- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-03
- Bylos Nr.
- e2-3061-962/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15496-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Petrokienė
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje
- Trečiasis asmuo
- E. K.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą ieškinį atsakovei V. K. dėl draudiminės išmokos sumos grąžinimo, trečiasis asmuo E. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu (b. l. 24-26) prašo priteisti iš atsakovės 158,37 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 15 Eurų žyminio mokesčio.
Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėtina nedalyvaujant ieškovo atstovui. Ieškinyje (b. l. 24-26) nurodė, kad ieškovas sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr.12 7721868, pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonės OPEL ZAFIRA v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė, už autoavarijos metu padarytą žalą. 2018-02-22 dieną (duomenys neskelbtini) įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė FIAT DOBLO v/n (duomenys neskelbtini). Įvykio kaltininku nurodytas transporto priemonės OPEL ZAFIRA v/n (duomenys neskelbtini) valdytojas V. K.. Su eismo įvykiu susijęs transporto priemonės valdytojas neįvykdė įstatyminės prievolės raštu pranešti draudikui per 3 darbo dienas apie eismo įvykį. Atsakovė nepateikė informacijos apie įvykio aplinkybes, nepateikė transporto priemonės apžiūrai ir nuotraukų, nebendradarbiavo, įvykio aplinkybių nenurodė. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 791,89 Eur draudimo išmoką, dėl transporto priemonės FIAT DOBLO v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimo. Atsakovė, būdama atsakingu dėl žalos padarymo asmeniu, pažeidė įstatymo imperatyvą numatytą TPVCAPD įstatymo 12 str. 1 d. 5 p. dėl prievolės raštu per 3 dienas pranešti apie įvykį draudikui, taip pat pateikti deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, ieškovas negavo pranešimo per 3 dienas, kaip numato įstatymas, negavo ir apskritai niekada jokių dokumentų net ir ieškovui prašant. Atsakovė pačiu grubiausiu būdu ignoravo įstatyminę prievolę bendradarbiauti pagal TPVCAPD įstatymo 12 str. 1 d. 5 p. ir 12 str. 2 dalį, todėl nėra pagrindo mažinti reikalaujamos grąžinti sumos dydį. Atsakovės pasyvumas ir savo pareigos neatlikimas nulėmė tai, jog išmokėdamas draudimo išmoką, ieškovas turėjo remtis vien tik nukentėjusiojo asmens pateikta informacija, todėl nurodytos aplinkybės suteikia ieškovui teisę reikalauti žalos atlyginimo regreso teise. Nepranešimo apie eismo įvykį ir draudiminio įvykio nesieja ir negali sieti tiesioginis priežastinis ryšys, bet toks apdraustojo elgesys po eismo įvykio suteikia ieškovui teisę reikalauti žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Reikalavimas pranešti apie įvykį yra svarbus dėl to, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai, asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis.
Atsiliepimas
Atsakovė V. K. su ieškiniu nesutiko, atsiliepime (b. l. 54-55) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykis įvyko jai judant atbuline eiga, kai nukentėjusysis buvo pasistatęs automobilį už jos statmenai maždaug vieno metro atstumu. Ji lėtai pradėjo judėti atbuline eiga, lengvai prisiglaudė prie nukentėjusio automobilio. Sutarė, kad žala menkos vertės, užpildė eismo įvykio deklaraciją, susitarė, kad nukentėjusysis vyks į žalų skyrių, informuos draudiką apie įvykį. Turi būti remiamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 redakcija) patvirtintomis eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis, kurių 60.5 numato: “iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, - jeigu atsakingas dėl padarytos žalos valdytojas ar jo atstovas nepranešė jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui ar jo atstovui apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudžiamąjį įvykį atsakingas draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką”. Remiantis tuo, jog draudimo įmonė laiku apskaičiavo ir išmokėjo nukentėjusiajam draudimo išmoką, galima daryti prielaidą, kad nukentėjusysis laiku pranešė draudimo įmonei apie eismo įvykį, taigi apie