Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Atsakovė nustatė, kad dalis Pirkimo sąlygų 2 priede „Techninė specifikacija“ (toliau – Techninė specifikacija) nustatytų nuostatų yra perteklinės, riboja konkurenciją ir dėl to yra neteisėtos: Techninės specifikacijos 2.9 lentelės 1.3 p. nustatytas reikalavimas pasiūlyti kompiuterį, kuris būtų suderinamas su Microsoft Windows operacine sistema, atsakovės teigimu, reiškia, kad kompiuteriai privalo būti su įdiegta Microsoft Windows operacine sistema, kas riboja tiekėjų galimybę pasiūlyti kitokių operacinių sistemų kompiuterius; Techninės specifikacijos 2.1 p. nustatytas reikalavimas pasiūlyti pneumatinio transportavimo sistemos (toliau – PTS) įrenginius, kurie būtų pagaminti vieno gamintojo, riboja galimybę pasiūlyti skirtingų gamintojų, bet tarpusavyje suderintus įrenginius, nes, atsakovės teigimu, sistemą gali sudaryti ir ne to paties gamintojo įrenginiai; Techninės specifikacijos 2.5-2.8 p. nustatytuose reikalavimuose PTS įrenginiams buvo nurodytas konkretus apsaugos laipsnio standartas DIN 40050 ir nebuvo nurodytas prierašas „arba lygiavertis“, kas apribojo tiekėjų galimybę siūlyti lygiaverčius standartus. Atsakovė nustatė, kad pareiškėja nesilaikė sutarties įvykdymo užtikrinimą reguliuojančių nuostatų dėl užtikrinimo apimties ir trukmės, pagal kurias užtikrinimas turi apimti, be kita ko, ir netesybas bei galioti visą darbų atlikimo laikotarpį ir 2 mėn. po to. Šių pažeidimų pagrindu atsakovė pritaikė pareiškėjai net 25 proc. dydžio finansinę korekciją, kuri sudaro 180 558,62 Eur, ir priėmė Grąžintinų lėšų aktą dėl dalies šių lėšų grąžinimo. Pareiškėja nesutinka su Skundžiamu sprendimu ir juo pritaikyta finansine korekcija. Pareiškėjos įsitikinimu, Skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, o juo nustatyti pažeidimai iš viso negalėjo būti konstatuojami arba, nusprendus juos konstatuoti – su kuo pareiškėja nesutinka – turėtų būti pripažįstami formaliais, mažareikšmiais ir nesudarančiais pagrindo taikyti finansinę korekciją.

Nurodė, kad atsakovės nustatyti pažeidimai apskritai neegzistuoja, pareiškėja nereikalavo pasiūlyti kompiuterio su Microsoft Windows operacine sistema – reikalavo tik suderinamumo su ja ir tą objektyviai yra galima pasiekti ir siūlant kitas nei Microsoft Windows informacines sistemas; pareiškėja pagrįstai reikalavo, kad visi PTS elementai būtų vieno gamintojo. Šis reikalavimas yra nulemtas techninio visų PTS elementų suderinamumo ir rinkos situacijos. PTS yra kompleksinė sistema, kurios elementai turi būti sumontuojami į vientisą ir vieningai veikiančią visumą, už kurios tinkamą veikimą atsako jos gamintojas. Rinkoje veikiantys PTS gamintojai siūlo ir parduoda visą sistemą, o ne atskirus jos elementus; tiekėjai turėjo teisę siūlyti lygiaverčius standartus ir to nekeičia faktas, kad pareiškėja keliuose Techninės specifikacijos punktuose prie DIN 40050 standarto nenurodė „arba lygiavertis“. Tokia galimybė yra tiesiogiai nustatyta Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 37 str. 4 d. 2 p. bei 6 d. ir akcentuojama teismų praktikoje būtent finansinių korekcijų taikymo kontekste. Pareiškėja reikalavo Rangovo pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą ir Rangovas tokį užtikrinimą pateikė. Formalūs sutarties įvykdymo užtikrinimo trūkumai dėl užtikrinimo apimties ir trukmės nebūtų užkirtę kelio pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu. Jis negaliojo tik laikotarpiu nuo 2023-12-02 iki 2023-12-08, t. y. 7 kalendorines dienas arba 5 darbo dienas, kai faktiškai buvo atliekami darbai, o apimties trūkumas lėmė tik vieną išimtį dėl pasinaudojimo užtikrinimu delspinigiams dengti. Todėl pagal šiuo atveju aktualų Europos Komisijos išaiškinimą, tokie formalūs sutarties įvykdymo užtikrinimo trūkumai nelaikomi esminiu keitimu ir nesudaro pagrindo taikyti finansinės korekcijos. Net jeigu kažkurie pažeidimai būtų konstatuoti, jie nesukėlė žalos Europos Sąjungos biudžetui, kas apskritai pašalina galimybę taikyti finansinę korekciją. Tuo tarpu taikant finansinę korekciją atsakovė nepagrįstai pritaikė net 25 proc. dydžio finansinę korekciją ir nukrypo nuo pareigos ją individualizuoti atsižvelgiant į pažeidimų mažareikšmiškumą ir formalumą.

Dėl visų trijų kvestionuojamų Techninės specifikacijos reikalavimų atsakovė tiesiog nurodo, kad jie yra pertekliniai ir jų nesant Pirkime būtų galėję dalyvauti daugiau tiekėjų, dėl ko tariamai buvo pažeista sąžininga konkurencija. Tačiau atsakovė nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų ar argumentų, kad pareiškėjos nustatyti Techninės specifikacijos reikalavimai iš tiesų apribojo konkurenciją ir kad jų nesant Pirkime būtų dalyvavę daugiau tiekėjų.

Pareiškėja nereikalavo, kad kompiuteris būtų su įdiegta Microsoft Windows operacine sistema. Techninės specifikacijos 2.9 lentelės 1.21 p. pareiškėja nereikalavo pateikti kompiuterio su įdiegta Microsoft Windows operacine sistema. Jau vien iš šio reikalavimo formuluotės yra aišku, kad jam atitikti pilnai užtenka tiekėjo siūlomos operacinės sistemos suderinamumo su Microsoft Windows sistema. Šios operacinės sistemos siūlyti nebūtina. Todėl Tiekėjai galėjo pasiūlyti bet kokią kitą operacinę sistemą, pvz., Atsakovės minėtas macOS, Linux ir pan. Techninės specifikacijos 2.9 lentelės 1.3 p. nustatytas reikalavimas niekaip neapribojo tiekėjų pasirinkimo dėl siūlomo kompiuterio operacinės sistemos. Šiuo reikalavimu tiesiog buvo reikalaujama, kad tiekėjų pasiūlytas kompiuteris su bet kokia tiekėjų nuožiūra pasirinkta operacine sistema būtu suderintas su Microsoft Windows operacine sistema. Pareiškėja turėjo praktinį poreikį dėl kompiuterio suderinamumo su Microsoft Windows operacine sistema. Toks Techninės specifikacijos reikalavimas buvo visiškai pagrįstas dėl praktinio pareiškėjos turimo poreikio, kad Pirkimo objekto apimtyje įsigyti kompiuteriai būtų suderinami su kitomis pareiškėjos jau naudojamomis sistemomis ir kitais kompiuteriais, kuriuose yra naudojama Microsoft Windows operacinė sistema, pvz., kad ta pati informacija ir tie patys dokumentai galėtų būti naudojami tiek Pirkimo kontekste įsigytuose kompiuteriuose, tiek ir pareiškėjos jau naudojamuose kompiuteriuose.

