Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė) ir Algerdo Urbšio,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo S. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 93-159, kuriuo jam netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Sigitas M. K. apygardos teismo 2012 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį galutine 9 metų laisvės atėmimo bausme. Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi S. M. perkeltas iš pataisos namų į atvirąją koloniją. Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2011 m. rugsėjo 21 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugsėjo 21 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai – 3 metai 6 mėnesiai 12 dienų.Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo, pateikė prašymą Komisijai lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 93-159, įvertinusi nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu, Komisija konstatavo, kad dar nėra pagrindo manyti, kad S. M. laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis dėl Komisijos nutarimo pateikė skundą, kurį Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi atmetė konstatuodamas, kad sutiktina su Komisijos nutarime padarytomis išvadomis, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Nuteistasis S. M., nesutikdamas su šia apylinkės teismo nutartimi, skundu Kauno apygardos teismo prašo tenkinti jo prašymą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nuteistasis nurodo, jog nei apylinkės teismas, nei Komisija neatsižvelgė į tai, jog jis visą bausmės laiką pataisos namuose sąžiningai dirbo ir stengėsi dengti žalą, kurią jam priteisė teismas. Be to, teigia, jog yra pateikęs pažymą apie tai, kad paleistas į laisvę jis bus įdarbintas į geriau apmokamą darbą, kas reikštų ir ženklesnį ieškinio dengimą. Nuteistasis skunde pažymi, kad nuo 2017 m. sausio 4 d. yra perkeltas į Pravieniškių pataisos namų atvirąją koloniją, kas yra atliekama tik išimtiniais atvejais, už pavyzdingą nuteistųjų elgesį ir stropų darbą. Vos tik perkeltas į šią įstaigą, jis įsidarbino statybininko pareigose, kad nenutrūktų ieškinio dengimas bei jo integracija į visuomenę. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo S. M. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš BVK 157 straipsnio 1 dalies seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis S. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 36 balai. Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Apygardos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis pataisos namuose dirba, išėjęs į laisvę taip pat planuoja dirbti, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dengia civilinį ieškinį, kaip minėta, įvykdė visas jam skirtas Komisijos rekomendacijas, per bausmės atlikimo laiką nepažeidė įkalinimo įstaigose nustatytos tvarkos taisyklių, tačiau šios teigiamai S. M. charakterizuojančios aplinkybės negali būti laikomos absoliučiu pagrindu nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, jog S. M. nustatyti kriminogeniniai veiksniai – tai teisės pažeidimai ir gyvenimo sąlygos. Nuteistasis teistas anksčiau net septynis kartus, kartą jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, o atliekant realias laisvės atėmimo bausmes, jam du kartus taikytas lygtinis paleidimas, tačiau, kaip matyti, teismo jam parodytas pasitikėjimas ir manymas, kad būdamas laisvėje S. M. laikysis įstatymų ir nenusikals, nepasitvirtindavo, ir jis nusikaltęs vėl patekdavo į pataisos įstaigą, kas tik įrodo jo polinkį nepaisyti įstatymų ir charakterizuoja jo asmenybę neigiamai. Be to, nuteistojo sutuoktinė taip pat atlieka bausmę pataisos namuose, laisvėje jis neturi jokios pastovios gyvenamosios vietos, o pristatyta pažyma tik patvirtina, kad S. M. apgyvendintas „Tėvo namuose“ bus laikinas.Aukštesnysis teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų socialinė reabilitacija ir yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Kaip buvo minėta, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad S. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, t.y. 36 balai. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką vertinama ne pirmą kartą. 2016 m. rugsėjo 12 d. atlikto vertinimo metu nustatytas balas – 48. Nuo minėto vertinimo iki šio, rizika yra sumažėjusi, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad iš šiuo metu nustatytų 36 balų – 19 balų yra statiniai, o likę 17 (t. y. beveik pusė) – dinaminiai, kuriuos S. M. savo teigiamu elgesiu gali įtakoti ir sumažinti. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis savo elgesį kreipia teigiama linkme, tačiau šiuo atveju akivaizdu, kad daroma nuteistojo pažanga ir jo tinkamas elgesys nuo praėjusio vertinimo jau buvo įvertinti – 2017 m. sausio 4 d. nuteistasis buvo perkeltas toliau bausmę atlikti atvirojoje kolonijoje, tad jo teisinė padėtis palengvėjo. Per šį trumpą laiką nuteistasis dar nespėjo įrodyti, kad jo daroma pažanga yra akivaizdi ir pakankama, jog jo teisinė padėtis būtų sušvelninta dar labiau ir jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas.Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad S. M. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisijos nutarime ir apylinkės teismo nutartyje išdėstytos išvados atitinka esmines faktines aplinkybes, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, nuspręsdama netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis paliktina nepakeista, o nuteistojo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo S. M. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.