- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-31
- Bylos Nr.
- 2-705-405/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-01588-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Lisauskienė
- Ieškovas
- E. S.
- Atsakovas
- R. S.
- Advokatai
- Rimutė Giruckienė
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 2.3.2.6.1Šeimos turtas, šeimos turto teisinis režimas ir jo pabaiga
- 2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.1.2Bylų dėl santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) nagrinėjimo ypatumai
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse teisėja Nijolė Lisauskienė, sekretoriaujant Vilmai Vilkoicienei,
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei Oksanai
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui R. S., su trečiuoju asmeniu, nereiškiančiu savarankiškų reikalavimų, AB „(duomenys neskelbtini)“, dėl santuokos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovė E. S., patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė: 1) nutraukti jos ir atsakovo R. S. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo jai palikti santuokinę pavardę; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų B. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja; 4) priteisti iš atsakovo sūnums B. S. ir L. S. išlaikymą, mokamą kas mėnesį 300 Eur dydžio išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės; 5) nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, įpareigojant atsakovą bendrauti su vaikais laisvu nuo jų ugdymo užsiėmimų metu, bet kada ir bet kokiu sutartu būdu ir vietoje, esant jų sutikimui, apie ketinimą bendrauti su vaikais pranešant ieškovei prieš parą, nurodant vaikų paėmimo laiką, bendravimo trukmę, bendravimo su vaikais vietą ir jų grąžinimo į jų gyvenamąją vietą laiką, vaikų gimtadieniais, valstybinių bei religinių švenčių dienomis atsakovas bendrauja su vaikais, jiems sutinkant, poriniais metais; 6) pripažinti, kad prievolės pagal 2024 m. balandžio 26 d. su AB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 7000 Eur dydžio kredito yra jos asmeninės prievolės; 7) padalinti santuokoje įgytą turtą, atsakovui priteisiant lengvąjį automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos vertė 50 Eur, lengvąjį automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos vertė 300 Eur, lengvąjį automobilį „Opel ZAFIRA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 400 Eur, bendrai 750 Eur sumai, jai kompensacijos už atsakovui tenkančią turto dalį nepriteisti.
Šalies argumentai
Ieškovė E. S. paaiškino, kad nori nutraukti santuoką, nes sutuoktinis nuolat girtauja, vakarais namuose triukšmauja. Vaikams, kaip ir jai, toks jo elgesys nepatinka. Ji ir atsakovas gyvena tame pačiame jos motinai priklausančiame name, bet skirtinguose kambariuose ir santuokinių ryšių nepalaiko. Atsakovas vaikų neišlaiko, ji viskuo rūpinasi pati. Nori, kad vaikams būtų priteistas išlaikymas ir kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Su sutuoktiniu nepavyko išlaikyti normalių santykių dėl jo girtavimo, jis, nors ir gyvena jos motinai priklausančiame name, nesikalba ir net nesisveikina. Santuokoje įgijo tik automobilius, kuriuos prašo priteisti atsakovui, kompensacijos už juos neprašo. Ji, jau gyvendama su atsakovu atskirai, AB „(duomenys neskelbtini)“ gavo paskolą, kurią panaudojo savo reikmėms, nori ir toliau pati ją grąžinti. Su atsakovu atskirai gyvena nuo 2023 m. pradžios, bendro ūkio neveda, santuokinių ryšių nepalaiko. Atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu prieš septyniolika metų, tuo metu ji laukėsi jaunesniojo sūnaus, jis neblaivus vairavo ir jam buvo atimta teisė vairuoti. Ji kalbėjo su atsakovu dėl