Kauno apygardos teismo nuosprendis

2012-10-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-261-245/2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-10-19Kauno apygardos teismas
  2. T-162-245/2013Nutartis · 2013-12-10Kauno apygardos teismas
  3. T-274-245/2016Nutartis · 2016-12-12Kauno apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2017-05-24Kauno apygardos teismas
  5. T-387-359/2018Nutartis · 2018-02-22Kauno apylinkės teismas
  6. T-246-598/2019Nutartis · 2019-02-05Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-10-19
Bylos Nr.
1-261-245/2012
Teisminio proceso Nr.
1-61-1-00792-2011-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kęstutis Dargužis
Nukentėjusysis
V. L., M. L.
Kaltinamasis
S. M.
Advokatai
Antanas Vitlipas
Baudž. byla Nr.1-261-245/2012
Proceso Nr. 1-61-1-00792-2011-1
Bylos kat.- 2.3.6; 1.2.3.1; 1.1.7.2.7(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, gynėjui advokatui Antanui Vitlipui, nukentėjusiesiems V. L., M. L., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) r., teistas: 1) 1981-12-10 pagal LR BK 90 str. 2 d. 2 m. laisvės atėmimo, 2) 1986-09-24 pagal LR BK 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn., 3) 1990-12-12 pagal LR BK 90 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 m., 4) 2000-11-04 pagal LR BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. su 1/6 turto konfiskavimu, 5) 2001-01-25 pagal LR BK 272 str. 3 d. laisvės atėmimu 12 m., 2003-07-18 veiką perkvalifikavus pagal LR 2000 m. BK 180 str. 2 d., 135 str. 2 d., taikant LR BK 63 str. 1 d. , 2 d., 64 str., paskirti 7 m. laisvės atėmimo, 6) 2008-05-09 pagal LR BK 145 str. 1 d. 6 MGL bauda, 7) 2010-02-22 pagal LR BK 178 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 302 str. 1 d. 7 mėn. laisvės atėmimo; 2010-05-05 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nutartimi bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu su 2010-03-03 Vilniaus m. 3 apyl. teismo nutartimi paskirta bausme – laisvės atėmimas 7 mėn. ir 2 d. Paleistas 2010-06-23 atlikus bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. M. 2011 m. rugsėjo 13 d. apie 18.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Jonavos r., tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu, tyčia sudavė R. L. keturis smūgius kumščiu į galvą ir du smūgius koja į pakrūtinį, bei toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. rugsėjo 13 d. apie 18.15 val. sugrįžęs į butą (duomenys neskelbtini) Jonavos r., tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu, tyčia sudavė R. L. keturis smūgius koja į pakrūtinį, kuo padarė jam pilvo sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių kraujosruva pakrūtinio srities kairėje pusėje ir palei krūtinkaulį iš kairės ties apatinių šonkaulių kremzlinėmis dalimis, kraujosruva kairio inksto riebalinėje kapsulėje ir blužnies daugybinius plyšimus, kairės akies-skruosto srities sumušimą, pasireiškusį poodinėmis ir gilesnių minkštųjų audinių kraujosruvomis nosies šaknies srityje iš kairės, kairės akies vokuose bei skruosto srities priekiniame ir šoniniame paviršiuose, kraujosruva akies obuolio junginėje išorinėje pusėje, kairiojo skruostikaulio smilkininės ataugos skeveldriniu lūžiu, muštinę žaizdą apatinės lūpos raudonyje ties kairės pusės antru dantimi, kas komplikavosi kraujavimu į pilvaplėvės ertmę, mažakraujyste bei šoku, dėl ko R. L. 2011 m. rugsėjo 21 d. 03 val. 20 min. VŠĮ Jonavos ligoninėje pilvo operacijos metu mirė, taip jį nužudė.

