- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2025-10-21
- Bylos Nr.
- eII-1239-1202/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01258-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Justas Pažarskis
- Pažeidėjas
- D. D.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. D., jo atstovui advokatui M. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovo advokato M. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), 2025 m. gegužės 5 d., 20.20 val., D. D. vairuodamas automobilį „OPEL OMEGA“ v. n. (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelėje, savo pavojingu elgesiu siekdamas atkreipti aplinkinių dėmesį ir pabrėždamas Kelių eismo taisyklių nesilaikymą, visiškai nesant jokios realios ir pateisinamos priežasties, aiškiai negerbdamas žmonių, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, tyčia kelis kartus staigiai nuspaudė automobilio akceleratoriaus pedalą, tokiu būdu priversdamas savo vairuojamo automobilio varomuosius ratus prarasti sukibimą su važiuojamąją dalimi ir toliau tęsė automobilio akceleraciją, dėl ko automobilis pradėjo pavojingai slysti ir suktis, tokiu būdu nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, tyčia iš chuliganiškų paskatų sukėlė pavojų savo bei aikštelėje stovėjusių žmonių sveikatai ar net gyvybei. Tuo D. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4 ir 9 punktus ir padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalyje.
Vadovaujantis ANK 420 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl padaryto administracinio nusižengimo D. D. buvo paskirta administracinė nuobauda – 450 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
D. D. atstovas advokatas M. K. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (skunde nurodytas yra administracinio nusižengimo protokolo numeris), išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą iš esmės, padarytą veiką perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 7 dalies pažeidimą ir paskirti galutinę 11 Eur dydžio baudą.
Skunde pažymima, kad pareigūnai turėjo surinkti įrodymus patvirtinančius D. D. elgesio pavojingumą, tikslą ir motyvą, atsargumo priemonių nesilaikymą, pavojaus žmonių sveikatai ir/ar gyvybei sukėlimą. Administracinio nusižengimo byloje pareigūnai, šių kvalifikuojančių požymių neįrodė. Byloje, pareigūnai nerinko įrodymų ir neįrodinėjo, kad D. D. veiksmuose buvo chuliganiškos paskatos vairuojant automobilį. Kaip jau buvo minėta, būtinasis ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvus požymis – chuliganiškos paskatos, skunde D. D. atstovas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota teismų praktika administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-7-976/2018, Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017.
Neįrodžius chuliganiško vairavimo požymio, pavojingumo žmonių sveikatai ir/ar gyvybei, D. D. veika buvo kvalifikuota netinkamai, o parinkta bausmė yra neproporcinga padarytos veikos pavojingumui. D. D. nagrinėjamu atveju automobilį vairavo neturėdamas chuliganiškų paskatų, o tik siekiant išbandyti automobilį ir jį suvaldyti. Šią versiją patvirtina byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės, iš kurių matyti, jog yra šviesus paros metas, darbo diena pasibaigusi, aikštelės dalyje nėra automobilių, manevrai automobiliu atliekami toli nuo žmonių, įrenginių ir automobilių, objektyviai nekeliant pavojaus nei sau, nei aplinkiniams. Tuo pačiu būtina pažymėti, kad šio momento nemato pašaliniai asmenys (neskaitant kolegų iš darbo), ir pats D. D. yra įsitikinęs, kad atlieka saugiai, nekeldamas grėsmės ir neturėdamas tikslo pasipuikuoti, pasigirti ar pasimaivyti prieš aplinkinius. Pareiškėjo įsitikinimu, toks automobilio vairavimas ir jo manevravimas nebuvo susijęs su siekiu pasipuikuoti, ar chuliganiškai vairuoti, ciniškai pažeidžiant visuomeninę tvarką, moralės normas ar saugumo reikalavimus, o buvo susijęs su aiškiu, deklaruotu noru išmokti automobilį suvaldyti jam slystant. Vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes, t. y. fiksuotą laiko tarpą ir automobilio manevrų pobūdį, nėra pagrindo spręsti, kad automobilis važiavo greitai, pavojingai, ar vairuotojo elgesyje buvo akivaizdus neatsargumas ar pavojingumas.