alkoholio vartojimo ir jis kurį laiką buvo susitvarkęs, tačiau vėliau vėl ėmė vartoti alkoholį, o nuo 2019 m., kai mirė jos tėvas, atsakovas visur laiko butelius su alkoholiu – visuose kampuose, malkinėse, striukėse, batuose. Vakare neblaivus sugrįžęs į namus atsakovas ima kibti prie jos, bando auklėti vaikus, kad jie ne taip kažką daro, kad ne pagal jį. Vaikai visiškai kitaip viską suvokia, ne taip kaip atsakovas. Atsakovas jos atžvilgiu vartoja psichologinį smurtą, ją žemina, menkina, visiškai nuvertina, būna, kad ją užgaulioja ir apvadina įvairiais necenzūriniais žodžiais, pašūkauja. Būna labai nemalonu, bet policijos vis dar nekvietė. Ji visada stengėsi, kad šeimoje būtų ramu, kad vaikai barnių negirdėtų, ir kai pamatydavo, kad atsakovas jau barsis, ji išeidavo iš namų. Tuomet jis eidavo jai iš paskos ir bardavosi. Nuo 2023 m. nėra jų bendro ūkio, jokių bendrų darbų ar pareigų, nieko nėra bendro, maisto kartu negamina. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna atlyginimą ir tada geria, kol baigiasi pinigai. Jis neperka jokių daiktų buičiai, nusiperka sau valgyti, būna, kad duoda vaikams gal po 10 Eur per mėnesį. Vaikus ji išlaiko padedama motinos, kuri gauna pensiją ir sumoka už elektrą, duoda pinigų maistui vaikams ar mokyklai. Vaikų išlaikymui ji praktiškai išleidžia po 600 Eur. Jos pajamos nepasikeitė, didžiausia priskaičiuota suma buvo 1200 Eur. Prašo priteisti iš atsakovo kiekvienam vaikui po 300 Eur kas mėnesį iki jų pilnametystės. Vaikai specialiųjų poreikių neturi, būrelių nelanko, bet kasdien vaikai valgio mokykloje, jie nemokamo maitinimo negauna. Ji kalbėjo su atsakovu, kad jis prisidėtų prie vaikų išlaikymo, bet jam reikia susimokėti savo baudas – šių metų pradžioje, gal kovo mėnesį, jis vėl vairavo neblaivus, jam buvo paskirta bauda. Jos manymu, atsakovas gauna maždaug 800-900 Eur dydžio darbo užmokestį, tačiau didelę jo dalį išleidžia baudoms mokėti. Už namų internetą moka ji, anksčiau būdavo, kad mokėjo atsakovas, tačiau nuo 2023 m. nemoka. Gavusi pranešimą dėl mokėjimo už vaikų telefonus ir namų internetą, ji atsakovui duoda pinigų, o atsakovas, pridėjęs sumą už savo telefoną, sumoka. Būna, kad kartais visas šias išlaidas sumoka atsakovas, bet tai būna retai. Už internetą ir telefonus moka maždaug apie 250 Eur, į šią sumą įeina ir mokestis už pilnamečio sūnaus telefoną. Atsakovas šiuo metu medicinos įstaigose nesigydo. Ji kalbėjo su atsakovu dėl santuokos nutraukimo, bet atsakovas pasakė, kad, jei ieškovei reikia, tegul ji ir skiriasi, o jis į teismą nevažiuos. Ji neprieštarauja, kad vaikai bendrautų su tėvu, jie ir bendrauja, kai tėvas būna dar neišgėręs, t. y. iš ryto, o vakare bendrauti jau nenori. Vaikai kartu su tėvu remontuoja žoliapjovę. Ji norėtų, kad atsakovas su vaikais bendrautų tik būdamas blaivus. Mano, kad, nutraukus santuoką, atsakovas gyvens atskirai, todėl norėtų, kad jis apie pageidavimą bendrauti su vaikais jai praneštų prieš parą, nori žinoti, kada jis vaikus paims ir kada vaikai sugrįš. Tėvas su vaikais nevyksta niekur, nes neturi teisės vairuoti. Viduriniam sūnui (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) mėn. sukaks (duomenys neskelbtini) m., jauniausiam – (duomenys neskelbtini) m. Nepilnamečiams vaikams tenkančios išlaidos už telefonus ir internetą pagal paskaičiavimą tenka apie 80 Eur per mėnesį – 20 Eur internetas ir 50 Eur telefonai. Taip pat ji moka apie 120 Eur už šiukšlių surinkimą, už elektrą – 60 ar 70 Eur, už praeitą mėnesį sumokėjo 80 Eur. Namuose gyvena šeši asmenys – jų šeima ir jos motina. Prašo nutraukti santuoką. Sutinka su savo atstovės išsakyta nuomone dėl patikslintos vaikų bendravimo su tėvu tvarkos. Prašo jai palikti santuokinę pavardę.
