Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Asmuo kreipėsi dėl LLG ir papildomai sumokėjo 172 Eur už prašymo išnagrinėjimą per 2 mėnesius, šiam laikotarpiui jis turėjo galiojančią Šengeno vizą, todėl buvo nuspręsta, kad nėra jokio reikalo papildomai kreiptis dėl nacionalines vizos D. Pareiškėjas pasiliko tęsti numatytos veiklos, visi akcininkai nuolat bendravo ir bendrauja dėl Bendrovės veiklos plėtros. Atsakovas be jokios aiškios priežasties nusprendė pratęsti prašymo nagrinėjimo terminą 4 mėnesiams. Pranešime apie termino pratęsimą turi būti nurodoma, kokios informacijos trūksta, tačiau nė karto su Bendrovės atstovais nesusisiekta nei telefonu, nei elektroniniu paštu, o į pareiškėjo skambučius buvo atsakoma, kad nieko netrūksta, jeigu ko nors trūks, atsakovas informuos, tačiau jokio informavimo būtinumo poreikio atsakovas neišreiškė, nesiekė šalinti abejonių.

Taigi, atsakovas akivaizdžiai nepaiso ir pažeidžia VAĮ ir nustatytus terminus, neteikia jokios informacijos, be pagrindo pratęsia terminus, tokiais veiksmai šiurkščiai pažeidžia teisinį tikrumą ir pareiškėjo teises, Sprendime pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją, kurią reikia vertinti itin skeptiškai.

UAB (duomenys neskelbtini) pagrindinė veikla – finansinio konsultavimo ir projektų plėtros atstovavimo paslaugų teikimas, susijęs su vėjo energetikos projektų vystymu. Bendradarbiaudama su Lietuvos, Latvijos iri Estijos energetinių projektų vystytojais, Bendrovė ne vienus metus užsiima būtent konsultavimu vėjo energetikos projektų plėtros klausimais. Pagrindinė Bendrovės veiklos šalis yra Lietuva. Bendrovė šiuo metu yra pasirašiusi keletą sutarčių su Lietuvos ir Estijos bendrovėmis, kurios planuoja ir turi rimtus ketinimus investuoti į Lietuvos energetikos sektorių, konkrečiai – vėjo energetikos projektų statybą ir plėtrą Lietuvoje. Pagrindinis UAB (duomenys neskelbtini) klientas šiuo metu yra OU (duomenys neskelbtini) (Estija), ši įmonė ketina ir ieško visų galimybių Lietuvoje statyti ne mažesnį kaip 35 MW vėjo jėgainių parką. UAB (duomenys neskelbtini) tikslas yra surasti šiai įmonei projektą, kuris jau būtų pastatytas arba surasti galimybes, teritoriją, kur tokį projektą OU (duomenys neskelbtini) galėtų įgyvendinti. Planuojama užsakovo investicijų suma į projektą – apie 45 000 000 Eur, planuojama, kad UAB (duomenys neskelbtini), įvykdžiusi visus įsipareigojimus užsakovui, uždirbs ne mažiau kaip 1 000 000 Eur grynojo pelno.

UAB (duomenys neskelbtini) teikia finansinio tarpininkavimo paslaugas, ne vienus metus dirbdama su žymiausiais bankais, kurie specializuojasi vėjo energetikos projektų finansavime, t. y. KFW Ipex Bank ir Deutsche Bank, atstovauja savo klientams šiuose bankuose, atlieka visas paslaugas, susijusias su banko kreditų vėjo energetikos projektų finansavimui gauti.

UAB (duomenys neskelbtini), aktyviai plėsdama savo veiklą, jau pradėjo bendradarbiavimą su vienais iš didžiausių vėjo jėgainių gamintojais „Enercon“ GmBH ir „Siemens“, todėl savo klientams šiuo metu gali suteikti visą paslaugų paketą: nuo projekto analizės iki visiško projekto statybos darbų finansavimo, įrangos tiekimo.

2.13.1. VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos visų pirma individualaus administracinio akto turiniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinė byla Nr. A438-1116/2010). Individualių administracinių aktų priėmimas – teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą)esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (LVAT administracinė byla Nr.A-1234-520/2015).

2.14.1.1.Pareiškėjas remiasi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 straipsnio 6 dalimi, apibrėžiančioje fiktyvios įmonės sąvoką, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakyme Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas), kurio trečiasis skirsnis (100–105 punktai) detalizuoja Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, LVAT administracine byla Nr. eA-3641-858/2016, nurodo, kad Sprendime nenurodytas nė vienas Tvarkos aprašo 100 punkte įtvirtintas pagrindas, nes šios situacijos analizė pagrįstai leidžia teigti, kad Bendrovės veikla negali būti traktuojama kaip fiktyvi, nes visi pateikti duomenys yra tinkami ir grindžia realią Bendrovės veiklą. Sprendime nurodyti motyvai nepagrįsti faktine situacija ar teisiniais argumentais, nes Sprendime nurodyti tik pamąstymai apie pareiškėją, tačiau tokie teiginiai nesudaro teisinio pagrindo taikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktus.

2.14.1.2. Pareiškėjas yra verslininkas, jo tikslas – sukurti pelningą verslo planą, o direktoriaus funkcijos yra tęsti vykdomos veiklos tikslus, nes pareiškėjas mato plačias verslo galimybes, tad nutarė plėstis Lietuvoje.