Be to, byloje surinkta medžiaga (video įrašas) objektyviai leidžia teigti, kad D. D. sąmoningai (turėdamas tikslą išbandyti automobilį), manevravo automobilį priversdamas jį slysti šonu – į aikštelę įvažiavo lėtai, po to staiga padidino greitį ir suko transporto priemonę į vieną pusę, vėliau – į kitą, tokius savo veiksmus tęsė kurį laiką. Akivaizdu, kad chuliganiškų paskatų buvimą D. D. veiksmuose, paneigia, faktai, jog įvykio metu aikštelėje nebuvo nei pašalinių asmenų, nei kito turto (pvz., automobilių), aikštelė yra nuošalioje, atokioje vietoje ((duomenys neskelbtini) aikštelės dalyje šalia miško kuria iš esmės niekas nesinaudoja), šalia jos nėra gyvenamųjų namų, kitų pastatų, automobiliai kurie priklausė D. D. kolegoms stovėjo nuošalyje, ir jie nesirengė įvažiuoti į aikštelės dalį, o laukė, kol D. D. išvažiuos. Duomenų, kad šie asmenys būtų šokiruoti, išsigandę ar jautęsi nesaugiai, bylos medžiagoje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaip nors trukdė kitiems, pašaliniams asmenims, nes šių įvykio metu tiesiog nebuvo. Jokios nepagarbos kitiems vairuotojams D. D. nerodė, atviro iššūkio visuomeninei tvarkai nemetė, vaizdo įraše užfiksuotas automobilio slydimas šonu trunka neilgą laiką. Šių aplinkybių objektyvus vertinimas leidžia daryti išvadą, kad vaizdo įraše yra užfiksuotas momentinis, nebrandumo bei atsakomybės stokos nulemtas vairavimas, bei noras pasipuikuoti prieš draugus, o ne siekis demonstruoti savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nesant byloje jokių duomenų, kad D. D. aukščiau paminėtais veiksmais būtų sukėlęs pavojingą situaciją, bei nesant chuliganiško vairavimo požymių, konstatuotina, kad D. D. veiksmai neatitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, todėl veika turi būti perkvalifikuota į ANK 417 straipsnio 7 dalies pažeidimą. D. D. užimamos pareigos ir darbinė veikla yra betarpiškai susijusi su automobilių vairavimu (jis dirba (duomenys neskelbtini)), todėl netekęs teisės vairuoti, jis praras pajamų šaltinį ir tai sukels ypatingai sunkias neigiamas pasekmes. Tuo pačiu paskirta 450 Eur bauda įvertinus jo gaunamas pajamas yra neproporcingai didelė tiek jo gaunamų pajamų tiek ir veikos pavojingumo aspektais.
Institucijos atsiliepime prašoma pareiškėjo skundo netenkinti ir Institucijos priimtą nutarimą palikti nepakeistą. Iš byloje esančių duomenų, akivaizdu, kad chuliganiškai manevruojant automobilį, vairuotojo tikslas buvo pademonstruoti savo išskirtinumą, bei atkreipti aplinkinių dėmesį, byloje nėra jokių duomenų, kad toks automobilio vairavimas butų buvęs iššauktas siekiant išvengti nuostolingų padarinių. Įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, vaizdo medžiaga, pranešimas apie įvykį ir kt.), kad padaryta skundžiamajame nutarime nurodyta veika pateikti administracinės bylos medžiagoje, tai neginčytinai įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo įvykdymą. Pareiškėjas vairuodamas automobilį OPEL, v. n. (duomenys neskelbtini) akivaizdžiai pažeidė kelių eismo taisykles, taip sukeldamas akivaizdų pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų saugumui, kas rodo, kad jis elgėsi ne tik pavojingai, bet ir iššaukiančiai, tokiu būdu neabejotinai parodydamas aiškų kitų eismo dalyvių negerbimą, norėjimą parodyti savo pranašumą, kitų atžvilgiu, kas vertintina kaip chuliganiškas vairavimas. Pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo vaizdo įrašas, kuris buvo perduotas policijai trečiųjų asmenų, o ne užfiksuotas policijos