Ieškovės atstovė advokatė R. Giruckienė prašė ieškinį patenkinti ir santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, nes šeima iširo dėl atsakovo netinkamo elgesio – atsakovas ilgą laiką piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja ieškovės atžvilgiu psichologinį smurtą, ją žemina, taip pat vartoja alkoholį vaikų akivaizdoje. Nurodė, kad dėl šios priežasties ieškovė nuo 2023 m. gyvena atskirai. Šalių santykiai nutrūkę, nėra bendro šeimos biudžeto, sutuoktiniai negyvena santuokinio gyvenimo, todėl šeima laikoma iširusia. Prašo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina, kadangi vaikai gyvena su motina, ji juos išlaiko, jais rūpinasi, kaip nurodė išvadą teikiančios institucijos atstovė, vaikai išreiškė norą gyventi kartu su motina. Taip pat ieškovė prašo iš atsakovo priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą kiekvienam vaikui 300 Eur dydžio išmokomis kas mėnesį iki jų pilnametystės. Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma vienam vaikui nėra per didelė. Ieškovė nurodė, kad atsakovo gaunamas darbo užmokestis – apie 800-900 Eur, todėl atsakovas turi galimybę vaikų išlaikymui mokėti po 300 Eur. Mano, kad ieškovės prašoma nustatyti vaikų tėvo bendravimo su vaikais minimali tvarka atitinka vaikų interesus, nes prašoma įpareigoti atsakovą bendrauti su vaikais laisvu nuo jų užsiėmimų ugdymo įstaigoje laiku, bet kada ir bet kokiu sutartu būdu ir vietoje, esant vaikų sutikimui, apie ketinimą bendrauti su vaikais pranešant ieškovei prieš parą, nurodant vaikų pasiėmimo laiką, bendravimo trukmę, bendravimo su vaikais vietą ir jų grąžinimo į jų gyvenamąją vietą laiką, vaikų gimtadieniais, valstybinių bei religinių švenčių dienomis atsakovas bendrauja su vaikais poriniais metais, atsižvelgdamas į vaikų norus. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, todėl galima manyti, jam nesvarbus šeimos likimas, jis su ieškiniu sutinka, dėl išlaikymo dydžio neprieštarauja. Prašo pripažinti ieškovės prievoles AB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2024 m. balandžio 26 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį jos asmeninėmis prievolėmis, kadangi kreditą ieškovė gavo jau gyvendama su atsakovu atskirai ir panaudojo savo poreikiams. Šalys santuokoje įgijo tris transporto priemones – „Opel Vectra“, „Volvo V70“, „Opel ZAFIRA“, kurias ieškovė prašo priteisti atsakovui, ieškovė nepretenduoja į dalintino turto dalies kompensaciją. Prašo ieškovės ieškinį patenkinti.
Išvadą teikiančios institucijos atstovė O. Pavliukevičienė nurodė, kad Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba lankėsi ieškovės ir atsakovo gyvenamojoje vietoje – jie iki šiol gyvena tame pačiame ieškovės motinai priklausančiame keturių kambarių su virtuve name. Vaikams skirtas atskiras kambarys, atsakovas turi taip pat atskirą kambarį. Išklausant vaikų nuomones, abu vaikai išsakė norą likti gyventi su motina. Taip pat vaikai nurodė, kad jie bendrauja su tėvu, jų santykiai normalūs. Su vaikais buvo kalbama ir apie konkrečią bendravimo tvarka, vaikams buvo paaiškinta, kad jie gali kas antrą savaitgalį praleisti su tėvu arba gali bendrauti su tėvu pagal galimybes, vaikai išreiškė norą, kad jie norėtų bendrauti pagal galimybes. Ieškovė patikslino reikalavimą dėl atsakovo bendravimo su vaikais jų gimimo dienomis ir švenčių dienomis poriniais metais. Svarbu būtų nustatyti, kad bendravimas vyksta vaikams sutinkant, nes, kaip minėjo, vaikai išreiškė norą, kad nebūtų nustatyta konkreti bendravimo tvarka, kadangi jie mokosi, turi savo laisvalaikį, be to, vienam iš vaikų (duomenys neskelbtini) mėnesį sukanka (duomenys neskelbtini) metų, jis norėtų bendrauti su tėvu pagal savo galimybes. Mano, kad patikslinta bendravimo tvarka nepažeis nepilnamečių interesų ir atitiks jų geriausius interesus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Nustatyta, kad ieškovės E. S. ir atsakovo R. S. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono CBAĮ skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šeimoje yra du nepilnamečiai vaikai – B. S., gimęs (duomenys neskelbtini), ir L. S., gimęs (duomenys neskelbtini).
