Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „duomenys neskelbtini”, ieškinį atsakovui B. M., dėl skolos, netesybų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. (duomenys neskelbtini) teisme gautas ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinys, kuriuo ieškovas prašo iš atsakovo B. M. priteisti 8516,25 Eur nuomos mokesčio, 8516,25 Eur netesybų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų skaičiuojant nuo 17032,50 Eur sumos, nuo ieškinio padavimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1884,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinio reikalavimai grindžiami (duomenys neskelbtini) tarp šalių pasirašytos privačios žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartimi, pagal kurią atsakovas išnuomojo (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini). iki (duomenys neskelbtini), už 9462,50 Eur sumą, skaičiuojant po 125,00 Eur už 1 ha naudmenų. Ieškovas 8043,00 Eur sumokėjo (duomenys neskelbtini) pavedimu, o (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Eur gyventojų pajamų mokestį LR VMI už atsakovą. (duomenys neskelbtini) atsakovas vienasmeniškai rašytine tvarka nutraukė sutartį, motyvuodamas, kad be atsakovo sutikimo buvo pernuomota dalis žemės sklypo ir tai jam sukėlė problemų. Ieškinio duomenimis, pranešime atsakovas nurodo, kad įsipareigoja paskolintus 8043,00 Eur grąžinti per 3 mėnesius iki (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas nesumokėjo pinigų nei po sutarties nutraukimo, nei suėjus jo nurodytam apmokėjimo terminui, todėl ieškovas kreipėsi į tesimą su ieškiniu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

5. (duomenys neskelbtini), tarp šalių yra pasirašyta privačios žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis, pagal kurią atsakovas B. M. išnuomojo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), už 9462.50 Eur sumą, skaičiuojant po 125 eurus už 1 ha naudmenų.

6. Privačios žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarties 4 punkte susitarta, kad žemės nuomos kaina už vieną hektarą yra 125 Eur, bendra nuomos kaina už metus yra 9462,50 Eur, o išminusavus gyventojų pajamų mokestį, bus sumokėta 8043,12 Eur.

7. Privačios žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarties 11 - 12 punktuose susitarta, kad žemės nuomos sutartis gali būti nutraukta prieš terminą, raštu įspėjus kitą šalį ne vėliau, kaip prieš tris mėnesius, o sutartį nutraukus anksčiau laiko, nuomotojas grąžina du kartus didesnę nuomos kainos sumą, susidariusią už nutrauktą žemės nuomos laikotarpį.

8. Iš pateiktų (duomenys neskelbtini) sąskaitų išrašų matyti, kad (duomenys neskelbtini), ieškovė pavedimu sumokėjo atsakovui B. M. 8043,00Eur, o (duomenys neskelbtini) sumokėjo 1419.38 Eur gyventojų pajamų mokestį LR VMI už atsakovą.

9. Į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) atsakovo B. M. surašytas privačios žemės nuomos nutraukimas, kuriuo jis nutraukia žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomą su (duomenys neskelbtini) , motyvuodamas, kad (duomenys neskelbtini) be jo žinios pernuomojo dalį jo žemės kitam asmeniui, kas sukėlė atsakovui problemų. Nuo nuomos sutarties sudarymo dienos jis negalintis atgauti (duomenys neskelbtini) ha jam priklausančios žemės. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad atlikus kadastrinius matavimus, jam (duomenys neskelbtini) ha neprimatuoti, dėl ko jis nesutinka su žemėtvarkininkų išvadomis.

10. Į bylą duomenų apie ginčo sklypo pernuomojimą nėra pateikta.

11. Civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai šaliai suteikiama teisė pačiai nutraukti sutartį vienašališkai arba inicijuoti sutarties nutraukimą teismine tvarka.

12. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reglamentavimas CK įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus (prioritetas sutarties vykdymui) principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė). Viešasis interesas užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir teisėtų lūkesčių apsaugą riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį, todėl nutraukiant sutartį turi būti atsižvelgiama ir į sutartį pažeidusios šalies interesus, taip užtikrinant šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Nukentėjusi šalis negali tik formaliai remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalies ir sutartyje nustatytais vienašalio sutarties nutraukimo pagrindais kaip pretekstu nutraukti sutartį. Sutarties nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018 29 punktą; 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-684/2023 33 punktą). Tačiau tai nesuteikia teismui teisės suabsoliutinti favor contractus principo reikšmės sutartiniuose santykiuose, taip paneigiant vienos iš sutarties šalių teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2013; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021, 71 punktas).