Kaltinamojo S. M. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Kaltinamasis S. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad nukentėjusiojo R. L. posūnis Ž. T. iš jo sugyventinės R. V. anksčiau buvo pasiskolinęs 25 litus. R. L. buvo pažadėjęs jam grąžinti posūnio skolą. 2011 m. rugsėjo 13 d., galimai apie 17 val. (tikslaus laiko nurodyti negalėjo) atėjo į R. L. butą norėdamas išsiaiškinti, kada bus grąžinti pinigai. Kartu su juo į butą atėjęs G. Č. taip pat parreikalavo grąžinti kitą skolą pastarajam ir ranka sudavė R. L. du nestiprius smūgius į viršugalvį. Po to sudavė smūgius nukentėjusiajam ir jis, tai yra, du smūgius kumščiu į kairę galvos pusę maždaug smilkinio bei nosies-lūpų srityse bei du smūgius koja į kairįjį šoną. Smogė nukentėjusiajam iš pykčio, kad pastarasis vilkina skolos grąžinimą. Nuėjęs į G. Č. butą ir ten sužinojęs, jog nukentėjusiojo sugyventinės motina praėjusią dieną turėjo pinigų, labai užpyko, manydamas, jog R. L. sakydamas, kad neturi pinigų, jį apgavo, todėl grįžo pas R. L. ir iškart R. L. sudavė keturis smūgius koja į kairįjį šoną, o po to išėjo iš buto. Sudavė smūgius nukentėjusiajam tik kerštaudamas už apgavystę. Nukentėjusiojo mirties nesiekė.

Nukentėjusioji V. L. parodė, kad su nukentėjusiuoju R. L. išsituokė 1999 m. Kad R. L. mirė, sužinojo 2011 m. rugsėjo 21 d. iš policijos pareigūnų. 2011 m. rugsėjo 26 d. pasikalbėjusi su R. L. sugyventine sužinojo, kad pastaroji kartu su motina ir R. L. namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Į butą atėjęs kaltinamasis S. M., sumušė R. L.. Po sumušimo R. L. veide, akies srityje, buvo išryškėjusi kraujosruva. R. L. po sumušimo skundėsi skausmu kairiame šone, manė, kad smūgiavimo metu buvo sulaužyti šonkauliai ir tikėjosi savaiminio sugijimo. Prašė priteisti iš kaltinamojo 382 Lt laidojimo išlaidų.

Liudytoja A. T. parodė (jos parodymai pagarsinti BPK 276 str. 1 d. 2 p. tvarka), kad 2011 m. rugsėjo 13 d. apie 18 val. kartu su sugyventiniu R. L. ir motina O. J. namuose, kambaryje, esančiame iš koridoriaus dešinėje, vartojo alkoholinius gėrimus. Buto durys neužrakinamos. Išgirdo laiptinėje triukšmą, o po to pamatė į kambarį įeinantį S. M., kurį įvykio metu matė pirmą kartą. Atrodė, kad šis vyras, taip pat kaip ir jie, buvo neblaivus. Iš pradžių S. M. ir R. L. ramiai kalbėjosi, vėliau S. M. ėmė kalbėti pakeltu tonu ir sudavinėti jos sugyventiniui smūgius. Kumščiu sudavė apie 4-5 smūgius ant lovos sėdinčiam R. L. į galvos sritį. Ji bandė vyrus išskirti, prašė, kad S. M. išeitų iš buto ir šis paklausė. Maždaug po 10 minučių sugrįžo ir, nieko nesakęs, ant lovos sėdinčiam R. L. sudavė ne mažiau 3 smūgius koja į kairįjį šoną. Nuo smūgių šis nugriuvo ant lovos. Sudavęs smūgius, S. M. išėjo. R. L. spjaudė krauju, aplink jo akis pamėlo, iš nosies bėgo kraujas. Vilkėta striukė susikruvino, todėl ją užmerkė vonelėje. Krauju buvo sutepta ir paklodė, patiesta ant lovos, ant kurios R. L. sėdėjo mušimo metu. Po įvykio sugyventinis jai pasakojo, kad S. M. vadina „ž.“ dėl gausiai tatuiruoto kūno. Tą patį vakarą ji ėjo pas kaimynę D. Č. pasitarti dėl greitosios medicinos pagalbos kvietimo. Kaimynė matė sumuštą R. L.. Visi kartu nutarė į medikus nesikreipti, tikėdamiesi, kad matomi ant kūno sumušimai praeis savaime. Iš pradžių R. L. jautėsi neblogai, tačiau netrukus ėmė silpti, skųstis stipriu skausmu šone ir prašė suveržti rankšluosčiu, manydamas, kad sulaužyti šonkauliai, tačiau nuo suveržimo ėmė dusti. 2011-09-20 pasitarusi su kaimyne Č., iškvietė sugyventiniui greitąją medicinos pagalbą. R. L. buvo išgabentas į ligoninę, o 2011-09-21 iš policijos pareigūnų sužinojo, kad pastarasis mirė. Iki 2011 m. rugsėjo 13 d. vakaro, kuomet S. M. namuose sumušė R. L., pastarasis nebuvo sumuštas. R. L. nebuvo skolingas pinigų kaimynui G. Č., o jos sūnus Ž. T.-“Ž.“. G. Č. kartu su S. M. į butą atėjęs nebuvo ir smūgių R. L. nesudavė (T. 1 b.l. 124-1301).