Ieškovė nurodo, kad ji ir atsakovas gyvena tame pačiame name, tačiau nuo 2023 m. rugsėjo mėn. gyvena atskiruose kambariuose, netvarko bendro ūkio ir neturi bendro šeimos biudžeto, negyvena santuokinio gyvenimo, nemato galimybės susitaikyti dėl atsakovo nuolatinio girtavimo, be to, atsakovas jos atžvilgiu naudoja psichologinį smurtą, ją žemina, menkina, įžeidinėja necenzūriniais žodžiais, jis visiškai nesirūpino šeima, neprisideda prie namų išlaikymo. Atsižvelgus į tai, kad šalys pakankamai ilgą laiką gyvena atskirai ir nepalaiko santuokinių ryšių, neveda bendro ūkio, ieškovė taikytis nemato prasmės ir dėl to negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, taip pat į tai, kad atsakovas prieštaravimų dėl ieškovės nurodomų aplinkybių nepateikė, į teismo posėdį neatvyko ir dėl to galima manyti, kad su ieškiniu sutinka, vertinama, kad šalių santuoka faktiškai iširusi ir yra pagrindo ją nutraukti.
Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Pagal teismų praktiką, sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinio pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007, 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012). LR CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad pagrindinė santuokos iširimo priežastis – ilgalaikis atsakovo piktnaudžiavimas alkoholiu ir su tuo susijęs nesirūpinimas šeima, buitimi, nepagarba sutuoktinei. Ieškovės nurodomos aplinkybės iš dalies patvirtinamos rašytiniais duomenimis – iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 6 d. nutarimu (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-282-617/2009) pripažintas kaltu pagal LR ATPK 126 str. 1 d. ir nubaustas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus – bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. LR CK 3.61 str. 1 d. nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio (ieškovo) kaltės. Kaip minėta, atsakovas prieštaravimų dėl savo kaltės nepareiškė, ieškinyje nurodytų aplinkybių neginčijo, todėl vertinama, kad atsakovas su ieškiniu sutinka. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigą remti kitą sutuoktinį, rūpintis šeima, nedėjo pastangų, kad būtų išlaikyti tarpusavio santykiai, neieškojo būdų išspręsti šeimoje kilusias problemas, ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas, šalių santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės.
Ieškovė prašo, nutraukus santuoką, palikti jai santuokinę pavardę „S.“. CK 3.69 str. 1 d. nustatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Byloje nenustatyta šio straipsnio 2 d. nurodytų aplinkybių, dėl kurių ieškovė negalėtų pasilikti santuokinę pavardę, todėl, nutraukus santuoką, ieškovei paliekama santuokinė pavardė.
Ieškovė prašo nepilnamečių vaikų B. S. ir L. S. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja. Iš ieškovės paaiškinimų, Švenčionių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymų apie deklaruotą gyvenamąją vietą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvados nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai, šalims apsigyvenus atskirai, gyvena kartu su motina ir motina jais rūpinasi. Išvadą teikiančios institucijos atstovė O. Pavliukevičienė teismo posėdyje pateikė išvadą, kad nepilnamečių vaikų gyvenimas su motina atitinka vaikų interesus, motina užtikrina sąlygas vaikams augti ir visapusiškai vystytis, vaikai nurodė, kad su tėvu bendrauja ir palaiko gerus santykius, tačiau pageidauja gyventi su motina. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, į institucijos išvadą, į tai, kad atsakovas nepareiškė prieštaravimo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina, vadovaujantis vaikų interesais, sprendžiama, kad nepilnamečių šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiks jų interesus, todėl nepilnamečių B. S. ir L. S. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui po 300 Eur dydžio išmokas, mokamas kiekvienam vaikui kas mėnesį iki kiekvieno jų pilnametystės. Atsakovas dėl šio reikalavimo nuomonės nepareiškė, todėl vertinama, kad su šiuo reikalavimu sutinka.
LR CK 3.192 str. 1 d. nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą atsakingi vaiko tėvai. Įstatymu nereglamentuojama, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išaiškinti kasacinio teismo praktikoje. Vaikui reikalingas išlaikymas apskaičiuojamas atsižvelgus į jo poreikius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (LAT 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (LAT 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinis teismas išaiškinęs, kad nors priteisiant vaikui išlaikymą orientaciniu kriterijumi būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (LAT 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21-22 p.).