Analogiškas reikalavimas dėl suderinamumo su Microsoft Windows operacine sistema yra pažodžiui nustatytas ir VšĮ CPO LT (toliau - CPO) elektroniniame nešiojamųjų kompiuterių kataloge. Lietuvos mastu visoms perkančiosioms organizacijoms privalomai taikomame CPO kataloge yra analogiškas reikalavimas, kokį Skundžiamu sprendimu atsakovė pripažino neteisėtu ir nepagrįstu.

Techninės specifikacijos 2.1 p. nurodyta, kad visi daugiazonio tipo automatinės PTS įrenginiai turi būti pagaminti vieno gamintojo. Skundžiamame sprendime Atsakovas sprendė, kad kiekvienas iš šiame reikalavime įvardintų PTS įrenginių yra atskiras įrenginys ir gali sudaryti bendrą sistemą net jeigu ir nėra vieno gamintojo. Dėl to šį reikalavimą atsakovė pripažino pertekliniu, ribojančiu konkurenciją ir konstatavo VPĮ 37 str. 3 d. ir VPĮ 17 str. įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų pažeidimus. PTS yra viena ir tarpusavyje sujungta sistema. Visi PTS įrenginiai sudaro vientisą sistemą, kuri yra naudojama kaip vienas įrenginys, kuris užtikrina Pareiškėjo nedidelių gabaritų ir masės krovinių, tokių kaip dokumentų, mėginių, laboratorinių rezultatų ir pan., automatinį judėjimą ligoninės viduje uždaromais sandariais transportiniais konteineriais PTS vamzdynu veikiant specialiomis orapūtėmis sukuriamam oro srautui. Konteineriai į PTS vamzdyną patenka ir iš jo yra išimami per siuntimo/priėmimo įtaisus - stotis, kurios įrengiamos reikalingose ligoninės pastatų vietose. PTS veikia automatiniu režimu procesą monitorizuojant iš specialaus PTS dispečerio valdymo centro. PTS yra išsidėsčiusi pagrindiniam pastatų korpuse ir bendras PTS trasų ilgis yra virš 2 km. Iš viso yra įrengtos net 57 sustojimo stotelės. PTS yra savo esme sudėtinga ir kompleksinė sistema, kuri yra gaminama ir naudojama kaip vienas objektas. PTS jungia atskirus ligoninės skyrius, o dokumentus ir mėginius išsiųsti galima iš skirtingų stotelių. Visi PTS įrenginiai yra tarpusavyje susiję kaip visuma ir yra gaminami kaip vienas produktas, todėl skirtingų gamintojų PTS įrenginiai yra netgi neįsivaizduojami. PTS sistema nėra standartinė ir nėra atkartojama skirtinguose objektuose – ji atskirai priderinama prie objekto išplanavimo ir projektuojama tam konkrečiam objektui. Kiekvienam objektui yra nustatomi bei pagaminami konkretūs PTS elementai, įskaitant ir jų sujungimui į vieną sistemą reikalingi perėjimai. Siekiant, kad tokio pobūdžio sistema veiktų ir visi jos elementai būtų sujungiami ir suderinami tarpusavyje, rinkoje visi jos elementai yra gaminami vieno gamintojo ir pardavinėjami kaip vienas produktas – visa pneumopašto sistema. Tokia yra rinkos specifika, nulemta objektyvių aukščiau aptartų šios sistemos savybių. Nurodytus argumentus patvirtina ir konkrečiai šio Pirkimo pavyzdys – abu Pirkime dalyvavę tiekėjai siūlė PTS, kuri yra gaminama vieno gamintojo ir nei vienas iš šių tiekėjų neginčijo Pirkime nustatyto reikalavimo dėl vieno gamintojo PTS elementų, nes tai yra įprasta ir rinkos situaciją atitinkanti praktika. Pirkime taip pat buvo numatytas ir atsakovės neginčijamas reikalavimas, kad gamintojas suteiktų įrenginiams ir įrangai garantiją. PTS yra sudėtinga sistema ir turi būti užtikrinama, kad PTS bus sumontuota ir prižiūrima išimtinai pagal gamintojo nurodymus. Be to, kadangi reikalaujama gamintojos garantijos įrenginiams ir įrangai, tai praktiškai neįmanoma situacija, jog PTS įrangos elementų gamintojai būtų keli. Kadangi visa PTS įranga veikia kaip nedaloma visuma, tik vienas gamintojas ir gali garantuoti, kad visa visuma veiks sklandžiai. Jeigu būtų keli PTS elementų gamintojai, kas praktikoje apskritai yra neįsivaizduojama, nebūtų įmanoma padalinti atsakomybės tarp atskirų PTS elementų gamintojų, nes tam tikrais atvejais galimai net nebūtų įmanoma nustatyti, kurio gamintojo elementas yra su trūkumais ar gedimais.

Techninės specifikacijos 2.5-2.8 p. buvo nustatyti reikalavimai, keliami keturiems PTS įrenginiams. Visiems jiems buvo nustatytas iš esmės vienodas reikalavimas taikyti konkretų apsaugos laipsnio, kuris nurodo įrangos atsparumą dulkių ir vandens patekimo į jos vidų lygiui, standartą – DIN 40050. Skundžiamame sprendime atsakovė nurodė, kad Techninės specifikacijos 2.5-2.8 p. reikalavimuose buvo reikalaujama pateikti konkretų apsaugos laipsnio DIN 40050 standartą, tačiau nepagrįstai nebuvo nurodytas prierašas „arba lygiavertis“. Tokia atsakovės pozicija nukrypsta nuo viešųjų pirkimų reguliavimo ir visumos Pirkimo dokumentų nuostatų, kuriose buvo numatyta galimybė siūlyti lygiaverčius dokumentus. Juo labiau, kad atsakovė apskritai neįrodė, kad kažkokie lygiaverčiai konkrečiai dėl apsaugos nuo kietų dalelių ir skysčių patekimo į vidų standartai apskritai egzistuoja, o jeigu tokie ir egzistavo, jie neabejotinai galėjo būti pateikti. Nepriklausomai nuo Pirkimo dokumentuose padarytos nuorodos į konkretų DIN 40050 standartą, pagal VPĮ reguliavimą tiekėjai Pirkime turėjo teisę siūlyti lygiaverčius standartus. Priešingai nei Skundžiamame sprendime nurodo atsakovė, tokia jų teisė nebuvo apribota. Pareiškėjas papildomai atkreipia dėmesį, kad prie minėto standarto Techninės specifikacijos 2.5-2.8 p. nepridėjo prierašo „ar lygiavertis“ tik dėl techninės klaidos. Tai patvirtina kituose Techninės specifikacijos reikalavimuose pateiktas prierašas, suteikiantis galimybę pasiūlyti ne tik tiesiogiai įvardintą, o ir lygiavertį standartą.