Liudytoja D. Č. parodė, kad 2011-09-13 vakare A. T. pakvietė ją ateiti į butą ir pažiūrėti, kaip atrodo sumuštas jos sugyventinis. Kambaryje ant lovos rado sėdintį R. L.. Buvo šiek tiek pritemę, todėl ant R. L. veido sumušimo žymių nepastebėjo. R. L. atsisakė, kad būtų jam iškviesta greitoji medicinos pagalba. Kai sekančią dieną R. L. atėjo į jos namus, matė akies srityje mėlyną kraujosruvą ir patinusią lūpą. R. L. pasakė, kad sumušė S. M.. 2011 m. rugsėjo 20 d. R. L. pasiskundė, kad jaučia skausmą kairiame šone, sakė, kad jį dusina. R. L. atrodė neįprastai išbalęs. A. T. papasakojo, kad sugyventinis pradėjo jausti skausmą šone iš karto po to, kai buvo sumuštas S. M.. Ji iš A. T. motinos O. J. 2011 m. rugsėjo mėnesio pradžioje pasiskolino 100 Lt ir sutarė spalio mėnesį skolą grąžinti. Apie skolą S. M. galėjo sužinoti iš G. Č., nes jos sūnus minėjo, jog prie laiptinės buvo susitikęs S. M.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Jonavos r., kambaryje, ant lovos, rasta paklodė, ant kurios buvo matomos raudonos spalvos dėmės, raudonos spalvos sutepimai rasti prie lovos, ant grindų. Vonioje esančioje vonelėje rasta užmerkta striukė ( T. 1 b.l. 8- 20).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta juodos spalvos striukė, paimta 2011-09-21 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) Jonavos r. ( T. 1 b.l. 21- 22).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau VTMT) prie LR teisingumo ministerijos (toliau TM) Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. M 927/11 (02) matyti, kad R. L. mirties priežastis buvo pilvo sumušimas, pasireiškęs kraujosruva pakrūtinio srities kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, kraujosruva kairio inksto riebalinėje kapsulėje, blužnies plyšimu. Tai komplikavosi kraujavimu į pilvaplėvės ertmę, mažakraujyste ir šoku. R. L. mirė Jonavos ligoninėje pilvo operacijos metu 2011-09-21 3:20 val. R. L. kūne konstatuota: 3.1. Mirties priežastimi tapęs pilvo sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių kraujosruva pakrūtinio srities kairėje pusėje ir palei krūtinkaulį iš kairės ties apatinių šonkaulių kremzlinėmis dalimis, kraujosruva kairio inksto riebalinėje kapsulėje ir blužnies daugybiniais plyšimais. Šis sužalojimas susidarė nuo vieno ar daugiau tiesioginių smūginių trauminių kontaktų kietu buku riboto paviršiaus daiktu į pakrūtinio sritį, labiausiai tikėtina spiriant koją ar smūgiuojant kitu panašių savybių daiktu. Tokio pobūdžio trauma griuvimui nebūdinga. Traumos laikas 5- 10 dienų iki mirties. Tiksliau nurodyti traumos laiką iš medicininių duomenų negalima. Blužnies plyšimas atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus, o šiuo atveju dėl sukelto vidinio nukraujavimo į pilvo ertmę bei šoko tapo mirties priežastimi.

