- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-19
- Bylos Nr.
- eI3-3397-362/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00647-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Žanas Kubeckas, Arvydas Martinavičius, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės
- Atsakovas
- VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jarūnės Sedalienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės skundą atsakovei VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja viešoji įstaiga Respublikonė Panevėžio ligoninė (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovės VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovė, ir CPVA) sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT23, panaikinti 2024 m. rugpjūčio 29 d. grąžintinų lėšų aktą Nr. 2024-SF/2-671, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skunde nurodė, kad skundžiamu sprendimu atsakovė nustatė pažeidimus ir pritaikė pareiškėjai 25 proc. dydžio finansinę korekciją dėl to, kad ši tariamai netinkamai ir pažeidžiant viešųjų pirkimų reguliavimą įvykdė projekto „VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės tuberkuliozės diagnostikos ir gydymo infrastruktūros modernizavimas ir gydymo efektyvumo didinimas Nr. J02-CPVA-V-08-0001“ (toliau – Projektas) apimtyje paskelbtą viešąjį pirkimą „Multifunkcinio pneumopašto projektavimas ir įrengimas“ (pirkimo Nr. 620060) (toliau – Pirkimas) ir jo pagrindu tarp pareiškėjos ir tiekėjo UAB „Euroelektronika“ (toliau – Rangovas) sudarytą 2023 m. vasario 1 d. sutartį Nr. VP5-68/2023 (toliau - Sutartis).
Atsakovė nustatė, kad dalis Pirkimo sąlygų 2 priede „Techninė specifikacija“ (toliau – Techninė specifikacija) nustatytų nuostatų yra perteklinės, riboja konkurenciją ir dėl to yra neteisėtos: Techninės specifikacijos 2.9 lentelės 1.3 p. nustatytas reikalavimas pasiūlyti kompiuterį, kuris būtų suderinamas su Microsoft Windows operacine sistema, atsakovės teigimu, reiškia, kad kompiuteriai privalo būti su įdiegta Microsoft Windows operacine sistema, kas riboja tiekėjų galimybę pasiūlyti kitokių operacinių sistemų kompiuterius; Techninės specifikacijos 2.1 p. nustatytas reikalavimas pasiūlyti pneumatinio transportavimo sistemos (toliau – PTS) įrenginius, kurie būtų pagaminti vieno gamintojo, riboja galimybę pasiūlyti skirtingų gamintojų, bet tarpusavyje suderintus įrenginius, nes, atsakovės teigimu, sistemą gali sudaryti ir ne to paties gamintojo įrenginiai; Techninės specifikacijos 2.5-2.8 p. nustatytuose reikalavimuose PTS įrenginiams buvo nurodytas konkretus apsaugos laipsnio standartas DIN 40050 ir nebuvo nurodytas prierašas „arba lygiavertis“, kas apribojo tiekėjų galimybę siūlyti lygiaverčius standartus. Atsakovė nustatė, kad pareiškėja nesilaikė sutarties įvykdymo užtikrinimą reguliuojančių nuostatų dėl užtikrinimo apimties ir trukmės, pagal kurias užtikrinimas turi apimti, be kita ko, ir netesybas bei galioti visą darbų atlikimo laikotarpį ir 2 mėn. po to. Šių pažeidimų pagrindu atsakovė pritaikė pareiškėjai net 25 proc. dydžio finansinę korekciją, kuri sudaro 180 558,62 Eur, ir priėmė Grąžintinų lėšų aktą dėl dalies šių lėšų grąžinimo. Pareiškėja nesutinka su Skundžiamu sprendimu ir juo pritaikyta finansine korekcija. Pareiškėjos įsitikinimu, Skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, o juo nustatyti pažeidimai iš viso negalėjo būti konstatuojami arba, nusprendus juos konstatuoti – su kuo pareiškėja nesutinka – turėtų būti pripažįstami formaliais, mažareikšmiais ir nesudarančiais pagrindo taikyti finansinę korekciją.