Atsižvelgiant į visas aukščiau šioje dalyje nurodytas aplinkybes, yra akivaizdu, kad faktiškai nėra nei vieno Skundžiamame sprendime atsakovės nustatyto pažeidimo dėl pareiškėjo Pirkime nustatytų Techninės specifikacijos reikalavimų. Techninės specifikacijos 2.9 lentelės 1.3 p., 2.1 p. bei 2.5-2.8 p. nustatyti reikalavimai yra nustatyti pagrįstai, teisėtai bei visapusiškai laikantis viešųjų pirkimų reguliavimo. Todėl finansinė korekcija šiuo atveju negalėjo būti taikoma.

Skundžiamame sprendime atsakovė konstatavo, kad rangovo pateiktas sutarties įvykdymo užtikrinimas buvo netinkamas dėl jo apimties ir trukmės. Pareiškėjas nesutinka su šiais atsakovės argumentais. Net jeigu rangovo pateiktas sutarties įvykdymo užtikrinimas ir turėjo formalių trūkumų, tai nekeičia fakto, kad pareiškėjas neturėjo jokio tikslo nukrypti nuo Pirkimo ar Sutarties sąlygų dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo apimties ar trukmės. Atitinkamai, neturėjo ir jokio tikslo jų keisti. Tokia situacija susidarė išimtinai dėl techninės klaidos. Todėl atsakovė nepagrįstai šią situaciją kvalifikuoja Pirkimo sąlygų keitimu ir šio klausimo atžvilgiu taiko Borta kriterijus. Dar daugiau – susidariusi situacija savo esme neturėjo jokio faktinio rezultato nei sąžiningai tiekėjų konkurencijai, nei kitų tiekėjų teisėtiems lūkesčiams, nei lygiateisiškumui. Kaip ir buvo numatyta Pirkime bei Sutartyje, pareiškėjas pareikalavo pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą. Rangovas pateikė užtikrinimą ir jo trukmė vos keliomis dienomis skyrėsi nuo reikalingos, nes nei pareiškėjas, nei rangovas neįvertino momento, kada rangovas apmokėjo sutarties įvykdymo užtikrinimą ir kada faktiškai jis įsigaliojo. Savo esme rangovo pateiktas sutarties įvykdymo užtikrinimas buvo tinkamas ir juo atsakovė būtų galėjusi pasinaudoti. Atsakovės nustatyta viena situacija dėl netesybų išimties nepanaikina fakto, kad sutarties įvykdymo užtikrinimas buvo pateiktas ir juo buvo galima pasinaudoti kitais atvejais. Visi Pirkime dalyvavę ar planavę dalyvauti tiekėjai turėjo ir buvo įsivertinę reikalavimą pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą. Vienokio ar kitokio sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimas reikšmingai nekeičia tiekėjų tam numatytų skirti išlaidų palyginti su visa sutarties įvykdymo užtikrinimo kaina ar palyginti su Sutarties verte. Todėl faktas, kad rangovo pateiktas sutarties įvykdymo užtikrinimas turėjo formalių trūkumų, nesuteikė rangovui jokio realaus pranašumo prieš kitus Pirkime dalyvavusius ar planavusius tiekėjus. Negaliojant sutarties įvykdymo užtikrinimui darbai buvo atliekami tik itin trumpu laikotarpiu nuo 2023-12-02 iki 2023-12-08, t. y. 7 kalendorines dienas arba 5 darbo dienas. Darbai buvo užbaigti 2023-12-13, kai buvo pasirašytas galutinis darbų priėmimo – perdavimo aktas. Dėl šių aplinkybių nėra ginčo – jos konstatuotos ir Skundžiamame sprendime. Negaliojant sutarties įvykdymo užtikrinimui rangovas atliko darbų už 25 511,40 Eur be PVM sumą. Nurodyta suma neviršija Direktyvoje nustatytų tarptautinio darbų pirkimo vertės ribų – 5 538 000 Eur be PVM. Nurodyta suma taip pat neviršija 15 proc. pradinės Sutarties vertės. Negaliojant sutarties įvykdymo užtikrinimui buvo atliktų darbų vertė sudaro vos ~4 proc. visos pradinės Sutarties vertės. Sutarties įvykdymo užtikrinimo negaliojimas niekaip nepakeitė bendro sutarties pobūdžio. Todėl neegzistuoja antroji esminiam Sutarties pakeitimui konstatuoti būtina sąlyga.

Atsakovės nustatyti pažeidimai apskritai neegzistuoja. Tačiau net jeigu teismas ir spręstų, kad kuris nors iš pažeidimų buvo atliktas – su kuo pareiškėjas nesutinka – atsakovė bet kuriuo atveju pritaikė ženkliai per didelę, neprotingą ir pareiškėjo veiksmams neproporcingą 25 proc. finansinę korekciją, siekiančią daugiau kaip 180 tūkst. eurų. Pareiškėjo ir rangovo veiksmais nebuvo padaryta žala Europos Sąjungos biudžetui. Todėl neegzistuoja pagrindas spręsti dėl pažeidimų, kaip jie suprantami pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisykles (toliau – Taisyklės) ir Reglamentą 1303/2013 (toliau – Reglamentas), nes nėra tenkinamos visos pažeidimų, kaip jie suprantami pagal Taisykles ir Reglamentą, konstatavimui reikalingos sąlygos. Neegzistuoja pagrindas taikyti atsakovės nurodytą 25 proc. finansinę korekciją, nes tokio dydžio korekcija yra per didelė ir akivaizdžiai neproporcinga pareiškėjo veiksmams. Net ir pritaikius finansinę korekciją, jos dydis turėtų būti labiau individualizuojamas atsižvelgiant į šiuo atveju susiklosčiusią situaciją ir „pažeidimų“ mažareikšmiškumą bei formalumą. Šiuo atveju atsakovė pritaikė subendrintą 25 proc. finansinę korekciją. Subendrinta finansinė korekcija yra taikoma tais atvejais, kai viename projekte yra nustatyti keli pažeidimai. Tokiais atvejais yra taikoma didžiausia iš nustatytų finansinių korekcijų. Už pažeidimus dėl Techninės specifikacijos reikalavimų, kurie aptarti šio skundo I dalyje, nustatė 10 proc. finansinę korekciją, o už pažeidimą dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo, kuris aptartas šio skundo II dalyje, nustatė 25 proc. finansinę korekciją. Todėl bendrai buvo pritaikyta būtent 25 proc. finansinė korekcija. Pritaikydamas 25 proc. dydžio finansinę korekciją, kas yra net ketvirtadalis viso Pirkimo finansavimo lėšų, atsakovė nevertino, ar tokio dydžio korekcija yra proporcinga, tinkama ir teisinga būtent šiuo atveju, ir niekaip neindividualizavo korekcijos dydžio. Atsakovė tiesiog automatiškai pritaikė Gairėse nurodytus finansinių korekcijų dydžius be jokio papildomo jų vertinimo.