2.14.1.3. Sprendimas yra ne tik teisiškai ydingas, bet ir yra teiginių, kurie prieštarauja vienas kitam. Sprendime nurodoma, kad pareiškėjas pateikė visų darbuotojų vardus, atlyginimus ir darbo funkcijas, nurodė Bendrovės veiklos sritis, kita vertus, Sprendime nurodoma, kad pareiškėjas fiktyviai siekia LLG. Taigi, pareiškėjo pateikiamos visos aplinkybes susijusias su Bendrovės veikla ir darbuotojais, o pati Bendrovė realiai veikia ir plečia veiklos tikslus, tačiau atsakovas vis vien laiko pareiškėją nesąžiningu. Nors Įstatymas reikalauja aiškintis dėl įmonės fiktyvumo, Sprendime nurodomi deklaratyvūs teiginiai, kad ji nėra Lietuvoje reikalinga, todėl Sprendimas iš esmės priimtas nesivadovaujant Įstatymu, o tik perteikiant nuomonę apie pareiškėją.

2.14.1.4. Pareiškėjas, pagrįsdamas savo poziciją, remiasi LVAT praktika (administracinėmis bylomis Nr. A756-700/2008, Nr. A756-422/2009, Nr. A502-1037/2010), nurodo, kad Departamentas, viešojo administravimo subjektas, saistomas gero administravimo principo imperatyvų, remiasi Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalimi, Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsniu, VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi, teisėtumo principu, nurodo, kad Sprendime nurodyti teiginiai, kuriais grindžiamas pareiškėjo fiktyvaus prašymo teikimas, nepagrįsti jokiais duomenimis, be to, priimdamas tokius sprendimus, specialistas privalo išsiaiškinti visas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju konstatuoti, kad Sprendimas yra išsamiai, objektyviai bei motyvuotai priimtas, nėra pagrindo. Neišsiaiškinus visų faktinių aplinkybių ir neteisingai skirstant įrodinėjimo naštą dėl Bendrovės fiktyvumo ir pareiškėjo reikalingumo, Sprendimas negali būti priimtas teisingai. Šioje situacijoje nėra duomenų, grindžiančių Bedrovės fiktyvumą, taip pat nėra duomenų, grindžiančių pareiškėjo prašymo neteisėtumą ar sąlygas, kuriomis būtų galima atsisakyti išduoti LLG, nes pareiškėjas išmano rinką ir žino, kaip vystyti tokio pobūdžio verslą, o vystant veiklą yra būtinas jo buvimas Lietuvoje, prižiūrint veiklos kokybę ir ieškant partnerių, nes veikla yra itin specifinė.

2.14.2.1.Atsakovas Sprendime nepagrįstai nurodo Įstatymo 35 straipsnio 12 punktą, kuriuo remiantis išduoti LLG užsieniečiui atsakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, tačiau atsakovas tik nurodo, kad kyla abejonės dėl sąžiningo tikslo plėtoti verslą ir realios Bendrovės veiklos, tačiau jokių argumentų ar abejonių šalinančių teiginių sprendime nėra. Šie atsakovo argumentai yra nepagrįsti, taip pat neaiškinama, kokiu pagrindu nelegalios migracijos grėsmė gali kilti ir kokie duomenys, kurie neatitiktų tikrovės, pateikti. Pareiškėjo veiksmai negali suponuoti nelegalios migracijos grėsmės išvados, nes pareiškėjas nėra pažeidęs nė vieno Lietuvos įstatymo, nepažeidė išvykimo termino, todėl visi nurodyti atsakovo motyvai iš esmės nėra pagrįsti nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisiniais argumentai, taip pat atsakovas neišsiaiškino abejonių, nesiekė jų išsklaidyti, tik formaliai priėmė nepagrįstą Sprendimą.

2.14.2.2. Pareiškėjas remiasi LVAT administracine byla Nr. eA-3433-624/2017 dėl nelegalios migracijos grėsmės, taip pat nurodo, kad grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų, kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar sveikatai iškyla potencialus pavojus, t. y. atsiranda grėsmės galimybė, tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Priešingu atveju būtų iškreipta nagrinėjamos normos prasmė ir tikslai, nes užsieniečiui LLG būtų galima neišduoti dėl iš esmės tik tariamo, t. y. nei laike, nei erdvėje realiai neegzistuojančio bei neįrodyto, pavojaus valstybės saugumui, tokiu būdu sudarant nepateisinamas prielaidas diskriminuoti atitinkamus užsieniečius arba kitaip piktnaudžiauti valdžia (suteiktais įgaliojimas) (LVAT administracinė byla Nr. A858-2430/2014).

2.14.3.1.Asakovo nuomone, ši sąlyga egzistuoja, nes pareiškėjas nepateikė pagrindžiančių dokumentų, kad Bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl LLG išvadavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, tačiau tokie teiginiai yra ne tik nepagrįsti, bet ir neatitinkantys tikrovės. Atsakovas visiškai neatsižvelgė į Bendrovės specifiką, t. y. Bendrovės paslaugų teikimas susijęs su vėjo energetikos projektų vystymu, ir tai, kad Bendrovė nėra mažmeninės prekybos įmonė, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pateiktų sąskaitos faktūrų kiekis kokiu nors būdu sąlygoja bendrovės veiklą, nes kaip ir nurodėme Bendrovės pagrindinis partneris yra OU (duomenys neskelbtini) todėl šis klientas šiuo metu yra pagrindinis, taip pat pareiškėjas bendradarbiaudamas su Irano bendrovėmis, būtent dėl akcininkų Bendrovė, bendradarbiaudama su PJS (duomenys neskelbtini), sudarė paslaugų sutartį, siekdama plėtoti vėjo energetikos projektą.

A. E. yra atsakovo vyriausiasis specialistas, kuris nagrinėjo pareiškėjo prašymą, apklausė pokalbio metu, bet nuolat teigė, kad jokios informacijos pareiškėjui nereikia pateikti, todėl šis asmuo turi liudyti ir nurodyti, kokiu pagrindu buvo ignoruojamos Įstatymo normos, kodėl nebuvo nurodoma, kokios informacijos trūksta ar kokius dokumentus būtina pateikti, siekiant išsklaidyti visas abejones dėl pareiškėjo ar Bendrovės veiklos.

