Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Klaipėdos apygardos prokuratūros atskiruosius skundus dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Palangos miesto savivaldybės administracijos skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimo palikti galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Klaipėdos apygardos prokuratūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

13. CPK 336 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju byloje dalyvaujantys asmenys savo argumentus ir poziciją motyvuotai išdėstė procesiniuose dokumentuose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo nuspręsti, jog bylą būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju atskiriesiems skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, atsižvelgiant į viešoje erdvėje paskelbtą pranešimą, Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2023 m. sausio 16 d. tarnybiniu pranešimu dėl galbūt neteisėtai vykdomų statybų, siekiant įvertinti statinio pardavimo, žemės sklypo paskirties keitimo bei statybos teisėtumo aplinkybes, ar šie veiksmai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams bei Pajūrio juostos įstatymo reikalavimams, prokuroro iniciatyva pradėtas tyrimas dėl galbūt pažeisto viešojo intereso. Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2023 m. kovo 10 d. nutarimu atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pareiškėja Palangos miesto savivaldybės administracija 2023 m. balandžio 17 d. dėl minėto 2023 m. kovo 10 d. nutarimo Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai pateikė skundą. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, kaip aukštesnioji prokurorė, 2023 m. gegužės 17 d. priimtu nutarimu paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos prokuratūros 2023 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. 4VI-13 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu (skundu) dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2023 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 4VI‑13 ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. 13.12.-39 panaikinimo.

Dėl naujų įrodymų

16. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

17. Pareiškėja atskirajame skunde pažymi naujausiame Palangos miesto savivaldybės 2023 m. spalio 25 d. rašte Nr. (19.5)D12-132 esančius duomenis ir kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė šį dokumentą. Taip pat pareiškėja apeliacinės instancijos teismui 2023 m. gruodžio 6 d. pateikė prašymą pridėti prie bylos naują įrodymą – 2023 m. lapkričio 24 d. Inspekcijos raštą Nr. 2D-20248. Minėtame prašyme pareiškėja nurodo, kad Klaipėdos apygardos prokuratūrai padavus atskirąjį skundą pareiškėja gavo dar vieną dokumentą, ir, pareiškėjos vertinimu, prokuratūra vis dėlto turėtų iš naujo ir iš esmės svarstyti, ar pagrįstai atsisakė ginti viešąjį interesą.

18. Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, kad Palangos miesto savivaldybės 2023 m. spalio 25 d. raštu Nr. (19.5)D12-132 dėl detaliojo plano sprendinių keitimo pateiktas atsakymas S. Š. atstovui į 2023 m. rugsėjo 5 d. ir 2023 m. spalio 12 d. prašymus, o 2023 m. lapkričio 24 d. Inspekcijos rašte Nr. 2D-20248 dėl tarnybinės pagalbos pateiktas atsakymas į 2023 m. rugsėjo mėn. Palangos miesto savivaldybės administracijos pateiktą prašymą dėl tarnybinės pagalbos. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjos pateiktais dokumentais, atsižvelgdamas į pateiktų dokumentų sudarymo datą, įvertinęs pareiškėjos argumentus bei prašymo dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos motyvus, vertina, kad pareiškėja neįrodė naujų įrodymų priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų, dėl to, nenustačius CPK 314 straipsnyje numatytų išimtinių aplinkybių, pareiškėjos pateiktus naujus įrodymus atsisako priimti ir jų nevertina kartu su byloje jau esančiais įrodymais.

Dėl reikalavimo panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. 4VI-13

19. Atskiruosiuose skunduose suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir Klaipėdos apygardos prokuratūra laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. 4VI‑13, pažeidė Prokuratūros įstatymo nuostatas ir nesivadovavo aktualiu klausimu suformuota teismų praktika. Apeliantės nurodo argumentus, kad teismui gali būti skundžiamas tik aukštesniojo prokuroro nutarimas, dėl to reikalavimas panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. 4VI‑13 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones yra nenagrinėtinas teisme, ši bylos dalis turėjo būti nutraukta.

20. Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 4 dalis numato, kad prokuroro veiksmai ir sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami aukštesniajam prokurorui ir teismui. Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad aukštesnysis prokuroras, gavęs skundą ar pranešimą dėl proceso įstatymo pažeidimo, gali jį nagrinėti pats arba pagal Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus perduoti nagrinėti kitam aukštesniajam prokurorui. Prokuroro priimtą proceso sprendimą gali išnagrinėti tik vienas aukštesnysis prokuroras, priimdamas motyvuotą nutarimą. Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 6 dalis numato, kad proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui.

21. Prokuroras turi teisę pareikšti ieškinį ar pareiškimą, įstoti į prasidėjusį procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, viešajam interesui ginti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, CPK, Prokuratūros įstatyme ir kituose įstatymuose numatytais atvejais (CPK 49 straipsnio 1 dalis). Remiantis Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 7 punktu, be kitų funkcijų, prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka gina viešąjį interesą.

23. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalies nuostatas, dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones skundas yra paduodamas aukštesniajam prokurorui. Tai reiškia, kad prokuratūros, kaip centralizuotos valstybės institucijos, pareigūnų veiksmai kontroliuojami pirmiausia aukštesniojo prokuroro. Iš aptarto teisinio reglamentavimo ir Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalies nuostatos formuluotės matyti, kad teismui gali būti skundžiamas tik aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirųjų skundų argumentais, kad pareiškėjos teismui pateikto skundo reikalavimas panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. 4VI‑13 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Nustačius CPK 293 straipsnio 1 punkte nurodytą aplinkybę, bylos dalis dėl pareiškėjos skundo reikalavimo panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. 4VI‑13 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. gegužės 17 d. nutarimą Nr. 13.12.-39

25. Bylos duomenimis, Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. spalio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-914-642/2023, išnagrinėjęs pareiškėjos Palangos miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą, panaikino Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 28 d. nutartį ir klausimą dėl pareiškėjos Palangos miesto savivaldybės administracijos skundo pagrįstumo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartyje pažymėta, kad po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo paaiškėjo naujos aplinkybės – priimta 2023 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. eA-438-520/2023, taip pat pažymėta, kad byloje šalims teikiant papildomus įrodymus ir paaiškinimus dėl minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje pateiktų išvadų, byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacinio proceso paskirties.

26. Pažymėtina, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamos bylos yra nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodoma kitaip; bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Viena vertus, atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę nuspręsti civilinę bylą pagal pareiškėjos skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Kita vertus, atsižvelgęs į bylos duomenis apie proceso eigą pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas sutinka su nurodytais apeliantės argumentais, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesudarė galimybės dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus paaiškinimus ir argumentus dėl paaiškėjusių aplinkybių.

27. Apeliacinės instancijos teismas kartu įvertina tai, kad aplinkybė, jog dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimo yra paduotas apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir jis nėra išnagrinėtas, buvo nurodyta dar Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2023 m. kovo 10 d. nutarime Nr. 4VI-13 (nutarimo 8 lapas). Nagrinėjamos bylos procese byloje dalyvaujantys asmenys aktyviai naudojosi procesinėmis teisėmis – pareiškėja teikė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. liepos 28 d. nutarties ir prašymą pridėti prie bylos papildomus įrodymus, suinteresuoti asmenys teikė atsiliepimus į pareiškėjos skundą, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra teikė atsiliepimą į pareiškėjos pateiktą atskirąjį skundą. Byla apeliacinės instancijos teisme yra nagrinėjama antrą kartą – po to, kai Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2S‑914‑642/2023), išnagrinėjus pareiškėjos atskirąjį skundą, buvo panaikinta pirmosios instancijos teismo 2023 m. liepos 28 d. nutartis ir klausimas dėl pareiškėjos skundo pagrįstumo perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Įvertintina ir tai, kad pareiškėjos apeliacinės instancijos teisme (civilinės bylos Nr. 2S‑914‑642/2023) 2023 m. spalio 2 d. pateikti nauji įrodymai – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-438-520/2023 – buvo priimti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartimi, ji byloje dalyvaujantiems asmenims CPK nustatyta tvarka buvo išsiųsta elektroninių ryšių priemonėmis 2023 m. spalio 9 d., taigi dalyvaujantiems byloje asmenims apie naujų įrodymų pridėjimą prie bylos buvo žinoma.

28. Apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, kad tiek suinteresuotas asmuo Klaipėdos apygardos prokuratūra, tiek suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pasinaudojo procesine teise pateikti atskiruosius skundus. Pastebėtina, kad apeliantės atskiruosiuose skunduose taip pat neteikė prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 306 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 338 straipsnis). Byloje dalyvaujantys asmenys savo pozicijas motyvuotai išdėstė procesiniuose dokumentuose. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, atsižvelgdamas į proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, pažymi, kad apeliantės atskiruosiuose skunduose motyvuotai išdėstė savo nesutikimo su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi argumentus ir pozicijas dėl prie bylos pridėtų naujų įrodymų reikšmės, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos teismui pateikto skundo pagrįstumo (CPK 7 straipsnis, 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).

29. Pareiškėja, pareiškime (skunde) teigdama, kad skundžiamas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. gegužės 17 d. nutarimas Nr. 13.12.-3, kuriuo paliktas galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. kovo 10 d. nutarimas Nr. 4VI-13, yra neteisėtas ir nepagrįstas, teigia, kad nagrinėjamu atveju organizuojant 2011 m. rugsėjo 22 d. viešąjį aukcioną ir sudarant pirkimo–pardavimo sutartį bei tvirtinant detalųjį planą buvo pažeisti teisės aktai ir tokie pažeidimai laikytini viešojo intereso pažeidimais, dėl to taikytinos viešojo intereso gynimo priemonės.

30. Svarbu pažymėti, kad Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas; aukštesnysis prokuroras ir teismas nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus ir panaikina neteisėtus sprendimus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatyta, jog teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑501/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016).

31. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir aktualius kasacinio teismo išaiškinimus, pažymi, kad, nagrinėjant tokio pobūdžio pareiškėjos skundą, teismas, nepažeisdamas prokuroro diskrecijos teisės, nesprendžia dėl viešojo intereso pažeidimo, o patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrą. Teismas negali nuspręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas, kol prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo. Tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir nusprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu būdu pažeidimas šalintinas.

32. Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2023 m. kovo 10 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, matyti, kad buvo tirtos ir vertintos aplinkybės: dėl aukciono ir 2011 m. rugsėjo 30 d. pirkimo–pardavimo sutarties, taip pat aplinkybės dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto Inspekcijos viršininko pavaduotojo 2015 m. rugsėjo 17 d. potvarkiu TT‑12 (toliau – detalusis planas), patvirtinimo, taip pat detaliojo plano atitikties Palangos miesto bendrajam planui, patvirtintam Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 (TPD Nr. T00046543, toliau – bendrasis planas), ir Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiajam planui, patvirtintam Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. D1-601 (TPD Nr. T00053852, toliau – specialusis planas), bei aplinkybės dėl vykdomų statybos darbų (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės, kaip aukštesniosios prokurorės, 2023 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 13.12.-39 Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. kovo 10 d. nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paliktas nepakeistas.

33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 4VI-13 ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. 13.12.-39 turinį, nenustatė pagrindo padaryti išvadą, kad pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai nebuvo tirti ir įvertinti. Iš minėtų nutarimų turinio ir pateiktos tyrimo medžiagos matyti, kad prokurorės tyrė faktinius duomenis dėl tarnybiniame pranešime nurodytų tirtinų aplinkybių, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino, atsižvelgė į teisinį reglamentavimą, pateiktos argumentuotos išvados dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Siekiant nustatyti su tyrimo objektu susijusias teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, prokurorė kreipėsi dėl tyrimui reikšmingų duomenų pateikimo į VĮ Registrų centrą, Inspekciją, VĮ Turto banką, Lietuvos Respublikos finansų ministeriją, Palangos miesto savivaldybės administraciją, rinko duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės.

