Kauno apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 3.1.7.5; 3.2.6.1; 3.4.1.2.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 1 d.

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei, dalyvaujant ieškovei J. V., jos atstovei advokatei Inai Kurauskienei, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotam asmeniui E. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui A. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, trečiasis asmuo UAB „General Financing“, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą Kauno mieste, tėvų valdžia neapribota. Kalbantis su A. jis pareiškė, kad yra tvirtai apsisprendęs gyventi su mama. Nepilnametis teigė, kad tėvas jam išlaikymo neteikia, su juo nebendrauja. Skyriaus nuomone, ieškovės buities ir gyvenimo sąlygos yra tinkamos. Skyrius neturi duomenų, kad J. V. šeimoje būtų pažeidžiamos nepilnamečio A. V. teisės, neužtikrinamas jo interesų įgyvendinimas. Įvertinus tai, kad nepilnametis gyvena su motina, kuro pagal galimybes užtikrina sūnui saugią aplinką bei fizinių poreikių tenkinimą, skyrius daro išvadą, kad nustačius nepilnamečio A. V. gyvenamąją vietą su motina, nepilnamečio interesai nebus pažeisti. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama atsakovo galimybė teikti nustatyto dydžio išlaikymą bei atsižvelgiama į tai, kad išlaikymas privalo užtikrinti vaikui būtinas vystytis sąlygas. Skiriamas išlaikymas turi patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui ir papildomam ugdymui. Teismo posėdžio metu išvadą palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 11). Šalys yra nepilnamečio A. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (12 b. l.). Šalys savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (b. l. 14, 15). Atsakovo vardu registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16), kurios vertė – 670 Eur (b. l. 18). Ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 17). Ieškovės pateiktoje išlaikymo lentelėje nurodyta, kad iš viso per mėnesį vaiko išlaikymui reikalinga apytiksliai 289,50 Eur suma (b. l. 19). Ieškovė dirba UAB (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis yra 439,58 Eur per mėnesį (b. l. 20), nuo 2013-08-20 dirbo(a) UAB „Kauno spauda“, darbo užmokestis 1000 Lt (b. l. 101-102). A. V. nuo 2015-03-04 dirba UAB (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas teigiamai (b. l. 57), jo darbo užmokestis 354,34 Eur per mėnesį (b. l. 59), nuo 2001-11-14 iki 2014-02-25 dirbo UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 88). A. V. yra sudaręs draudimo sutartį (b. l. 60, 62-63), įmoka už vieną mokėjimo laikotarpį yra 121,65 Eur (b. l. 61), su UAB „General Financing“ yra sudaręs vartojimo kredito sutartį, įmokos dydis – 108,05 Eur (b. l. 64-67).

Dėl santuokos nutraukimo.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal LR CK 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. LR CK 3.27 str. 1 d. įtvirtintos teisinės sutuoktinių pareigos vienas kitam. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. LR CK 3.27 str. išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (LR CK 3.60 str.). Sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės reiškia jų nevykdymą. Teismui nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį išsaugojimui tarpusavio santykiams jų pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis Ž. V. v. J. V. byloje Nr. 3K-3-220/2007).

Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nurodė, jog, ieškovės manymu, šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, jog šalių santuoka iširo dėl sutuoktinės neištikimybės, jis alkoholiu nepiktnaudžiauja. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją dėl santuokos iširimo priežasčių. Paaiškino, kad nuo santuokos sudarymo nebuvo gerų tarpusavio santykių. Ilgainiui atsakovas pradėjo vartoti alkoholį, nuolat išgėrinėti su draugais, tokiu būdu jų šeimos būstas buvo apvogtas, nuolat būdavo atviros durys. Esant šioms aplinkybėms ieškovė nesijautė saugi, nerimavo tiek dėl savęs, tiek dėl nepilnamečio judviejų sūnaus. Pažymėjo, kad atsakovas ėjo pas gydytojus dėl alkoholio vartojimo, tačiau realios pagalbos jam nebuvo suteikta, be to, pats atsakovas nepripažįsta šios problemos. Ieškovė teigė, kad susirado darbą Kaune, su nepilnamečiu persikėlė ten gyventi. Paaiškino, kad tuo metu kito artimo draugo, kuris turėjo įtakos dėl santuokos iširimo neturėjo.