Pareiškėjas Reikalavimu Nr. 1 apribojo tiekėjų konkurenciją, nesuteikdamas galimybės siūlyti kitokių techninių specifikacijų kompiuterį, nei buvo nurodyta Reikalavime Nr. 1. Rinkoje yra bent keli gamintojai, kuriantys operacines sistemas, todėl neaišku, kodėl Reikalavime Nr. 1 buvo nurodyta imperatyvi pareiga pasiūlyti kompiuterį, kuris išimtinai būtų suderintas tik su vieno gamintojo – Microsoft Windows operacine sistema. Pažeidimas Nr. 2 (Reikalavimo Nr. 1 aspektu) buvo nustatytas dėl ydingų Pirkimo sąlygų formuluočių. Pirkimo objektu nebuvo įsigyjama konkretaus gamintojo prekė, taigi TS Reikalavimas Nr. 2 neturėjo būti orientuotas tik į vieną (1) gamintoją. Pareiškėjas Reikalavime Nr. 2 neįrašęs reikalavimo „turi būti vieno gamintojo“ nebūtų varžęs, diskriminavęs tiekėjų, bet tuo pačiu būtų leidęs PTS elementus pateikti ir iš skirtingų, ir iš vieno gamintojo. Pareiškėjas Skunde nepagrindė TS nustatyto Reikalavimo Nr. 2 poreikio pagrįstais argumentais. Atsakovo vertinimu, Sprendime buvo padaryta pagrįsta išvada, kad TS nustatytas Reikalavimas Nr. 2 buvo neproporcingas Pirkimo tikslui, todėl dirbtinai ribojo tiekėjų konkurenciją. Prie Standarto nebuvo pateikta prierašų su žodžiais „arba lygiavertis. TS visuma Standartą padarė privalomu, be jokių alternatyvų, o TS apskritai neįtvirtina tiesioginės galimybės alternatyviam pasirinkimui.

Pareiškėjas, priėmęs Sutarties projekto (atitinkamai ir Pirkimo sutarties) 7.2 ir 10.3 p., reikalavimų neatitinkantį sutarties įvykdymo užtikrinimą, nesilaikė savo paties Pirkimo sąlygose nustatytų aiškių ir konkrečių reikalavimų, keliamų sutarties įvykdymo užtikrinimui ir Pirkimo sutarties įsigaliojimui. Laidavimo rašte nurodyta sąlyga, kad „Draudikas neatsako už netesybų, palūkanų mokėjimą bei Sutarties neįvykdymą dėl nenugalimos jėgos aplinkybių“ neatitiko Sutarties projekto 10.3 p. nuostatų. Pirkimo sutarties įsigaliojimui nebuvo išpildyta viena iš dviejų būtinų sąlygų – nepateiktas tinkamas sutarties įvykdymo užtikrinimas. Laidavimo rašto galiojimas buvo trumpesnis, nei reikalavo Sutarties projektas. Laidavimo raštas neapėmė viso reikalaujamo draudiminio laikotarpio, kadangi galiojo ne ilgiau, kaip iki 2023-12-01, nors pagal Pirkimo sąlygas, sutarties įvykdymo užtikrinamas turėjo galioti iki 2023-12-06. Europos Komisijos raštas patvirtina, jog atsakovė dėl Pažeidimo Nr. 3 skyrė pagrįstą ir teisingą 25 proc. finansinę korekciją. Taikant finansines korekcijas už viešųjų pirkimų pažeidimus, nėra būtina, kad būtų kilę realūs tiesioginiai padariniai (pavyzdžiui, tiesioginė žala arba būtų atmesti konkrečių tiekėjų pasiūlymai), nes viešųjų pirkimų principų pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais.

Pareiškėjas turėjo visus pajėgumus atstovauti save teisminiame ginče, t. y. pareiškėjas galėjo remdamasis savo vidiniais pajėgumais užtikrinti tinkamą savo atstovavimą, todėl jam nebuvo būtina pasitelkti advokato (advokato padėjėjo) pagalbos. Pareiškėjas, prašydamas atlyginti bylinėjimosi išlaidas už suteiktą advokato padėjėjo pagalbą, nepateikė jokių įrodymų, kad nagrinėjamu atveju buvo būtina pasitelkti advokatą (advokato padėjėją). RAT priėmus pareiškėjo atžvilgiu palankų sprendimą, bylinėjimosi išlaidų (išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti) atlyginimas iš atsakovės neturėtų būti priteisiamas, o toks pareiškėjo prašymas atmestas.

Įvertinus VPĮ reguliavimą ir teismų praktiką, matyti, kad detalios techninės specifikacijos parengimas per se (savaime) nėra neteisėtas, visgi, Sprendime įvertinus Pirkimo dokumentus bei faktinę situaciją, buvo nustatyta, jog TS Reikalavimai Nr. 1 - 2 buvo diskriminuojantys ir neproporcingi Pareiškėjo siekiamiems tikslams pasiekti. Reikalavimas Nr. 1 nustatė konkretų reikalavimą, kad Pirkime norintys dalyvauti tiekėjo siūlomi personaliniai kompiuteriai turi būti suderinti su Microsoft Windows operacine sistema. Atsakovui nėra suprantama, kokiu pagrindu rėmėsi Pareiškėjas, nustatydamas Reikalavimą Nr. 1, jog personaliniai kompiuteriai turi būti išimtinai suderinami tik su Microsoft Windows operacine sistema, nenumatant jokių kitų alternatyvų. Atsakovas neginčija fakto, jog TS 2.9 lentelės 1.21 p. buvo numatyta galimybė siūlyti ne tik Microsoft Windows operacinę sistemą, bet ir lygiavertę, tačiau nėra suprantama, kodėl Reikalavime Nr. 1 tokios galimybės nebuvo suteikta, t. y. kodėl Pareiškėjas orientavosi tik į vieną konkretų operacinės sistemos gamintoją. Akivaizdu, kad Pareiškėjas Reikalavimu Nr. 1 apribojo tiekėjų konkurenciją, nesuteikdamas galimybės siūlyti kitokių techninių specifikacijų kompiuterį, nei buvo nurodyta Reikalavime Nr. 1. Pažeidimas Nr. 2 (Reikalavimo Nr. 1 aspektu) buvo nustatytas dėl ydingų Pirkimo sąlygų formuluočių. Kitaip tariant, tokia Reikalavimo Nr. 1 formuluotė nebuvo būtina ir proporcinga Pirkimo objektui, nes net ir nenustačius šio Reikalavimo Nr. 1, buvo galimybės mažiau varžančiomis priemonėmis pasiekti to paties tikslo, įsigyti reikiamą prekę.

Reikalavimas Nr. 2 apibrėžė, kad multifunkcinį pneumatinio transporto tinklą su daugiazonio tipo automatine pneumatinio transportavimo sistemą sudarantys pagrindiniai elementai turi būti vieno gamintojo. Pirkimo objektu buvo įsigyjama plataus pobūdžio prekių ir paslaugų. Pirkimo objektu nebuvo įsigyjama konkretaus gamintojo prekė, taigi TS Reikalavimas Nr. 2 neturėjo būti orientuotas tik į vieną gamintoją. Sprendimo 15 psl. buvo nurodyta, jog Reikalavimą Nr. 2 sudarė šie atskiri elementai (komponentai): PTS orapūtės (Blower with reversing valve) su reversavimo vožtuvais ir valdymo blokais; PTS centrinis kontroleris (Control unit) su specializuota PTS valdymo programine įranga; PTS magistralinis vamzdynas (Precision dispatch Tubes); PTS transportavimo krypties sklendės (Diverters); PTS konteinerių išsiuntimo/priėmimo stotys su valdymo skydais (Station with Operating panel); PTS linijų sujungimo įrenginiai (Linear Coupler or Rota-ry Coupler). Pagal Reikalavimą Nr. 2, visi aukščiau išvardinti elementai (komponentai) turėjo būtinai būti pagaminti vieno gamintojo. Atsakovo vertinimu, visi elementai (komponentai) buvo skirtingi įrenginiai, prietaisai, todėl reikalavimas, kad siūlomi PTS elementai turi būti pagaminti tik vieno gamintojo buvo perteklinis ir diskriminacinis. Atsakovo vertinimu, Reikalavimo Nr. 2 visuma riboja tiekėjų konkurenciją, nes yra neproporcinga ir perteklinė. Reikalavimas Nr. 2 nesudarė galimybių Pirkime dalyvauti tiems tiekėjams, kurie galėjo pateikti skirtingų gamintoju PTS elementus, todėl Reikalavimas Nr. 2 buvo varžantis tiekėjų apsisprendimą (ne)dalyvauti Pirkime.