Nurodė, kad atsakovės nustatyti pažeidimai apskritai neegzistuoja, pareiškėja nereikalavo pasiūlyti kompiuterio su Microsoft Windows operacine sistema – reikalavo tik suderinamumo su ja ir tą objektyviai yra galima pasiekti ir siūlant kitas nei Microsoft Windows informacines sistemas; pareiškėja pagrįstai reikalavo, kad visi PTS elementai būtų vieno gamintojo. Šis reikalavimas yra nulemtas techninio visų PTS elementų suderinamumo ir rinkos situacijos. PTS yra kompleksinė sistema, kurios elementai turi būti sumontuojami į vientisą ir vieningai veikiančią visumą, už kurios tinkamą veikimą atsako jos gamintojas. Rinkoje veikiantys PTS gamintojai siūlo ir parduoda visą sistemą, o ne atskirus jos elementus; tiekėjai turėjo teisę siūlyti lygiaverčius standartus ir to nekeičia faktas, kad pareiškėja keliuose Techninės specifikacijos punktuose prie DIN 40050 standarto nenurodė „arba lygiavertis“. Tokia galimybė yra tiesiogiai nustatyta Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 37 str. 4 d. 2 p. bei 6 d. ir akcentuojama teismų praktikoje būtent finansinių korekcijų taikymo kontekste. Pareiškėja reikalavo Rangovo pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą ir Rangovas tokį užtikrinimą pateikė. Formalūs sutarties įvykdymo užtikrinimo trūkumai dėl užtikrinimo apimties ir trukmės nebūtų užkirtę kelio pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu. Jis negaliojo tik laikotarpiu nuo 2023-12-02 iki 2023-12-08, t. y. 7 kalendorines dienas arba 5 darbo dienas, kai faktiškai buvo atliekami darbai, o apimties trūkumas lėmė tik vieną išimtį dėl pasinaudojimo užtikrinimu delspinigiams dengti. Todėl pagal šiuo atveju aktualų Europos Komisijos išaiškinimą, tokie formalūs sutarties įvykdymo užtikrinimo trūkumai nelaikomi esminiu keitimu ir nesudaro pagrindo taikyti finansinės korekcijos. Net jeigu kažkurie pažeidimai būtų konstatuoti, jie nesukėlė žalos Europos Sąjungos biudžetui, kas apskritai pašalina galimybę taikyti finansinę korekciją. Tuo tarpu taikant finansinę korekciją atsakovė nepagrįstai pritaikė net 25 proc. dydžio finansinę korekciją ir nukrypo nuo pareigos ją individualizuoti atsižvelgiant į pažeidimų mažareikšmiškumą ir formalumą.
Dėl visų trijų kvestionuojamų Techninės specifikacijos reikalavimų atsakovė tiesiog nurodo, kad jie yra pertekliniai ir jų nesant Pirkime būtų galėję dalyvauti daugiau tiekėjų, dėl ko tariamai buvo pažeista sąžininga konkurencija. Tačiau atsakovė nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų ar argumentų, kad pareiškėjos nustatyti Techninės specifikacijos reikalavimai iš tiesų apribojo konkurenciją ir kad jų nesant Pirkime būtų dalyvavę daugiau tiekėjų.
Pareiškėja nereikalavo, kad kompiuteris būtų su įdiegta Microsoft Windows operacine sistema. Techninės specifikacijos 2.9 lentelės 1.21 p. pareiškėja nereikalavo pateikti kompiuterio su įdiegta Microsoft Windows operacine sistema. Jau vien iš šio reikalavimo formuluotės yra aišku, kad jam atitikti pilnai užtenka tiekėjo siūlomos operacinės sistemos suderinamumo su Microsoft Windows sistema. Šios operacinės sistemos siūlyti nebūtina. Todėl Tiekėjai galėjo pasiūlyti bet kokią kitą operacinę sistemą, pvz., Atsakovės minėtas macOS, Linux ir pan. Techninės specifikacijos 2.9 lentelės 1.3 p. nustatytas reikalavimas niekaip neapribojo tiekėjų pasirinkimo dėl siūlomo kompiuterio operacinės sistemos. Šiuo reikalavimu tiesiog buvo reikalaujama, kad tiekėjų pasiūlytas kompiuteris su bet kokia tiekėjų nuožiūra pasirinkta operacine sistema būtu suderintas su Microsoft Windows operacine sistema. Pareiškėja turėjo praktinį poreikį dėl kompiuterio suderinamumo su Microsoft Windows operacine sistema. Toks Techninės specifikacijos reikalavimas buvo visiškai pagrįstas dėl praktinio pareiškėjos turimo poreikio, kad Pirkimo objekto apimtyje įsigyti kompiuteriai būtų suderinami su kitomis pareiškėjos jau naudojamomis sistemomis ir kitais kompiuteriais, kuriuose yra naudojama Microsoft Windows operacinė sistema, pvz., kad ta pati informacija ir tie patys dokumentai galėtų būti naudojami tiek Pirkimo kontekste įsigytuose kompiuteriuose, tiek ir pareiškėjos jau naudojamuose kompiuteriuose.
Analogiškas reikalavimas dėl suderinamumo su Microsoft Windows operacine sistema yra pažodžiui nustatytas ir VšĮ CPO LT (toliau - CPO) elektroniniame nešiojamųjų kompiuterių kataloge. Lietuvos mastu visoms perkančiosioms organizacijoms privalomai taikomame CPO kataloge yra analogiškas reikalavimas, kokį Skundžiamu sprendimu atsakovė pripažino neteisėtu ir nepagrįstu.