Ieškovės nurodoma vieno vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui reikalinga suma – 300 Eur, žymiai mažesnė nei orientaciniu kriterijumi pripažintas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis (777 Eur be mokesčių). Byloje nustatyta, kad šalių nepilnamečius vaikus išlaiko ieškovė, ieškovė nurodo, kad vaikų išlaikymui kas mėnesį būtinos apie 1200 Eur dydžio išlaidos: vaikų maitinimui – apie 600 Eur, drabužiams ir avalynei – 180 Eur, mokymosi priemonėms– 60 Eur, higienos priemonėms – 80 Eur, vaistams ir vitaminams –40 Eur, laisvalaikiui – 70 Eur, už komunalines paslaugas – apie 100 Eur, už telefoną ir internetą – 70 Eur. Atsakovas nepareiškė prieštaravimų dėl ieškovės prašomo priteisti vaikams išlaikymo dydžio, nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį. Sprendžiant dėl iš atsakovo priteisiamų lėšų vaikų išlaikymui dydžio atsižvelgiama į tai, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo kiekvienam vaikui dydis (300 Eur) mažesnis nei pusė MMA (777 Eur), negauta duomenų apie tai, kad atsakovas prašomo dydžio išlaikymo negalėtų teikti dėl turtinės padėties, sveikatos būklės ar dėl kitų objektyvių priežasčių, priteisus prašomo dydžio išlaikymą, atsižvelgus į šalių vaikų amžių – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų, bus užtikrintas vaikų būtiniausių poreikių patenkinimas, todėl iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisiamas prašomo dydžio išlaikymas – 300 Eur dydžio išmokos kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. gruodžio 23 d.) iki kiekvieno vaiko pilnametystės.
Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, įpareigojant atsakovą bendrauti su vaikais, jiems sutinkant, laisvu nuo jų užsiėmimų ugdymo įstaigose laiku, bet kokiu susitartu būdu ir pasirinktoje vietoje, apie ketinimą bendrauti su vaikais pranešant ieškovei prieš parą, nurodant vaikų pasiėmimo laiką, bendravimo trukmę, bendravimo su vaikais vietą ir jų grąžinimo į jų gyvenamąją vietą laiką. Kiekvieno vaiko gimimo dieną, valstybinių bei religinių švenčių dienomis atsakovas bendrauja su vaikais, jiems sutinkant, poriniais metais. Atsakovas nepareiškė prieštaravimų dėl ieškovės siūlomos nustatyti jo bendravimo su vaikais tvarkos ir nepateikė savo siūlomo varianto. Vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje nurodoma, kad vaikai pageidauja bendrauti su tėvu, teismo posėdyje institucijos atstovė paaiškino, kad bendraujant su vaikais jie išreiškė norą, kad nebūtų nustatyta konkreti jų bendravimo su tėvu tvarka, norėtų su juo bendrauti pagal galimybes, laisvu nuo mokslų laiku, institucijos atstovės nuomone, detalios bendravimo tvarkos nenustatymas neprieštarauja geriausiems vaikų interesams. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, nustatoma ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su vaikais tvarka.
Byloje nustatyta, kad šalys santuokoje įgijo transporto priemones – „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Opel ZAFIRA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo transporto priemones priteisti atsakovui, jai nepriteisiant kompensacijos už atsakovui atitenkantį turtą. Šalys neįrodinėja, kad transporto priemonė priklausytų vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise, todėl turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.) ir turi būti dalijamas. Atsakovas dėl ieškovės prašomo santuokoje įgyto turto padalijimo būdo ir nurodytos transporto priemonių rinkos vertės prieštaravimų nepareiškė. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl turto padalijimo tenkinamas – atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisiamos transporto priemonės „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios rinkos vertė 50 Eur, „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios rinkos vertė 300 Eur, ir „Opel ZAFIRA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė 400 Eur, bendra turto vertė 750 Eur, iš atsakovo ieškovei kompensacija už atsakovui atitenkantį turtą nepriteisiama.
Ieškovė nurodo, kad ji darbinga ir neprašo priteisti jai išlaikymą iš atsakovo.