34. Iš minėtų nutarimų turinio matyti, kad tyrimo metu buvo atsižvelgta į pareiškėjos nurodomą teisinį reglamentavimą, t. y. kad valstybės turto privatizavimo tvarką 2011 m. rugsėjo 30 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu reglamentavo 1997 m. lapkričio 4 d. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas Nr. VIII-480 bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimas Nr. 1503 „Dėl valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų patvirtinimo“. Iš nutarimų turinio matyti, kad buvo įvertinti Inspekcijos pateikti duomenys, jog 1998 m. spalio 12 d. inventorinėje byloje galbūt padaryta techninė klaida, skaičiuojant pastato bendrąjį plotą, ir bendras plotas nurodytas galbūt 29,12 kv. m mažesnis nei faktinis. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjos akcentuojami argumentai ir aplinkybės, jog informaciniame biuletenyje buvo nurodytas faktinio pastato ploto neatitinkantis plotas (29,12 kv. m mažesnis už faktinį pastato plotą) ir kad tai turėjo įtakos pradinės kainos viešajame aukcione nustatymui, tyrimo metu buvo tirti. Buvo įvertintos Pastato perdavimo valstybės institucijų žinion ir įtraukimo į privatizuojamų objektų sąrašą aplinkybės, objekto privatizavimo viešo aukciono būdu procedūra, įvertinta, kad duomenys apie pastato faktinį dydį galėjo turėti įtakos vertinant nekilnojamąjį turtą, nustatant aukcione pradinę statinio vertę, nes vertinimo ataskaitoje turto vertė buvo apskaičiuota lyginamuoju metodu apskaičiuojant kvadrato kainą ir ją padauginant iš esamų kvadratų, todėl pridėjus 29,12 kv. m, pradinė kaina galėjo būti nustatyta 36 196 Lt didesnė, kartu įvertinta, kad skirtumas tarp privatizavimo objekto pradinės kainos (120 000 Lt) ir kainos, už kurią jis buvo parduotas (406 286 Lt), aukciono dalyviams pakėlus kainą nuo pirminės nustatytos kainos, yra beveik keturis kartus didesnis. Taigi, be kitų duomenų, pareiškėjos nurodyti duomenys buvo analizuoti ir įvertinti, dėl jų pateiktos motyvuotos išvados.

35. Iš nutarimų turinio matyti, kad pareiškėjos nurodomi motyvai dėl galimo dabartinės turto savininkės elgesio vertinimo kaip prisidėjimo prie pastato privatizavimo, taip pat klausimas dėl senaties termino buvo įvertinti, prokurorės taip pat atsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką dėl valstybės atsakomybės bei teisės į nuosavybės neliečiamumą ir apsaugą suvaržymo, Lietuvos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl teisėtų lūkesčių principo apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų užtikrinimo, valstybės pareigos užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjos skunde nurodyti argumentai, dėl, jos nuomone, egzistuojančios būtinybės ginti viešąjį interesą, buvo išanalizuoti ir teisiškai įvertinti nurodytuose prokurorių nutarimuose.

36. Pareiškėja, be kitų argumentų, teismui pateiktame pareiškime (skunde) nurodo ir argumentus dėl teritorijos detaliojo plano prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams. Pareiškėja nurodo, kad skundą nagrinėjusi aukštesnioji prokurorė visiškai nevertino tos aplinkybės, jog pareiškėja buvo atsisakiusi tvirtinti žemės sklypo detalųjį planą, kurį 2015 m. rugsėjo 17 d. potvarkiu TT‑12 patvirtino Inspekcija. Pareiškėja teismui pateiktame skunde remiasi Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimo motyvais. Pareiškėja teismui pateiktame skunde nurodo, kad nors prokurorė 2023 m. kovo 10 d. nutarime Nr. 4VI–13 šias aplinkybes pažymėjo, tačiau skundžiamame Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės 2023 m. gegužės 17 d. nutarime jos nebuvo aptartos.

37. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja Palangos miesto savivaldybės administracija skunde aukštesniajai prokurorei dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 4VI-13 galimo neteisėtumo ir nepagrįstumo nesutikimą su priimtu nutarimu argumentavo tik viešo aukciono ir 2011 m. rugsėjo 30 d. pirkimo–pardavimo sutarties aspektu. Antra, iš minėtų nutarimų matyti, jog pareiškėjos teismui pateiktame pareiškime (skunde) nurodomos aplinkybės dėl detaliojo plano tvirtinimo aplinkybių, detaliojo plano atitikties bendrajam planui ir specialiajam planui, tyrimo metu buvo tirtos ir apie jas pasisakyta.