draudžiamąjį įvykį draudikas sužinojo laiku. Taip pat nukentėjusiajam laiku pateikus draudikui eismo įvykio deklaraciją, draudikas buvo informuotas apie visas su draudiminiu įvykiu susijusias aplinkybes, taip pat aplinkybes, turėjusias įtakos nustatyti padarytos žalos dydį. Atsakovė neturėjo jokių papildomų įrodymų ar informacijos, nepateiktos eismo įvykio deklaracijoje, galėjusios turėti įtakos draudimo išmokos nustatymui ar išmokėjimui. Neaišku, kaip atsakovės savalaikis pranešimas apie draudžiamąjį įvykį būtų galėjęs įtakoti draudimo išmokos nustatymą ar jos išmokėjimą. Be to nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovės neįvykdytos pareigos pranešti apie eismo įvykį ir dėl to atsiradusios žalos. Prašo ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo E. K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla išnagrinėta nedalyvaujant trečiajam asmeniui. Atsiliepime (b. l. 141) nurodė, jog įvykio dieną jam priklausančiu automobiliu, remiantis Automobilio panaudos sutartimi, naudojosi V. K., ji ir yra atsakinga už žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Nustatyta, kad ieškovas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu sudarė draudimo sutartį Nr. 127721868, pagal kurią buvo apdrausta automobilio OPEL ZAFIRA, v.n. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė, už autoavarijos metu padarytą žalą (b. l. 36-37). 2018-02-22 Kaune, Elektrėnų gatvėje įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė FIAT DOBLO, v. n. (duomenys neskelbtini), įvykio kaltininke nurodyta transporto priemonės OPEL ZAFIRA, v.n. (duomenys neskelbtini) valdytoja V. K. (b. l. 28,33,35), kuri automobiliu naudojosi pagal Panaudos sutartį, sudarytą su E. K. (b. l. 142). Apie įvykį ieškovę informavo nukentėjusysis 2018-02-23 (b. l. 79). Ieškovė 2018-02-28 siuntė draudėjui E. K. kvietimą, kuriame informavo apie pareigą pranešti apie įvykį ir prašė kuo skubiau tai padaryti (b. l. 38). 2018-04-06 ieškovas, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalą patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 791,89 Eur draudimo išmoką dėl FIAT DOBLO, v.n. (duomenys neskelbtini), sugadinimų (e.b.l. 30,31,32). Ieškovė Pretenzija (b. l. 29), siųsta 2018-05-18 V. K., prašė atlyginti 20 procentų draudimo išmokos – 158,37 Eur.
Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos atlyginti draudikui 20 proc. sumokėtos draudimo išmokos, jai laiku nepranešus draudikui apie draudiminį įvykį.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, jog įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykių dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Pagal 22 str. 2 d., jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 str. nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Minėtos teisės normos nustato transporto valdytojo atsakomybę už pareigos pranešti draudikui apie eismo įvykį per 3 darbo dienas nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimo Nr. 122 redakcija) 60.5 punktas nustato, jog draudikas turi teisę reikalauti iš apdraustos transporto priemonės valdytojo grąžinti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu atsakingas dėl padarytos žalos valdytojas ar jo atstovas nepranešė jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui ar jo atstovui apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudžiamąjį įvykį atsakingas draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką.
Byloje nustatyta, jog atsakovė neįvykdė pareigos laiku pranešti draudikui apie eismo įvykį, šios aplinkybės atsakovė neneigia, nurodė, kad su nukentėjusiuoju po įvykio apžiūrėjo transporto priemonę, sutarė dėl kaltės ir susitarė, kad draudimo bendrovei apie įvykį praneš nukentėjusysis. Jokių kitų dokumentų ar įrodymų ji neturėjo, draudimo bendrovė nukentėjusiajam laiku išmokėjo draudimo išmoką, jos nepranešimas niekaip neįtakojo draudimo išmokos nustatymo ir išmokėjimo, o tarp jos savalaikio nepranešimo ir atsiradusios žalos dydžio, nėra priežastinio ryšio.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė Privalomojo draudimo taisyklėse (Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse) nustatytas pareigas (LAT 2007-10-26 nutartis c.b. Nr. 3K-3-433/2007).
Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių nuostatas ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl 20 proc. draudimo išmokos grąžinimo, turi įrodyti tik patį nepranešimo apie eismo įvykį per 3 darbo dienas faktą. Tuo tarpu atsakovas, siekdamas paneigti savo civilinę atsakomybę, pagal Taisyklių 60.5 punktą privalo įrodyti, kad apie draudžiamąjį įvykį atsakingas draudikas sužinojo laiku arba, kad nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką. Atsakovė, pagrįsdama šias aplinkybes nurodo, jog ieškovei apie įvykį pranešta laiku, ji turėjo tik eismo įvykio deklaracijos kopiją, jokių kitų dokumentų reikšmingų tyrimui neturėjo. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovei nukentėjusysis apie įvykį pranešė sekančią dieną po įvykio, t.y. 2018-02-23 (b. l. 28), ką patvirtina ir 2019-03-14 teismui pateiktas garso įrašas (DOK-32824, b. l. 79). Ieškovo žinioje buvo ir eismo įvykio deklaracija, kurioje nurodyti duomenys apie įvykio kaltininką, t.y. atsakovę V. K. – nurodytas telefono numeris, adresas (b. l. 33). Kaip matyti iš bylos duomenų, 2018-02-28 Kvietimą kuo skubiau pranešti apie įvykį ieškovė siuntė tik draudėjui E. K. (b. l. 38). Duomenų, kad būtų siųsti atsakovei – nėra. Tačiau teismas vertina ir tai, jog atsakovė nepateikė duomenų, galinčių patvirtinti, kad nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos ieškovo pareigai išmokėti draudimo išmoką. Atsakovės teiginiai, jog eismo įvykis buvo nesudėtingas, ieškovas turėjo visus įrodymus, reikalingus žalai įvertinti, vertintinas tik kaip įrodymais nepagrįsta atsakovės prielaida, kuri negali būti pripažįstama pakankamu pagrindu netaikyti Taisyklių 60.5 punkte numatytos atsakomybės. Reikalavimas pranešti apie įvykį yra svarbus dėl to, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai, asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis. Atkreiptinas dėmesys, jog nurodytas teisinis reguliavimas teisę reikalauti išmokėtos sumos ar jos dalies grąžinimo sieja tik su bendradarbiavimo pareigos nevykdymu, o ne su žalos draudikui atsiradimu, ir tik nustatant grąžintinos sumos dydį, atsižvelgiama į įstatyme įtvirtintų aplinkybių visumą (nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, atsiradusios žalos dydį ir kt. aplinkybes).
Teismas sutinka su atsakovės argumentais, jog taisyklių 60.5 punkte nustatyta draudiko teisė reikalauti iš transporto priemonės valdytojo grąžinti iki 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos nereiškia, kad visais atvejais, draudikui pažeidus bendradarbiavimo pareigą, turi būti priteista visa 20 proc. dydžio suma. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė apie įvykį informuota laiku, turėjo visus įvykio kaltininkės atsakovės kontaktinius duomenis, atsakovei nebuvo siunčiamas Kvietimas kuo skubiau informuoti draudiką apie įvykį, todėl teismo vertinimu, ieškovui buvo sudarytos pakankamos sąlygos žalai nukentėjusiajam asmeniui be atsakovės pranešimo atlyginti, sumažina ieškovo prašomos priteisti draudimo išmokos dydį iki 10 proc. ir priteisia ieškovui iš atsakovės 79,18 Eur. Teismas, mažindamas prašomą priteisti draudimo išmoką, taip pat atsižvelgia ir į ieškovės atstovo nurodytą, ir į jo nepaminėtą Teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, pvz. Vilniaus apygardos teismo 2014-06-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1467-656/2014, 2015-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-379-431/2015, 2016-09-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1027-852/2016 ir kt.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t.y. procesines palūkanas, kurių paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d.).
Ieškovės sumokėtas 15 Eur dydžio žyminis mokestis yra minimalus, atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovei priteistina 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 2 d.).
Ieškinį tenkinus 50 proc., iš ieškovės ir atsakovo lygiomis dalimis valstybei priteistina 13,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, po 6,80 Eur iš kiekvienos šalies (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnis, 6 straipsnio 6 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 279 straipsniu, 441 straipsnio 3 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, juridinio asmens kodas 40103840140, Lietuvoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, juridinio asmens kodas 300665654, 79,18 Eur (septyniasdešimt devynis eurus 18 ct) draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (79,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-09-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Kitos ieškinio dalies netenkinti.
Priteisti iš ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, juridinio asmens kodas 40103840140, Lietuvoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, juridinio asmens kodas 300665654, valstybei 6,80 Eur (šešis eurus 80 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.
Priteisti iš atsakovės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6,80 Eur (šešis eurus 80 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.