2.16. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjas pateikė prašymą išduoti LLG teisėtos veiklos vykdymo pagrindu, realiai ketindamas užsiimti nurodyta veikla. Konstatuotina, kad Sprendime nurodytas Įstatymo 35 straipsnis neaiškinamas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisiniais argumentais, Sprendime taip pat nesivadovauta privalomomis gairėmis, nurodytos aplinkybės visiškai neturi nieko bendro su Bendrovės veikla, o pateikta informacija nėra tiksli ir neatitinka tikrovės, todėl Sprendimas teisiniu požiūriu yra ydingas, o faktiniu – nepagrįstas.

2. Atsakovas remiasi Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, nurodo, kad Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir įvertinęs visus surinktus duomenis, Sprendime konstatavo, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti LLG, neatitinka tikrovės, pareiškėjas siekia imituoti Bendrovės veiklos vykdymą, jo deklaruoti tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti, t. y. pareiškėjo tikslas yra ne vykdyti teisėtą veiklą UAB (duomenys neskelbtini) ir dirbti šios įmonės direktoriumi, o gauti LLG. Manytina, kad pareiškėjas siekė formaliai atitikti Įstatyme nustatytas sąlygas tam, kad gautų LLG ir taip legalizuotų savo buvimą Šengeno zonoje, o ne tam, kad užsiimtų realia teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad Bendrovė, kurios dalyvis yra pareiškėjas, yra fiktyvi. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas piktnaudžiauja migracijos procedūromis, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Ginčijamame sprendime nurodyta, kad Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. neįrodė, kad Bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl LLG išdavimo vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o tai reiškia, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų sąlygų LLG gauti. Pareiškėjas, pateikdamas Prašymą, deklaravo, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla, yra UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) direktorius. Prieš priimant Sprendimą buvo atliktas išsamus tyrimas: įvertinti dokumentai, apibūdinantys UAB (duomenys neskelbtini) veiklą, apklaustas pareiškėjas, atliktas UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimas pareiškėjo nurodytu Bendrovės buveinės adresu ((duomenys neskelbtini)). Dėl įvardytų aplinkybių Departamentas laikosi pozicijos, kad Sprendimas yra išsamus ir pagrįstas, objektyvus, įrodymai buvo renkami aktyviai, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją ir UAB (duomenys neskelbtini), o Sprendime nurodytos teisės normos pritaikytos tinkamai.

3. Kaip nurodyta Sprendime, išnagrinėjus pareiškėjo su Prašymu pateiktus dokumentus, Departamentui kilo pagrįstų įtarimų dėl UAB (duomenys neskelbtini) vykdomos veiklos, joje dirbančių darbuotojų ir pareiškėjo tikrųjų ketinimų. Nagrinėjant pareiškėjo Prašymą ir kartu pateiktus dokumentus nustatyta, kad Bendrovės vykdomai veiklai pagrįsti buvo pateikti 7 kasos pajamų orderiai (serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), tariamos finansinės operacijos vyko tik su vienu juridiniu asmeniu – Estijos įmone OU (JSC) (duomenys neskelbtini), kasos pajamų orderius pasirašė Bendrovės direktorius, Pakistano Islamo Respublikos pilietis S. I. Z. R., kuriam buvo panaikintas LLG. Visi kasos pajamų orderiai, patvirtinantys Bendrovės finansines operacijas, buvo pasirašyti 2016 m. gegužės mėn.–lapkričio mėn. po vieną per mėnesį 1 000 Eur sumai. Remiantis pateikto UAB (duomenys neskelbtini) panaudotų PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnalu, parodančiu duomenis nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d., 2016 m. buvo išrašytos tik minėtos septynios PVM sąskaitos faktūros ir visos su ta pačia Estijoje registruota įmone OU (JSC) (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjo pateiktos UAB (duomenys neskelbtini) metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2015 m. matyti, kad Bendrovė veiklos 2015 m. nevykdė: deklaracijos 18 grafoje „į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų) bendra suma“ nurodyta 0 Eur. Remiantis UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. lapkričio 25 d. sudarytu balansu už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d., Bendrovė neturi jokio ilgalaikio turto, nors pagal veiklos specifiką tokio turto turėtų turėti. Pažymėtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) trumpalaikį 51 146 Eur vertės turtą sudaro sumos grynaisiais pinigais, t. y. absoliučiai didžiąją dalį sudaro Bendrovės akcininkų įnašai į Bendrovės nuosavą kapitalą. Pateiktos konsultavimo paslaugų sutartys anglų ir lietuvių kalbomis nesutampa: sutartyje anglų kalba sutariama nuo 2016 m. gegužės 2 d. „už kiekvieną mėnesį, pradedant nuo šios sutarties pasirašymo dienos“ mokėti 1 000 Eur (Sutarties 3 straipsnio a punktas), o pagal sutarties vertimą iš anglų kalbos į lietuvių kalbą sutariama mokėti nuo 2016 m. liepos 4 d. Daugiau jokių dokumentų, pagrindžiančių Bendrovės veiklą, nebuvo pateikta. Vadovaujantis Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjas turėjo įrodyti, kad jo Bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki jo kreipimosi su Prašymu vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, taigi, pareiškėjas turėjo pareigą įrodyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) vykdė veiklą dar iki 2016 m. gegužės 29 d., tačiau, vertinant pareiškėjo pateiktus dokumentus, jų turinį, neatitikimus ir kitas aplinkybes, Sprendime pagrįstai konstatuota, kad tokie pateikti dokumentai neįrodo ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki kreipimosi su Prašymu vykdytos veiklos.