Ieškovė prašo pripažinti, kad prievolės pagal jos 2024 m. balandžio 26 d. su AB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą vartojimo kredito sutartį (Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl 7000 Eur kredito, yra jos asmeninės prievolės. Ieškovė nurodo, kad kreditas gautas jai ir atsakovui gyvenant atskirai, gautos lėšos panaudotos jos reikmėms, sutuoktinis šiomis lėšomis nesinaudojo, atsakovas prieštaravimų dėl šio reikalavimo nepareiškė, trečiasis asmuo AB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat nepareiškė prieštaravimų dėl ieškovės prašymo pripažinti prievolę jos asmenine prievole, todėl ieškovės įsipareigojimai pagal minėtą vartojimo kredito sutartį pripažįstami asmeninėmis ieškovės prievolėmis.
Pagal LR CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. LR CPK 96 str. 1 d. numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. kovo 20 d. ir 2024 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas atleista nuo bylinėjimosi išlaidų 100 procentų, išskyrus LR CPK 88 str. 1 d. 6, 10 p. numatytas išlaidas, ieškinys patenkintas, todėl bylinėjimosi išlaidos – už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis, priteisiamas iš atsakovo į valstybės biudžetą. Ieškinį pateikus ne elektroninių ryšių priemonėmis, už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo mokėtinas 147 Eur dydžio žyminis mokestis, už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis – 216 Eur (300 Eur x 2 x 12 x 3 proc.) dydžio žyminis mokestis, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiama 363 Eur dydžio žyminis mokestis.
Byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. birželio 12 d. ir 2025 m. spalio 16 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pagal pažymose nurodytus duomenis, ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos bendra išlaidų suma – 295,83 Eur. LR CPK 99 str. 2 d. nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 str. nustatytas taisykles. Ieškinys patenkintas, todėl ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas (295,83 Eur) priteisiamas iš atsakovo į valstybės biudžetą.
Byloje nustatytos 25,25 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu. Išlaidų suma didesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo redakcija) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), todėl priteisiama iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 265, 268, 270, 385 str., CK 3.60, 3.67, 3.69 str., teismas
nusprendžia:
Nutraukti E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono CBAĮ skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Nustatyti, kad santuoka iširo dėl atsakovo R. S. kaltės.
Nutraukus santuoką, E. S. palikti santuokinę pavardę „S.“.
Nustatyti nepilnamečių vaikų B. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti skyrium gyvenančio nepilnamečių B. S. ir L. S. tėvo R. S. bendravimo su vaikais tvarką: 1) vaikų tėvas bendrauja su vaikais, jiems sutinkant, laisvu nuo jų užsiėmimų ugdymo įstaigose laiku, bet kokiu susitartu būdu ir pasirinktoje vietoje, apie ketinimą bendrauti su vaikais pranešdamas ieškovei prieš parą, nurodydamas vaikų pasiėmimo laiką, bendravimo trukmę, bendravimo su vaikais vietą ir jų grąžinimo į jų gyvenamąją vietą laiką; 2) vaikų tėvas vaikų gimimo dienomis, valstybinių bei religinių švenčių dienomis bendrauja su vaikais, jiems sutinkant, kiekvienais poriniais metais.
Priteisti iš R. S. nepilnamečiams vaikams B. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą kiekvienam vaikui 300 (trijų šimtų) Eur dydžio išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2024 m. gruodžio 23 d.) iki kiekvieno vaiko pilnametystės. Vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaikų motiną E. S..
Padalinti santuokoje įgytą turtą – priteisti R. S. asmeninės nuosavybės teise 750 (septynių šimtų penkiasdešimties) Eur vertės turtą: 50 Eur vertės automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 300 Eur vertės automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 400 Eur vertės automobilį „Opel ZAFIRA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepriteisiant E. S. iš R. S. kompensacijos už jam atitenkantį turtą.
Pripažinti, kad prievolės pagal E. S. ir AB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. balandžio 26 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninės E. S. prievolės.
Teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš R. S. į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidas – 363 (tris šimtus šešiasdešimt tris) Eur žyminio mokesčio (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660), 25,25 Eur (dvidešimt penkis eurus 25 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662).
Priteisti iš R. S. į valstybės biudžetą 295,83 Eur (du šimtus devyniasdešimt penkis eurus 83 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus Švenčionyse.