3.2. Kairės akies- skruosto srities sumušimas, pasireiškęs poodinėmis ir gilesnių minkštųjų audinių kraujosruvomis nosies šaknies srityje iš kairės, kairės akies vokuose bei skruosto srities priekiniame ir šoniniame paviršiuose, kraujosruva akies obuolio junginėje išorinėje pusėje, taip pat kairiojo skruostikaulio smilkininės ataugos skeveldriniu lūžiu. Ši trauma medicininiais duomenimis yra analogiško senumo kaip ir 3.1. papunktyje įvardintas sužalojimas. Ji susidarė nuo mažiausiai dviejų trauminių kontaktų su riboto paviršiaus kietais bukais daiktais, tikėtina nuo smūgių kumščiu, koja ar kitu panašių savybių daiktu. Skruostikaulio skeveldrinis lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą ir šiuo atveju įtakos mirčiai neturėjo.

3.3. Muštinė žaizda apatinės lūpos raudonyje ties kairės pusės antru dantimi medicininiais duomenimis susidariusi tuo pačiu metu kaip ir visi aukščiau išvardinti sužalojimai nuo vieno ar daugiau trauminių kontaktų su riboto paviršiaus kietu buku daiktu, gyvam asmeniui būtų vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu ir šiuo atveju mirčiai įtakos taip pat neturėjo.

R. L. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta, vidaus organuose rasta tik operacijos metu reikalingai bendrinei narkozei sukelti skirtų medikamentų. Pomirtinių sužalojimų R. L. kūne nenustatyta. Kovai, savigynai kategoriškai priskirtinų sužalojimų R. L. kūne nenustatyta. Nuo traumos iki mirties praėjęs nemažas laikotarpis, per kurį galėję būti smulkūs nežymūs paviršiniai sužalojimai galėjo išnykti be pėdsakų. Nė vienas iš konstatuotų sužalojimų betarpiškai po padarymo neįtakojo nei sąmonės, nei motorikos sutrikdymo, todėl R. L. galėjo savarankiškai judėti ir kalbėti. Labiausiai tikėtinas pilvo traumos raidos mechanizmas-iš pradžių nuo į pakrūtinio sritį suduoto smūgio sutrūkinėjo blužnies audinys po kapsule, kas sąlygojo mažą ir tik lėtai progresuojantį kraujavimą po blužnies kapsule, o tik vėliau, kai po blužnies kapsule kelias dienas besikaupiantis kraujas kraštutinai ją pertempė ir suplėšė, įvyko staigus kraujavimo į pilvo ertmę suintensyvėjimas, išsivystė šokas ir ištiko mirtis. R. L. ir užpuoliko tarpusavio padėtys galėjo būti įvairios. Galėjo būti stovima veidas prieš veidą, galėjo būti taip, kad R. L. buvo sužalotas gulintis ar panašiai. R. L. galėjo būti suduota mažiausiai keturi smūgiai: vienas ar daugiau į pakrūtinio sritį padarant mirties priežastimi tapusį pilvo sumušimą; du ar daugiau į kairės akies ir kairio skruosto sritį padarant skruostikaulio smilkininės ataugos skeveldrinį lūžį ir akies aplinkos audinių kraujosruvas; vienas ar daugiau į lūpų sritį, padarant muštinę žaizdą apatinės lūpos kairėje ( T. 1 b.l. 38- 45).