5. Remiantis LVAT praktika analogiškose situacijose, pareiškėjas, kreipdamasis dėl LLG, turėjo prašymą pagrįsti visais jo turimais įrodymais; ginčijamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tinkamai vertintas pagal tuos dokumentus ir informaciją, kurią pareiškėjas pateikė iki atsakovui priimant ginčijamą sprendimą (administracinė byla Nr. eA-3048-822/2016). Minėtos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teisėtos veiklos vykdymo įrodinėjimu, sudarė pakankamą pagrindą įtarti, kad siekiama imituoti bendrovių veiklą tarpusavio paslaugų ryšiais. Nors tokio pobūdžio aplinkybė pati savaime ne visuomet gali reikšti ūkinės veiklos imitavimą, kompleksiškai įvertinus visas faktines aplinkybes buvo padaryta išvada, jog nurodyti sandoriai ir finansiniai pavedimai buvo atliekami, siekiant parodyti, kad pareiškėjui yra pagrindas kreiptis į Departamentą dėl LLG išdavimo. Analogišku atveju LVAT administracinėje byloje Nr. eA-3398-858/2017 nurodė, kad byloje esanti medžiaga nepatvirtina faktinės aplinkybės, jog bendrovė bylai reikšmingu laikotarpiu vykdė realią ūkinę veiklą. Priešingai negu skunde teigia pareiškėjas, atvejai, kai be kelių itin lakoniškų paslaugų priėmimo–perdavimo aktų ir išrašų iš banko sąskaitos, nepateikiama sutarčių vykdymą patvirtinančių įrodymų, leidžia daryti išvadą, kad Bendrovė tik imituoja jos steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje ir laikoma, kad Departamentui kyla pagrįstos abejonės dėl pateiktų dokumentų patikimumo ir paaiškinimų apie bendrovės veiklą atitikimo tikrovei (žr. LVAT administracine bylas Nr. eA-324-624/2016, Nr. eA-3296-662/2017).

7. Departamentas 2016 m. gruodžio 5 d. iš Vilniaus AVPK Migracijos valdybos gavo pareiškėjo bylą ir išnagrinėjo pareiškėjo su Prašymu pateiktus dokumentus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir iškilusias abejones dėl Bendrovės vykdomos veiklos, Bendrovės darbuotojų faktinio darbo, pareiškėjo tikrųjų ketinimų Lietuvos Respublikoje, kadangi nepakako pareiškėjo Prašymą pagrindžiančių duomenų, Departamentas 2017 m. sausio 5 d. nusprendė sustabdyti pareiškėjo Prašymo nagrinėjimą ir įpareigoti pareiškėją iki 2017 m. vasario 5 d. asmeniškai atvykti į Departamentą ir apklausos metu pateikti papildomus paaiškinimus dėl UAB (duomenys neskelbtini) vykdomos veiklos, pareiškėjo įsitraukimo į Bendrovės valdymą. Atsakovas remiasi Įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, nurodo, kad Departamentas pareiškėjo bylą iš Vilniaus AVPK Migracijos valdybos gavo 2016 m. gruodžio 5 d., tai, priešingai negu teigia pareiškėjas, 2017 m. sausio 5 d. priimant sprendimą sustabdyti Prašymo nagrinėjimą nebuvo pažeistas Įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatytas 1 mėnesio terminas. Pareiškėjas į apklausą neatvyko, kaip buvo prašytas, t. y. iki 2017 m. vasario 5 d., o tik 2017 m. kovo 28, nuo šios datos jam ir buvo atnaujintas Prašymo nagrinėjimo terminas. Be to, pareiškėjui išsiųstas pranešimas, pagal kurį jis galės susigrąžinti valstybinės rinkliavos dalį už tai, kad jo Prašymas nebuvo išnagrinėtas skubos tvarka (pareiškėjo pateiktas Prašymas dėl jo nagrinėjimo sudėtingumo negalėjo būti išnagrinėtas skubos tvarka: Vilniaus AVPK Migracijos valdyba vykdė Bendrovės patikrinimą, Departamentas papildomai iškvietė pareiškėją į apklausą ir vėliau tyrė pareiškėjo apklausos metu pateiktus paaiškinimus).