pareigūnų, kas rodo siekio, atkreipti pašalinių asmenų dėmesį, įvykdymą. Pats faktas, jog vairuotojas sąmoningai spaudė akseleratorių taip, kad automobilio ratai prarado sukibimą, o automobilis slydo ir sukosi, atitinka chuliganiško vairavimo esmę. Tai nėra atsitiktinis ar netyčinis slystelėjimas, bet sąmoningai sukurtas pavojingas manevras. Chuliganiškos paskatos pasireiškia ne tik tada, kai asmuo akivaizdžiai tyčiojasi ar viešai demonstruoja panieką kitiems. Užtenka, kad veiksmai akivaizdžiai pažeistų elementarias saugaus elgesio normas ir rodytų nepagarbą tiek visuomeninei tvarkai, tiek kitų žmonių saugumui. Pavojingas elgesys buvo matomas kolegų. Tai reiškia, kad veiksmai turėjo ir demonstracinį pobūdį. Tokie momentai paprastai vertinami kaip noras pasirodyti, kas atitinka chuliganiško vairavimo kriterijus. Be to, vaizdo įraše fiksuotas manevravimas – greičio padidinimas, automobilio slydimas šonu, pakartotiniai bandymai – rodo ne atsitiktinį įvykį, o tikslingą veiksmą. Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad pakanka paties pavojaus kilimo, nebūtina, kad realiai atsirastų padariniai. Tai, kad pareiškėjo veiksmų metu, kaip matyti iš vaizdo įrašų, aikštelėje buvo kitų asmenų, dar labiau sustiprina pavojingumo vertinimą. Šių asmenų akivaizdoje sąmoningai atliekami slydimai yra demonstratyvus taisyklių nepaisymas, rodantis panieką tiek saugumo reikalavimams, tiek aplinkiniams. Vaizdo įrašai rodo, kad pareiškėjas ne važiavo iš vieno taško į kitą, o sugrįžo į tą pačią vietą, kur pradėjo manevrus. Tai reiškia, kad jokio praktinio tikslo (nuvažiuoti, pasistatyti automobilį ar atlikti būtinas transporto priemonių judėjimo operacijas) nebuvo. Tikslas buvo pats chuliganiškas vairavimas, nekontroliuojamas slydimas.
III. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad baigus darbą apie 20.20 val. su kolegomis kalbėjosi apie automobilių stabilumą. Kadangi su kolega įsigijo naujus automobilius neseniai, nusprendė juos išbandyti. Įvertino tai, jog tai buvo aikštelės tolimiausias kampas ir nekeltų niekam grėsmės, apsuko porą ratų. Apsukę porą ratų grįžo ir išsiskirstė. Pripažįsta, jog aikštelėje buvo pažeistos Kelių eismo taisyklės, nebuvo laikomasi ženklinimo, buvo kirstos linijos, tačiau nesutinka su tuo, jog šiuos veiksmus atliko siekdamas pasipuikuoti niekindamas normas. Pripažįsta, jog vairavo automobilį, atliko manevrus, tačiau nepripažįsta, jog šiuos veiksmus atliko iš chuliganiškų paskatų. Kėlė apsukas stabiliai važiuodami ratu, su tikslu sužinoti ties kokia riba automobilis prarastų sukibimą su asfaltu. Jam pavyko išsiaiškinti, jog jo automobilis važiuodamas net dideliu greičiu nepraranda sukibimo su asfaltu, o praranda tik vienas ratas. Šios aplinkybės turi matytis ir vaizdo įraše. Išskyrus jo darbo kolegas pašalinių asmenų mačiusių jo veiksmus nebuvo 150-200 m atstumu. Rinkosi tolimiausią aikštelės pusę, ten įvažiavimas yra toli, žmonės ten nevaikšto, vieta yra arčiau miško. Tikslo pasipuikuoti prieš kolegas nebuvo, automobilis nėra naujausias, todėl nemato nieko kuo reikėtų puikuotis. Atlikdamas manevrus taip pat nenorėjo pasipuikuoti, su kolegomis kalbėjo apie automobilių stabilumą. Pasirinkta aikštelės vieta yra saugi manevrams atlikti, nes tai tolimiausia „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)vieta, arti nėra jokių įvažiavimų, aplinkui tą vietą yra išlieti betoniniai stulpeliai, vietos yra pakankamai daug, aplinkui nebuvo priparkuota jokių automobilių, automobiliai