Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjo R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR piliečio, lietuvio, vidurinio išsilavinimo, nevedusio, dirbančio (duomenys neskelbtini) ir pagal verslo liudijimą, administracine tvarka bausto, neteisto, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Ž. 2015-07-30 apie 15.45 val., Panevėžio mieste, Ramygalos gatvėje, vairuodamas motociklą ir staigiai didindamas greitį, pakėlė priekinę motociklo dalį į viršų taip, kad motociklas važiavo ant galinio rato keldamas pavojų eismo bei savo ir kitų žmonių saugumui, įvertinus prietaiso paklaidą, viršijo leistiną greitį 61 km/h, nes vairavo motociklą 113,2 km/h greičiu, kai leistinas greitis 50 km/h. Tokiais savo veiksmais R. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 p., 127 p., 129 p. reikalavimus ir padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 124 str. 6 d. ir 124² str. 2 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. Ž. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2015-07-30 apie 15.45 val. motociklu važiavo Ramygalos gatve, lenkė ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, koks tuo metu buvo greitis nepastebėjo, norėjo greičiau baigti lenkimo manevrą, važiuodamas toliau tik persirikiavo į kitą eismo juostą. Policijos pareigūnai sustabdė Ramygalos-Nemuno gatvių sankryžoje. Pareigūnams paklausus, ar galima važiuoti ant galinio rato, pasakė, kad važiavo ant abiejų, tačiau pripažino, kad viršijo greitį. Pareigūnai parodė ištrauką iš aparato, kuriame buvo matyti filmuojamas vaizdas, apačioje parašytas laikas ir greitis – 113.2 km/val. Duomenys negalėjo būti suklastoti, tačiau nemano, kad taip greitai važiavo. Vaizdo medžiagos, kurioje būtų matyti, kad važiavo ant galinio rato, pareigūnai nerodė, sakė, kad neturi techninių galimybių. Po dviejų dienų įrašą pamatė internete ir LNK televizijos žiniose. Vaizdo įraše matyti, kad vairavo motociklą, tačiau įraše nematyti, kad būtų važiavęs ant galinio rato. Važiuojant motociklu laisva eiga, priekiniai motociklo amortizatoriai kilnojasi, gal dėl to važiuojant iš paskos atrodo, kad motociklo priekinis ratas pakilo šiek tiek į viršų. Stabdant motociklo priekis eina žemyn, pradedant važiuoti greičiau, nuo didesnio pagreičio motociklo priekis kyla aukštyn, tačiau ratai siekia asfaltą. Lenkiant, esant didesniam greičiui, įmanoma, kad priekinis motociklo ratas šiek tiek gali pakilti. Tuo metu nejautė, kad ratas būtų pakilęs nuo asfalto, neturėjo tyčios pademonstruoti, kad niekina Kelių eismo taisykles, visuomenės požiūrį į saugų eismą, parodyti savo chuliganiškas paskatas, kad yra geresnis už kitus eismo dalyvius, tiesiog aplenkė priešais važiavusį automobilį.

Liudytojas L. D. parodė, kad R. Ž. sustabdė dėl KET pažeidimo. Tikslios datos neprisimena, važiavo su G. T. tarnybiniu automobiliu be skiriamųjų ženklų. Pastebėjo iš šalutinės gatvės išvažiuojantį motociklą, akivaizdžiai linkusį pažeisti KET – kadangi pirma ir antra eismo juosta važiavo kitos transporto priemonės, jis pradėjo ieškoti tarpų, kur pralįsti, kad jas apvažiuotų. Apvažiavęs antra eismo juosta važiuojantį automobilį, motociklą pakėlė ant galinio rato ir, didindamas greitį, pradėjo tolti. Ant motociklo galinio rato važiavo apie 40 metrų, ratas pakilo apie 45-50 laipsnių kampu. Pamatavo motociklo važiavimo greitį ir nustatė 113 km/val greitį, mieste leistinas – 50 km/val. Važiavimo greitį užfiksavo važiuojant iš paskos. Motociklą ruošėsi stabdyti, tačiau jis pravažiavo tarp prie sankryžos stovinčių automobilių ir nutolo. Motociklą sustabdė, kai sustojo sankryžoje, užsidegus raudonam šviesoforo signalui. Vairuotoją pakvietė prie tarnybinio automobilio, supažindino su greičio parodymais ir paaiškino, kad važiavo ant vieno rato, keldamas pavojų sau ir kitiems. R. Ž. surašė protokolą už greičio viršijimą ir chuliganišką vairavimą. Vairuotojas pripažino, kad viršijo greitį, tačiau neigė važiavęs ant galinio rato. Akivaizdžiai buvo matyti, kad motociklas važiavo ant galinio rato. Vaizdo įraše matyti, kad 14.44.31 val. pakelia motociklą ir važiuoja ant galinio rato, tačiau toliau vaizdą užstoja priekyje važiuojantys automobiliai. Kai motociklas važiuoja ant vieno rato, yra nevaldomas, bet kuriuo metu susižaloti gali ir vairuotojas, ir kiti žmonės. Tarnybiniame automobilyje yra įranga, matuojanti ne momentinį, o vidutinį važiavimo greitį, todėl norint nustatyti greitį, reikia nuvažiuoti tam tikrą atstumą. Su greičio matavimo prietaisu „Trip Track“ supažindintas, išlaikęs įskaitą. Su šia įranga dirba apie 15 metų, greičio matavimus atliko laikydamasis metodikos reikalavimų.