Vertindamas šalių nurodytas aplinkybes dėl santuokos iširimo priežasčių teismas sprendžia, jog nei viena šalis neįrodė, jog santuoka iširo būtent dėl kito sutuoktinio kaltės. Nors ieškovė teigė, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu ir dėl to bendras šalių gyvenimas tapo neįmanomas, dėl to ji paliko atsakovą, tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų minėtoms aplinkybėms pagrįsti. Atsakovas įrodymų, pagrindžiančių ieškovės neištikimybę taip pat nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Todėl įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, ieškovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas sprendžia, abu sutuoktiniai maksimaliai nesistengė išsaugoti šeimą, spręsti iškilusių problemų tarpusavio sutarimu, ieškoti pagalbos dėl kilusių sunkumų. Teismo vertinimu įrodymų, patvirtinančių vieno kurio iš sutuoktinių kaltę, byloje nėra, ir daro išvadą, kad abi šalys, gyvendamos santuokoje, pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai).

Ieškovė sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (LR CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovė pageidauja pasilikti santuokinę pavardę. Po santuokos nutraukimo šalims paliekamos pavardės V. ir V.

Dėl kreditinių įsipareigojimų

Nutraukiant santuoką sutuoktiniai turi pareigą nurodyti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius bei informaciją apie tai, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (CPK 382 str. 5 p., CK 3.126 str.). Sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, būtina išspręsti ir santuokoje įgytų prievolių kreditoriams vykdymą po santuokos nutraukimo.

Atsakovas nurodė, kad turi kreditorių UAB „General Financing“, su kuriuo 2013-12-12 sudaryta vartojimo kredito sutartis. Pagal ieškovės pateiktą darbo sutartį (b. l. 101), ji Kaune pradėjo dirbti nuo 2013-08-21, t. y. tuo metu jau buvo išvykusi iš Šiaulių ir pradėjusi atskirą gyvenimą. Pagal UAB „General Financing“ sutartį su atsakovu matyti, kad ji sudaryta vėliau, t. y. 2013-12-12, tuo metu, kai šalys jau faktiškai gyveno atskirai. Duomenų, kad gautos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams nėra. Darytina išvada, kad atsakovas asmeniškai atsakingas dėl šios prievolės. Kreditorius buvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, tačiau atsiliepimo nepateikė, nenurodė jokių duomenų, aplinkybių, kurios leistų teigti, kad gautos lėšos galimai buvo panaudotos abiejų sutuoktinių poreikiams tenkinti.

Daugiau duomenų apie šalių kreditorius nėra pateikta.

Dėl turto padalijimo.

CK 3.127 str. nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių asmeninio indėlio sukuriant turtą preziumuojama, jog jų dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.).

Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad neturi dalytino turto, t. y. neįgijo vertinto turto, kuris turėtų būti dalijamas ir dėl kurio galėtų kilti ginčų. Paaiškino, kad išsikrausčiusi su nepilnamečiu veiku iš šeimos būsto, pasiėmė savo daiktus, dėl kitų daiktų reikalavimų nereiškia.

Pagal bylos duomenis matyti, kad santuokos metu šalys įgijo kilnojamąjį turtą – atsakovo vardu registruotą transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė – 670 Eur. Ieškovė prašo šią transporto priemonę palikti atsakovui, sau kompensacijos neprašo. Atsakovas neprieštarauja. Atsižvelgiant į tai, transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priteistina atsakovui A. V..

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Byloje nustatyta, kad nepilnametis A. V. gyvena su motina J. V., tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovas su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu su motina sutinka, išvadą teikianti institucija tokiam ieškovės reikalavimui neprieštaravo. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į tai, nepilnamečio A. V. gyvenamoji vieta nustatytina su motina J. V..

Dėl išlaikymo priteisimo.

Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2016-01-01 patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 350 Eur. Minėta suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 150 Eur. Atsakovas prieštaravo iš jo prašomam priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžiui, nurodė, kad sutiktų teikti sūnui išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, teigė, jog jo turtinė padėtis yra sunki, atlyginimas nedidelis, moka gyvybės draudimo įmokas, turi vartojimo kreditą, nekilnojamojo turto, priklausančio atsakovui nuosavybės teise, neturi.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog sūnaus poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro apie 289,50 Eur (19 b. l.). Ieškovė pateikė įvairius kvitus už prekes ir paslaugas. Teismas ieškovės pateiktus pirkimo čekius vertina ne kaip įrodymus, pagrindžiančius ieškovės išlaidas, o kaip įrodymus, parodančius kainų lygį šalyje, kadangi iš pateiktų čekių negalima nustatyti, ar pirkti daiktai, paslaugos, maistas buvo panaudoti būtent nepilnamečiam vaikui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pateikti čekiai taip pat ir už loterijos bilietus, alkoholinius gėrimus bei tabaką, o šios prekės tikrai nėra skirtos nepilnamečiam vaikui. Daugiau jokių duomenų, pagrindžiančių sūnaus poreikiams tenkinti reikalingas sumas, ieškovė nepateikė, tačiau teismo posėdžio žodiniai paaiškinimais pagrindė reikalavimą priteisti išlaikymą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių bylos nagrinėjimo teisme metu (16 metų), į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie specialiuosius vaiko poreikius, tačiau vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, teismas sprendžia, kad 289,50 Eur per mėnesį suma šiuo metu yra pakankama šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti, todėl teismas laiko, jog ši suma yra reali, būtina ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovės gaunamos pajamos – apie 439,58 Eur darbo užmokestis (20 b. l.), ieškovė nuosavybės teise nekilnojamojo ir privalomo registruoti kilnojamojo turto neturi (15, 17 b. l.). Atsakovas nekilnojamojo turto neturi (14 b. l.), jo vardu registruota transporto priemonė 670 Eur vertės (16, 18), jo pajamos – apie 354,34 Eur (59 b. l.). Kadangi asmens turtinę padėtį atspindi ne tik gaunamos pajamos ir turimas turtas, tačiau ir skoliniai įsipareigojimai, todėl svarbu nustatyti, ar šalys yra skolingos. Ieškovė nurodė, kad jokių įsipareigojimų neturi. Tuo tarpu atsakovas pagal pateiktus duomenis turi sudaręs sutartį su UAB „General financing“ dėl 2896,20 Eur (10000 Lt), kurios pagrindu moka kas mėnesį po 108,05 Eur. Duomenų, kam panaudotos šios lėšos nėra pateikta, todėl vertintina, kad jos skirtos asmeninių poreikių tenkinimui. Dėl šios aplinkybės esami skoliniai įsipareigojimai negali būti pagrindas mažinti iš atsakovo priteisino išlaikymo dydį. Byloje taip pat pateikta draudimo liudijimo „Rytojus plius“ draudimo dėl nelaimingų atsitikimų kopija. Teismas nurodo, kad šis draudimas yra savanoriškas, jo pagrindu nemokant įmokų, nėra pradedami išieškojimai. Dėl šios priežasties, esant sunkiai asmens turtinei padėčiai draudimas, teismo vertinimu, nėra būtinojo reikalingumo paslauga. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovo vardu daryta draudimo sutartis nesudaro pagrindo mažinti priteisino išlaikymo nepilnamečiui vaikui.

Nustačius, kad abu nepilnamečio vaiko tėvai yra darbingi, sveiki, neturintys specialiųjų poreikių (kitokių duomenų byloje nėra), turintys galimybę gauti su darbo santykiais susijusias pajamas ir yra pajėgūs patenkinti teismo nustatyto dydžio sūnaus poreikius, be to, įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį, nustatyta, kad šalių turtinė padėtis yra panaši (neturi nekilnojamojo turto, dirbantys), spręstina, kad abu tėvai prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti po lygiai. Ta aplinkybė, jog atsakovas turi vartojimo kreditą, moka gyvybės draudimo įmokas neatleidžia atsakovo nuo pareigos teikti savo nepilnamečiam sūnui reikiamo dydžio išlaikymą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo nepilnamečiam sūnui A. V. priteistinas išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-07-07) iki jo pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