nevažiavo, žmonės nevaikščiojo. Tai yra įprasta stovėjimo aikštelė, bet pagal žymes ant asfalto matė, jog jie ne pirmi, kurie bandė atlikti šiuos manevrus. Kai buvo padarytas pažeidimas dirbo (duomenys neskelbtini), parkavimo vieta yra prie „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Toje aikštelės vietoje (duomenys neskelbtini) nieko nedaro. Aikštelės dalis yra skirta mokomiesiems automobiliams, instruktoriai sustatydavo kuoliukus, kuriuos vėliau paimdavo. Aikštelės dalis visada yra tuščia, kaip ir įvykio dieną. Sustojo 50 m atstumu nuo tos aikštelės dalies. Jis buvo pirmas, važiavo ratu keldamas apsukas, apsuko porą ratų, automobilis neslydo labai į šoną, jis išvažiavo ir po jo įvažiavo kitas kolega. Jis nuvažiavo atgal į tą vietą iš kur išvažiavo, tada sekantis kolega įvažiavo į aikštelę iš viso šiuos manevrus jie atliko trise. Nebuvo inžinerinių įrenginių, aikštelė yra visiškai tuščia. Kai važiavo šalia jo sėdėjo kolega, kuris žinojo, jog jis atliks manevrą.
IV. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu nutarimu D. D. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis vairuodamas automobilį „OPEL OMEGA“ v. n. (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelėje, savo pavojingu elgesiu siekdamas atkreipti aplinkinių dėmesį ir pabrėždamas Kelių eismo taisyklių nesilaikymą, visiškai nesant jokios realios ir pateisinamos priežasties, aiškiai negerbdamas žmonių, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, tyčia kelis kartus staigiai nuspaudė automobilio akceleratoriaus pedalą, tokiu būdu priversdamas savo vairuojamo automobilio varomuosius ratus prarasti sukibimą su važiuojamąją dalimi ir toliau tęsė automobilio akceleraciją, dėl ko automobilis pradėjo pavojingai slysti ir suktis, tokiu būdu nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, tyčia iš chuliganiškų paskatų sukėlė pavojų savo bei aikštelėje stovėjusių žmonių sveikatai ar net gyvybei.
D. D. skunde bei teismo posėdžio metu nesutiko padaręs administracinį nusižengimą numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjas sutinka su nustatytomis aplinkybėmis, jog įvykio dieną vairavo automobilį „OPEL OMEGA“ v. n. (duomenys neskelbtini) ir manevruodamas stovėjimo aikštelėje pažeidė Kelių eismo taisykles, tačiau pareiškėjo įsitikinimu jo veiksmuose nėra nusižengimo sudėties elemento – objektyviosios pusės (chuliganiškų paskatų). Todėl pagrindinė skundo esmė yra D. D. veiksmų kvalifikavimo pagrįstumas ir patraukimas atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.
ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-4-719/2019, 2AT-26-495/2025). ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą – tai KET pažeidimas, kuris kelia pavojų eismo dalyvių arba kitų žmonių saugumui ir yra padaromas tyčia, remiantis chuliganiškomis paskatomis.
Administracinio nusižengimo nutarime, konstatuota, jog savo veiksmais D. D. pažeidė KET 4 ir 9 punktų reikalavimus. Pagal KET 4 punkto nuostatas, eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, o KET 9 punkto nuostatas teismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Šie KET punktai yra bendro pobūdžio, tačiau juose nustatytos pareigos eismo dalyviams kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, o šių pareigų nesilaikymas gali būti pripažįstamas ir ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės nusižengimo požymiu, įvertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą – ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas.
Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
D. D. apklausiamas teisme teigė, kad jo tikslas manevruojant automobiliu, buvo išbandyti automobilio stabilumą, kadangi kartu su kolegomis kalbėjosi apie automobilius ir jų stabilumą, o pareiškėjo ir jo kolegos automobiliai buvo įsigyti neseniai, dėl ko pareiškėjui susiformavo noras išbandyti savo automobilį.
Teismas vadovaudamasis byloje esančiu vaizdo įrašu pavadinimu „Vaizdo irašas iš (duomenys neskelbtini)10-AP-6294.avi“ nustatė, jog į D. D. automobilį iš keleivio pusės įsėda asmuo, po ko 20.32 val. pareiškėjas įsėda į automobilį ir iš stovėjimo vietos įvažiuoja į beveik tuščią stovėjimo aikštelės plotą (stovėjimo aikštelės ka,pe stovi baltos spalvos autobusiukas). Visgi stovėjimo aikštelės plotas yra pakankamai didelis, o į jį pareiškėjas patenka iš tolimesnio įvažiavimo, negu stovintis autobusiukas. 20.33.41 val. pareiškėjas atlieka manevrus priversdamas savo vairuojamo automobilio varomuosius ratus prarasti sukibimą su važiuojamąją dalimi ir toliau tęsė automobilio akceleraciją, dėl ko automobilis pradėjo slysti, suktis. Laiku 20.33.52 val. išvažiuoja iš stovėjimo aikštelės į pradinę automobilio stovėjimo vietą. Iš vaizdo įrašo nustatyta, jog prie aikštelės nebuvo kitų asmenų, o D. D. kolegos liko stovėti prie automobilių, t. y. stovėjimo aikštelės vietos iš kurios išvažiavo D. D.. Byloje nėra duomenų, jog stovėjimo aikštelėje būtų kitų asmenų arba kas nors iš aplinkinių, pašalinių žmonių būtų atkreipęs dėmesį į D. D. atliktus manevrus. Slydimo veiksmai atlikti esant pakankami saugiu atstumu nuo stovinčio autobusiuko, stengiantis nesukelti pavojingos situacijos, nes automobilio judėjimo greitis nėra didelis.
Teismas įvertinęs vaizdo įraše matomų manevrų visumą konstatuoja, jog chuliganiškos paskatos negali būti preziumuojamos remiantis vien tuo, kad vairuotojas sąmoningai spaudė akseleratorių taip, kad automobilio ratai prarado sukibimą, o automobilis slydo ir sukosi. Vien fakto, jog automobilis atlikdamas manevrą slydo asfaltine danga, nepakanka nustatyti, jog pačiam vairuotojui bei kartu buvusiam keleiviui ar pašaliniams asmenims kilo realus pavojus. Iš vaizdo įrašo duomenų nustatyta, kad minėtas D. D. manevravimas truko neilgai – maždaug 11 sekundžių (nuo 20.33.41 iki 20.33.52 val.). Manevravimo metu kitų asmenų nebuvo, kiti automobiliai nevažiavo, grėsmė aikštelėje stovinčiam autobusiukui ir betoniniams strypams nekilo, kadangi manevras buvo atliekamas toliau nuo stovinčios transporto priemonės, betoninių strypų, o greitis nebuvo didelis, automobilio manevras nebuvo itin staigus. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog automobilio keleivis žinojo, jog D. D. važiuoja išbandyti automobilį ir atliks manevrus aikštelėje. Pareiškėjas teigė, jog po manevrų atlikimo D. D. kolega nejautė išgąsčio. Teismas iš vaizdo įraše matomų duomenų nustatė, jog po manevravimo išlipęs D. D. kolega prieina prie kito automobilio, o po to kartu su kitais kolegomis bėga stebėti kitų D. D. kolegų automobilių manevravimo aikštelėje. Vadinasi, nėra pagrindo teigti, kad dėl byloje nagrinėjamų D. D. veiksmų, vairuojant automobilį, buvo realiai sukeltas pavojus eismo saugumui arba jo paties ar kitų žmonių saugumui.