9. Taigi, siekiant nustatyti pareiškėjo tikruosius ketinimus, jis buvo iškviestas į apklausą žodžiu dėl teisėtos veiklos vykdymo UAB (duomenys neskelbtini) ir atvyko į apklausą vėliau, negu turėjo atvykti, t. y. tik 2017 m. kovo 28 d. Ginčijamame sprendime nurodytą teiginį, kad pareiškėjas, pateikęs Prašymą, nesikreipė dėl nacionalinės D vizos išdavimo Prašymo nagrinėjimo laikotarpiui ir nepasiliko tęsti teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje, kas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau tęsti teisėtos veiklos vykdymą, neturėtų sukelti sunkumų atvykti į Lietuvos Respubliką ir tęsti čia neva vykdomą teisėtą veiklą, kol bus priimtas sprendimas dėl LLG (ne) išdavimo, pareiškėjas skunde nurodo, kad turėjo galiojančią Šengeno vizą, „todėl buvo nuspręsta, kad nėra jokio reikalo papildomai kreiptis dėl nacionalinės vizos D. Pareiškėjas tęsti numatytos veiklos pasiliko“. Departamento žiniomis, šie pareiškėjo teiginiai neatitinka tikrovės: pareiškėjas Prašymo nagrinėjimo laikotarpiu nebuvo Lietuvos Respublikoje, tai jis buvo nurodęs ir Prašymą nagrinėjusiam Departamento specialistui, aiškindamas, kodėl negali iki 2017 m. vasario 5 d. atvykti į apklausą Departamente (pareiškėjas į apklausą atvyko tik 2017 m. kovo 28 d.). Pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti papildomus paaiškinimus, nes iki Sprendimo priėmimo pareiškėjas buvo asmeniškai apklaustas Departamente. Pagal teisės aktų reikalavimus (pavyzdžiui, Tvarkos aprašo 84.2 punktą), teismų praktiką (LVAT administracinės bylos Nr. A-3281-822/2015, Nr. eA-3009-624/2017), taip pat kitų valstybių migracijos institucijų praktiką (žr., pavyzdžiui, Practical Measures to Reduce Irregular Migration October 2012; prieiga: http://emn.ie/files/p_201304111203252012_Irregular_Migration_April2013.pdf), užsieniečių apklausa pripažįstama kaip vienas iš pagrindinių būdų, metodų, leidžiančių įsitikinti užsieniečių tikslų realumu, taip pat padedančių nustatyti nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjo apklausos rezultatai vertintini kaip paviršutiniški, stokojantys konkretumo ir žinių, pareiškėjas nerodė noro bendradarbiauti ir teikti išsamią informaciją, nors to buvo prašoma; jo pateikiami paaiškinimai būdavo lakoniški ir abstraktūs, nepaaiškinantys vykdomos veiklos, konkrečiai neatsakantys į pateikiamus klausimus. Taigi, Departamentas suteikė galimybę apklausos metu pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodyti savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, t. y. pareiškėjui buvo suteikta galimybė teikti paaiškinimus, o atsakomybę už pasekmes, kad pareiškėjas šia teise naudojosi neveiksmingai, t. y. pateikdavo nekonkrečius, formalius paaiškinimus, ar visai nesugebėdavo atsakyti į klausimus, turi prisiimti būtent pareiškėjas. Pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) pagrindinė veikla yra finansinio konsultavimo ir projektų plėtros atstovavimo paslaugų teikimas, kuris susijęs su vėjo energetikos projektų vystymu. Pareiškėjas teigė, kad Bendrovė teikia konsultavimo paslaugas Estijos bendrovei (duomenys neskelbtini), tačiau paprašytas pateikti informaciją apie Bendrovės suteiktas ir atliktas paslaugas Estijos bendrovei (duomenys neskelbtini) atsakė, kad tokios informacijos pateikti negali. Pareiškėjas teigė, kad Bendrovė pagal 2016 m.liepos 4 d. sudarytą konsultavimo paslaugų sutartį su Estijos bendrove (duomenys neskelbtini) gauna pajamas grynaisiais pinigais iš šios įmonės, tačiau negalėjo pateikti išsamaus paaiškinimo, kokiu būdu Estijos bendrovės (duomenys neskelbtini) sumokėti pinigai įnešami į Bendrovės kasą. Pareiškėjas nurodė, kad Bendrovėje dirbantys darbuotojai turi inžinerinį išsilavinimą, tačiau negalėjo atsakyti, ar jie turi inžinieriaus veiklai vykdyti licencijas. Skunde pareiškėjas nurodo, kad negalėjo tiksliai atsakyti į klausimą dėl Bendrovės pelno dėl to, kad apklausos vykdymo dieną balansas dar nebuvo sudarytas, tačiau pareiškėjas ne tik negalėjo įvardyti Bendrovės finansinių rodiklių, bet negalėjo nurodyti net ir apytikslių skaičių, o tai parodo, kad pareiškėjas nesuinteresuotas domėtis Bendrovės veikla.

10. Pareiškėjui buvo žinoma, kad jis apklausiamas tam, kad būtų surinkta išsami, visapusiška informacija dėl jo veiklos UAB (duomenys neskelbtini), todėl turėjo pareigą Departamentui teikti visą jam žinomą informaciją apie UAB (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, žinodamas minėtas aplinkybes, nesielgė pakankamai atidžiai ir rūpestingai, teikė itin formalius ir abstrakčius paaiškinimus. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nei Įstatyme, nei teismų praktikoje neišskiriami konkretūs kriterijai, kuriais turėtų būti nustatomas tikslo užsiimti teisėta veikla egzistavimas, vertinimo dalyką pirmiausia sudaro atitiktis formaliesiems kriterijams, t. y. nustatytų dokumentų ir informacijos pateikimu, tuomet vertinamas pateiktos informacijos turinys, t. y. nurodomų ketinimų realumas ir autentiškumas; pareiga įrodyti ketinimų realumą ir autentiškumą tenka būtent pareiškėjui; įrodinėjimo priemonės nėra griežtai apibrėžtos, todėl laikytina, kad pareiškėjas gali pats pasirinkti, kokiu būdu įrodyti savo ketinimų realumą ir autentiškumą; bendriausias privačių juridinių asmenų tikslas – tenkinti privačius interesus, o pelno siekimas yra vienas iš privačių interesų tenkinimo būdų; asmeniui įsteigus ar įsigijus privatų juridinį asmenį, pavyzdžiui, uždarąją akcinę bendrovę, tai savaime neįrodo, jog šio įsigijimo tikslas yra būtent plėtoti tam tikrą su šiuo juridiniu asmeniu susijusią veiklą ir taip siekti pelno (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. eI-2837-437/2016). Departamentas sudarė tinkamas sąlygas pareiškėjui įrodyti ketinimų tikrumą, tačiau pareiškėjas neįrodė, kad jo deklaruojamas tikslas (gyventi Lietuvos Respublikoje ir vykdyti teisėtą veiklą UAB (duomenys neskelbtini)) yra realus ir atitinkantis tikrovę.

11. Nors pareiškėjas prašymą išduoti LLG motyvavo tuo, kad jis ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje – vykdyti veiklą UAB (duomenys neskelbtini), jo paaiškinimai, teikti Departamentui, yra prieštaringi, neišsamūs, todėl, įvertinus duomenų visumą, padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjo teiginiai dėl jo ketinimų vykdyti veiklą UAB (duomenys neskelbtini) neatitinka tikrovės. Analogišku atveju LVAT yra konstatavęs, kad nurodytų duomenų visuma sudaro pagrindą padaryti išvadą, jog užsienietis, teikdamas Departamentui prašymą išduoti LLG, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl leidimas šiuo pagrindu neišduodami pagrįstai (administracinė byla Nr. eA-3009-624/2017).