Techninės specifikacijos 2.1 p. nurodyta, kad visi daugiazonio tipo automatinės PTS įrenginiai turi būti pagaminti vieno gamintojo. Skundžiamame sprendime Atsakovas sprendė, kad kiekvienas iš šiame reikalavime įvardintų PTS įrenginių yra atskiras įrenginys ir gali sudaryti bendrą sistemą net jeigu ir nėra vieno gamintojo. Dėl to šį reikalavimą atsakovė pripažino pertekliniu, ribojančiu konkurenciją ir konstatavo VPĮ 37 str. 3 d. ir VPĮ 17 str. įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų pažeidimus. PTS yra viena ir tarpusavyje sujungta sistema. Visi PTS įrenginiai sudaro vientisą sistemą, kuri yra naudojama kaip vienas įrenginys, kuris užtikrina Pareiškėjo nedidelių gabaritų ir masės krovinių, tokių kaip dokumentų, mėginių, laboratorinių rezultatų ir pan., automatinį judėjimą ligoninės viduje uždaromais sandariais transportiniais konteineriais PTS vamzdynu veikiant specialiomis orapūtėmis sukuriamam oro srautui. Konteineriai į PTS vamzdyną patenka ir iš jo yra išimami per siuntimo/priėmimo įtaisus - stotis, kurios įrengiamos reikalingose ligoninės pastatų vietose. PTS veikia automatiniu režimu procesą monitorizuojant iš specialaus PTS dispečerio valdymo centro. PTS yra išsidėsčiusi pagrindiniam pastatų korpuse ir bendras PTS trasų ilgis yra virš 2 km. Iš viso yra įrengtos net 57 sustojimo stotelės. PTS yra savo esme sudėtinga ir kompleksinė sistema, kuri yra gaminama ir naudojama kaip vienas objektas. PTS jungia atskirus ligoninės skyrius, o dokumentus ir mėginius išsiųsti galima iš skirtingų stotelių. Visi PTS įrenginiai yra tarpusavyje susiję kaip visuma ir yra gaminami kaip vienas produktas, todėl skirtingų gamintojų PTS įrenginiai yra netgi neįsivaizduojami. PTS sistema nėra standartinė ir nėra atkartojama skirtinguose objektuose – ji atskirai priderinama prie objekto išplanavimo ir projektuojama tam konkrečiam objektui. Kiekvienam objektui yra nustatomi bei pagaminami konkretūs PTS elementai, įskaitant ir jų sujungimui į vieną sistemą reikalingi perėjimai. Siekiant, kad tokio pobūdžio sistema veiktų ir visi jos elementai būtų sujungiami ir suderinami tarpusavyje, rinkoje visi jos elementai yra gaminami vieno gamintojo ir pardavinėjami kaip vienas produktas – visa pneumopašto sistema. Tokia yra rinkos specifika, nulemta objektyvių aukščiau aptartų šios sistemos savybių. Nurodytus argumentus patvirtina ir konkrečiai šio Pirkimo pavyzdys – abu Pirkime dalyvavę tiekėjai siūlė PTS, kuri yra gaminama vieno gamintojo ir nei vienas iš šių tiekėjų neginčijo Pirkime nustatyto reikalavimo dėl vieno gamintojo PTS elementų, nes tai yra įprasta ir rinkos situaciją atitinkanti praktika. Pirkime taip pat buvo numatytas ir atsakovės neginčijamas reikalavimas, kad gamintojas suteiktų įrenginiams ir įrangai garantiją. PTS yra sudėtinga sistema ir turi būti užtikrinama, kad PTS bus sumontuota ir prižiūrima išimtinai pagal gamintojo nurodymus. Be to, kadangi reikalaujama gamintojos garantijos įrenginiams ir įrangai, tai praktiškai neįmanoma situacija, jog PTS įrangos elementų gamintojai būtų keli. Kadangi visa PTS įranga veikia kaip nedaloma visuma, tik vienas gamintojas ir gali garantuoti, kad visa visuma veiks sklandžiai. Jeigu būtų keli PTS elementų gamintojai, kas praktikoje apskritai yra neįsivaizduojama, nebūtų įmanoma padalinti atsakomybės tarp atskirų PTS elementų gamintojų, nes tam tikrais atvejais galimai net nebūtų įmanoma nustatyti, kurio gamintojo elementas yra su trūkumais ar gedimais.