Iš VTMT prie LR TM Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 475/11 (01) matyti, kad pavyzdyje iš įvykio vietos, ant paklodės, S. M. marškinių (3 obj.), marškinėlių (6 obj.) yra žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas R. L. DNR profilis su 99, 9999999999 % tikimybe. Ant S. M. marškinių (2 obj.), marškinėlių (4 obj.) yra žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas vyro DNR, kuris nepriklauso S. M., R. L.. Ant S. M. marškinėlių (5 obj.), džinsinių kelnių yra žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas S. M. DNR profilis su 99, 9999999999 % tikimybe (T. 1 b.l. 28- 29).

Iš VTMT prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 2588/11 (02) matyti, kad S. M. konstatuota poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimas pakaušyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti prieš 1-2 savaites iki apžiūros. Sužalojimai nebūdingi savigynai, jie galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galėjo būti padaryti esant jam įvairiose padėtyse, nebūdingi tyčiniam savęs žalojimuisi. Med. duomenų, leidžiančių nustatyti sužalojimų padarymo eiliškumą nėra. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ( T. 2 b.l. 83).

Iš 2011-12-01 kaltinamojo S. M. prisipažinimo matyti, kad jis nurodė, jog jis 2011 m. rugsėjo 13 d. apie 16 val. kartu su G. Č. lankėsi R. L. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) Jonavos r., kur G. Č. sudavė R. L. du smūgius delnu į viršugalvį, jis ( S. M.)-du smūgius kumščiu į galvą bei du smūgius koja į šoną. Sugrįžęs į butą po 10-15 minučių, sudavė R. L. dar apie 4-5 smūgius koja į šoną ir išėjo pas G. Č. vartoti alkoholinių gėrimų. Gailisi dėl savo poelgio, ir pasekmių-R. L. mirties-nesitikėjo ( T. 2 b.l. 66- 67).

Iš 2011-09-22 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad kaltinamasis S. M. pateikė savo mėlynos spalvos džinsines kelnes, rusvos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, vyšninės spalvos marškinius ilgomis rankovėmis (T. 2 b.l. 84).

Iš 2011-11-08 asmens apžiūros protokolo matyti, kad ant kaltinamojo S. M. kūno, tai yra, abiejų rankų ir kojų, taip pat pilvo ir krūtinės srityse yra ypatingų žymių-tatuiruočių ( T. 2 b.l. 69- 81).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusioji V. L. nurodė S. M., kaip panašų į jai iš matymo žinomą „ S.“ vadintą asmenį, vardu S. ( T. 1 b.l. 89- 91).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal iš vaizdo įrašo protokolo matyti, kad liudytoja A. T. nurodė S. M., kaip panašų į jai iš matymo žinomą „ ž.“ vadintą asmenį, vardu S. ( T. 1 b.l. 89- 91).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytoja O. J. parodė lovą savo kambaryje, ant kurios ji gulėjo, kai išgirdo kitame kambaryje smūgių garsus bei vietas kambaryje, kuriose rado A. T., R. L. ir asmenį, kurio pravardė „ž.“ (T. 1 b.l. 144- 145, 146-148, 149).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytoja A. T. parodė vietas, kuriose buvo ji, O. J. bei R. L., kai į butą įėjo „Ž.“, S. vadinamas vyriškis bei pademonstravo kaip buvo suduoti smūgiai R. L. (T. 1 b.l. 108- 109, 110- 112).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamasis S. M. panaudodamas manekeną, parodė kokius veiksmus ir kokiose vietose atliko nukentėjusiojo R. L. atžvilgiu ( T. 2 b.l. 51- 62).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas G. Č. atpažino S. M. kaip asmenį, jam žinomą S. vardu, kuris, kaip jam žinoma iš A. T. pasakojimo, 2011-09-13 sumušė R. L. (T. 1 b.l. 152- 154).