Sprendimu buvo nustatyta, jog TS prie tam tikrų aprašymų buvo nurodytas konkretus standartas, nenurodant kartu prierašo „arba lygiavertis“. Atsakovas neginčija fakto, kad TS prie tam tikrų reikalavimų buvo pateiktos nuorodos „arba lygiavertis“, tačiau konkrečiai prie Standarto nebuvo pateikta prierašų su žodžiais „arba lygiavertis“, todėl Pareiškėjo Skundo argumentai, neva kitur buvo nurodytos nuorodos „arba lygiavertis“ iš esmės yra neaktualūs šiai Administracinei bylai, kadangi Pažeidimas Nr. 2 buvo nustatytas tik dėl netinkamos TS formuluotės, susijusios išimtinai su Standartu, o ne kitais TS reikalavimais. Bendra taisyklė yra ta, kad pirkimo sąlygose nurodant standartą, kuris taikomas savo nuožiūra, yra privaloma nurodyti žodžius „arba lygiavertis“. Išimtis taikoma tik tuomet, kai konkretaus standarto privalomas taikymas yra nustatytas teisės aktu ir tame teisės akte nėra numatytas lygiavertiškumas / alternatyvumas. Tokiu atveju prie standarto žodžiai „arba lygiavertis“ nėra nurodomas, nes lygiavertiškumas nėra galimas ir toks nurodymas būtų fiktyvus, nes to neleistų atitinkamas teisės aktas. Pirkimo dokumentuose (jų visumoje) nebuvo pateikta informacija, jog priimtini ir lygiaverčiai standartai, todėl šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į Pirkimo tikslą, vertintina, kad nebuvo užtikrintas sąžiningos konkurencijos principas.

Pareiškėjas, priėmęs Sutarties projekto 7.2 ir 10.3 p. (atitinkamai ir Sutarties) reikalavimų neatitinkantį sutarties įvykdymo užtikrinimą, nesilaikė savo paties Pirkimo sąlygose nustatytų aiškių ir konkrečių reikalavimų, keliamų sutarties įvykdymo užtikrinimui ir Pirkimo sutarties įsigaliojimui. Sprendime pagrįstai buvo padaryta išvada, jog Laidavimo rašto nurodyta sąlyga, kad „Draudikas neatsako už netesybų, palūkanų mokėjimą bei Sutarties neįvykdymą dėl nenugalimos jėgos aplinkybių“ neapėmė Sutarties projekto 10.3 p., kuriame numatyta, kad tuo atveju, jeigu apskaičiuoti delspinigiai viršija 5 proc. bendros Pirkimo sutarties kainos, Pareiškėjas prieš tai raštu įspėjęs Laimėtoją, gali (turi teisę) pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu, o Laidavimo raštas tokios teisės (galimybės pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu) nesuteikė. Įvertinus Pirkimo dokumentų visumą, Laidavimo raštą, Atsakovas padarė pagrįstą išvadą, jog Laidavimo raštas neatitiko Sutarties projekto 10.3 p. reikalavimų, keliamų sutarties įvykdymo užtikrinimui, nes Laidavimo rašte nebuvo įtvirtinta, kad bus atlyginamos netesybos. Atsakovo vertinimu, Pareiškėjas privalėjo reikalauti, kad Laimėtojas pateiktų tinkamą Laidavimo raštą, o Laimėtojas galėjo draudiko prašyti, jog laidavimo draudimo apsaugos apimtis ir sąlygos būtų individualizuojamos pagal Laimėtojo poreikį, tam kad atitiktų Pirkimo sąlygų reikalavimus.

Nėra ginčo, kad Laidavimo rašto galiojimas buvo trumpesnis nei reikalavo Pirkimo sąlygos (Sutarties projektas), tą pripažįsta ir pats Pareiškėjas. Sprendime buvo įvertintas Laidavimo rašto galiojimo terminas ir buvo nustatyta, kad Laidavimo raštas pradėjo galioti 2023-02-06, todėl sutarties įvykdymo užtikrinimas (Laidavimo raštas) turėjo galioti bent iki 2023-12-06 (8 mėn. darbų atlikimo terminas + 2 mėn. po Darbų atlikimo termino pabaigos). Visgi, Sprendime Atsakovas įrodė, jog Laidavimo raštas neapėmė viso reikalaujamo draudiminio laikotarpio, kadangi galiojo ne ilgiau, kaip iki 2023-12-01, nors pagal Pirkimo sąlygas, galiojimas turėjo būti užtikrinamas bent iki 2023-12-06, o šių faktinių aplinkybių Skunde Pareiškėjas net nebandė paneigti. Vertinant tai, akivaizdu, kad Pareiškėjas nesilaikė savo paties Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų sutarties įvykdymo užtikrinimui, todėl leisdamas Laimėtojui vykdyti Pirkimo sutartį, nepateikus tinkamo, t. y. Pirkimo sąlygų reikalavimus atitinkančio sutarties įvykdymo užtikrinimo, pakeitė Pirkimo dokumentuose nustatytas Pirkimo sąlygas. Atsakovo vertinimu, Sprendime buvo pagrįstai konstatuota, kad Pareiškėjas, priėmęs Sutarties projekto 7.2 p. reikalavimų neatitinkantį sutarties įvykdymo užtikrinimą, nesilaikė savo paties Pirkimo sąlygose nustatytų aiškių ir konkrečių reikalavimų, keliamų sutarties įvykdymo užtikrinimui ir Pirkimo sutarties įsigaliojimui. Todėl, sudarant Pirkimo sutartį iš esmės pakeitė Pirkimo dokumentuose nustatytas esmines Pirkimo sąlygas. Taip pat, Pareiškėjas netaikė jokių sankcijų už tai, kad Laimėtojas laiku neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, t. y. neatliko visų Pirkimo sutartyje numatytų darbų iki 2023-10-06.