Liudytojas G. T. parodė, kad yra Kelių policijos tarnybos specialiosios paskirties skyriaus vyriausiasis patrulis. Dirbdamas Panevėžio apskr., R. Ž. sustabdė dėl KET pažeidimo. Tikslios datos neprisimena, su L. D. dirbo Panevėžio mieste pagal specialią užduotį su tarnybiniu automobiliu be skiriamųjų ženklų, kuriame įmontuota greičio matavimo „Trip Track“ įranga, su kuria dirba L. D.. Bendrą supratimą apie įrangos naudojimą jis pats turi, tačiau su ja nedirba. Važiuodami gatve, pastebėjo motociklą, kuris sukdamas į dešinę, išvažiavo iš šalutinės gatvės. Pirmoje ir antroje eismo juostose bei priešpriešinėse eismo juostose važiavo automobiliai. Motociklas važiavo priešais, ta pačia kryptimi ir, prieš manevruodamas į kairę, vairuotojas pakėlė motociklą ant vieno rato ir taip apie 10-15 metrų pavažiavo, vėliau dideliu greičiu nuvažiavo. Pradėjo persekioti motociklą ir su įranga matuoti motociklo greitį. Vienu metu motociklas važiavo virš 100 km/val greičiu, leistinas – 50 km/val, todėl greitis viršytas virš 50 km/val. Kai išmatavo greitį, bandė motociklą sustabdyti, tačiau buvo daug automobilių ir sustabdyti iš karto nepavyko. Motociklą sustabdė prie sankryžos, užsidegus raudonam šviesoforo signalui. Motociklui sustojus, priėjo prie vairuotojo, liepė nulipti nuo motociklo ir pasitraukti į šoną, pateikti dokumentus. Kai vairuotojas pateikė dokumentus, jam paaiškino, kad jis viršijo greitį ir vairavo chuliganiškai – ant motociklo galinio rato. Akivaizdžiai matė, kad motociklas važiavo ant galinio rato. Vaizdo įraše matyti, kad 14.44.26 val. R. Ž. pakėlė motociklą ant galinio rato ir maždaug iki 14.44.30 val. taip važiavo. Motociklo važiavimas buvo pavojingas, šalia buvo kitų automobilių, taip važiuojantis motociklas yra labai sunkiai valdomas. Šalia važiuojantiems automobiliams ant vieno rato važiuojantis motociklas atrodo bauginančiai. Motociklas, manevruodamas tarp automobilių, kai kur nerodė posūkio, važiavo tarp eismo juostų. Toks važiavimas traktuojamas kaip chuliganiškas vairavimas.