Iš akistatos protokolo matyti, kad liudytojas G. Č. akistatoje su S. M. akivaizdoje pilnai patvirtino savo parodymus ( T. 1 b.l. 155- 156).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas Ž. T. atpažino S. M., jam žinomą „Ž.“ pravarde, kuriam keršydamas už R. L. sužalojimą, 2011 m. rugsėjo mėnesį prie (duomenys neskelbtini), Jonavos r., sudavė smūgius ( T. 2 b.l. 8- 10).

Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis S. M. 2011 m. rugsėjo 13 d. apie 18.00 val., tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu, tyčia sudavė R. L. keturis smūgius kumščiu į galvą ir du smūgius koja į pakrūtinį, bei toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. rugsėjo 13 d. apie 18.15 val. sugrįžęs į tą patį butą tyčia sudavė R. L. keturis smūgius koja į pakrūtinį, kuo padarė jam pilvo sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių kraujosruva pakrūtinio srities kairėje pusėje ir palei krūtinkaulį iš kairės ties apatinių šonkaulių kremzlinėmis dalimis, kraujosruva kairio inksto riebalinėje kapsulėje ir blužnies daugybinius plyšimus, kairės akies - skruosto srities sumušimą, pasireiškusį poodinėmis ir gilesnių minkštųjų audinių kraujosruvomis nosies šaknies srityje iš kairės, kairės akies vokuose bei skruosto srities priekiniame ir šoniniame paviršiuose, kraujosruva akies obuolio junginėje išorinėje pusėje, kairiojo skruostikaulio smilkininės ataugos skeveldriniu lūžiu, muštinę žaizdą apatinės lūpos raudonyje ties kairės pusės antru dantimi, kas komplikavosi kraujavimu į pilvaplėvės ertmę, mažakraujyste bei šoku, dėl ko R. L. 2011 m. rugsėjo 21 d. 03 val. 20 min. VŠĮ Jonavos ligoninėje pilvo operacijos metu mirė, taip jį nužudė.

Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Nustatant priežastinį ryšį turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga mirčiai kilti (be jos ši nekiltų), ar mirtis buvo dėsninga ir numatoma veikos pasekmė. Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (kasacinės nutartys Nr. 2K-381/2011, Nr. 2K-386/2012).

Iš VTMT prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. M 927/11 (02) matyti, kad R. L. mirties priežastis buvo pilvo sumušimas, pasireiškęs kraujosruva pakrūtinio srities kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, kraujosruva kairio inksto riebalinėje kapsulėje, blužnies plyšimu. Tai komplikavosi kraujavimu į pilvaplėvės ertmę, mažakraujyste ir šoku. Mirties priežastimi tapęs pilvo sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių kraujosruva pakrūtinio srities kairėje pusėje ir palei krūtinkaulį iš kairės ties apatinių šonkaulių kremzlinėmis dalimis, kraujosruva kairio inksto riebalinėje kapsulėje ir blužnies daugybiniais plyšimais. Šis sužalojimas susidarė nuo vieno ar daugiau tiesioginių smūginių trauminių kontaktų kietu buku riboto paviršiaus daiktu į pakrūtinio sritį, labiausiai tikėtina spiriant koją ar smūgiuojant kitu panašių savybių daiktu. Tokio pobūdžio trauma griuvimui nebūdinga. Traumos laikas 5-10 dienų iki mirties. Blužnies plyšimas atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus, o šiuo atveju dėl sukelto vidinio nukraujavimo į pilvo ertmę bei šoko tapo mirties priežastimi. Nuo traumos iki mirties praėjęs nemažas laikotarpis, per kurį galėję būti smulkūs nežymūs paviršiniai sužalojimai galėjo išnykti be pėdsakų. Nė vienas iš konstatuotų sužalojimų betarpiškai po padarymo neįtakojo nei sąmonės, nei motorikos sutrikdymo, todėl R. L. galėjo savarankiškai judėti ir kalbėti. Labiausiai tikėtinas pilvo traumos raidos mechanizmas-iš pradžių nuo į pakrūtinio sritį suduoto smūgio sutrūkinėjo blužnies audinys po kapsule, kas sąlygojo mažą ir tik lėtai progresuojantį kraujavimą po blužnies kapsule, o tik vėliau, kai po blužnies kapsule kelias dienas besikaupiantis kraujas kraštutinai ją pertempė ir suplėšė, įvyko staigus kraujavimo į pilvo ertmę suintensyvėjimas, išsivystė šokas ir ištiko mirtis. Kaltinamasis S. M. parodė, kad jis spyrė nukentėjusiajam R. L. ir į šoną, tai yra, pakrūtinio sritį. Todėl kaltinamojo S. M. smurtiniai veiksmai vertintini kaip būtina sąlyga padariniams–nukentėjusiojo mirčiai–kilti. Todėl tarp kaltinamojo S. M. veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys.