Nagrinėjamo pažeidimo atveju, kuris, įvertinus Pareiškėjo veiksmus, laikytinas pažeidžiančiu VPĮ nuostatas ir principus, todėl, esant aptartiems Pareiškėjo pažeidimams ir Pareiškėjui išmokėjus netinkamas finansuoti išlaidas, susijusias su šiuo pažeidimu, yra padaroma (potenciali) žala Europos Sąjungos bendrajam biudžetui. Pažymėtina, kad valstybės narės (šiuo atveju – Lietuvos Respublika) gali deklaruoti ir prašyti apmokėti tik tinkamas finansuoti išlaidas, kaip tai numato ES teisės aktai. Vertinant aktualią teismų praktiką, pažeidimą reikia laikyti pažeidimu, jeigu jis gali turėti poveikio biudžetui.?Tačiau, nereikalaujama įrodyti konkretaus finansinio poveikio. Iš formuojamos ES ir nacionalinių teismų praktikos matyti, jog pagrindinių viešųjų pirkimų principų pažeidimas, net ir tuo atveju, kai jo finansinis poveikis negali būti tiksliai nustatytas, gali pažeisti ES finansinius interesus ir paprastai neturėtų būti laikomas mažareikšmiu. Tokiu atveju nereikalaujama įrodyti konkretų finansinį poveikį biudžetui. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas, pažeidė pagrindinius viešųjų pirkimų principus, negalima atmesti galimybės, kad tokiu pažeidimu buvo padaryta potenciali žala ES biudžetui. Sprendime labai aiškiai ir nuosekliai buvo aptarta, kokius VPĮ pažeidimus Pareiškėjas padarė ir kodėl Pareiškėjui buvo pritaikyta atitinkama finansinė korekcija. Sprendime buvo nustatyti net trys (3) skirtingi pažeidimai. Pažeidimas Nr. 1 buvo susijęs su tuo, kad Projekto vykdytojas, nustatė neproporcingus, nereikalingus ir perteklinius TS Reikalavimus Nr. 1 - 2, todėl finansinė korekcija buvo nustatyta ir taikyta pagal Gairių 2.1 lentelės 11 p. Pažeidimas Nr. 2 buvo nustatytas dėl to, kad Projekto vykdytojas TS nurodė konkretų Standartą be prierašo „arba lygiavertis“, ko pasekoje finansinė korekcija buvo nustatyta ir taikyta pagal Gairių 2.1 lentelės 11 p. Tuo tarpu Pažeidimas Nr. 3 buvo susijęs su tuo, kad Projekto vykdytojas, priėmęs Sutarties projekto 7.2 ir 10.3 p. reikalavimų neatitinkantį sutarties įvykdymo užtikrinimą, nesilaikė savo paties Pirkimo sąlygose nustatytų aiškių ir konkrečių reikalavimų, keliamų sutarties įvykdymo užtikrinimui ir Pirkimo sutarties įsigaliojimui, todėl sudarant Pirkimo sutartį iš esmės pakeitė Pirkimo dokumentuose nustatytas esmines Pirkimo sąlygas, dėl ko, Projekto vykdytojui finansinė korekcija buvo nustatyta ir taikyta pagal Gairių 2.2 lentelės 17 p. Atsakovas vertino kiekvieną pažeidimą atskirai ir individuliai, kas patvirtina, kad automatiškai finansinių korekcijų netaikė. Pažymėjo, kad Pareiškėjas padarė tris skirtingus pažeidimus, todėl akivaizdu, kad trys skirtingi pažeidimai negali būti vertinami kaip nereikšmingi ar mažareikšmiai, kaip bando įrodyti Pareiškėjas.

Byloje ginčas kilo dėl VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT23, pareiškėja pripažinta pažeidusi Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, 37 straipsnio 3 dalies nuostatas, 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas, 86 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas ir už tai pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Viešoji įstaiga Respublikinė Panevėžio ligoninė įgyvendindama projektą „VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės tuberkuliozės diagnostikos ir gydymo infrastruktūros modernizavimas ir gydymo efektyvumo didinimasNr. J02-CPVA-V-08-0001“ (toliau - Projektas) įvykdė pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu – „Multifunkcinio pneumopašto projektavimas ir įrengimas“. Pirkimo objektas – medicininės paskirties multifunkcinio pneumatinio transporto tinklo (toliau – PTT) su daugiazonio tipo automatine pneumatinio transportavimo sistema projektavimo ir įrengimo darbai. Pirkimas neskaidomas į dalis. Kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė keturi tiekėjai, pasiūlymus pateikė du dalyviai. Pirkimo metu gauta pretenzija dėl Perkančiosios organizacijos priimto sprendimo dėl nustatyto laimėtojo, ji buvo išnagrinėta ir tenkinta iš dalies. Mažiausią kainą pasiūlęs dalyvis UAB „HANSAB“ atsisakė pratęsti pasiūlymo galiojimą ir pateikti atnaujintą pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, todėl Pirkimo laimėtoju pripažintas dalyvio UAB „Euroelektronika“ (toliau – Laimėtojas arba Tiekėjas) pasiūlymas, su kuriuo pareiškėja 2023-02-01 sudarė viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. VP5-68/20232 (toliau – Pirkimo sutartis). Pirkimo sutarties vertė – 722234,48 Eur su PVM.

Skundžiamu Sprendimu CVPA, įvertinusi pirkimo dokumentus (Pirkimo sąlygos, protokolai, kt. CVP IS esantys ir Projekto vykdytojo pateikti dokumentai), Pirkimo sutartį, pareiškėjo paaiškinimus, Laidavimo raštą ir kitus dokumentus, VPĮ nuostatas, teismų praktiką, VPT išaiškinimus, CPVA nusprendė, kad pareiškėja: 1. nustačiusi TS Reikalavimus Nr. 1 – 2 („Kompiuteris turi būti suderintas su Microsoft Windows (naujausia versija užsakymo metu) operacine sistema“ ir „Projektuojamą VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės multifunkcinį pneumatinio transporto tinklą su daugiazonio tipo automatine pneumatinio transportavimo sistema turi sudaryti tokie pagrindiniai elementai: PTS orapūtės (Blo\ver with reversing valve) su reversavimo vožtuvais ir valdymo blokais, PTS centrinis kontroleris (Control unit) su specializuota PTS valdymo programine Įranga, PTS magistralinis vamzdynas (Precision dispatch Tubes), PTS transportavimo krypties sklendės (Diverters), PTS konteinerių išsiuntimo: priėmimo stotys su valdymo skydais (Station with Operating panel), PTS linijų sujungimo Įrenginiai (Linear Coupler or Rota-ry Coupler). Visi PTS elementai, siekiant techninio suderinamumo ir eksploatacijos minimalių kaštų, turi būti vieno gamintojo“), pažeidė VPĮ 17 str. 1 d. įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus, 37 str. 3 d. nuostatas; 2. TS nurodžius konkretų Standartą be prierašo „arba lygiavertis“, kai šis Standartas nėra privalomas Pirkimo objektui pagal teisės aktų reikalavimus buvo pažeistos VPĮ 37 str. 4 d. 2 p. nuostatas ir VPĮ 17 str. 1 d. įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principai; 3. pareiškėja, priėmusi Sutarties projekto 7.2 ir 10.3 p. reikalavimų neatitinkantį sutarties įvykdymo užtikrinimą, nesilaikė savo pačios Pirkimo sąlygose nustatytų aiškių ir konkrečių reikalavimų, keliamų sutarties įvykdymo užtikrinimui ir Pirkimo sutarties įsigaliojimui, todėl sudarant Pirkimo sutartį iš esmės pakeitė Pirkimo dokumentuose nustatytas esmines Pirkimo sąlygas. Projekto vykdytojas tokiais veiksmais pažeidė VPĮ 17 str. 1 d. įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, bei VPĮ 86 str. 2 d., 3 d. nuostatas.