Techninės specifikacijos 2.5-2.8 p. buvo nustatyti reikalavimai, keliami keturiems PTS įrenginiams. Visiems jiems buvo nustatytas iš esmės vienodas reikalavimas taikyti konkretų apsaugos laipsnio, kuris nurodo įrangos atsparumą dulkių ir vandens patekimo į jos vidų lygiui, standartą – DIN 40050. Skundžiamame sprendime atsakovė nurodė, kad Techninės specifikacijos 2.5-2.8 p. reikalavimuose buvo reikalaujama pateikti konkretų apsaugos laipsnio DIN 40050 standartą, tačiau nepagrįstai nebuvo nurodytas prierašas „arba lygiavertis“. Tokia atsakovės pozicija nukrypsta nuo viešųjų pirkimų reguliavimo ir visumos Pirkimo dokumentų nuostatų, kuriose buvo numatyta galimybė siūlyti lygiaverčius dokumentus. Juo labiau, kad atsakovė apskritai neįrodė, kad kažkokie lygiaverčiai konkrečiai dėl apsaugos nuo kietų dalelių ir skysčių patekimo į vidų standartai apskritai egzistuoja, o jeigu tokie ir egzistavo, jie neabejotinai galėjo būti pateikti. Nepriklausomai nuo Pirkimo dokumentuose padarytos nuorodos į konkretų DIN 40050 standartą, pagal VPĮ reguliavimą tiekėjai Pirkime turėjo teisę siūlyti lygiaverčius standartus. Priešingai nei Skundžiamame sprendime nurodo atsakovė, tokia jų teisė nebuvo apribota. Pareiškėjas papildomai atkreipia dėmesį, kad prie minėto standarto Techninės specifikacijos 2.5-2.8 p. nepridėjo prierašo „ar lygiavertis“ tik dėl techninės klaidos. Tai patvirtina kituose Techninės specifikacijos reikalavimuose pateiktas prierašas, suteikiantis galimybę pasiūlyti ne tik tiesiogiai įvardintą, o ir lygiavertį standartą.
Atsižvelgiant į visas aukščiau šioje dalyje nurodytas aplinkybes, yra akivaizdu, kad faktiškai nėra nei vieno Skundžiamame sprendime atsakovės nustatyto pažeidimo dėl pareiškėjo Pirkime nustatytų Techninės specifikacijos reikalavimų. Techninės specifikacijos 2.9 lentelės 1.3 p., 2.1 p. bei 2.5-2.8 p. nustatyti reikalavimai yra nustatyti pagrįstai, teisėtai bei visapusiškai laikantis viešųjų pirkimų reguliavimo. Todėl finansinė korekcija šiuo atveju negalėjo būti taikoma.
Skundžiamame sprendime atsakovė konstatavo, kad rangovo pateiktas sutarties įvykdymo užtikrinimas buvo netinkamas dėl jo apimties ir trukmės. Pareiškėjas nesutinka su šiais atsakovės argumentais. Net jeigu rangovo pateiktas sutarties įvykdymo užtikrinimas ir turėjo formalių trūkumų, tai nekeičia fakto, kad pareiškėjas neturėjo jokio tikslo nukrypti nuo Pirkimo ar Sutarties sąlygų dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo apimties ar trukmės. Atitinkamai, neturėjo ir jokio tikslo jų keisti. Tokia situacija susidarė išimtinai dėl techninės klaidos. Todėl atsakovė nepagrįstai šią situaciją kvalifikuoja Pirkimo sąlygų keitimu ir šio klausimo atžvilgiu taiko Borta kriterijus. Dar daugiau – susidariusi situacija savo esme neturėjo jokio faktinio rezultato nei sąžiningai tiekėjų konkurencijai, nei kitų tiekėjų teisėtiems lūkesčiams, nei lygiateisiškumui. Kaip ir buvo numatyta Pirkime bei Sutartyje, pareiškėjas pareikalavo pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą. Rangovas pateikė užtikrinimą ir jo trukmė vos keliomis dienomis skyrėsi nuo reikalingos, nes nei pareiškėjas, nei rangovas neįvertino momento, kada rangovas apmokėjo sutarties įvykdymo užtikrinimą ir kada faktiškai jis įsigaliojo. Savo esme rangovo pateiktas sutarties įvykdymo užtikrinimas buvo tinkamas ir juo atsakovė būtų galėjusi pasinaudoti. Atsakovės nustatyta viena situacija dėl netesybų išimties nepanaikina fakto, kad sutarties įvykdymo užtikrinimas buvo pateiktas ir juo buvo galima pasinaudoti kitais atvejais. Visi Pirkime dalyvavę ar planavę dalyvauti tiekėjai turėjo ir buvo įsivertinę reikalavimą pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą. Vienokio ar kitokio sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimas reikšmingai nekeičia tiekėjų tam numatytų skirti išlaidų palyginti su visa sutarties įvykdymo užtikrinimo kaina ar palyginti su Sutarties verte. Todėl faktas, kad rangovo pateiktas sutarties įvykdymo užtikrinimas turėjo formalių trūkumų, nesuteikė rangovui jokio realaus pranašumo prieš kitus Pirkime dalyvavusius ar planavusius tiekėjus. Negaliojant sutarties įvykdymo užtikrinimui darbai buvo atliekami tik itin trumpu laikotarpiu nuo 2023-12-02 iki 2023-12-08, t. y. 7 kalendorines dienas arba 5 darbo dienas. Darbai buvo užbaigti 2023-12-13, kai buvo pasirašytas galutinis darbų priėmimo – perdavimo aktas. Dėl šių aplinkybių nėra ginčo – jos konstatuotos ir Skundžiamame sprendime. Negaliojant sutarties įvykdymo užtikrinimui rangovas atliko darbų už 25 511,40 Eur be PVM sumą. Nurodyta suma neviršija Direktyvoje nustatytų tarptautinio darbų pirkimo vertės ribų – 5 538 000 Eur be PVM. Nurodyta suma taip pat neviršija 15 proc. pradinės Sutarties vertės. Negaliojant sutarties įvykdymo užtikrinimui buvo atliktų darbų vertė sudaro vos ~4 proc. visos pradinės Sutarties vertės. Sutarties įvykdymo užtikrinimo negaliojimas niekaip nepakeitė bendro sutarties pobūdžio. Todėl neegzistuoja antroji esminiam Sutarties pakeitimui konstatuoti būtina sąlyga.
