- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-04
- Bylos Nr.
- e2-2010-490/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01573-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Jolanta Damulienė (pirm.)
- Ieškovas
- Ž. Ž.
- Atsakovas
- R. Ž.
- Trečiasis asmuo
- Sodra, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, UAB "Intrum Lietuva", Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Bitė Lietuva, UAB, UAB “Gelvora”
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 2.3.2.7Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles
- 2.3.2.10Kiti su santuoka susiję klausimai
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.13Kiti su bylinėjimosi išlaidomis susiję klausimai
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolanta Damulienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. Ž. patikslintą ieškinį atsakovui R. Ž. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, tretieji asmenys (kreditoriai) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Ž. Ž. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriame prašo:
1) ieškovės ir atsakovo R. Ž. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo kaltės;
2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „ (duomenys neskelbtini)“, atsakovui – „(duomenys neskelbtini)“;
3) po santuokos nutraukimo Ž. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę AUDI 80 AVANT (200 Eur rinkos vertės), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini);
4) transporto priemonę JEEP CHEROKEE, valstybinis numeris: (duomenys neskelbtini) ( vertė 600 Eur), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), palikti asmenine R. Ž. nuosavybe;
5) transporto priemonę VW PASSAT; valstybinis numeris: (duomenys neskelbtini) (vertė 400 Eur), identifikavimo numeris (VIN): (duomenys neskelbtini), palikti asmenine R. Ž. nuosavybe;
6) žemės sklypą, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini); adresas: (duomenys neskelbtini) (vertė 3800 Eur); po santuokos nutraukimo palikti asmenine R. Ž. nuosavybe;
7) po santuokos nutraukimo visas susidariusias R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) skolas, -Valstybinei mokesčių inspekcijai 4062,07 Eur ; SODRA-i 502,88 Eur; uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) “Gelvora” 1311,96 Eur - palikti asmeninėmis jo prievolėmis;
8) po santuokos nutraukimo visas susidariusias Ž. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) skolas – UAB „Gelvora“ 794,32 Eur; UAB „Bitė Lietuva“ 368,54 Eur; UAB "Intrum Lietuva" (buvęs UAB „Linforff Lietuva“) 686, 67 Eur - palikti asmenine jos prievole;
9) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Patikslintame ieškinyje, kurį ieškovė ir jos atstovas palaikė teismo posėdžio metu, nurodė, kad šalys (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką. Santuokoje vaikų nesusilaukė. Atsakovas visiškai nesirūpino šeima, piktnaudžiavo alkoholiu, negrįždavo namo, buvo neištikimas. Nuo 2011m. vasario mėnesio jų santuokinis gyvenimas faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės. Ieškovė su atsakovu nepalaiko jokių ryšių. Santuokos metu šalys registruotino nekilnojamojo turto neįgijo. Ieškovė turi nuosavybės teisę jai priklausantį butą adresu Jonava, Vasario 16-osios g. 17-19. VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovė turi transporto priemonę AUDI 80 AVANT (200 Eur rinkos vertės), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurią prašo palikti jos asmenine nuosavybe. Ieškovės žiniomis, atsakovas turi automobilius JEEP CHEROKEE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ( vertė 600 Eur), VW PASSAT; valstybinis numeris: (duomenys neskelbtini) (vertė 400 Eur), kuriuos po santuokos nutraukimo prašo palikti atsakovo asmenine nuosavybe. Ieškovė turi kreditorinių įsipareigojimų UAB „Gelvora“ 794,32 Eur; UAB „Bitė Lietuva“ 368,54 Eur; UAB "Intrum Lietuva" (buvęs UAB „Linforff Lietuva“) 686, 67 Eur. Po santuokos nutraukimo šias prievoles prašo pripažinti asmeninėmis. Atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų Valstybinei mokesčių inspekcijai 4062,07 Eur; (duomenys neskelbtini)88 Eur; UAB “Gelvora” 1311,96 Eur, po santuokos nutraukimo šios prievolės pripažintinos atsakovo asmeninėmis.
Ieškovė, dalyvaudama teismo posėdyje, papildomai paaiškino, kad ieškovei tai buvo trečia, atsakovui – antra santuoka. Jų bendras gyvenimas tetruko apie dvejus metus, 2011m. vasario mėn. atsakovas išėjo iš namų, pasiėmęs visus bendrai užgyventus daiktus - buitinę techniką, kompiuterį, televizorių. Nuo to laiko jie visiškai nebendravo. Prieš kurį laiką atsakovas ją susirado dėl skyrybų, nes jis su kita moterim turi mažametį vaiką, ji sutiko, bet atsakovas nesurinko reikiamų pažymų ir išsiskirti taikiai nepavyko. Mano, kad šeima iširo tik dėl atsakovo kaltės, nes jis visiškai nevykdė sutuoktinio pareigų, buvo neištikimas, nesirūpino šeima, piktnaudžiavo alkoholiu. Kadangi kreditorius UAB „Intrum Lietuva“ nesutinka, kad 686, 67 Eur skola po santuokos nutraukimo liktų jos asmenine prievole, ji, įsipareigodama ją sumokėti, sutinka, kad ši prievolė būtų pripažinta solidaria.