Pažeidėjas R. Ž. nepripažįsta, jog jis taip greit važiavo, kaip buvo nustatyta -113.2 km/val.ir nepripažįsta, jog pakėlė priekinę motociklo dalį į viršų taip, kad motociklas važiavo ant galinio rato neturėjo tyčios pademonstruoti chuliganiškas paskatas. Šiuos parodymus paneigia teisme ištirti bylos įrodymai, tai yra liudytojų L. D., G. T. parodymai. Iš kurių matyti, jog liudytojai L. D. ir G. T. akivaizdžiai matė, kaip R. Ž. išsuko iš šalutinės gatvės, išvažiavęs staigiai padidino greitį, pakėlė priekinę motociklo dalį taip, kad motociklas važiavo tik ant galinio rato. Šiuos liudytojų parodymus patvirtina byloje esanti rašytinė medžiaga: policijos pareigūno L. D. tarnybinis pranešimas (b.l. 7), administracinio teisės pažeidimo byloje esantis vaizdo įrašas, kurį peržiūrėjus matyti, kad motociklo vairuotojas, išvažiavęs iš aikštelės, padidinęs greitį, pakėlė priekinę motociklo dalį taip, kad motociklas važiavo ant galinio rato. Vėliau, norėdamas pralenkti pirmoje ir antroje juostose važiavusius automobilius, laikydamasis itin mažo atstumo tarp priešais važiuojančių transporto priemonių, kirsdamas ištisinę eismo juostą, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, taip priversdamas aplenkiamus automobilius pristabdyti, dėl tokio netikėto manevravimo automobilių vairuotojai buvo priversti pasukti vairą dešiniau siekiant išvengti susidūrimo. Persirikiuodamas į kitą eismą juostą, R. Ž. nerodė posūkio signalų, manevravo tarp automobilių, važiavo tarp eismo juostų (b.l. 56); patikros sertifikatas dėl greičio matuoklio (8 b.l.), kita rašytinė bylos medžiaga. Liudytojų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys, sutampantys su administracinio teisės pažeidimo byloje esančia rašytine medžiaga, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Iš byloje esančio įskaitų laikymo žiniaraščio matyti, kad policijos pareigūnas L. D. yra supažindintas su matavimo prietaiso „Trip Track“ naudojimo instrukcija ir iš jo priimta įskaita, kad šiuo prietaisu jis naudotis moka (b.l. 32). Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo byloje esantį vaizdo įrašą, teismas pripažįsta, kad greičio matavimo metu nebuvo labai tiksliai laikytasi greičio matavimo prietaiso „Trip-Track“ naudojimo metodikos, t.y. greičio matavimo metu nebuvo išsamiai komentuojama visa situacija ir pareigūno atliekami veiksmai, t.y. matavimo vieta, leidžiamas maksimalus greitis toje vietoje, automobilio su įmontuotu prietaisu greitis, transporto priemonės kurios greitis matuojamas, spalva, markė, modelis, valstybinis numeris ir kt. (b.l. 33-34). Tačiau pažeidėjas R. Ž. neginčija, to fakto, jog filmuojamas motociklas yra jo vairuojamas. Pats pripažino, jog šis įvykis buvo nufilmuotas ir viešai parodytas LNK televizijos žiniose. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad su greičio matavimo prietaisu „Trip Track“ matuojant vidutinį motociklo greitį buvo nuvažiuotas 453 metrų atstumas, kai minimalus pravažiuotas atstumas turi būti 515 metrų, t.y. iki minimalaus nuvažiuoto atstumo trūko tik 62 metrų. Remiantis byloje esančia medžiaga, R. Ž. vairuojamo motociklo greitis buvo 113,2 km/h, kai toje vietoje leistinas 50 km/h, todėl R. Ž. viršijo leistiną greitį atskaičiavus prietaiso paklaidą 61 km/h. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad minėtos procedūros nesilaikymas matuojant vidutinį motociklo greitį iš esmės neturėjo įtakos galutiniam rezultatui, nes siekiant nustatyti vidutinį motociklo greitį, nuvažiuotas beveik visas reikalaujamas minimalus atstumas, atsižvelgiant į LR ATPK 124 str. 6 d. numatytą 50 km/h ribą, R. Ž. ją gerokai viršijo, todėl teismas šių duomenų patikimumu neturi pagrindo abejoti.