12. Kiekvieno užsieniečio atvejis nagrinėjamas individualiai, atsižvelgiant į būtent to užsieniečio situaciją ir teisėtą veiklą konkrečioje įmonėje. Taigi, ir pareiškėjo apklausa buvo individuali, klausimai buvo užduodami, susiję su konkrečiu atveju, siekiant išsiaiškinti duomenis, kurie gali turėti įtakos priimant sprendimą išduoti ar atsisakyti išduoti LLG. Užsieniečių pateikti atsakymai vertinami duomenų visumoje, nesutapimai vertinami vadovaujantis protingumo principu, o netinkamas atsakymas į pavienį klausimą nelaikomas lemiamu, priimant galutinį sprendimą. Rengiant įmonės akcininko apklausą, siekiama surinkti visapusišką informaciją apie akcininko žinias, jo veiklą įmonėje, suteikti jam teisę pateikti išsamius paaiškinimus ir galiausiai padaryti motyvuotą išvadą, ar akcininko tikrasis siekis yra vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, ar jis pateikė tikrovės atitinkančius duomenis, ar gali iškilti nelegalios migracijos grėsmė.

13. Departamentui kilus įtarimų, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, 2017 m. kovo 8 d. Vilniaus AVPK Migracijos valdybai buvo išsiųstas prašymas Nr. (15/4-10)10K-10378 patikrinti, ar UAB (duomenys neskelbtini) užsiima deklaruota veikla, ar joje visą darbo laiką dirbą 3 Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Vilniaus AVPK Migracijos valdyba 2017 m. balandžio 11 d. pateikė 2017 m. balandžio 10 d. tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2-15082, kuriame nurodyta, jog buvo nuvykta adresu: (duomenys neskelbtini), patikrinti, ar Bendrovė vykdo veiklą, tačiau šiuo adresu nerasta Bendrovės vykdomos veiklos požymių (nebuvo Bendrovės iškabos ar kitos reklamos, skelbiančios apie čia veikiančią Bendrovę, taip pat nustatyta, kad pastatas šiuo metu parduodamas). Siekiant išsiaiškinti Bendrovės adresą, bandyta susisiekti Bendrovės kontaktiniu telefono numeriu ir elektroniniu. paštu (duomenys neskelbtini), tačiau nepavyko: telefonas išjungtas, o į elektroninį laišką atsakymas negautas. Nors pareiškėjas skunde neigia aplinkybes, kad Vilniaus AVPK Migracijos valdybos pareigūnai bandė susisiekti su Bendrovės atstovais, tačiau tai neatitinka tikrovės: rengiant šį atsiliepimą teismui, dar kartą susisiekta su Vilniaus AVPK Migracijos valdybos pareigūnais, vykdžiusiais UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimą, tačiau ir vėl buvo nurodyta, kad 3 kartus buvo bandoma prisiskambinti telefono numeriu (duomenys neskelbtini), tačiau telefonas buvo išjungtas, taip pat buvo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) buvo siųstas elektroninis laiškas su prašymu nurodyti Bendrovės buveinės adresą arba kontaktus, tačiau į šį laišką niekas neatsakė. Vilniaus AVPK Migracijos valdybai nepavyko susisiekti ir su Bendrovės darbuotojais, nes jų telefono numerių, kuriais jie šiuo metu naudojasi, nustatyti nepavyko, taip pat nežinoma jų buvimo vieta Vilniuje, į kurią būtų galima nuvykti. Patikrinimo metu buvo apklausta (duomenys neskelbtini) gyventoja E. T., kuri paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) pastate nėra bei jokia komercinė veikla nurodytu adresu nevykdoma. Nurodytos aplinkybės leido Departamentui pagrįstai įtarti, kad UAB (duomenys neskelbtini) nėra 3 faktiškai visą darbo dieną dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, o Bendrovė siekia tik formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus, kad pareiškėjui ir kitiems Bendrovės akcininkams, kurie taip pat yra trečiųjų šalių piliečiai, būtų išduotas LLG. Remiantis LVAT praktika, aplinkybė, kad įmonė neturi tinkamų (pritaikytų) patalpų, reikalingų pateiktuose įmonės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti, ar kad užsienietis nepateikė tikrovę atitinkančios informacijos apie faktinę bendrovės veiklos vietą, taip pat pripažįstama kaip reikšminga, nagrinėjant užsieniečių prašymus dėl LLG (administracinė byla Nr. eA-3296-662/2017). Šiuo atveju pareiškėjas Departamentui kito buveinės adreso, kuriuo vykdys Bendrovės veiklą, išskyrus (duomenys neskelbtini), nenurodė, jokių kitų komercinės paskirties patalpų pirkimo ar nuomos sutarčių nepateikė, todėl Departamentas pagrįstai nusprendė, jog UAB (duomenys neskelbtini) adresas yra formalus, nes jokių sąlygų ten vykdyti ūkinę komercinę veiklą nėra.