Vadovaujantis Gairių 2.1 lentelės 11 p., atsižvelgiant į tai, kad TS buvo nustatyti diskriminuojantys Reikalavimai Nr.1 - 2, sprendė, kad taikoma 10 proc. finansinė korekcija nuo Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 722.234,48 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 72.223,45 Eur, kuri gali kisti keičiantis Pirkimo sutarties vertei. Vadovaujantis Gairių 2.1 lentelės 11 p., įvertinus, tai, kad TS prie neprivalomai taikomo Standarto nebuvo pateikta nuoroda „arba lygiavertis“, sprendė, kad taikoma 10 proc. finansinė korekcija nuo Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 722.234,48 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 72.223,45 Eur, kuri gali kisti keičiantis Pirkimo sutarties vertei. Vadovaujantis 2.2 lentelės 17 p., ir įvertinus, tai, kad Projekto vykdytojas, nepareikalavęs iš Laimėtojo pateikti tinkamo, Sutarties projekto 7.2 ir 10.3 p. reikalavimų atitinkančio Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo pagrindžiančio dokumento, pakeitė esmines Pirkimo sąlygas; Projekto vykdytojas, priėmęs Sutarties projekto 7.2 ir 10.3 p. reikalavimų neatitinkantį sutarties įvykdymo užtikrinimą, nesilaikė savo Pirkimo sąlygose aiškiai ir konkrečiai nustatytų reikalavimų, keliamų Pirkimo sutarties įsigaliojimui, sprendė, kad taikoma 25 proc. finansinė korekcija nuo Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 722.234,48 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 180.558,62 Eur, kuri gali kisti keičiantis Pirkimo sutarties vertei. Įvertinusi Gairių 1.4 p. už Pažeidimą Nr. 1, Pažeidimą Nr. 3 ir Pažeidimą Nr. 4 taikoma viena bendra Gairių 2.2. lentelės 17 p. nurodyta 25 proc. finansinė korekcija nuo Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 722.234,48 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 180.558,62 Eur, kuri gali kisti keičiantis Pirkimo sutarties vertei (pvz., dėl atliekamų Pirkimo sutarties keitimų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 1 dalimi, perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Minėti viešųjų pirkimų principai sudaro galimybes efektyviai ir tinkamai (teisėtai) įgyvendinti viešųjų pirkimų procesą ir yra svarbūs viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimui ir jų vykdymui.

VPĮ 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga pirkimo dokumentuose pateikti visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras. Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia (be kita ko), reiškiančio šių (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Pirkimo sąlygos turi būti paskelbtos iš anksto, visų vienodai suprantamos ir nekeičiamos vykdant viešąjį pirkimą. Perkančiųjų organizacijų pareiga nepažeisti skaidrumo principo, inter alia, reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, koreliuoja su teisiniame reguliavime (VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje) įtvirtintu tikslu užtikrinti, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia; be to, toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai – realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021, 32 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija; perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau – ir LAT) ne kartą yra konstatavęs, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimas neabejotinai reiškia imperatyviųjų teisės normų pažeidimą. Nurodė, vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Dėl to būtina įvertinti tai, kiek perkančiosios organizacijos veiksmai faktiškai (realiai) paveikė tiekėjus, ir tai, ar konkrečiam (ar konkretiems) tiekėjui buvo suteikta daugiau teisių, negu kitiems (nepagrįsto konkurencinio pranašumo kriterijus) (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo komentaro 193-197 psl.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktikoje taip pat konstatuota, kad paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar tikslinami taip, kad keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė; kai perkančiosios organizacijos apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), jos negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai (žr. pvz. 2011-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011; 2016-03-30 nutartis Nr. 3K-3-177-916/2016). Vienodo požiūrio principas, tiek iš jo kylantis skaidrumo įsipareigojimas reikalauja, kad viešojo pirkimo objektas ir viešojo pirkimo sutarties kriterijai būtų aiškiai apibrėžti nuo viešojo pirkimo procedūros pradžios. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad leistų visiems deramai informuotiems ir įprastai rūpestingiems konkurso dalyviams žinoti tikslią jų apimtį, juos aiškinti vienodai. Reikalavimas laikytis lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principų reiškia, kad sutarties sudarymo kriterijai būtų objektyvūs, o tai užtikrina, jog pasiūlymų palyginimas ir vertinimas vyks objektyviai, t. y. veiksmingos konkurencijos sąlygomis. Lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principai sukelia tuos pačius padarinius, kai kalbama apie sutarties sudarymo kriterijus, kurie taip pat yra esminės viešojo pirkimo sąlygos, nes jie bus lemiami išsirenkant pasiūlymą iš tų, kurie atitinka perkančiosios organizacijos techninėse specifikacijose suformuluotus reikalavimus (Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-09 nutartis byloje Nr. 3K-3-436/2013).

Pagal ESTT jurisprudenciją, nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principai ir skaidrumo pareiga, be kita ko, reiškia, kad atitinkamo pirkimo sutarties objektas ir jos sudarymo kriterijai turi būti aiškiai apibrėžti nuo pat šios sutarties sudarymo procedūros pradžios ir kad visos sutarties sudarymo procedūros sąlygos ir taisyklės skelbime apie pirkimą ir specifikacijose turi būti suformuluotos aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai, kad leistų visiems deramai informuotiems ir rūpestingiems konkurso dalyviams suprasti jų tikslią reikšmę ir juos aiškinti vienodai, o perkančiajai organizacijai – veiksmingai patikrinti, ar konkurso dalyvių pasiūlymai atitinka minėtai pirkimo sutarčiai taikomus kriterijus (ESTT 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10). ESTT taip pat yra išaiškinęs, kad derybos ir sutarties sudarymas su tiekėju pagal konkurso sąlygų neatitinkančias sąlygas pažeidžia tiekėjų lygiateisiškumo principą (ESTT 1993 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Komisija prieš Daniją, C-243/89).

Dėl pažeidimo pareiškėjai nustačius TS Reikalavimą, kad kompiuteris turi būti suderintas su Microsoft Windows (naujausia versija užsakymo metu) operacine sistema.

Perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje (VPĮ 37 straipsnio 1 dalis). VPĮ 37 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai, kurių laikantis turi būti parengiama techninė specifikacija. VPĮ 37 straipsnio 3 dalyje expressis verbis (tiesiogiai) nurodyta, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų.

Technines specifikacijas reglamentuojančiose teisės normose perkančiajai organizacijai pripažįstama didelė jos poreikių išmanymu pagrįsta diskrecija formuluojant technines pirkimo specifikacijas. Ši diskrecija pateisinama tuo, kad būtent perkančiosios organizacijos geriausiai žino prekes, kurių joms reikia, ir gali geriausiai nustatyti reikalavimus, kurie turi būti tenkinami tam, kad būtų gauti pageidaujami rezultatai (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimas byloje Roche Lietuva, C-413/17, 29–30 punktai).

Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad nurodant ginčo techninės specifikacijos sąlygas buvo pažeistos konkretaus tiekėjo ar potencialių tiekėjų teisės. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo techninės specifikacijos reikalavimus siekė pritaikyti konkrečiam ekonominės veiklos vykdytojui, taigi nėra jokių duomenų, kad organizuojant Pirkimą dėl Agentūros nustatyto pažeidimo buvo pažeisti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principai. Byloje nėra pakankamai duomenų, kad ginčo techninės specifikacijos reikalavimai dėl savo detalumo reikšmingai apribojo tiekėjų galimybes dalyvauti viešajame pirkime.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovė nepagrįstai nusprendė, kad reikalavimas, jog visi multifunkcinį pneumatinio transporto tinklą su daugiazonio tipo automatine pneumatinio transportavimo sistema sudarantys elementai būtų pagaminti vieno gamintojo, pažeidė VPĮ 17 str. 1 d. įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus, 37 str. 3 d. nuostatas.

