Tauragės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjai N. M., jos atstovui pagal įgaliojimą R. B., atstovui advokatui R. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. M. pareiškimą dėl praleisto įstatymu numatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjos mamos M. Z. (iki santuokos pavardė- B.), a. k. (duomenys neskelbtini) brolis P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė . P. B. ir M. Z. tėvai buvo P. B. ir O. Š.. M. P. B. liko palikimas – 279/360 dalys miškų ūkio paskirties 3.6000 ha ploto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)k. v., M. Z. priklausė 27/360 dalis minėto žemės sklypo unikalus (duomenys neskelbtini) kurią po M. Z. mirties paveldėjo pareiškėja.

Pareiškėja yra P. B. ketvirtos eilės įpėdinė. 1964 m. CK 573 str. 1 d. 4 p. buvo numatyta, kad paveldint pagal įstatymą, ketvirtosios eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra mirusiojo brolio ar sesers vaikai (sūnėnai ar dukterėčios), taip pat mirusiojo tėvo motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos) iš tėvo ir iš motinos pusės. Po P. B. mirties atsiradusio palikimo pirmos ir antros eilės įpėdiniai nepriėmė. M. Z. pareiškimo notarui dėl P. B. palikimo priėmimo nepadavė. Apie tai, kad aukštesnės eilės įpėdiniai nepriėmė P. B. palikimo M. Z. sužinojo po 2001 m. liepos 30 d., kai gavo žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro išrašą. M. Z. padedant pareiškėjai būdama žemės sklypo unikalus (duomenys neskelbtini) bendrasavininkė rūpinosi, valdė ir naudojo kaip savo ne tik jai, bet ir P. B. tenkančią miško dalį. P. B. iki apsigyvendamas Lietuvoje gyveno R. F., jo įpėdiniai M. Z. nebuvo žinomi. Tai yra svarbi priežastis, dėl kurios M. Z. iki 2001 m. liepos 30 d. neįgyvendino savo teisių, paduoti pareiškimą notarui. (duomenys neskelbtini) mirus M. Z., pareiškėjai priėmus M. Z. palikimą visu žemės sklypu unikalus (duomenys neskelbtini), kaip bendrasavininkė rūpinosi pareiškėja. Pareiškėja terminą P. B. palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi apie tai, kad P. B. mirties atsiradusio palikimo pirmos ir antros eilės įpėdiniai nepriėmė palikimo sužinojo po 2001 m. liepos 30 d., jau pasibaigus terminui priimti P. B. palikimą. Pareiškėja negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo dėl M. Z. po P. B. mirties priimto palikimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad M. Z., yra pareiškėjos motina, o P. B.– dėdė (mamos brolis). P. B. mirė (duomenys neskelbtini) , būdamas santuokoje. Jo deklaruota gyvenamoji vieta nuo 1993 m. rugpjūčio 27 d. buvo adresu (duomenys neskelbtini) . Po P. B. mirties, 2001 m. liepos 30 d. Apskrities viršininko sprendimu Nr., buvo atkurta nuosavybės teisė į nekilnojamojo turto dalį – 279/360 miškų ūkio paskirties žemės sklypo unikalus (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) ., o pareiškėjos motinai M. Z. – 2001 m. liepos 30 d. Apskrities viršininko sprendimu Nr., atkurta nuosavybės teisė į nekilnojamojo turto dalį – 27/360 minėto miškų ūkio paskirties žemės sklypo. Pareiškėjos mamai M. Z. mirus (duomenys neskelbtini), pareiškėja 2011 m. lapkričio 15 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu įgijo nuosavybės teisę į minėtą 27/360 miško paskirties žemės sklypo dalį. Pareiškėja iki motinos M. Z. mirties ir jau būdama žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendrasavininke, valdė ir naudojo kaip savo, t. y. tvarkė, atliko miško vėjovartų tvarkymą, ne tik jai, bet ir P. B. tenkančią miško dalį. Tai patvirtina VĮ Tauragės miškų urėdijos P. girininkijos informacinis raštas. Apie tai, kad P. B., po jo mirties praėjus ketveriems metams, atkurta nuosavybės teisė, pareiškėja sužinojo po 2001 m. liepos 30 d. Ar jo įpėdiniai daro kažkokius veiksmus priimti palikimą, pareiškėjai nebuvo žinoma. Pareiškėjos žiniomis jis galėjo turėti žmoną ir vaikų Rusijoje, kur anksčiau gyveno, tačiau su jais niekada nebendravo ir jokių kontaktų neturėjo. Pareiškėja nesiėmė veiksmų priimti palikimą dėl moralinių dalykų, buvo nenoras kištis į artimesnių giminaičių santykius. Taip pat pareiškėjos mama M. Z. sirgo, jai buvo nustatyta nuolatinė slauga, ją prižiūrėjo ir neturėjo laiko kažką daryti. Pareiškėja buvo klaidingai įsitikinusi, kad papildomų veiksmų nereikia imtis, manė kad palikimas gali būti priimtas valdymu, ką ji ir darė.

2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d. nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje palikimas atsirado iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo (kodeksas įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), o P. B. mirė (duomenys neskelbtini), tai ginčui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.

Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 587 straipsnio 3 dalį palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, tai pagal 1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalį teismo gali būti prailgintas (atnaujintas), jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje įtvirtinta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o jeigu šis terminas praleistas, jis gali būti atnaujinamas CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie savo teisę, dėl kurios įgyvendinimo praleistas terminas, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).

Pareiškėja turi teisę pagal įstatymą paveldėti po dėdės mirties likusį jo turtą. Pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos CK 587 straipsnį (1964 m. redakcija), palikimą buvo galima priimti per šešis mėnesius nuo palikėjo mirties momento kreipiantis į notarų biurą arba faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti. Pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą pareiškimo palikimui priimti, notarui nepateikė. Tai patvirtina 2023 m. rugsėjo 18 d. valstybės įmonės Registrų centro išrašas.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėja N. M. per įstatymo numatytą terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo po dėdės P. B. mirties dėl svarbios priežasties – mirus P. B., jis paveldimo turto neturėjo, o P. B. vardu nuosavybės teisė buvo atkurta tik 2001 m. liepos 30 d. Apskrities viršininkui priėmus sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Apie tai, kad P. B. aukštesnės eilės įpėdiniai, atkūrus jam nuosavybės teises, nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo, pareiškėja nebuvo informuota. Taip pat pareiškėja prižiūrėjo sergančią mamą M. Z., kuriai buvo nustatyta nuolatinė slauga, taigi tam neturėjo laiko. Be to, pareiškėja buvo klaidingai įsitikinusi, kad papildomų veiksmų nereikia imtis, manė, kad palikimas gali būti priimtas valdymu, ką ji ir darė, t. y. rūpindamasi ir P. B. tenkančia miško dalimi. Byloje nėra duomenų, kad termino atnaujinimas pažeistų kitų suinteresuotų asmenų interesus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pareiškėjos elgesį bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja būtų atsisakiusi palikimo ar piktnaudžiautų savo teisėmis dėl palikimo priėmimo, pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl praleisto termino palikimui priimti laikytinos svarbiomis, todėl pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 13 punktu, 576–578, 582 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notaro biurą dėl palikimo, atsiradusio po palikėjo dėdės P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.