Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Š. ieškinį atsakovui L. S. (L. S.) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, byloje išvadą teikianti institucija – biudžetinė įstaiga Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Byloje išvadą teikianti institucija BĮ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų vaiko interesus. Tarnyba neprieštarauja dėl ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovės G. Š. pareikštų reikalavimų atsakovui L. S., t. y. dėl nepilnametės dukters M. L. S. gyvenamosios vietos su ieškove (motina) G. Š. (ne)nustatymo, išlaikymo konkrečia vienkartine 79 333 Eur pinigine išmoka iš atsakovo L. S. nepilnametei dukrai M. L. S. iki vaiko pilnametystės (ne)priteisimo, 9 167 Eur išlaikymo įsiskolinimo (ne)priteisimo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.170 straipsnio 3 dalis, 3.175 straipsnio 2 dalis, 3.194 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnio 1 dalis, 259 straipsnio 1 dalis, 375 straipsnis).

6. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog CPK 268 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog kai atsakovas ieškinio reikalavimus pripažįsta, tai teismas gali surašyti sutrumpitus motyvus, t. y. teismas gali nenurodyti argumentų, dėl kurių atmeta vienokius ar kitokius įrodymus. Viena vertus, atsakovas ieškinį prašė tenkinti, kas reiškia, jog ieškinio reikalavimai pripažįstami. Kita vertus, ieškinio reikalavimai išsimtinai susiję su nepilnamečio vaiko poreikiais, todėl teismas vis tiek patikrina ieškinio reikalavimų atitiktį vaiko teisių apsaugos kontekste.

Dėl teismo nustatytų esminių faktinių aplinkybių

7. Nustatyta, kad ieškovė G. Š. ir atsakovas L. S. yra nepilnametės M. L. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai, o M. L. S. yra G. Š. ir L. S. dukra.

8. Tarnybos išvadoje, surašytoje 2022-04-14 nurodyta, kad vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų vaiko interesus, neprieštarauja ieškovės prašomam priteisti išlaikymo dydžiui. Tarnyba taip pat nurodė, jog:

8.1. Tarnybos specialistai 2022-04-08 lankėsi ieškovės G. Š. gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) ir nustatė, kad ieškovė su vaiku gyvena 110 m² vieno aukšto name su aptvertu kiemu, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovei. Name yra visi patogumai, švaru ir tvarkinga. Vaikas turi atskirą kambarį, kuris įrengtas pagal vaiko pomėgius ir poreikius; sudarytos sąlygos vaiko ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui;

8.2. Tarnybos specialistams 2022-04-12 telefonu susisiekus su atsakovu L. S., atsakovas nurodė, kad Tarnybos specialistams netikslinga atvykti į atsakovo gyvenamąją vietą.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

9. Ieškovė ieškinyje suformulavo reikalavimą nustatyti nepilnametės M. L. S. gyvenamąją vietą kartu su ieškove (vaiko motina) G. Š..

10. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo iš jų (tėvų) turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, tėvų dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį (vaiką) išlaikant ir prižiūrint, galimybes sudaryti jam (vaikui) tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas. Esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo – vaiko interesai, t. y. sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo turi būti vadovaujamasi išimtinai vaiko interesais, kuriuos, visų pirma, nulemia poreikis turėti saugią asmeninę (tiek fizinę, tiek socialinę) aplinką (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-03 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020).

11. Nustatyta, kad nepilnametė M. L. S. nuo pat gimimo faktiškai gyvena su ieškove ir jos (ieškovės) artimaisiais, jai (G. Š.) nuosavybės teise priklausančiame name su aptvertu kiemu. Namuose yra visi patogumai, sudarytos sąlygos vaiko ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Atsakovas neprieštaravo ir sutiko, kad nepilnametės dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove (vaiko motina) G. Š.. Teismo įsitikinimu, esant duomenims apie tai, jog ieškovė užtikrina saugų, stabilų ir disciplinuotą vaiko gyvenimą, sudaro tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis, tarp ieškovės (motinos) ir vaiko yra stiprus emocinis ryšys, atsižvelgiant į vaiko amžių (penkeri metai), o atsakovui neprieštaraujant, vaiko interesus labiausiai atitiktų jo (vaiko) gyvenamosios vietos nustatymas su motina.

12. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, ieškovės reikalavimas nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove tenkintinas.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

13. Ieškovė suformulavo ir reikalavimą priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą konkrečia vienkartine 79 333 Eur pinigų suma, skaičiuojant už kiekvieną išlaikymo mėnesį po 500 Eur iki dukra sulauks pilnametystės.

14. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie (tėvai) abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais (vaikais) kartu ar skyrium. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui, nepilnamečiam vaikui išlaikymą priteisia teismas (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).

15. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių vaiko poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų (vaikų) tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

16. Kasacinis teismas išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018-02-22 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018). Visgi, kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo (vaiko) poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vaikui, atsižvelgiant į jo (vaiko) gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Šalių nepilnametei dukrai išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.

17. Ieškovė nurodė, jog dukters kasdieniams poreikiams tenkinti būtina suma per mėnesį sudaro 1 443 Eur: 300 Eur maistui, 20 Eur kosmetinėms priemonėms, 275 Eur išlaidos būstui (vaiko dalis), 50 Eur drabužiams, avalynei, 68 Eur darželiui, 90 Eur transportui, 40 Eur žaislams, 60 Eur pramogoms, 67 Eur šventėms, 18 Eur išlaidos krikštynoms, kt. šventėms, 93 Eur telefonui, kompiuteriui, baldams, 175 Eur atostogoms, 65 Eur būreliams, 20 Eur vitaminams, vaistams, 100 Eur auklės paslaugoms, 2 Eur kitoms nenumatytoms išlaidoms. Mergaitė yra alergiška žiedadulkėms. Atsakovas atsiliepime pritaria, jog vienai ieškovei sudėtinga išlaikyti bendrą vaiką, žino ir supranta savo pareigas, todėl sutinka su ieškovės prašomu išlaikymu. Teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovės preliminariu vaiko poreikių tenkinimui būtinų lėšų nurodytu dydžiu, kuris, teismo vertinimu, atitinka šalių vaiko realius poreikius ir užtikrina būtinas sąlygas jam (vaikui) vystytis, ypač įvertinus šalių dukters amžių. Vaikui augant, auga ir poreikiai. Nustatyta, kad nuo 2017-06-12 šalių vaikas lanko Vilniaus savivaldybės (duomenys neskelbtini) progimnaziją, priešmokyklinio ugdymo klasę, papildomai lanko anglų, rusų ir lenkų kalbų korepetitorę, Lego būrelį, nuo rugsėjo planuoja lankyti šokių ir muzikos užsiėmimus, kas reiškia, jog šeimos išlaidos, reikalingos vaiko išlaikymui, neišvengiamai didės.

18. Ieškovė vykdo individualią veiklą (yra advokatė), ieškovės pajamas per mėnesį sudaro 3 000–4 000 Eur, 73,50 Eur vaiko pinigai ir apie 300 Eur pajamos iš nekilnojamojo turto nuomos. Atsakovas nuo 2016-09-09 dirba (duomenys neskelbtini) ir nuo 2021-03-23 (duomenys neskelbtini), atsakovo oficialiai deklaruojamos pajamos siekia apie 530 Eur.

19. Teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad parenkant išlaikymo formą turi būti atsižvelgiama į šiuos kriterijus: vaiko poreikius, jo amžius, sveikatos būklę, tėvų turtinę padėtį, tėvų turto struktūrą, gaunamų pajamų dydį, periodiškumą, tėvo (motinos) gebėjimą tinkamai tvarkyti turtą ir kita. Be to, parenkant išlaikymo formą, atsižvelgiama į tai, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti: vaiko maistui, aprangai, būstui, mokslui, sveikatai, vaiko ugdymui. Išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį. Ši išlaikymo forma taikytina tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensiją, pašalpas ir kt.). Išlaikymas konkrečia pinigų suma gali būti nustatytas tuo atveju, kai tai leidžia išlaikymą privalančio mokėti vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis, kai tai tikslinga siekiant apsaugoti vaiko išlaikymo teisės įgyvendinimą nuo galimo tėvo (motinos) nemokumo, priteisiant įsiskolinimą ir kita. Visas išlaikymo dydis tvirta pinigų suma nustatomas padauginus vieno mėnesio išlaikymo dydį iš mėnesių skaičiaus iki vaiko pilnametystės.