13. CK 6.564 straipsnio 1 dalyje nustatyti specialūs terminuotos žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą nuomotojo iniciatyva pagrindai: 1) jei žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar tikslinę naudojimo paskirtį; 2) žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino nesumoka šio mokesčio; 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

14. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad siekiant nustatyti, ar žemės nuomos sutartis buvo pažeista iš esmės, neužtenka apsiriboti tik CK 6.564 straipsnio 1 dalimi, bet būtina sistemiškai remtis CK 6.217 straipsniu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-684/2016 18 punktą).

15. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis ar ne, turi būti atsižvelgiama į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, visų pirma, vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso dėl prievolės egzistavimo praradimą. Trečia, sprendžiant, ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia. Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti. Penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018, 59 punktas, kt.).

16. Kaip minėta sprendimo 10 punkte, į bylą duomenų apie ginčo sklypo pernuomojimą nėra pateikta.

17. Iš į bylą pateikto (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas yra (duomenys neskelbtini) ha. Žemės ūkio naudmenų plotas yra (duomenys neskelbtini) ha. Šie skaičiai sutampa ir su privačios žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarties duomenimis.

18. Teismas atkreipia dėmesį, kad į bylą pateiktame (duomenys neskelbtini) suformuotame nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše matyti, kad žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus.

19. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kadastro duomenimis, žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas yra (duomenys neskelbtini) ha, iš kurių žemės ūkio naudmenos sudaro (duomenys neskelbtini) ha.

20. Iš to darytina išvada, kad atsakovo inicijuotas žemės nuomos nutraukimas sietinas su jį netenkinamų kadastrinių duomenų pasikeitimu, o ne su ieškovo veiksmais eksploatuojant išsinuomotą žemę. Ieškovas nereiškė pretenzijų dėl (duomenys neskelbtini) ha sumažėjusio nuomojamojo žemės ploto, nors už sumažėjusią nuomojamo sklypo plotą ir buvo susimokėjęs.

21. Atsakovo argumentai dėl ieškovo veiksmų išnuomojus kažkam išsinuomotą žemę nieko nepagrįsti ir neįrodyti, todėl atmestini, ieškovo veiksmai kaip nors pažeidžiantys šalių susitarimą neįrodyti.

22. Taip pat atsakovo argumentai, kad jis skolinosi iš ieškovo tam tikrą pinigų sumą ir kaip užstatą užstatė žemę, laikytini nepagrįstais – šalys buvo iki smulkmenų susitarusios dėl nuomojamos žemės ploto, sumų ir jų apmokėjimo, aptartos išimtys dėl gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo, sulygti terminai, nutraukimo galimybės ir pasekmės. Atsakovas patvirtino, kad nuomojamos žemės duomenis jis pats pateikė ieškovui. Sutartis sudaryta dviem egzemplioriais – kiekvienai šaliai po vieną. Sutartis šalių pasirašyta. Todėl darytina pagrįsta išvada, kad taikytina sutarties galia - CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai šaliai suteikiama teisė pačiai nutraukti sutartį vienašališkai arba inicijuoti sutarties nutraukimą teismine tvarka.

23. Aptartas teisinis reguliavimas ir nuosekliai formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika sudaro pagrindą teismui pripažinti, kad tuo atveju, kai privačios žemės nuomos sutartyje šalys yra susitarusios dėl konkretaus nuomos mokesčio dydžio, termino, o nuomotojas vienašališkai ir nepagrįstai nutraukia sutartį anksčiau laiko ir kai nėra kitų esminių sutarties pažeidimų, nuomotojas neturi pagrindo rinktis ultima ratio – vienašališkai nutraukti nuomos sutartį (CK 6.217 straipsnis).

24. CK 6.71 str. 1 d. nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).

25. Privačios žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarties 11 - 12 punktuose susitarta, kad žemės nuomos sutartis gali būti nutraukta prieš terminą, raštu įspėjus kitą šalį ne vėliau, kaip prieš tris mėnesius, o sutartį nutraukus anksčiau laiko, nuomotojas grąžina du kartus didesnę nuomos kainos sumą, susidariusią už nutrauktą žemės nuomos laikotarpį.