Atsakovas pateikė atsiliepimą, kad su viskuo sutinka, į posėdį atvykti negali (t.1, b.l. 198). Atsakovas į teismo posėdį, apie kurį tinkamai ir laiku informuotas, neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Patikslintas ieškinys tenkinamas.
Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės
Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalys santuokoje negyvena, bendro ūkio neveda, santuokinių ryšių nepalaiko nuo 2011 m. vasario mėnesio. Atsakovas su patikslintu ieškiniu sutiko, pranešė negalėsiantis atvykti į teismo posėdį . Kadangi ieškovė reiškia reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, todėl darytina išvada, kad nebemato galimybių toliau gyventi santuokoje, o nesant abipusės valios, negalima tikėtis, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu. Esant nurodytoms aplinkybėms, santuoka laikytina faktiškai iširusia ir ji nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.49 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177, 185 straipsniai).
Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30 straipsniuose, 3.35–3.36 straipsniuose, 3.85 straipsnyje, 3.92 straipsnyje, 3.109 straipsnyje. CK 3.26 straipsnis, 3.27 straipsnis, 3.28 straipsnis numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). CK 3.61 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Nustatyta, kad atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes. Atsakovas byloje nepateikė jokių prieštaravimų dėl ieškovės argumentų.
Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.10 straipsnyje, 3.26–3.30 straipsniuose, 3.35–3.36 straipsniuose, 3.85 straipsnyje, 3.92 straipsnyje. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Nurodė, kad atsakovas neprisidėjo prie šeimos gerovės, elgėsi amoraliai, girtavo, bendravo su kitomis moterimis, galiausiai, 2011 m. vasario mėnesį pasiėmė visus bendrai užgyventus daiktus ir paliko šeimą.
Tokiais atsakovo veiksmais pripažintina, kad sutuoktinis pažeidė savo pareigas – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima. Duomenų, kad dėl santuokos iširimo buvo ir ieškovės kaltės, byloje nebuvo pateikta. Atsakovas neginčijo savo kaltės dėl santuokos iširimo. Atsakovas nenurodė bei nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės kaltę, tokių duomenų byloje nėra, todėl teismas neturi jokio pagrindo abejoti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis.
Nesant priešingų įrodymų bei atsižvelgdamas į ieškovės paaiškinimus, teismas sprendžia, jog neleistinu elgesiu, nesirūpinimu šeima, atsakovas grubiai pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnio 1 dalyje. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Iš byloje esančių duomenų, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalys beveik devynerius metus negyvena kartu, todėl darytina išvada, jog nėra galimybių santuoką išsaugoti ir terminas susitaikyti nenustatytinas. Esant šioms aplinkybėms, šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis, 3.62 straipsnis).
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė po santuokos nutraukimo prašė palikti pavardes – jai ikisantuokinę (duomenys neskelbtini), jam - (duomenys neskelbtini). Atsakovas prieštaravimų nepateikė, todėl ieškovės prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos pavardės – jai – (duomenys neskelbtini), jam - (duomenys neskelbtini).
Dėl šalių tarpusavio išlaikymo
CK 3.72 straipsnis nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Nutraukiant santuoką turi būti išspręstas sutuoktinių vienas kito išlaikymo ir jų bendro turto padalinimo klausimas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1 ir 4 dalys). Ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo po santuokos nutraukimo nereikalauja. Konstatavus atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, jis teisės reikalauti išlaikymo iš ieškovės netenka (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).
Dėl turto padalinimo
Teismas spręsdamas klausimą dėl santuokos nutraukimo, privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia, nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Esant abejonių, prie kurios kategorijos priskirti konkretų turtą, teismas turi taikyti turto bendrumo prezumpciją, įtvirtintą CK 3.88 straipsnio 2 dalyje – preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad santuokoje dalintino nekilnojamojo turto šalys neįgijo. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise valdo paveldėtą butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovas - žemės sklypą, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (vertė 3800 Eur); po santuokos nutraukimo šis turtas paliktinas asmenine nuosavybe : ieškovei – butas, atsakovui žemės sklypas.
Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis, ieškovė savo vardu yra įregistravusi transporto priemonę AUDI 80 AVANT (200 Eur rinkos vertės), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo šią transporto priemonę ieškovė prašo priteisti jai. Ieškovės duomenimis atsakovas turi transporto priemones JEEP CHEROKEE, valstybinis numeris: (duomenys neskelbtini) ( vertė 600 Eur), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), ir VW PASSAT; valstybinis numeris: (duomenys neskelbtini) (vertė 400 Eur), identifikavimo numeris (VIN): (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo šias transporto priemones palikti atsakovo asmenine nuosavybe. Atsakovas prieštaravimų šiems reikalavimams nepareiškė, todėl reikalavimai tenkintini.