38. Svarbu pažymėti tai, kad iš minėtų nutarimų matyti, jog buvo gauti ir vertinti duomenys iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO apie nuo 2019 m. teisme nagrinėjamą ginčą pagal pareiškėjos S. Š. skundą atsakovei Palangos savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atsakovei išduoti specialiuosius reikalavimus pastato rekonstravimo į poilsio paskirties pastatą bei inžinerinių kiemo statinių griovimo (duomenys neskelbtini), projektui rengti; buvo įvertinta tai, kad dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimo yra paduotas apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir jis nėra išnagrinėtas. Taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad teismų sprendimuose buvo vertinamas detaliojo plano atitikties aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentams teisėtumas, pažeidimų nenustatyta. Be to, buvo įvertintos aplinkybės dėl galimybės naudoti Pastatą kaip poilsio organizavimo bei aptarnavimo objektą tik pakeitus jo paskirtį įstatymo nustatyta tvarka.

39. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai pažymėjo, kad teismas negali vertinti į bylą po pareiškėjos pareiškimo (skundo) pateikimo teismui pateiktame įrodyme – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-438-520/2023 išdėstytų argumentų, kadangi teismui, nagrinėjant skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tokia teisė nėra suteikta. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl į bylą pateikto minėto naujo įrodymo reikšmės, nepagrįstai neįvertino duomenų apie prokuratūros atliktą tyrimą visumos.

40. Šiuo aspektu pažymėtina, kad prokurorės atliekamo tyrimo metu buvo įvertinti duomenys apie tai, jog yra priimtas Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimas ir dėl jo yra paduotas apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pareiškėja teismui pateiktame skunde remiasi Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimo motyvais, susijusiais su specialiojo plano aiškinamojo rašto 43 punkto nuostatos reglamentavimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš prokurorės ir aukštesniosios prokurorės nutarimų turinio matyti, jog tyrimo metu buvo atsižvelgta į specialiojo plano aiškinamojo rašto 43 punkto nuostatas, detaliojo plano sprendiniai buvo vertinti kompleksiškai. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-438-520/2023, S. Š. paduotas apeliacinis skundas buvo atmestas ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 2 d. sprendimas paliktas nepakeistas, konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus, teisingai taikė materialiosios teisės ir proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip nustatyta anksčiau, tyrimo metu buvo įvertintas priimtas Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimas ir jo turinys. Esant tokioms aplinkybėms nenustatyta pagrindo pripažinti, kad tyrimo metu nebuvo įvertintos pareiškėjos nurodytos aplinkybės bei argumentai.

41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip jau minėta, teismas nesprendžia klausimo dėl viešojo intereso pažeidimo iš esmės. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų klausimą dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai pažymi, kad teismui nesuteikta teisė vertinti prokuratūros išvadų, padarytų įvertinus surinktus įrodymus, nesuteikta teisė nurodyti prokurorui, kokį sprendimą jis turi priimti.

42. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos medžiagą, nustatė, kad prokuratūros atliekamo tyrimo metu buvo rinkti faktiniai duomenys, buvo tirti, analizuoti ir įvertinti įrodymai bei pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir argumentai, taip pat vertintos teisės aktų nuostatos ir teisinis reglamentavimas, pateiktos motyvuotos ir argumentuotos išvados dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad priimant procesinius sprendimus (nutarimus) dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones prokurorės proceso normų nepažeidė. Aukštesnioji prokurorė priėmė 2023 m. gegužės 17 d. nutarimą, kuriuo paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos prokuratūros 2023 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. 4VI-13 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, pateikė motyvuotas išvadas, jas argumentavo.

43. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. gegužės 17 d. nutarimą Nr. 13.12.-39 yra nepagrįstas, dėl to ši pareiškėjos skundo dalis atmetama.

Dėl bylos procesinės baigties

44. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymo nuostatas, reglamentuojančias teisę pateikti skundą dėl prokurorų nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, taip pat neįvertino visų klausimui dėl pareiškėjos skundo pagrįstumo išspręsti reikšmingų aplinkybių, dėl to priėmė nepagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirieji skundai tenkinami, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir bylos dalis dėl pareiškėjos skundo reikalavimo panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. 4VI‑13 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nutraukiama, o dėl kitos bylos dalies klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjos skundas atmetamas (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartį panaikinti.

Nutraukti bylos dalį dėl pareiškėjos Palangos miesto savivaldybės administracijos skundo reikalavimo panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. 4VI-13 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Klausimą dėl kitos bylos dalies išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjos Palangos miesto savivaldybės administracijos skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. 13.12-39 panaikinimo.