- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-14
- Bylos Nr.
- e2-860-450/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00812-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „VEIKUS“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vytenio4“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VEIKUS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 19 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VEIKUS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vytenio4“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „VEIKUS“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Vytenio4“, prašydama priteisti iš atsakovės 109 924,19 Eur skolą, 1 604,57 Eur delspinigius, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą ieškinio sumai. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas grindė tuo, kad atsakovė perleidinėja savo turtą, o ieškinio suma yra didelė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 19 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Teismas preliminariai įvertinęs ieškovo ieškinio pagrįstumą, padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovės pareikštų reikalavimų pagrindu negalėtų būti priimtas galimai palankus teismo sprendimas.
5. Teismas padarė išvadą, kad vien ieškinio sumos dydis negali patvirtinti būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Teismo vertinimu, ieškovės sudaryti turto sandoriai jos nesąžiningumo fakto nepatvirtina.
7. Teismas pažymėjo, kad pati ieškovė nurodo, jog tikėtinai atsakovei yra padariusi žalą, nes gera valia pasiūlė užsakovui kompensuoti 70 000 Eur dydžio nuostolius ir tęsti objekto pripažinimo 100 proc. rekonstrukciją baigta procedūras.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė UAB „VEIKUS“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Ieškinio suma – 111 528,76 Eur – itin didelė. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taikyta teisės aiškinimo taisyklė, kad teismo sprendimo įvykdymo galimas pasunkėjimas preziumuojamas turtinių ginčų atvejais, kai ginčas tarp šalių kilęs dėl didelės pinigų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-210/2013; 2014 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-50/2014).
8.2. Atsakovė perleido ir toliau perleidinėja turtą tretiesiems asmenims – akcininkui, todėl jos veiksmai rodo atsakovės nesąžiningumą bei kryptingus tyčinius veiksmus, atliekamus tam, kad ieškovė negalėtų gauti savo reikalavimų patenkinimo – egzistuoja reali grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui ateityje. Ieškovė pateikė į bylą duomenis iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės, iš kurių matyti, kad atsakovė nuosavybės teise valdė 20 nekilnojamojo turto objektų, o šiuo metu valdo 4 nekilnojamojo turto vienetus. Nemaža dalis turto (3 nekilnojamojo turto objektai) buvo perleisti UAB „Vytenio4“ akcininkei UAB „Viršuliškių prekybos centras“.
8.3. Teismų praktikoje pripažįstama, kad didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y., ar jam ieškinio suma yra didelė. Pareiga įrodyti gerą turtinę padėtį (galimybę įvykdyti ieškinio reikalavimus) ir taip paneigti minėtą prezumpciją tenka šaliai, kuri yra suinteresuota laikinųjų apsaugos priemonių netaikymu.
8.4. Atsakovė tyčia, sąmoningai nevykdo savo, kaip skolininkės, pareigų ieškovei, atsakovės skola ieškovei didėja, kai kurios sąskaitos pradelstos apmokėti daugiau kaip tris mėnesius, tokiu būdu ieškovei daroma žala.
8.5. Tikimybė, kad asmuo, kuriam gresia didelio masto neigiamos pasekmės, gali elgtis ieškovo atžvilgiu nesąžiningai, yra akivaizdžiai didesnė nei tais atvejais, kai pasekmės nėra reikšmingai keičiančios asmens turtinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-178/2017). Jei atsakovės finansinė padėtis būtų gera, ji geranoriškai vykdytų sutartinius įsipareigojimus ir ieškovė neturėtų pažeistų teisių ginti teisme.
8.6. Ieškiniu prašoma priteisti skola yra mažesnė, nei bendra buhalterinė skola, tačiau dėl atsakovės nevykdomų įsipareigojimų, pvz., atlikti darbus, susijusius su objekto užbaigimu, ieškovė negali reikalauti visos skolos sumokėjimo.
Atsiliepimas
9. Atsakovė UAB „Vytenio4“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepakeistą; įvertinti ieškovės galimą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir, tai nustačius, skirti ieškovei baudą, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnio 2 dalį, 50 procentų skiriamos baudos priteisiant atsakovei. Nurodo tokius argumentus:
9.1. Atsakovė yra nekilnojamo turto vystytoja ir nuolat parduoda (perleidžia) nekilnojamąjį turtą, kadangi tai yra pagrindinė jos veikla. Tai, kad atsakovė perleido dalį (ne visus nekilnojamojo turto objektus) negali reikšti atsakovės tyčios ar siekio išvengti kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo. Be to, viešai prieinami duomenys patvirtina, kad atsakovės vykdoma veikla pelninga, ji neturi skolų.
9.2. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinio ir atsakovo interesus itin varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik tuomet, kai prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-185-330/2019).