Atsakovės nustatyti pažeidimai apskritai neegzistuoja. Tačiau net jeigu teismas ir spręstų, kad kuris nors iš pažeidimų buvo atliktas – su kuo pareiškėjas nesutinka – atsakovė bet kuriuo atveju pritaikė ženkliai per didelę, neprotingą ir pareiškėjo veiksmams neproporcingą 25 proc. finansinę korekciją, siekiančią daugiau kaip 180 tūkst. eurų. Pareiškėjo ir rangovo veiksmais nebuvo padaryta žala Europos Sąjungos biudžetui. Todėl neegzistuoja pagrindas spręsti dėl pažeidimų, kaip jie suprantami pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisykles (toliau – Taisyklės) ir Reglamentą 1303/2013 (toliau – Reglamentas), nes nėra tenkinamos visos pažeidimų, kaip jie suprantami pagal Taisykles ir Reglamentą, konstatavimui reikalingos sąlygos. Neegzistuoja pagrindas taikyti atsakovės nurodytą 25 proc. finansinę korekciją, nes tokio dydžio korekcija yra per didelė ir akivaizdžiai neproporcinga pareiškėjo veiksmams. Net ir pritaikius finansinę korekciją, jos dydis turėtų būti labiau individualizuojamas atsižvelgiant į šiuo atveju susiklosčiusią situaciją ir „pažeidimų“ mažareikšmiškumą bei formalumą. Šiuo atveju atsakovė pritaikė subendrintą 25 proc. finansinę korekciją. Subendrinta finansinė korekcija yra taikoma tais atvejais, kai viename projekte yra nustatyti keli pažeidimai. Tokiais atvejais yra taikoma didžiausia iš nustatytų finansinių korekcijų. Už pažeidimus dėl Techninės specifikacijos reikalavimų, kurie aptarti šio skundo I dalyje, nustatė 10 proc. finansinę korekciją, o už pažeidimą dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo, kuris aptartas šio skundo II dalyje, nustatė 25 proc. finansinę korekciją. Todėl bendrai buvo pritaikyta būtent 25 proc. finansinė korekcija. Pritaikydamas 25 proc. dydžio finansinę korekciją, kas yra net ketvirtadalis viso Pirkimo finansavimo lėšų, atsakovė nevertino, ar tokio dydžio korekcija yra proporcinga, tinkama ir teisinga būtent šiuo atveju, ir niekaip neindividualizavo korekcijos dydžio. Atsakovė tiesiog automatiškai pritaikė Gairėse nurodytus finansinių korekcijų dydžius be jokio papildomo jų vertinimo.
Atsiliepimas
Atsakovė Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepime į skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, įvykdė supaprastintą pirkimą atviro konkurso būdu „Multifunkcinio pneumopašto projektavimas ir įrengimas“ (toliau – Pirkimas). Pirkimo objektas – medicininės paskirties multifunkcinio pneumatinio transporto tinklo (toliau – PTT) su daugiazonio tipo automatine pneumatinio transportavimo sistema projektavimo ir įrengimo darbai. Pirkimas neskaidomas į dalis. Kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė keturi (4) tiekėjai, pasiūlymus pateikė du (2) dalyviai. Pirkimo metu gauta pretenzija dėl Perkančiosios organizacijos priimto sprendimo dėl nustatyto laimėtojo, ji buvo išnagrinėta ir tenkinta iš dalies. Mažiausią kainą pasiūlęs dalyvis UAB „HANSAB“ atsisakė pratęsti pasiūlymo galiojimą ir pateikti atnaujintą pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, todėl Pirkimo laimėtoju pripažintas dalyvio UAB „Euroelektronika“ (toliau – Laimėtojas arba Tiekėjas) pasiūlymas, su kuriuo Projekto vykdytojas 2023-02-01 sudarė viešojo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. VP5-68/2023 (toliau – Pirkimo sutartis arba Sutartis). Pirkimo sutarties vertė – 722.234,48 Eur su PVM. CPVA, atlikusi Pirkimo vertinimą, 