LR BK 129 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Kaltės turinys (forma, rūšis) nustatomas įvertinus visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, šių veiksmų metu, jiems pasibaigus (ar juos nutraukus) ir kt., t. y. remiantis byloje surinktų įrodymų visumos analize. Suduodant smūgį į gyvybei svarbias kūno vietas, daroma veika, kelianti pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (kasacinės nutartys Nr. 2K-237/2005, 2K-469/2007, 2K-281/2008, 2K-302/2010, 2K-381/2011). Iš aukščiau išdėstytų įrodymų matyti, kad kaltinamasis S. M. suduodamas smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam R. L. į galvą, pakrūtinį, suvokė tokių savo veiksmų pavojingumą bei numatė galimą mirtinų padarinių atsiradimą, ir nors jų nenorėjo, bet leido jiems atsirasti. Kaltinamojo abejingumą veikos padariniams rodo jo elgesys po nusikaltimo – nuteistasis nekvietė greitosios medicinos pagalbos sumuštam nukentėjusiajam, nesidomėjo pastarojo būsena. Todėl S. M. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kaip nužudymas padarytas netiesiogine tyčia.

Kaltinamasis S. M. parodė, kad sumušė nukentėjusįjį R. L. kerštaudamas už apgavystę, tai yra, jis nuėjęs pas G. Č. į butą ir ten sužinojęs, jog nukentėjusiojo sugyventinės motina turėjo pinigų, labai užpyko, manydamas, jog R. L. sakydamas, kad neturi pinigų skolai grąžinti, jį apgavo. Liudytoja D. Č. parodė, kad ji iš A. T. motinos O. J. 2011 m. rugsėjo mėnesio pradžioje pasiskolino 100 Lt ir sutarė spalio mėnesį skolą grąžinti. Apie skolą kaltinamasis S. M. galėjo sužinoti iš G. Č., nes pastarasis minėjo, jog prie laiptinės buvo susitikęs S. M.. Todėl nėra pagrindo netikėti šiais kaltinamojo S. M. parodymais. Todėl nustatyta, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo tarpusavio konfliktas kilo dėl asmeninių nesutarimų, kuriuo metu nukentėjusysis R. L. buvo pasyvus. Teismas laiko, kad nusikaltimo padarymo motyvas buvo kerštas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo S. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis S. M. parodė, kad nusikaltimo padarymo išvakarėse ir nusikaltimo padarymo dienos rytą jis gėrė alkoholinius gėrimus, tačiau apsvaigęs nesijautė. Liudytoja A. T. parodė, kad nusikaltimo padarymo metu ji buvo neblaivi ir jai atrodė, kad kaltinamasis S. M. taip pat buvo neblaivus. Teismas laiko, kad pakankamai objektyvių įrodymų dėl kaltinamojo S. M. būsenos, ar jis buvo neblaivus, nėra. Nors pats kaltinamasis parodė, kad nusikaltimo padarymo išvakarėse ir nusikaltimo padarymo dienos rytą jis gėrė alkoholinius gėrimus, tačiau nusikaltimo padarymo metu jis nesijautė esąs apsvaigęs ir konfliktas su nukentėjusiuoju kilo ne dėl jo girtumo. Liudytojos A. T. parodymais grįsti šią aplinkybę negalima, kadangi pati liudytoja buvo vartojusi alkoholinius gėrimus ir neblaivi. Nesant objektyvių įrodymų dėl kaltinamojo S. M. būsenos, tai yra, ar nusikaltimo padarymo metu pastarasis buvo neblaivus, nėra paneigti kaltinamojo parodymai, kad nusikaltimo padarymo metu jis buvo blaivas, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo pašalinta.