Dėl pažeidimo TS nurodžius konkretų Standartą be prierašo „arba lygiavertis“, kai šis Standartas nėra privalomas Pirkimo objektui pagal teisės aktų reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktikoje, aiškinant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 37 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, išaiškinta, jog „lygiavertiškumo“ negalima aiškinti itin plačiai, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina atsižvelgti į konkrečius perkančiosios organizacijos tikslus ir jų įtvirtinimą pirkimo sąlygose, todėl reikšmingu turi būti laikomas ir nustatytas pačios funkcijos techninio įgyvendinimo būdas, t. y. kokiu būdu turi būti įvykdytas konkretus reikalavimas (žr., pvz., LAT 2020 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-916/2020). VPĮ 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų, įgauna konkretų turinį kitose šio straipsnio nuostatose, kuriose įtvirtinamos pareigos perkančiosioms organizacijoms nustatant reikalavimus pirkimo objektui ir vertinant tiekėjų pasiūlymų atitiktį šiems reikalavimams (žr., pvz., LAT 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015). ESTT, pasisakydamas dėl techninės specifikacijos reikalavimų teisėtumo, iš esmės išaiškino, kad sprendžiant, ar nustatant techninės specifikacijos sąlygas nebuvo pažeistos tiekėjo teisės, turi būti įvertinti du aspektai: pirma, ar nebuvo pažeistas vienodo požiūrio principas, t. y. ar techninės specifikacijos reikalavimai nebuvo pritaikyti konkrečiam ekonominės veiklos vykdytojui, antra, ar nebuvo pažeistas proporcingumo principas, t. y. ar itin išsamūs techninės specifikacijos reikalavimai (nebūtinai pritaikyti vienam tiekėjui, tačiau dėl savo detalumo reikšmingai apribojantys tiekėjų galimybes dalyvauti viešajame pirkime) buvo būtini norint pasiekti pirkimu siekiamus tikslus. Pagal ESTT jurisprudenciją, nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principai bei skaidrumo pareiga reiškia, kad dalyviai turi turėti vienodas galimybes, kai rengia pasiūlymus; skaidrumo pareiga pirmiausia siekiama užkirsti kelią perkančiojo subjekto favoritizmui ir savivalei (žr., pvz., 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimo byloje Cartiera dell‘Adda, C-42/13, 44 p.; 2016 m. liepos 14 d. sprendimo byloje TNS Dimarso, C-6/15, 22 p.). Proporcingumo principo turinį sudaro siekiamų tikslų ir jiems pasiekti pasirenkamų priemonių derinimas. ESTT yra išaiškinęs, kad taikomos priemonės (įpareigojimai, suvaržymai, draudimai ir kt.) privalo būti nediskriminuojančios; pagrįstos privalomais bendrojo intereso reikalavimais; tinkamos užtikrinti, kad jomis siekiamas tikslas bus pasiektas; neviršyti to, kas būtina tikslui pasiekti (žr., pvz., 1995 m. lapkričio 30 d. sprendimo byloje Reinhard Gebhard, C-55/94, 37 p.) (žr., pvz., LAT 2023 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-916/2023; LVAT 2024 m. sausio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-728-822/2024).

Vertinant Agentūros nustatytus VPĮ pažeidimus (VPĮ 37 str. 4 d. 2 p., VPĮ 17 str. 1 d.) primintina, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat darytina išvada, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma.

Atsakovė, konstatuodama šį pažeidimą, nurodė, kad Rangovo pateiktas sutarties įvykdymo užtikrinimas buvo netinkamas dėl jo apimties ir trukmės. Sutarties įvykdymo užtikrinimas turėjo apimti, tačiau neapėmė, netesybų atlyginimo. Be to, užtikrinimas negaliojo laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 2 d. iki 2023 m. gruodžio 8 d. Pareiškėja skunde sutiko, kad Rangovo pateiktas sutarties įvykdymo užtikrinimas turėjo formalių trūkumų, tačiau teigia, kad pareiškėja neturėjo jokio tikslo nukrypti nuo Pirkimo ar Sutarties sąlygų dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo apimties ar trukmės.

Pagal VPĮ 17 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. VPĮ yra specialusis teisės aktas, kurio 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti principai privalo būti taikomi tiek vykdant pirkimo procedūras, tiek įgyvendinant viešojo pirkimo sutartį iki šios sutarties šalių įsipareigojimų įvykdymo.

VPĮ 42 str. 1 d. numatyta, jog perkančioji organizacija darbų tarptautinių pirkimų atvejais privalo, o kitų pirkimų atveju gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais.

Pareiškėja neginčija, kad ADB „Gjensidige“ 2023-02-03 atlikimo laidavimo draudimo rašte Nr. 3875907 nurodyta sąlyga, kad „Draudikas neatsako už netesybų, palūkanų mokėjimą bei Sutarties neįvykdymą dėl nenugalimos jėgos aplinkybių“ neapėmė Sutarties projekto 10.3 p., kuriame numatyta, kad tuo atveju, jeigu apskaičiuoti delspinigiai viršija 5 proc. bendros Pirkimo sutarties kainos, Pareiškėjas prieš tai raštu įspėjęs Laimėtoją, gali (turi teisę) pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu. Teismas sutinka su atsakovės išvada, kad pareiškėjas, priėmęs Sutarties projekto 10.3 p. nuostatų neatitinkantį sutarties įvykdymo užtikrinimą, nesilaikė savo Pirkimo sąlygose aiškiai ir konkrečiai nustatytų reikalavimų, keliamų sutarties įvykdymo užtikrinimui, todėl sudarant Pirkimo sutartį tokiais savo veiksmais pakeitė Sutarties projekto 10.3 p. nustatytas esmines sąlygas.

Ginčijamu sprendimu finansinė korekcija pareiškėjai taikyta vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-10-08 įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – PAFT) 7 priedo nustatytus korekcijų apskaičiavimo principus (PAFT 307.2 p.) Gairių 2.2 lentelės 17 p., kuriame nurodoma, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai „vykdomos derybos sutarties skyrimo procedūros metu, įskaitant laimėjusio pasiūlymo keitimą vertinimo metu, t. y. pagal atvirą arba ribotą procedūrą perkančioji organizacija derasi su kuriuo nors vienu arba keliais konkurso dalyviais vertinimo etapu, ir todėl pradinių skelbime apie pirkimą arba pirkimo specifikacijose nustatytų sąlygų atžvilgiu iš esmės pakeičiama sutartis“ ir taikoma 25 proc. finansinė korekcija.

PAFT 407-408 punktuose nurodyta, kad, jei projekte patirtos išlaidos yra įgyvendintos pažeidžiant PAFT ar viešųjų pirkimų reikalavimus, jos gali būti pripažintos netinkamomis. PAFT 311 punkte nustatyta, kad, kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, arba dėl tokio pirkimo sudarytos sutarties vykdymu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, šis dydis apskaičiuojamas Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528, 7 priedo 6-14 punktuose nustatyta tvarka.