Negalima nesutikti su Institucijos atsiliepime nurodyta aplinkybe, jog stovėjimo aikštelė nėra nuošali vieta į kurią negali patekti kiti asmenys. Pareiškėjo pasirinkta manevravimo vieta vertinant saugumo kontekste nėra tinkama panašaus pobūdžio automobilio techninės būklės įvertinimui, kadangi stovėjimo aikštelė nebuvo aptverta, taigi į ją gali pateikti ne tik darbuotojai, tačiau ir parduotuvės lankytojai, atsižvelgiant į tai, kad parduotuvė pareiškėjo veiksmų atlikimo metu dar dirbo. Jo veiksmai galėjo būti pastebėti su įvykiu nesusijusių asmenų, kas šiuo atveju ir nutiko, nes byloje pateiktas policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kelių policijos valdybos patarėjos S. S. tarnybinis pranešimas dėl automobilių stovėjimo aikštelėje matyto automobilių manevravimo. Visgi tarnybiniame pranešime nurodoma aplinkybė, kad pavojingas manevravimas vyko tuo metu, kai aikštelėje buvo pėsčiųjų ir kitų vairuotojų, peržiūrėjus vaizdo įrašus nepasitvirtino. Be to, tarnybiniame pranešime nurodoma, kad įvykio liudytoja aplinkybių telefonu negalėjo užfiksuoti. Visgi, teismas neturi pagrindo analizuojamoje situacijoje daryti išvadą, kad D. D. veiksmai buvo padaryti dėl chuliganiškų paskatų.
Chuliganiškos paskatos – tai veikos motyvas, kai asmuo sąmoningai ignoruoja visuomenės normas ir taisykles, demonstruodamas nepagarbą kitiems žmonėms ar visuomenei apskritai. Tokie veiksmai dažnai yra nukreipti į aplinkinių dėmesio atkreipimą, iššūkį visuomeninei tvarkai ar norą pademonstruoti savo išskirtinumą, nesirūpinant kitų saugumu ar turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-7-976/2018). Chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje – arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą; pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511-2018,2AT-26-495/2025).
Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika pripažinti asmens veiksmus chuliganiškais nepakanka vien jo veiksmų pavojingumo (kas nagrinėjamu atveju net nenustatyta). Pripažinti, jog asmuo veikė esant chuliganiškoms paskatoms yra būtinas ne tik veiksmų pavojingumas visuomenei, KET pažeidimas, tačiau ir atliekamų veiksmų motyvas demonstravimas savo išskirtinumo ir nepagarbos kitiems asmenims. Todėl vien tik transporto priemonės vairavimas atliekant veiksmus, dėl kurių automobilis slysta šonu, kartu neabejotinai nenustačius kokių nors kitų veiksmų ar pasekmių (pavojingos situacijos, dėl kurios kiti eismo dalyviai būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį sukėlimo ar konkrečių asmenų rimties sutrikdymo) savaime negali būti vertinamas kaip įžūlus visuomeninės tvarkos nepaisymas, aiškus kitų žmonių negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas, siekiant save priešpastatyti aplinkiniams, pasipuikuoti prieš juos ar pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos.
Iš byloje esančių duomenų visumos nėra nustatyta, jog D. D. atlikdamas inkriminuotus veiksmus siekė priešpastatyti save aplinkiniams, kadangi iš vaizdo įrašo matyti, jog kitų D. D. veiksmus stebėjusių asmenų nebuvo, pareiškėjo kolegos liko stovėti aikštelėje, o vėliau po D. D. manevravimo atliko panašius veiksmus. Pats D. D. prie kolegų priėjo vėliau, kas iš esmės patvirtina, jog pareiškėjas neturėjo tikslo pasipuikuoti prieš savo kolegas, kadangi D. D. kolegos vėliau atliko tapačius veiksmus. Byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo veiksmais kaip nors trukdė (kliudė) kitiems, pašaliniams asmenims, kurių įvykio metu šalia tiesiog nebuvo. Šalia nesant aktyvių eismo dalyvių, jokios nepagarbos kitiems vairuotojams D. D. nerodė, atviro iššūkio visuomeninei tvarkai nemetė. Pareiškėjui nebuvo sąlygų savo vairavimu demonstruoti savo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones, išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, juos šokiruojant, keliant jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą, nes be jo kolegų, kurie taip pat atliko panašius vairavimo manevrus, kitų asmenų įvykio vietoje nebuvo.
Teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėjo iškelta versija, jog jis kartu su kolegomis tik siekė išbandyti naujus automobilius, kadangi po manevrų atlikimo asmenys kalbasi, tikrina automobilius po važiavimo. Be to, pareiškėjas šios pozicijos nuosekliai laikėsi ir pateikdamas paaiškinimus Institucijai dar iki nutarimo priėmimo. Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-1272-961/2025 2025 m. spalio 8 d. nutarime teismas taip pat vadovaudamasis vaizdo įraše esančių duomenų visuma ir nenustatęs D. D. kolegos veiksmuose chuliganiškų paskatų, nusižengimą perkvalifikavo. D. D. veiksmai vertintini kaip atsakingumo stokos nulemtas vairavimas, pasirinkus netinkamą vietą automobilio techninės būklės išbandymui, tačiau byloje nėra duomenų, jog tokie pareiškėjo manevrai būtų sukėlę nepagarbą kitiems asmenims ar būtų siekta priešpastatyti save visuomenės vertybėms, išaukštinti save kitų eismo dalyvių atžvilgiu ar pažeminti kitus eismo dalyvius. Taigi nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjo chuliganiškų paskatų. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas ir būtinasis inkriminuoto pažeidimo sudėties požymis – chuliganiškos paskatos.
Kadangi byloje esančių įrodymų visuma neleidžia D. D. veiksmų vertintini kaip pavojingų ANK 420 straipsnio 1 dalies prasme, ar padarytų dėl chuliganiškų paskatų, numatytų šio straipsnio 2 dalyje, tai jo administracinę atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį daro negalimą. ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą.
Šioje byloje nustatyta, kad D. D. nesilaikė KET 4 ir 9 punkte numatytų pareigų. ANK nėra specialiosios normos, kurioje būtų numatyta asmens atsakomybė tik už transporto priemonės vairavimą, nesilaikant visų būtinų atsargumo priemonių, todėl asmenys, atlikę tokius veiksmus ir nesilaikę KET 4, 9 punktų reikalavimų, atsako pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, numatančią atsakomybę už ANK nenumatytus KET pažeidimus. Taigi šiuo atveju D. D. padarytas nusižengimas turėjo būti kvalifikuotas ne pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, o pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.
ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, atsižvelgiant į aplinkybes, nurodytas ANK 34, 35, 36 straipsniuose. Šioje byloje nustatyta, jog pareiškėjas nepripažino kaltės dėl vairavimo esant chuliganiškoms paskatoms, visgi pripažino, jog netinkamu vairavimu stovėjimo aikštelėje pažeidė Kelių eismo taisykles, todėl D. D. neginčijo kaltės, jog savo veiksmais pažeidė bendrąsias KET normas, todėl ši aplinkybė yra laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į tai, kad nustatyta ir pareiškėjo sunkinanti aplinkybė tai, jog ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (administracinis nusižengimas padarytas 2025 m. liepos 15 d., bauda sumokėta 2025 m. liepos 19 d.), todėl ši aplinkybė yra laikytina pareiškėjo atsakomybe sunkinančia aplinkybe (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Atsižvelgtina ir į D. D. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį bei pavojingumą – jis padarė tyčinį administracinį nusižengimą, galėjusį sukelti pavojų transporto eismo saugumui, pareiškėjas turi galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus – greičio viršijimus, automobilio neapdraudimą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, todėl nėra pagrindo pareiškėjo asmenybės charakterizuoti išskirtinai teigiamai.
ANK 34 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtina, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.
Atsižvelgiant į tai, kad ne teismo tvarka priimtame nutarime suklysta kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 18 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) keistinas ir D. D. už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirtina nuobauda – 11 Eur bauda, šis bausmės dydis yra lygus numatytam baudos vidurkiui, todėl baudos dydis bus pakankamas, kad būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
D. D. atstovo advokato M. K. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), D. D. veiką perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį ir už šio nusižengimo padarymą jam paskirti 11 Eur (vienuolikos eurų) baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.