Šalies argumentai
9.3. Ieškovė piktnaudžiauja savo teise, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir skųsdama jų netaikymą, kadangi šalių susirašinėjimai bei pokalbiai įrodo, kad ieškovė neturi jokios realios grėsmės dėl būsimo sprendimo neįvykdymo, tik piktnaudžiauja savo teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl teikiamų dokumentų (ne)priėmimo
12. Atsakovė UAB „Vytenio4“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė susirašinėjimą su ieškovės atstovu elektroniniu paštu bei atsakovės raštą ieškovei dėl sutartinių įsipareigojimų pažeidimų. Viena vertus, šie dokumentai yra pateikti kartu su atsakovės atsiliepimu į ieškinį. Kita vertus, atsakovė neprašo jų pakartotinai priimti į bylą, todėl atsakovės pateiktų dokumentų priėmimo klausimas nespręstinas (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo pagrindų
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
14. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio) doktriną konstatavęs preliminarų ieškinio pagrįstumą, netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenustatęs antrosios jos taikymui būtinos sąlygos – teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako šiuo aspektu.
15. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad galutinis teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų negalimas. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes.
16. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos ir vertindamas ieškovės nurodytus argumentus prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, konstatavo, jog didelė ieškinio suma nepagrindžia sprendimo įvykdymo apsunkinimo; byloje nėra pateikta įrodymų (konkrečių duomenų), kad atsakovė galėtų būti nesąžininga ir vengtų vykdyti galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais būtų siekiama sumažinti galimybes įvykdyti šioje byloje būsimą teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu nėra pakankamo pagrindo.
17. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje yra išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).
18. Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018).
19. Nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika neleidžia sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad šiuo atveju didelė ieškinio suma pati savaime lemia poreikį atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes vien šio kriterijaus nustatymas nesudaro teisinio pagrindo tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju nėra nustatytas ryšys tarp atsakovės UAB „Vytenio4“ finansinės padėties ir grėsmės galimam ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui.
20. Ieškinio suma bei juridinio asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, galimos šios padėties pokyčio perspektyvos, yra tos aplinkybės, kurias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendžiantis teismas turėtų vertinti tik atsižvelgdamas į atsakovės atliktus, atliekamus ir galimus atlikti nesąžiningus veiksmus, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą. Jeigu į bylą nepateikiama bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, atsakovo turto bei piniginių lėšų areštas neturėtų būti taikomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-513-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019).
21. Aptariamų aplinkybių kontekste nurodytina, kad šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti priešingos šalies nesąžiningumo įrodymus. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019).
22. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovė UAB „Vytenio4“ galimai turi finansinių problemų, bet nesant duomenų apie jos nesąžiningumą, nesudaro pagrindo taikyti jos turtui areštą, tuo tik pabloginant atsakovės, kaip ūkio subjekto, galimybes vystyti veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovės nesąžiningumo bei ketinimo slėpti savo turtą neįrodo ir tai, kad, remiantis valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašu atsakovė anksčiau turėjo 14 nekilnojamojo turto objektų, tuo tarpu, dabar tebeturi 4 nekilnojamojo turto objektus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ryšys tarp turėtų ir šiuo metu atsakovės valdomų turto vienetų yra pernelyg nutolęs nuo aplinkybių, kurios įrodinėtinos prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – jog atsakovė ketina išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą, nes, viena vertus, nėra aišku, kada ieškovės nurodytas atsakovei priklausantis turtas buvo perleistas. Kita vertus, ieškovė nepaneigė atsakovės nurodytos aplinkybės, kad jos vykdoma veikla susijusi su nekilnojamojo turto pardavimu. Pažymėtina, kad atsakovės galimas nesąžiningumas civiliniuose teisiniuose santykiuose (sutartinių įsipareigojimų tinkamas vykdymas, atsiskaitymas su ieškove) bus tikrinamas bylos nagrinėjimo metu ir neturi priežastinio ryšio su didele ieškinio suma, kaip galinčia padidinti sprendimo neįvykdymo riziką, todėl tokie apeliantės argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
23. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai taip pat lemia, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą bei poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui. Ieškovė argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie atsakovės siekį išvengti ieškovei galbūt palankaus sprendimo vykdymo, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje nėra nustatytas tikėtinas atsakovės nesąžiningumas.
24. Teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžiama, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokia apimtimi laikinąsias apsaugos priemones, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą; proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteiktų nepagrįsto prioriteto. Šiuo atveju, be teisėto pagrindo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeisti nurodyti principai.
Dėl prašymo skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
25. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
26. Kasacinio teismo praktikoje išaiškintina, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013; 2023 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-421/2023).
27. Atsakovė UAB „Vytenio4“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę baudos priteisiant atsakovės naudai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju vien nepagrįsto atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo faktas nesudaro pakankamo pagrindo skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Tai, kad apeliantė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei taikymo ir skundė pirmosios instancijos teismo nutartį dėl atsisakymo atsakovei taikyti laikinąsias apsaugos priemones savaime nėra laikoma nesąžiningu elgesiu, o yra teisės kreiptis į teismą realizavimas.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes ir išdėstytą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei poreikio, tinkamai aiškino proceso normas ir nenukrypo nuo aukštesnės instancijos teismo suformuotų grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimo bei jos identifikavimo taisyklių, padaręs pagrįstą išvadą, kad šio procesinio instituto taikymui ieškovės nurodytų argumentų bei jos pateiktų duomenų nepakanka. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nenustačius vienos iš dviejų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinų sąlygų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą išsprendė teisingai, todėl naikinti skundžiamą teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.