20. Ieškovė suformulavo prašymą priteisti iš atsakovo L. S. nepilnametei dukrai išlaikymą konkrečia (vienkartine) 79 333 Eur pinigų suma, priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę G. Š.. Pagrindinį argumentą dėl išlaikymo formos (konkrečios pinigų sumos) ieškovė nurodė atsakovo nereguliariai teikiamą nuolatinį išlaikymą, t. y. išlaikymas teikiamas pavėluotai arba iškart sumokant didelę pinigų sumą po daugybės prašymų, kas reiškia, kad tokio išlaikymo priteisimas yra neefektyvus. Atsakovas dėl teikiamo išlaikymo formos (konkrečios pinigų sumos) ir dydžio (500 Eur per mėnesį) neprieštaravo ir patvirtino, kad priteisus vienkartinę sumą būtų užbaigti ginčai dėl vaiko išlaikymo. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas ir anksčiau dukrai išlaikymą teikdavo konkrečia pinigų suma (žr. 2018-09-30 pakvitavimą 7 500 Eur sumai už laikotarpį nuo 2017-06-12 iki 2018-09-30; 2021-03-20 pakvitavimą 12 000 Eur sumai už 2 metus). Ieškovės nuomone, prašoma priteisti pinigų suma, įvertinus atsakovo turtinę padėtį, atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir asmenines savybes (ganėtinai jauno ir darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų bei turi galimybes dirbti) ne per didelė.

21. Teismas, įvertinęs procesinių dokumentų turinį, ieškovės paaiškinimus, taip pat atsižvelgęs į aplinkybę, jog atsakovas sutinka tiek su išlaikymo forma, tiek dydžiu, sprendžia, jog atsakovas išlaikymą dukrai teikė nereguliariai. Nustatytų faktinių bylos aplinkybių kontekste, apylinkės teismo vertinimu, būtent ieškovei tenka visa šalių dukters išlaikymo našta. Teismo vertinimu, atsakovas turi pareigą ir galimybes prisidėti prie šalių nepilnametės dukros išlaikymo, išlaikymą iš atsakovo priteisiant konkrečia vienkartine 79 333 Eur suma (aptarta suma apskaičiuota po 500 Eur už kiekvieną išlaikymo mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui 2022-03-22 iki mergaitės pilnametystės – (duomenys neskelbtini)).

22. CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Ieškovė prašo priteisti išlaikymą šalių vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2022-03-23. Kadangi nustatyta, jog atsakovas neteikia išlaikymo šalių vaikui, todėl ieškovės reikalavimas priteisti materialinį išlaikymą nuo ieškinio padavimo momento laikytinas pagrįstu. Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvai uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 straipsnis, 3.186 straipsnis, 3.203 straipsnio 1 dalis).

23. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad konkreti 79 333 Eur pinigų suma prisidės prie ieškovės teikiamo išlaikymo vaikui ir leis įgyvendinti vaiko poreikius, skirtus maistui, aprangai, higienos ir sveikatos reikmėms, žaislams, auklėjimui bei mokymui.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

24. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo (išlaikymo) reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

25. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo L. S. 9 167 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 18 mėnesių ir 10 dienų ieškovės G. Š. naudai. Pastebėtina, kad išlaikymas (išlaikymo įsiskolinimas) priteisiamas nepilnamečiui vaikui ir sietinas su vaiko poreikiais, o ieškovė būdama nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą skiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus dėl išlaikymo teikimo (atsakovas išlaikymą teikė iki 2020-09-12), ieškovės prašymas tenkinamas ir iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2020-09-12 iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2022-03-22 už paskutinius 18 mėnesių ir 10 dienų, kas sudaro 9 167 Eur.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

