Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Dalios Kačinskienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti minėto pareiškėjo pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Benrosa“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas G. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti atsakovės UAB ,,Benrosa“ bankroto bylą. Priėmus šį pareiškimą, pareiškėjas prašė teismo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki įsiteisės galutinė nutartis Vilniaus apygardos nagrinėjamoje byloje Nr. eB2-3028-577/2018. Minėtoje byloje ginčijami UAB ,,Benrosa“ kreditorių susirinkimo 2018 m. sausio 18 d. priimti nutarimai vykdyti įmonės bankrotą ne teismo tvarka ir prašoma nutraukti įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apelianto pateiktą pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei UAB ,,Benrosa“ iškėlimo tuo pagrindu, kad šiai įmonei jau yra pradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Šis klausimas nagrinėjamas neperžengiant atskirojo skundo faktinio ir teisinio pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė. Byloje nustatyta, kad UAB ,,Benrosa“ kreditorių 2018 m. sausio 18 d. susirinkime trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta iškelti įmonės bankroto bylą ir bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka. Apelianto pareiškimas Vilniaus apygardos teismui dėl bankroto bylos atsakovei UAB ,,Benrosa“ iškėlimo teismo tvarka gautas 2018 m. vasario 19 d., t. y. jau po to, kai buvo priimtas įmonės kreditorių nutarimas vykdyti įmonės bankroto procedūras ne teismo tvarka. Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir ĮBĮ) nustatytos dvi įmonių bankroto proceso rūšys: teisminis įmonės bankroto procesas ir neteisminis įmonės bankroto procesas. ĮBĮ 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad ne teismo tvarka bankroto procedūros vykdomos vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymu; teismo kompetencijai priskirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas. Pagrindinis kriterijus, kuris skiria teismo tvarka vykdomą bankrotą nuo ne teismo tvarka vykdomo bankroto, yra tai, kad ne teismo tvarka vykdomo bankroto atveju bankrotas vykdomas bendru įmonės ir jos kreditorių susitarimu ir visi klausimai sprendžiami kreditorių susirinkime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316-686/2016). ĮBĮ 13 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, atsiranda ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalyje, 16 straipsnyje ir 27 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos pasekmės. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos teisinės pasekmės, atsirandančios įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą; ĮBĮ 16 straipsnyje įtvirtinta, kad nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę; ĮBĮ 27 straipsnis reglamentuoja bankroto bylos nutraukimą. Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad nepriklausomai nuo to, kokiu būdu pradėtas įmonės bankroto procesas – teismo nutartimi ar įmonės kreditorių susirinkimui priėmus nutarimą vykdyti įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka – atsiranda tokios pačios teisinės pasekmės, susijusios su įmonės bankroto proceso pradėjimu ir vykdymu. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta šios nutarties 6 punkte, apelianto pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei UAB ,,Benrosa“ iškėlimo pateikimo metu (2018 m. vasario 19 d.) jau buvo pradėta šios įmonės neteisminė bankroto procedūra (2018 m. sausio 18 d. UAB ,,Benrosa“ kreditorių susirinkimo nutarimu). Apeliantas akcentuoja tą aplinkybę, kad UAB ,,Benrosa“ kreditorių 2018 m. sausio 18 d. susirinkimo nutarimas pradėti neteisminį įmonės bankroto procesą yra neteisėtas, todėl, apelianto nuomone, jo pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teismo tvarka turėjo būti teismo priimtas. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina apelianto nurodytą aplinkybę, kad UAB ,,Benrosa“ kreditorių 2018 m. sausio 18 d. susirinkimo nutarimas, kuriuo nutarta vykdyti UAB ,,Benrosa“ bankroto procedūras ne teismo tvarka, yra apskųstas, t. y. prašoma pripažinti jį negaliojančiu ir nutraukti bankroto procesą ne teismo tvarka (Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. eB2-3028-577/2018; CPK 179 str. 3 d.). Šis ginčas (dėl UAB ,,Benrosa“ 2018 m. sausio 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimo vykdyti įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka panaikinimo) šiuo metu dar nėra išspręstas (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Tai reiškia, kad šios bylos nagrinėjimo metu kreditorių nutarimas, kuriuo iškelta UAB ,,Benrosa“ bankroto byla ir nutarta vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka, yra galiojantis. Taikant bankroto procesą ne teismo tvarka, bankroto procedūros pradžia siejama su kreditorių susirinkimo nutarimo įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka priėmimo diena (ĮBĮ 13 str. 4 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-672-381/2016). Todėl UAB ,,Benrosa“ kreditoriams 2018 m. sausio 18 d. susirinkime priėmus nutarimą iškelti UAB ,,Benrosa“ bankroto bylą ir bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, UAB „Benrosa“ bankroto procedūra ne teismo tvarka prasidėjo ir atsirado visos teisinės pasekmės, kurios atsiranda iškėlus įmonės bankroto bylą teismo tvarka (ĮBĮ 13 str. 5 d.). Apelianto įrodinėjamos aplinkybės dėl minėto kreditorių susirinkimo nutarimo neteisėtumo bus įvertintos Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje Nr. eB2-3028-577/2018, kurioje sprendžiamas minėto kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo klausimas. UAB ,,Benrosa“ kreditorių susirinkimo (ne)teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau yra pasisakyta dėl tokios teisinės situacijos, kai esant priimtam įmonės kreditorių susirinkimui iškelti įmonės bankroto bylą ir bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, pateikiamas pareiškimas teismui dėl bankroto bylos tai pačiai įmonei iškėlimo teismo tvarka. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1591-330/2017, sprendė, kad priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas vykdyti įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka sudaro objektyvias kliūtis priimti pareiškimą (ieškinį) dėl bankroto bylos tai įmonei iškėlimo teismo tvarka. Šia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti apelianto pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kadangi skiriasi šių bylų faktinės aplinkybės. Apeliantas nenurodė, kuo esmingai skiriasi šios ir minėtoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, dėl ko nebūtų pagrindo vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartyje suformuotu išaiškinimu. Minėtoje byloje, kaip ir šioje byloje, buvo sprendžiamas pareiškimo dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo priėmimo klausimas, kai jau buvo pradėta įmonės bankroto procedūra ne teismo tvarka, o įmonės kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo pradėta neteisminė bankroto procedūra, buvo ginčijamas kitoje civilinėje byloje. Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą, turi pareigą laikytis suformuotos teismų praktikos. Ši pareiga kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimo, kuriame išaiškinta, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose. Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija neturi pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, kuria, vykstant įmonės bankrotui ne teismo tvarka, vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakyta priimti apelianto pareiškimą dėl bankroto bylos tai pačiai įmonei iškėlimo teismo tvarka. Prašydamas teismo priimti jo pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, o jį priėmus – sustabdyti šia bylą, kol bus išspręstas UAB ,,Benrosa“ kreditorių 2018 m. sausio 18 d. nutarimo teisėtumo klausimas, apeliantas siekia, kad minėto kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo atveju apeliantui nekiltų pareiga laikytis ĮBĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareiškimo pateikimo terminų. ĮBĮ 12 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jei kreditorių susirinkimas nepriima nutarimo bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Šiuo atveju netaikomi 6 straipsnio 1 dalyje nustatyti pareiškimo pateikimo terminai ir šio straipsnio 2 dalies nuostatos, jei pareiškimas teismui pateikiamas ne vėliau kaip per 30 dienų po kreditorių susirinkimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepagrįstai sieja pareiškimo pateikimo terminą teismui nesilaikant ĮBĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų su 2018 m. sausio 18 d. data (kreditorių susirinkimo data). Kaip pirmiau nurodyta, ĮBĮ 12 straipsnio 5 dalis reglamentuoja situaciją tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas nepriima nutarimo bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka. Šiuo atveju kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka buvo priimtas, tačiau jis ginčijamas kitoje civilinėje byloje. Tuo atveju, jei minėtoje byloje būtų panaikintas įmonės kreditorių susirinkimo nutarimas vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka, 30 d. terminas, per kurį, vadovaujantis ĮBĮ 12 straipsnio 5 dalimi, numatyta teisė kreiptis į teismą nesilaikant ĮBĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų, būtų skaičiuojamas ne nuo kreditorių susirinkimo, kuriame priimtas panaikintas nutarimas, datos, o nuo teismo nutarties, kuria šis nutarimas panaikintas, įsiteisėjimo dienos. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismui nepriėmus jo pareiškimo ir nesustabdžius bylos, apeliantas neteks ĮBĮ 12 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės. Remiantis išdėstytu, atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamos nutarties nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.