14. Atsižvelgiant į Sprendime padarytą išvadą, kad pareiškėjo tikslas yra ne vykdyti teisėtą veiklą UAB (duomenys neskelbtini) ir dirbti jos direktoriumi, o gauti LLG, manytina, kad pareiškėjas siekė formaliai atitikti Įstatyme nustatytas sąlygas tam, kad gautų LLG ir taip legalizuotų savo buvimą Šengeno zonoje, o ne tam, kad užsiimtų realia teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad Bendrovė, kurios dalyvis yra pareiškėjas, yra fiktyvi. Atsakovas remiasi Įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi, kurioje pateiktas fiktyvios įmonės apibrėžimas, Tvarkos aprašo 100 punktu, kuriame įtvirtinti veiksniai, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad bendrovė yra fiktyvi, nurodo, kad, priešingai negu teigia pareiškėjas, Sprendime nurodyti veiksniai, kurie pareiškėjo atveju leidžia pagrįstai įtarti, kad Bendrovė galimai yra fiktyvi (Tvarkos aprašo 100.4, 100.6 punktai), be to, pareiškėjo atveju nustatytinas ne vienas veiksnys, dėl kurio gali atsirasti pagrindas manyti, kad Bendrovė yra fiktyvi (Tvarkos aprašo 100.1, 100.3, 100.4, 100.6, 1000.9, 100.12 punktai). Atsižvelgiant į patikrinimo metu atliktus veiksmus, taip pat į pareiškėjo apklausos rezultatus, atliktas tyrimas buvo objektyvus ir pakankamas Sprendime nurodytoms išvadoms padaryti, o padarytos išvados tinkamai pagrįstos surinktais duomenimis. Pažymėtina kad išvada dėl Bendrovės fiktyvumo padaryta, priešingai negu teigia pareiškėjas, ne deklaratyviai nurodant, kad pareiškėjo nuolatinis buvimas nereikalingas Bendrovės valdymui, nors ir tai yra svarbi aplinkybė duomenų visumoje (iš pareiškėjo darbo sutarties su UAB (duomenys neskelbtini) žinoma, jog pareiškėjo darbo laiką Bendrovėje sudarytų tik 1 valanda per savaitę), o išsamiai nurodant surinktus duomenis. Surinkus objektyvius duomenis 2017 m. kovo mėn.–balandžio mėn. vykusio UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu, Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jo tikrieji ketinimai buvo ne vykdyti teisėtą veiklą UAB (duomenys neskelbtini), o legalizuoti savo buvimą Šengeno zonoje, taip pat kad UAB (duomenys neskelbtini) netenkina Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuotų sąlygų ir yra rimtas pagrindas manyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra fiktyvi įmonė, todėl pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti LLG.

15. Ginčijamame sprendime nurodyta, kad surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, sąžiningo jo siekio užsiimti teisėta veikla kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, t. y. konstatuota, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Nors nei nelegalios migracijos, nei nelegalios migracijos grėsmės sąvokos nėra tiesiogiai apibrėžtos Įstatyme, tačiau kituose teisės aktuose, teismų praktikoje išskirti tam tikri nelegalios migracijos grėsmės požymiai. Vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 10 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“, neteisėtos migracijos prevencija ir kontrolė – vienas iš migracijos politikos tikslų, o Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybių (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita) (Lietuvos migracijos politikos gairių 22.1, 22.3.3 punktai). Pagrindą konstatuoti, kad kyla nelegalios migracijos grėsmė, sudaro pagrįstos abejonės dėl užsieniečio tikslo bei sąlygų (žr. LVAT administracinę bylą Nr. A-4046-756/2015), sąžiningo užsieniečio siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, realios įmonės veiklos (žr., pavyzdžiui, Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinę bylą Nr. I-2950-331/2013). Pažymėtina kad LVAT pripažįsta, jog vertinant užsieniečio nelegalios migracijos grėsmę, teismai pagrįstai atsižvelgia į Lietuvos migracijos politikos gaires (administracinė byla Nr. eA-4840-756/2016). LVAT administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016 pažymėjo, jog Lietuvos migracijos politikos gairės nustato, kad atsisakymas išduoti LLG, kai užsienietis tik formaliai atitinka LLG išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių. Nagrinėjamu atveju surinktų duomenų visuma, aplinkybės, susijusios su pareiškėjo paaiškinimais tiek apklausos metu, tiek ir skunde, patvirtina, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, o abejonės dėl pareiškėjo nurodyto atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo yra pagrįstos. Taigi, tai, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė, yra pagrįsta objektyviai nustatytomis aplinkybėmis, o ne spėjimais.

16. Atsisakymas išduoti LLG savaime neužkerta kelio pareiškėjui vykdyti teisėtą veiklą UAB (duomenys neskelbtini) (pavyzdžiui, pasitelkiant įgaliotus atstovus ar nuotoliniu būdu). Pagal LVAT praktiką užsieniečio buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmonės (administracinė byla Nr. A858-2720-2014).

17. Remiantis 2017 m. liepos 10 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) informacinės sistemos duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) turi 875,27 Eur skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, o remiantis 2017 m. liepos 12 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) turi 329,52 Eur deklaruotų mokesčių mokestinę nepriemoką, tai įrodo, kad pareiškėjas nėra linkęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų mokestinių prievolių.

18. Pareiškėjas skunde cituoja teismų praktiką dėl užsieniečių grėsmės valstybės saugumui, tačiau ji šios bylos kontekste neaktuali ir netaikytina, nes Sprendime konstatuota pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas), o ne tai, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė ir grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai nėra tapatūs pagrindai atsisakyti išduoti LLG.

19. Ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Bendrovės patikrinimų, apklausos metu surinktais duomenimis ir teisės aktų normomis (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12, 14 punktai, Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai), taikomos priemonės motyvuotos (Sprendimo motyvai nurodyti pačiame Sprendime). Ginčijamame sprendime neapsiribota tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

18.2. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato LLG išdavimo ir keitimo pagrindus. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad LLG gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2 punkte (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi Įstatymo redakcija) nustatyta, kad LLG gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra šios dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus atitinkančios įmonės (tai yra įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl LLG išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip 3 darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 Eur) vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje. Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos LLG išdavimo ar keitimo sąlygos. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kada išduoti ar pakeisti LLG užsieniečiui atsisakoma. Vadinasi, užsieniečiui LLG išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą LLG išdavimo pagrindą ir Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas LLG išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas LLG.