26. Ieškovė nurodo, kad atsakovui vienašališkai nutraukus sutartį nuo (duomenys neskelbtini) nuomos santykiai tęsėsi tik (duomenys neskelbtini) mėnesius. Įvertinus tai pažymi, kad daro užskaitą atsakovui už (duomenys neskelbtini) metus kaip už pilnus, lieka nepanaudoti (duomenys neskelbtini) nuomos metai. Vienerių metų nuomos kaina – 946,25 Eur, 9 metų nuomos kaina 8516,25 Eur. Ieškovės vertinimu pagal (duomenys neskelbtini) sutarties 12 p. nuostatas atsakovas privalo jai sumokėti 17032,50 Eur, kuriuos sudaro 8516,25 Eur nutraukto nuomos laikotarpio nuomos mokesčio grąžinimas ir 8516,25 Eur netesybos.

27. Padaręs išvadą, jog atsakovas žemės nuomos sutartį vienašališkai nutraukė nesant esminių žemės nuomos sutarties pažeidimų, bei atsižvelgęs į minėtas šalių sutarties sąlygas, teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovo reikalavimą dėl skolos ir netesybų tenkinti. Tačiau netesybos mažintinos.

28. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybų paskirtis yra dvejopa: jos skatina skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat yra laikomos viena iš sutartinės civilinės atsakomybės formų (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko atlyginti patirtus nuostolius ir (ar) sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ši nuostata reiškia, jog, šalims susitarus sutartyje dėl atsakomybės už sutarties pažeidimą netesybų forma, nebus panaikinta kreditoriui galimybė reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2010; kt.). Kreditoriui pasirinkus dėl sutarties pažeidimo reikalauti iš skolininko tiek atlyginti nuostolius, tiek sumokėti netesybas, pastarosios įskaitomos į nuostolių atlyginimą (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis).

29. Privačios žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarties 11 - 12 punktuose susitarta, kad žemės nuomos sutartis gali būti nutraukta prieš terminą, raštu įspėjus kitą šalį ne vėliau, kaip prieš tris mėnesius, o sutartį nutraukus anksčiau laiko, nuomotojas grąžina du kartus didesnę nuomos kainos sumą, susidariusią už nutrauktą žemės nuomos laikotarpį.

30. Nors nuomos santykiai tęsėsi (duomenys neskelbtini) mėnesius, ieškovė juos užskaito kaip pilnus (duomenys neskelbtini) metus ir pagal sutartį skaičiuoja likusių (duomenys neskelbtini) metų, dėl kurių nuomos buvo susitarta nuomos mokesčio grąžinimą ir tokio pat dydžio nuostolius - (duomenys neskelbtini) metų nuomos kaina – 946,25 Eur, todėl (duomenys neskelbtini) metų nuomos kaina įvardijama 8516,25 Eur ir 8516,25 Eur netesybos.

31. Teismo teisė mažinti netesybas įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje. Teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas turi teisę savo nuožiūra netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis), tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-737-407/2022).

32. Teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 30 punktas).

33. Teismas įvertino visas reikšmingas aplinkybės ir kad šalims nedraudžiama susitarti dėl sąlygų. Tačiau ieškovas yra juridinis, o atsakovas fizinis asmuo, jo teisinė sąmonė ir suvokimas netapatus ūkine veikla besiverčiančiam asmeniui, kuris per savo praktiką sudaro daugiu sandorių nei eilinis fizinis asmuo. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių tokio didelio dydžio (8516,25 Eur) ieškovo nuostolius.

34. Darytina pagrįsta išvada, kad netesybos būtų mažintinos iki 5000 Eur ir tokia suma yra pakankama ieškovo nuostolių satisfakcija

35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškinio reikalavimą priteisti 17032,50 Eur tenkinant 80 procentų ir priteisiant 13516,25 Eur, iš atsakovo ieškovo naudai priteistini 1507 Eurai bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš atsakovo, B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovo (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), naudai priteisti:

- 8516,25 Eur (aštuonis tūkstančius penkis šimtus šešiolika eurų ir 25 ct) nuomos mokesčio;

- 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) netesybų;

- 5 procentų dydžio metinių palūkanų skaičiuojant nuo 13516,25 Eur (trylika tūkstančių penkis šimtus šešiolika eurų ir 25 ct) sumos, nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. nuo (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ,

- 1507 Eur (tūkstantis penki šimtai septyni eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.