Tai, kad kaltinamasis S. M. VŠĮ Jonavos psichikos sveikatos centre lankėsi epizodiškai nuo 1996-01-18 iki 2001-01-19 ( Dgn.: psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas F 102), vėliau nesilankė, nesigydė ( T. 2 b.l. 140), teistas ( T. 2 b.l. 94- 98), jį charakterizuoja neigiamai. Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus bausmės atlikimo bei suėmimo laikotarpiais kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai ( T. 3 b.l. 14- 16).

Skiriant bausmę kaltinamajam S. M. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė labai sunkų nusikaltimą. Nusikaltimu sukeltos neatstatomos pasekmės ir tuo padarė ypatingą žalą visuomenei. Nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. Nusikaltimas baigtas. Nusikaltimas padarytas nukentėjusiojo bute, į kurį kaltinamasis įsiveržė. Nusikaltimo padarymui nebuvo panaudoti įrankiai, priemonės. Nusikaltimui nebuvo ruoštasi. Yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, gailisi. Nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Praeityje jis buvo teistas daugiausia už nusikaltimus nuosavybei. Todėl laisvės atėmimo bausmė skirtina žemiau sankcijos vidurkio (LR BK 61str.1d.2d.).

Nukentėjusiosios V. L. civilinis ieškinys, kurį sudaro 382 Lt nukentėjusiojo S. L. laidojimo išlaidos, tenkintinas-materialinė žala padaryta kaltais kaltinamojo S. M. veiksmais (LR BPK 115str.1d.). Su šiuo ieškiniu sutiko ir kaltinamasis.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos 1158, 65 Lt civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkintinas taip pat pilnai-žala padaryta kaltais kaltinamojo S. M. veiksmais (LR BPK 115str.1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-308 str.,

nusprendė:

Pripažinti S. M. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu 9 (devyniems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę-suėmimą S. M. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą kardomajame kalinime nuo 2011-09-21 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš S. M.: V. L. naudai 382 (tris šimtus aštuoniasdešimt du) Lt turtinės žalos atlyginimo ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 1158, 65 (vieną tūkstantį šimtą penkiasdešimt aštuonis) Lt už nukentėjusiojo R. L. gydymą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus: R. L. striukę, bliuzoną, kelnes, trumpikes, kojines, striukę, paimtą įvykio vietos apžiūros metu, paklodę, paimtą įvykio vietos apžiūros metu, sutepimo nuo kambario grindų prie lovos pavyzdžius, R. L. rankų pirštų atspaudus, S. M. džinsines kelnes, marškinėlius, marškinius, lyginamąjį S. M. seilių pavyzdį sunaikinti, kompaktinę plokštelę su vaizdo ir nuotraukų įrašu prie 2012-09-21 įvykio vietos apžiūros protokolo, dokumentus, pagrindžiančius V. L. civilinį ieškinį, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20d. nuo paskelbimo, o nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo, gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Kęstutis Dargužis