18.4. Departamento Imigracijos skyriui kilus įtarimų, kad pareiškėjas ir kiti Bendrovės akcininkai, pateikę prašymus išduoti LLG teisėtos veiklos pagrindu, tik formaliai atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytas sąlygas LLG gauti ir esant minėtų užsieniečių nelegalios migracijos rizikai, 2017 m. kovo 8 d. Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriui buvo išsiųstas prašymas Nr. (15/4-10)10K-10378 patikrinti, ar Bendrovė užsiima deklaruota veikla, ar joje visą darbo laiką dirba 3 Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, o jeigu jie dirba, ar jų darbas Bendrovėje nėra tik imituojamas, taip pat išsiaiškinti, ar yra Bendrovės iškaba, ar įrengtos darbo vietos. Minėtame prašyme Vilniaus AVPK Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus taip pat prašyta apklausti Bendrovės darbuotojus (D. Č., A. R., A. S.) apie jų darbą Bendrovėje ir išsiaiškinti, koks yra jų darbo laikas, kur yra jų darbo vietos, kokią darbo patirtį ir išsilavinimą turi, kaip yra organizuojamas darbas Bendrovėje, ką žino apie Bendrovės veiklą, kokios jų žinios energetikos klausimais (ar gali pateikti tai patvirtinančius dokumentus), ar Bendrovė turi nuolatinių klientų ir kt. Departamento Imigracijos skyrius 2017 m. balandžio 11 d. gavo Vilniaus AVPK Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2017 m. balandžio 11 d. raštą Nr. 10-S-66112 (1.46-10-27) „Dėl UAB (duomenys neskelbtini) atlikto patikrinimo“ kartu su šio skyriaus 2017 m. balandžio 10 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 10- PR2-15082; tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuvykta adresu: (duomenys neskelbtini), patikrinti, ar Bendrovė vykdo veiklą šiuo adresu, tačiau Bendrovės vykdomos veiklos požymių nerasta (nebuvo Bendrovės iškabos ar kitokios reklamos, skelbiančios apie čia veikiančią Bendrovę, nustatyta, kad pastatas šiuo metu yra parduodamas). Siekiant išsiaiškinti Bendrovės adresą, bandyta susisiekti Bendrovės kontaktiniu telefono numeriu ir elektroniniu paštu(duomenys neskelbtini), tačiau nepavyko: telefonas išjungtas, o į elektroninį laišką atsakymas negautas. Nepavyko susisiekti ir su Bendrovės darbuotojais, nes jų telefono numerių, kuriais jie šiuo metu naudojasi, nustatyti nepavyko, taip pat nežinoma jų buvimo vieta Vilniuje, į kurią būtų galima nuvykti. Visos šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Bendrovė neturi tinkamų patalpų, kuriose galėtų vykdyti savo veiklą, taip pat Bendrovė nesuinteresuota bendradarbiauti ir teikti papildomus duomenis ir dokumentus, nors buvo stengiamasi sudaryti visas galimybes.

18.5. Svarbu pažymėti, kad pareiškėjas, pateikęs Prašymą, nesikreipė dėl nacionalinės D vizos išdavimo Prašymo nagrinėjimo laikotarpiu ir nepasiliko tęsti teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje. Tai tik patvirtina įtarimą, kad teisėtos veiklos vykdymas Lietuvos Respublikoje nėra tikrasis pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas, o pateiktais dokumentais tik siekiama imituoti būsimą įsitraukimą į Bendrovės veiklos vykdymą. Pažymėtina, kad užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, neturėtų kilti sunkumų atvykti į Lietuvos Respubliką ir tęsti čia teisėtą veiklą, kol bus priimtas sprendimas dėl LLG išdavimo.

18.6. Bendrovės vykdomai veiklai pagrįsti buvo pateikti 7 kasos pajamų orderiai, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad tariamai finansinės operacijos vyko su vienu juridiniu asmeniu – Estijos bendrove (duomenys neskelbtini). Kasos pajamų orderius pasirašė buvęs Bendrovės direktorius Pakistano islamo Respublikos pilietis S. I. Z. R., kuriam išduotas LLG buvo panaikintas. Svarbu paminėti ir tai, kad kasos pajamų orderius, patvirtinančius Bendrovės finansines operacijas, pasirašė Bendrovės direktorius gegužės mėn.–lapkričio mėn., po vieną į mėnesį. Tokiu būdu siekiama pagrįsti, kad Bendrovė atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus, imituojant, kad Bendrovė vykdo veiklą ne trumpiau kaip 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl LLG išdavimo. Daugiau jokių dokumentų, pagrindžiančių Bendrovės veiklą, nepateikta.

18.7. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 6 dalį (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi Įstatymo redakcija) fiktyvi įmonė yra JAR įregistruotas privatusis juridinis asmuo, kuris buvo įsteigtas ar įsigytas siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui, šio juridinio asmens dalyviui, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, vadovui, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narini, gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Tvarkos aprašo 100 punkte įtvirtinti veiksniai, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad bendrovė yra fiktyvi. Pažymėtina, kad pareiškėjo atveju nustatytas ne vienas veiksnys, dėl kurio gali atsirasti pagrindas manyti, kad Bendrovė yra fiktyvi: pateikti Bendrovės steigimo dokumentuose nurodytos vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentai neįrodo, kad Bendrovė realiai vykdo veiklą (Tvarkos aprašo 100.4 punktas), Bendrovė neturi tinkamų (pritaikytų) patalpų, kurios reikalingos pateiktuose Bendrovės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti (Tvarkos aprašo 100.6 punktas).

18.11. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nesuteikiama automatiškai ir įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (LVAT administracinė byla Nr. A85S-2720/2014).

18.12. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje išvardytos faktinės aplinkybės suponuoja normoje įtvirtintos taisyklės taikymą, t. y. nurodoma, kada išduoti ar pakeisti LLG užsieniečiui atsisakoma. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi Įstatymo redakcija) nuostatas, išduoti ar pakeisti LLG užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą išduoti ar pakeisti LLG užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, o pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą – jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos LLG gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.