2024-03-14 užregistravo įtarimą apie pažeidimą Nr. IT23 (toliau – Įtarimas). CPVA, įvertinusi Pirkimo dokumentus, faktines aplinkybes, Projekto vykdytojo 2024-02-23, 2024-02-27, 2024-02-29 ir 2024-03-21 pateiktus paaiškinimus, VPĮ nuostatas, teismų praktiką, Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) išaiškinimus, Sprendime padarė išvadą, kad Projekto vykdytojas: nustatęs TS Reikalavimus Nr. 1 - 2, pažeidė VPĮ 17 str. 1 d. įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus bei VPĮ 37 str. 3 d. nuostatas (Pažeidimas Nr. 1); TS nurodęs konkretų Standartą be prierašo „arba lygiavertis“, kai šis Standartas nebuvo privalomas Pirkimo objektui pagal teisės aktų reikalavimus, pažeidė VPĮ 17 str. 1 d. įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principus bei VPĮ 37 str. 4 d. 2 p. nuostatas (Pažeidimas Nr. 2); priėmęs atitinkamų reikalavimų neatitinkantį sutarties įvykdymo užtikrinimą, nesilaikė savo paties Pirkimo sąlygose nustatytų aiškių ir konkrečių reikalavimų, keliamų sutarties įvykdymo užtikrinimui ir Pirkimo sutarties įsigaliojimui, todėl sudarant Pirkimo sutartį iš esmės pakeitė Pirkimo dokumentuose nustatytas esmines Pirkimo sąlygas, pažeidė VPĮ 17 str. 1 d. įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei VPĮ 86 str. 2 ir 3 d. nuostatas (Pažeidimas Nr. 3). Nustačius pažeidimą, vadovaujantis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021-2027 metų ES fondų investicijų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-06-04 nutarimu Nr. 528 (toliau – Taisyklės), Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-10-08 įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – PAFT), nuostatomis ir Europos Komisijos (toliau – ir EK) 2019-05-14 sprendimu Nr. C(2019) 3452 patvirtintų su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – Gairės) nuostatomis taikyta 25 proc. finansinė korekcija, nuo Pirkimo sutarties tinkamų finansuoti išlaidų sumos, tenkančios Projektui (nuo 722.234,48 Eur). Netinkamų finansuoti išlaidų suma sudarė 180.558,62 Eur.
Pareiškėjas Reikalavimu Nr. 1 apribojo tiekėjų konkurenciją, nesuteikdamas galimybės siūlyti kitokių techninių specifikacijų kompiuterį, nei buvo nurodyta Reikalavime Nr. 1. Rinkoje yra bent keli gamintojai, kuriantys operacines sistemas, todėl neaišku, kodėl Reikalavime Nr. 1 buvo nurodyta imperatyvi pareiga pasiūlyti kompiuterį, kuris išimtinai būtų suderintas tik su vieno gamintojo – Microsoft Windows operacine sistema. Pažeidimas Nr. 2 (Reikalavimo Nr. 1 aspektu) buvo nustatytas dėl ydingų Pirkimo sąlygų formuluočių. Pirkimo objektu nebuvo įsigyjama konkretaus gamintojo prekė, taigi TS Reikalavimas Nr. 2 neturėjo būti orientuotas tik į vieną (1) gamintoją. Pareiškėjas Reikalavime Nr. 2 neįrašęs reikalavimo „turi būti vieno gamintojo“ nebūtų varžęs, diskriminavęs tiekėjų, bet tuo pačiu būtų leidęs PTS elementus pateikti ir iš skirtingų, ir iš vieno gamintojo. Pareiškėjas Skunde nepagrindė TS nustatyto Reikalavimo Nr. 2 poreikio pagrįstais argumentais. Atsakovo vertinimu, Sprendime buvo padaryta pagrįsta išvada, kad TS nustatytas Reikalavimas Nr. 2 buvo neproporcingas Pirkimo tikslui, todėl dirbtinai ribojo tiekėjų konkurenciją. Prie Standarto nebuvo pateikta prierašų su žodžiais „arba lygiavertis. TS visuma Standartą padarė privalomu, be jokių alternatyvų, o TS apskritai neįtvirtina tiesioginės galimybės alternatyviam pasirinkimui.