Dėl kreditorinių įsipareigojimų
Byloje pateikti duomenys dėl šalių kreditorių. Ginčo dėl prievolės pobūdžio kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, UAB „Gelvora“ ir UAB „Bitė Lietuva“ nėra.
Ieškovė prašo kreditorinius įsipareigojimus UAB „Gelvora“ 794,32 Eur ir UAB „Bitė Lietuva“ 368,54 Eur, po santuokos nutraukimo palikti ieškovės asmeninėmis teisėmis ir pareigomis. Kreditorinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai 4062,07 Eur, (duomenys neskelbtini)88 Eur ir UAB “Gelvora” 1311,96 Eur, po santuokos nutraukimo palikti atsakovo asmeninėmis teisėmis ir pareigomis. Kreditorinius įsipareigojimus UAB „Intrum Lietuva“ 686, 67 Eur po santuokos nutraukimo ieškovė kreditoriaus reikalavimus prašo pripažinti solidaria prievole. Atsakovas jokių prieštaravimų dėl tokio prievolių paskirstymo nepateikė.
Pažymėtina, kad sutuoktiniai sudaro įvairius sandorius, skirtus tiek asmeniniams kiekvieno sutuoktinio, tiek bendriems šeimos poreikiams patenkinti. Vieno arba abiejų sutuoktinių sudarytų sandorių ar kitais pagrindais atsiradusios turtinės prievolės, vadovaujantis CK trečiosios knygos VII skyriaus nuostatomis dėl sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles, skirstomos į asmenines ir bendrąsias sutuoktinių turtines prievoles. Tinkamas sutuoktinių prisiimtų turtinių prievolių kvalifikavimas pirmiausia reikšmingas sutuoktinių santykiams su kreditoriais, nes, tik nustačius turtinės prievolės pobūdį, galima nustatyti, kas yra atsakomybės pagal turtinę prievolę subjektai – tik vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007).
Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės prašymą, prievolės UAB „Gelvora“ ir UAB „Bitė Lietuva“ bei visos su skolos išieškojimu susijusios išlaidos antstoliui Aleksandrui Ščiukinui, pripažintinos asmeninėmis ieškovės prievolėmis ir po santuokos nutraukimo paliktinos vykdyti asmeniškai ieškovei.
Prievolės kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui ir UAB “Gelvora” bei visos su skolos išieškojimu susijusios išlaidos antstoliams Aleksandrui Ščiukinui ir Nikolajui Aleninui, pripažintinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis ir po santuokos nutraukimo paliktinos vykdyti asmeniškai atsakovui.
Prievolė kreditoriui UAB „Intrum Lietuva“ ieškovės ir kreditoriaus prašymu pripažintina ieškovės ir atsakovo solidaria prievole ir po santuokos nutraukimo paliktina vykdyti ieškovei ir atsakovui solidariai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje pateikti duomenys, jog ieškovė turėjo 433 Eur bylinėjimosi išlaidų – 320 Eur už advokato paslaugas ir sumokėjo 113 Eur žyminį mokestį, todėl ieškinį patenkinus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo.
Valstybė šioje byloje turėjo 16,26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį tenkinus, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalis 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp ieškovės Ž. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažįstant, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei Ž. Ž. suteikti ikisantuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui R. Ž. palikti pavardę „(duomenys neskelbtini)“.
Nustatyti, kad šalims viena iš kitos išlaikymas nepriteistinas.
Po santuokos nutraukimo transporto priemonę – automobilį AUDI 80 AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei Ž. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 04, asmeninės nuosavybės teise.
Po santuokos nutraukimo transporto priemones – automobilius JEEP CHEROKEE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), ir VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.
Po santuokos nutraukimo žemės sklypą, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini); adresas: (duomenys neskelbtini) (vertė 3800 Eur) palikti asmenine R. Ž. nuosavybe.
Po santuokos nutraukimo prievoles uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Bitė Lietuva“ bei visas su skolos išieškojimu susijusias išlaidas antstoliui Aleksandrui Ščiukinui, pripažinti ieškovės Ž. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėmis prievolėmis.
Po santuokos nutraukimo prievoles Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui ir uždarajai akcinei bendrovei “Gelvora” bei visas su skolos išieškojimu susijusias išlaidas antstoliamsi Aleksandrui Ščiukinui ir Nikolajui Aleninui, pripažinti atsakovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėmis prievolėmis.
Po santuokos nutraukimo prievoles uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“ bei visas su skolos išieškojimu susijusias išlaidas antstoliui Aleksandrui Ščiukinui, pripažinti ieškovės Ž. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariomis prievolėmis.
Priteisti iš atsakovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei Ž. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 433 Eur (keturis šimtus trisdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 16,26 Eur (šešiolika eurų 26 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.