokių matomų sužalojimų nenustatyta, tačiau ant kaklo dešinės ir kairės pusės matomos neryškios kraujosruvos (t. 1, b. l. 39–40).

6.7. Apeliaciniame skunde nuteistojo R. B. versija, kad jis pats buvo sumuštas ir iš buto pasišalino, grindžiama vieninteliu argumentu, jog iš policijos registruojamų įvykių registro gautų garso įrašų apžiūros duomenų nustatyta, kad pranešėja du kartus skambino į Bendrąjį pagalbos centrą, tačiau paaiškino, kad R. B. jau išėjo, todėl yra pagrindas kritiškai vertinti ir nukentėjusiosios bei liudytojų parodymus. Tačiau pažymėtina, kad tiek iš nukentėjusiosios I. G., tiek ir iš liudytojos V. G. parodymų vienodai nustatyta, kad po to, kai R. B. antrą kartą griebė nukentėjusiajai už kaklo ir smaugė, I. G. liepė dukrai V. G. kviesti policiją, tačiau R. B. pasakius, kad jis išeis, policijos iškvietimą atšaukė bei, R. B. dar kartą pavartojus smurtą prieš nukentėjusiąją, kai jis griebė jai už plaukų, V. G. vėl kvietė policijos pareigūnus, o ekipažas jau buvo išvykęs (t. 1, b. l. 194–195, t. 2, b. l. 6). Ir šiuo atveju priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, V. G. pokalbis su Bendrosios pagalbos centro darbuotoja patvirtina, kad R. B. iš buto išėjo būtent jau po trečio smurto epizodo, t. y. po to, kai jis nukentėjusiajai rovė plaukus (t. 1, b. l. 35–37), bei kartu patvirtina, kad R. B. smurto vartojimas buvo ne vienkartinis, nes, jeigu jis būtų iškart išėjęs, V. G. net nebūtų kvietusi policijos antrą kartą, juolab logiška, kad nebūtų kvietusi policijos, jei, kaip teigia nuteistasis R. B., jis būtų buvęs sumuštas ir iš buto iškart pasišalinęs.

6.8. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde pripažįstama, kad nukentėjusiosios dukra ir dukros draugas buvo įvykio dalyviai, teigiama, kad jie buvo suinteresuoti bylos baigtimi. Tačiau vien ta aplinkybė, kad liudytojai R. S. ir V. G. yra artimi asmenys nukentėjusiajai, savaime nesudaro jokio pagrindo išvadai, jog jie davė neteisingus parodymus. Priešingai, nukentėjusioji I. G. manė, kad R. S. ir V. G. konflikto pradžios net nematė, tačiau liudytojas R. S. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jis matė visus tris smurto vartojimo epizodus, kartu parodė ir tai, kur jis tuo metu stovėjo bei kokius smurtinius veiksmus R. B. atliko nukentėjusiajai. Šiuo atveju liudytoja V. G. apklausų metu parodė, kad ji konflikto pradžios tarp R. B. ir mamos I. G. iš tiesų nematė, ir tai suponuoja išvadą, kad ji sąžiningai parodė būtent tik tas aplinkybes, kurias matė pati. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde net nenurodoma, kokių esminių prieštaravimų pirmosios instancijos teismas nepašalino, kurie, apelianto vertinimu, sudaro pagrindą abejoti tiek nukentėjusiosios, tiek ir aptartų liudytojų parodymais. Kartu nėra jokio pagrindo įžvelgti, jog konflikto iniciatorė buvo nukentėjusioji I. G.. Priešingai, iš nukentėjusiosios I. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duotų parodymų nustatyta, kad R. B. visą dieną pats jai rašė žinutes, prašė jos ateiti, o jai pasakius ne, prašė jos sudėti jo daiktus, kad jis ateis jų pasiimti. Kartu pažymėtina, kad R. B. patvirtino, jog surado savo daiktus, sudėtus prie automobilio, tačiau vis tiek nuėjo pas nukentėjusiąją, jo teigimu, pasikalbėti bei, kaip nustatyta, pats sukėlė konfliktinę situaciją, kai pradėjo iš šaldytuvo mesti maistą į šiukšlinę bei pavartojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą.

7.1. BK 141 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta šeimos narių samprata, t. y., kad šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Atitinkamai ir BPK 38 straipsnyje įtvirtinta šeimos narių samprata, t. y., kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai.

7.3. Pažymėtina, kad nuteistasis R. B. tiek teisiamajame posėdyje, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio metu jis su I. G. buvo sugyventiniai, nors kiekvienas turėjo savo butus, tačiau abu turėjo ir raktus nuo abiejų butų, gyveno tiek pas ją, tiek pas jį, abiejuose butuose buvo ir jų daiktų, jos vaistų, o kartu nebegyvena po šio įvykio. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis R. B. parodė ir tai, kad I. G. įtarinėdavo jį neištikimybe, tikrindavo jo telefoną (t. 1, b. l. 91–92, t. 2, b. l. 194). Nukentėjusioji I. G. taip pat parodė, kad R. B. įvykio metu buvo jos sugyventinis, šią aplinkybę nurodė nuo pat pradžių jau protokole-pareiškime policijai, taip pat Bendrosios pagalbos centro darbuotojai (t. 1, b. l. 9, 35–37). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja I. G. paaiškino, kad ji su R. B. kartu negyveno 6 mėnesius dėl prieš tai patirto fizinio smurto, kartu atkreiptinas dėmesys, kad nuteistajam R. B. buvo paskirta ir kardomoji priemonė – gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. G., tačiau po to jie vėl gyveno kartu, t. y., ji gyveno pas jį, kartu šventė ir Kūčias jos namuose, R. B. paruošė Kūčių vakarienę ir parsivežė ją iš darbo namo į jos butą, bet po vakarienės R. B. supyko, nes ji su juo nesimylėjo, todėl naktį išėjo. Kaip nustatyta, I. G. pergyveno, kodėl R. B. išėjo iš namų, skambino jam ir pas jį nuvažiavo net naktį. Kadangi R. B. buvo agresyvus, jam užmigus, ji išėjo, todėl supykęs, jis prašė I. G. sudėti jo daiktus (t. 1, b. l. 54). Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji I. G. dėl jų santykių parodė analogiškas aplinkybes (t. 1, b. l. 194–195).