Pareiškėjas, priėmęs Sutarties projekto (atitinkamai ir Pirkimo sutarties) 7.2 ir 10.3 p., reikalavimų neatitinkantį sutarties įvykdymo užtikrinimą, nesilaikė savo paties Pirkimo sąlygose nustatytų aiškių ir konkrečių reikalavimų, keliamų sutarties įvykdymo užtikrinimui ir Pirkimo sutarties įsigaliojimui. Laidavimo rašte nurodyta sąlyga, kad „Draudikas neatsako už netesybų, palūkanų mokėjimą bei Sutarties neįvykdymą dėl nenugalimos jėgos aplinkybių“ neatitiko Sutarties projekto 10.3 p. nuostatų. Pirkimo sutarties įsigaliojimui nebuvo išpildyta viena iš dviejų būtinų sąlygų – nepateiktas tinkamas sutarties įvykdymo užtikrinimas. Laidavimo rašto galiojimas buvo trumpesnis, nei reikalavo Sutarties projektas. Laidavimo raštas neapėmė viso reikalaujamo draudiminio laikotarpio, kadangi galiojo ne ilgiau, kaip iki 2023-12-01, nors pagal Pirkimo sąlygas, sutarties įvykdymo užtikrinamas turėjo galioti iki 2023-12-06. Europos Komisijos raštas patvirtina, jog atsakovė dėl Pažeidimo Nr. 3 skyrė pagrįstą ir teisingą 25 proc. finansinę korekciją. Taikant finansines korekcijas už viešųjų pirkimų pažeidimus, nėra būtina, kad būtų kilę realūs tiesioginiai padariniai (pavyzdžiui, tiesioginė žala arba būtų atmesti konkrečių tiekėjų pasiūlymai), nes viešųjų pirkimų principų pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais.
Pareiškėjas turėjo visus pajėgumus atstovauti save teisminiame ginče, t. y. pareiškėjas galėjo remdamasis savo vidiniais pajėgumais užtikrinti tinkamą savo atstovavimą, todėl jam nebuvo būtina pasitelkti advokato (advokato padėjėjo) pagalbos. Pareiškėjas, prašydamas atlyginti bylinėjimosi išlaidas už suteiktą advokato padėjėjo pagalbą, nepateikė jokių įrodymų, kad nagrinėjamu atveju buvo būtina pasitelkti advokatą (advokato padėjėją). RAT priėmus pareiškėjo atžvilgiu palankų sprendimą, bylinėjimosi išlaidų (išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti) atlyginimas iš atsakovės neturėtų būti priteisiamas, o toks pareiškėjo prašymas atmestas.
Įvertinus VPĮ reguliavimą ir teismų praktiką, matyti, kad detalios techninės specifikacijos parengimas per se (savaime) nėra neteisėtas, visgi, Sprendime įvertinus Pirkimo dokumentus bei faktinę situaciją, buvo nustatyta, jog TS Reikalavimai Nr. 1 - 2 buvo diskriminuojantys ir neproporcingi Pareiškėjo siekiamiems tikslams pasiekti. Reikalavimas Nr. 1 nustatė konkretų reikalavimą, kad Pirkime norintys dalyvauti tiekėjo siūlomi personaliniai kompiuteriai turi būti suderinti su Microsoft Windows operacine sistema. Atsakovui nėra suprantama, kokiu pagrindu rėmėsi Pareiškėjas, nustatydamas Reikalavimą Nr. 1, jog personaliniai kompiuteriai turi būti išimtinai suderinami tik su Microsoft Windows operacine sistema, nenumatant jokių kitų alternatyvų. Atsakovas neginčija fakto, jog TS 2.9 lentelės 1.21 p. buvo numatyta galimybė siūlyti ne tik Microsoft Windows operacinę sistemą, bet ir lygiavertę, tačiau nėra suprantama, kodėl Reikalavime Nr. 1 tokios galimybės nebuvo suteikta, t. y. kodėl Pareiškėjas orientavosi tik į vieną konkretų operacinės sistemos gamintoją. Akivaizdu, kad Pareiškėjas Reikalavimu Nr. 1 apribojo tiekėjų konkurenciją, nesuteikdamas galimybės siūlyti kitokių techninių specifikacijų kompiuterį, nei buvo nurodyta Reikalavime Nr. 1. Pažeidimas Nr. 2 (Reikalavimo Nr. 1 aspektu) buvo nustatytas dėl ydingų Pirkimo sąlygų formuluočių. Kitaip tariant, tokia Reikalavimo Nr. 1 formuluotė nebuvo būtina ir proporcinga Pirkimo objektui, nes net ir nenustačius šio Reikalavimo Nr. 1, buvo galimybės mažiau varžančiomis priemonėmis pasiekti to paties tikslo, įsigyti reikiamą prekę.