Atkreiptinas dėmesys, kad traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą, už kurį administracinė atsakomybė numatyta LR ATPK 124² str. 2 d., būtina nustatyti objektyvios pažeidimo pusės požymį, t.y. pažeidimo būdą – chuliganiškas paskatas. Veikos pasirinkimo būdas, kaip ir kiti objektyvios pusės požymiai, turi esminę reikšmę tinkamai juridinei teisės pažeidimo kvalifikacijai. Taip pat būtina nustatyti KET pažeidimo faktą bei tai, kad pažeidimai kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)195/2013). Pažymėtina, kad šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su KET 9 punktu, numatančiu, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, <...>. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-58-195/2012). R. Ž. chuliganiškos paskatos pasireiškė motociklo greičio staigiu padidinimu ir priekinio rato pakėlimu, kas sukėlė aplinkinių išgąstį ir pasimetimą, tai matyti iš vaizdo medžiagos, kai dideliu greičiu, pakeltu ratu susigretinęs R. Ž. vairuojamas motociklas su kitu automobiliu, šis metasi į šoną ir vos nekliudo kito automobilio. Šis manevras galėjo iššaukti nepataisomas skaudžias pasekmes. Liudytojai L. D. ir G. T. patvirtino, jog kai motociklas važiuoja ant vieno rato, yra nevaldomas, bet kuriuo metu susižaloti gali ir vairuotojas, ir kiti žmonės. Atmetamas R. Ž. atstovo argumentas, kad liudytojų L. D. ir G. T. parodymai dėl pakelto rato momento yra prieštaringi ir negali būti vertinami kaip R. Ž. kaltės įrodymai. Pažymėtina, jog liudytojas L. D. nurodo rato pakėlimo momentą 14.44.31 val, o liudytojas G. T. nurodo -14.44.26 val. ir važiavo maždaug iki 14.44.30 val. Šie parodymai iš esmės sutampa, skiriasi sekundžių dalys, todėl šie parodymų skirtumai vertintini kaip protinga liudytojo įvykio momento suvokimo paklaida.

Taigi išanalizavus įrodymų visumą nustatyta, kad R. Ž., vairuodamas motociklą, nesilaikė KET 9 punkto reikalavimų, pažeidė pareigą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nes važiavo motociklu ant vieno galinio rato, toli nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, keldamas pavojų šalia važiuojančioms kitoms transporto priemonėms, vairuodamas motociklą esant dienos metui, intensyviam eismui, vaikštant pėstiesiems. Vairuotojo manymą, jog toks motociklo vairavimo būdas nesukėlė pavojaus sau ir kitiems žmonėms, paneigia byloje ištirti įrodymai, liudytojų parodymai, vaizdo medžiaga, rašytiniai įrodymai. Ištyrus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad savo veiksmais R. Ž. sukėlė pavojų savo ir kitų eismo dalyvių saugumui, todėl R. Ž. veikoje yra chuliganiško vairavimo požymis.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas R. Ž. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 124 str. 6 d. ir 124² str. 2 d., jam administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pagrįstai, jo kaltė įrodyta visiškai, todėl jis baustinas.

R. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pažeidėjo atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (LR ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Skirdamas pažeidėjui administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, jų padarymo motyvus, pažeidėjo asmenybę – administracine tvarka baustas (b.l. 12-16), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas, į tai, jog nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į tai, kad padarytas vienas iš pavojingiausių teisės pažeidimų, keliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad LR ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti R. Ž. už LR ATPK 124 str. 6 d. pažeidimą paskyrus administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis artimas straipsnio sankcijoje numatytam vidurkiui su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu terminui artimam straipsnio sankcijoje nustatytam vidurkiui, už LR ATPK 124² str. 2 d. pažeidimą paskyrus administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis artimas straipsnio sankcijoje numatytam vidurkiui su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu terminui artimam straipsnio sankcijoje nustatytam vidurkiui.

Kadangi R. Ž. padarė du administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas, vadovaujantis LR ATPK 33 straipsniu, galutinai R. Ž. skirtina nuobauda parinktina sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 27 str., 30² str., 33 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str., teismas

nutaria:

- už pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalį paskirti administracinę nuobaudą – 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trijų mėnesių laikotarpiui;

- už pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 2 dalį paskirti administracinę nuobaudą – 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vienerių metų ir dviejų mėnesių laikotarpiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, R. Ž. už Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalies ir 124² straipsnio 2 dalies pažeidimus galutinai paskirti 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vienerių metų ir dviejų mėnesių laikotarpiui.

Papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones termino pradžią skaičiuoti nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Paskirtą baudą nubaustasis asmuo privalo per 40 dienų sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, įmokos kodas 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.