26. Ieškovė reikalauja priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

27. CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas, už sumą, kurią mokėti praleistas terminas. Kadangi ieškovės reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo sumą yra pagrįstas įstatymo, jis (reikalavimas) tenkinamas ir ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 proc. palūkanos už priteistą sumą (88 500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022-03-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

28. Ieškovė taip pat pareiškė procesinio pobūdžio reikalavimą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo sumokėjo 206 Eur dydžio žyminį mokestį. Pažymėtina, kad ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovė teismui pareiškė vieną neturtinio pobūdžio savarankišką reikalavimą (vaiko gyvenamosios vietos nustatymas), kuris ieškinį padavus elektroninių ryšių priemonėmis, apmokestinamas 94 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Kadangi ieškovė sumokėjo per daug žyminio mokesčio, todėl 112 Eur permokėta žyminio mokesčio dalis grąžintina ieškovei (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Periodinio išlaikymo vaikui priteisimas turėjo būti apmokestintas 135 Eur (500 Eur x 12 mėn.) žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimas turėjo būti apmokestintas 135 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

30. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos (šalies) turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Aptarta teisės norma nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“, t. y. atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą, kas reiškia, jog materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą – laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-11-17 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021, nutarties 13–14 punktus). CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

31. Tenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus iš atsakovo valstybės (Lietuvos Respublikos) naudai priteistina iš viso 341 Eur (206 Eur + 135 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

32. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu iš atsakovo nepriteisiamos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

33. Teismas papildomai pažymi, jog teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos ir (ar) bendravimo tvarkos nustatymo, taip pat išlaikymo priteisimo neįgyja res iudicata (liet. galutinis teismo sprendimas) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, tėvas ar motina ateityje gali prašyti tokį teismo sprendimą pakeisti (modifikuoti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021, nutarties 26 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, nutarties 56 punktas; 2020-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020). Teismas taip pat pažymi, jog šalys visuomet gali dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos ar gyvenamosios vietos nustatymo / pakeitimo, taip pat išlaikymo dydžio susitarti ir taikiu būdu (pvz., sudarydamos naują susitarimą ar taikos sutartį ir tokius susitarimus pateikti teismui tvirtinti supaprastinto proceso tvarka).

34. Sprendimo dalis dėl materialinio išlaikymo dydžio priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

35. Daugiau procesinio pobūdžio klausimų priimant sprendimą dėl ginčo esmės poreikio spręsti nėra. Nebelikus spręstinų klausimų teismas bylą užbaigia (išnagrinėja) priimdamas sprendimą dėl ginčo esmės, kuriuo ieškinio reikalavimus tenkina (ieškinį tenkina visiškai) (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti ieškovės G. Š. ieškinio reikalavimus atsakovui L. S. (L. S.).

Nustatyti nepilnametės M. L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove (motina) G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo L. S. (L. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai M. L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), konkrečia 79 333 Eur (septyniasdešimt devynių tūkstančių trijų šimtų trisdešimt trijų eurų) pinigine išmoka iki M. L. S. pilnametystės, priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę G. Š..

Priteisti iš atsakovo L. S. (L. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai M. L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 9 167 Eur (devynių tūkstančių vieno šimto šešiasdešimt septynių eurų) išlaikymo įsiskolinimą už 18 mėnesių ir 10 dienų.

Priteisti iš atsakovo L. S. (L. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos 88 500 Eur (aštuoniasdešimt aštuonių tūkstančių penkių šimtų eurų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022-03-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Grąžinti ieškovei G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 112 Eur (vieno šimto dvylikos eurų) žyminio mokesčio dalies permoką.

Išaiškinti ieškovei, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo sprendimu.

Priteisti iš atsakovo L. S. (L. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 94 Eur (devyniasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį).

Priteisti iš atsakovo L. S. (L. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės (Lietuvos Respublikos) naudai 341 Eur (tris šimtus keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).

Išaiškinti atsakovui L. S. (L. S.), jog bylinėjimosi išlaidos valstybei (Lietuvos Respublikai) sumokamos į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (žr. https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai1). Mokant žyminį mokestį būtina nurodyti įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtyje įrašant „žyminis mokestis pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-05-13 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3518-1151/2022“.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.