Vai­ko ir tė­vų tar­pu­sa­vio tei­sės ir pa­rei­gos yra grin­džia­mos vai­ko iš tė­vų kil­me, ku­ri patvirtina­ma nuo vai­ko gi­mi­mo die­nos ir nuo tos die­nos su­ku­ria su ja su­si­ju­sias, įsta­ty­mų nu­sta­ty­tas tei­ses ir pa­rei­gas (Vai­ko tei­sių kon­ven­ci­jos 7 straips­nis, CK 3.137 straips­nis). Kai vai­ko kil­mė iš tėvo (mo­ti­nos) yra nu­sta­ty­ta ne šiam gi­mus, o esant vy­res­niam, tė­vų ir vai­kų tar­pu­sa­vio tei­sės ir parei­gos taip pat at­si­ran­da nuo vai­ko gi­mi­mo die­nos, ta­čiau iš­lai­ky­mo sri­ty­je įsta­ty­mo jos gi­na­mos iš da­lies, ri­bo­jant iš­lai­ky­mo pri­tei­si­mo ter­mi­ną tre­jais me­tais iki ieš­ki­nio pa­reiš­ki­mo die­nos (CK 3.200 straips­nis). Ieškovė prašo priteisti 3300 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio mėn. iki 2015 m. birželio mėnesio, skaičiuojant po 150 Eur kas mėnesį, t. y. už 22 mėnesius. Atsakovas su prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimu nesutiko, nurodė, kad iki 2015 m. sausio mėn. teikė sūnui išlaikymą. Dėl atsakovo mokėto išlaikymo nepilnamečiui vaikui išlaikyti, nėra pateikta jokių duomenų, t. y. kada, kokiu būdu buvo teikiamas išlaikymas nėra nurodyta, be to, šių aplinkybių nepatvirtino teismo posėdžio metu ieškovė.

Teismas pažymi, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas vaikams išlaikyti. Duomenų pagrindžiančių aplinkybę dėl teikto išlaikymo byloje nėra pateikta (LR CPK 178 str.), todėl reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą tenkintinas.

Išlaikymas indeksuojamas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė J. V..

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese negali būti priteistos, todėl ir ieškovui negali būti priteistas išlaidų, kurias jis patyrė dėl teisinių paslaugų įmonės jam teiktų paslaugų, atlyginimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015). Ieškovė sumokėjo 130 Eur už dokumentų parengimą (b. l. 24), 30 Eur priemoką už ieškinio parengimą (b. l. 25), 72 Eur už dokumentų santuokai nutraukti bendru sutikimu paruošimą (b. l. 26), 72,41 Eur už dokumentų santuokai nutraukti bendru sutikimu paruošimą (b. l. 105). Ieškovė nurodė, kad nežino, ar šiuo dokumentus UAB „Tikroji turto kaina“, rengė advokatas ar advokato padėjėjas. Kadangi už šias paslaugas buvo sumokėta juridiniam asmeniui pagal formuojamą teismų praktiką, ieškovės prašymas dėl 232 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kurias patyrė sumokėdama UAB „Tikroji turto kaina“ už teisines paslaugas, netenkintinas.

Ieškovė patyrė 41 Eur žyminio mokesčio, 30 Eur atstovavimo išlaidų pagal su advokate Ina Kurauskiene sudarytą atstovavimo sutartį (b. l. 103), 60 Eur vykdymo išlaidų dėl teismo priteisto laikino išlaikymo, 4,06 Eur išlaidų už duomenų paiešką registruose bei išrašus iš registrų (b. l. 106). Šios išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 1 d.). Ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo tenkintas iš dalies (50 %), reikalavimas padalinti santuokoje įgytą turtą tenkintas visiškai (100 %), reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą tenkintas visiškai (100 %), reikalavimas priteisti išlaikymą tenkintas visiškai (100 %), reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą tenkintas visiškai (100 %). Darytina išvada, kad ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies – 90 %. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, iš atsakovo ieškovei priteistina 37 Eur žyminio mokesčio, 27 Eur atstovavimo teisme išlaidų, 60 Eur išlaidų susijusių su laikinosiomis apsaugos priemonėmis (LR CPK 88 str. 1 d. 4 p.) ir 3,65 Eur išlaidų dėl duomenų gavimo iš registrų, iš viso – 127,65 Eur.

Iš atsakovo valstybei priteistina 153 Eur žyminio mokesčio valstybei už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 96 str. 1 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, tenkančios kiekvienai šaliai, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr.1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 str. teismas

nusprendžia:

nutraukti ieškovės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei J. V. palikti santuokinę pavardę – V., atsakovui A. V. palikti prigimtinę pavardę – V.

atsakovui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad atsakovas A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeniškai atsakingas dėl įsipareigojimų pagal 2013-12-12 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „General Financing“.

Nustatyti nepilnamečio A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina J. V., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-07-07) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui sūnui A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), 3300 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. iki 2015 m. birželio mėn.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. V., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei J. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 127,65 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 153 Eur žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.