Reikalavimas Nr. 2 apibrėžė, kad multifunkcinį pneumatinio transporto tinklą su daugiazonio tipo automatine pneumatinio transportavimo sistemą sudarantys pagrindiniai elementai turi būti vieno gamintojo. Pirkimo objektu buvo įsigyjama plataus pobūdžio prekių ir paslaugų. Pirkimo objektu nebuvo įsigyjama konkretaus gamintojo prekė, taigi TS Reikalavimas Nr. 2 neturėjo būti orientuotas tik į vieną gamintoją. Sprendimo 15 psl. buvo nurodyta, jog Reikalavimą Nr. 2 sudarė šie atskiri elementai (komponentai): PTS orapūtės (Blower with reversing valve) su reversavimo vožtuvais ir valdymo blokais; PTS centrinis kontroleris (Control unit) su specializuota PTS valdymo programine įranga; PTS magistralinis vamzdynas (Precision dispatch Tubes); PTS transportavimo krypties sklendės (Diverters); PTS konteinerių išsiuntimo/priėmimo stotys su valdymo skydais (Station with Operating panel); PTS linijų sujungimo įrenginiai (Linear Coupler or Rota-ry Coupler). Pagal Reikalavimą Nr. 2, visi aukščiau išvardinti elementai (komponentai) turėjo būtinai būti pagaminti vieno gamintojo. Atsakovo vertinimu, visi elementai (komponentai) buvo skirtingi įrenginiai, prietaisai, todėl reikalavimas, kad siūlomi PTS elementai turi būti pagaminti tik vieno gamintojo buvo perteklinis ir diskriminacinis. Atsakovo vertinimu, Reikalavimo Nr. 2 visuma riboja tiekėjų konkurenciją, nes yra neproporcinga ir perteklinė. Reikalavimas Nr. 2 nesudarė galimybių Pirkime dalyvauti tiems tiekėjams, kurie galėjo pateikti skirtingų gamintoju PTS elementus, todėl Reikalavimas Nr. 2 buvo varžantis tiekėjų apsisprendimą (ne)dalyvauti Pirkime.
Sprendimu buvo nustatyta, jog TS prie tam tikrų aprašymų buvo nurodytas konkretus standartas, nenurodant kartu prierašo „arba lygiavertis“. Atsakovas neginčija fakto, kad TS prie tam tikrų reikalavimų buvo pateiktos nuorodos „arba lygiavertis“, tačiau konkrečiai prie Standarto nebuvo pateikta prierašų su žodžiais „arba lygiavertis“, todėl Pareiškėjo Skundo argumentai, neva kitur buvo nurodytos nuorodos „arba lygiavertis“ iš esmės yra neaktualūs šiai Administracinei bylai, kadangi Pažeidimas Nr. 2 buvo nustatytas tik dėl netinkamos TS formuluotės, susijusios išimtinai su Standartu, o ne kitais TS reikalavimais. Bendra taisyklė yra ta, kad pirkimo sąlygose nurodant standartą, kuris taikomas savo nuožiūra, yra privaloma nurodyti žodžius „arba lygiavertis“. Išimtis taikoma tik tuomet, kai konkretaus standarto privalomas taikymas yra nustatytas teisės aktu ir tame teisės akte nėra numatytas lygiavertiškumas / alternatyvumas. Tokiu atveju prie standarto žodžiai „arba lygiavertis“ nėra nurodomas, nes lygiavertiškumas nėra galimas ir toks nurodymas būtų fiktyvus, nes to neleistų atitinkamas teisės aktas. Pirkimo dokumentuose (jų visumoje) nebuvo pateikta informacija, jog priimtini ir lygiaverčiai standartai, todėl šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į Pirkimo tikslą, vertintina, kad nebuvo užtikrintas sąžiningos konkurencijos principas.
Pareiškėjas, priėmęs Sutarties projekto 7.2 ir 10.3 p. (atitinkamai ir Sutarties) reikalavimų neatitinkantį sutarties įvykdymo užtikrinimą, nesilaikė savo paties Pirkimo sąlygose nustatytų aiškių ir konkrečių reikalavimų, keliamų sutarties įvykdymo užtikrinimui ir Pirkimo sutarties įsigaliojimui. Sprendime pagrįstai buvo padaryta išvada, jog Laidavimo rašto nurodyta sąlyga, kad „Draudikas neatsako už netesybų, palūkanų mokėjimą bei Sutarties neįvykdymą dėl nenugalimos jėgos aplinkybių“ neapėmė Sutarties projekto 10.3 p., kuriame numatyta, kad tuo atveju, jeigu apskaičiuoti delspinigiai viršija 5 proc. bendros Pirkimo sutarties kainos, Pareiškėjas prieš tai raštu įspėjęs Laimėtoją, gali (turi teisę) pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu, o Laidavimo raštas tokios teisės (galimybės pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu) nesuteikė. Įvertinus Pirkimo dokumentų visumą, Laidavimo raštą, Atsakovas padarė pagrįstą išvadą, jog Laidavimo raštas neatitiko Sutarties projekto 10.3 p. reikalavimų, keliamų sutarties įvykdymo užtikrinimui, nes Laidavimo rašte nebuvo įtvirtinta, kad bus atlyginamos netesybos. Atsakovo vertinimu, Pareiškėjas privalėjo reikalauti, kad Laimėtojas pateiktų tinkamą Laidavimo raštą, o Laimėtojas galėjo draudiko prašyti, jog laidavimo draudimo apsaugos apimtis ir sąlygos būtų individualizuojamos pagal Laimėtojo poreikį, tam kad atitiktų Pirkimo sąlygų reikalavimus.
Nėra ginčo, kad Laidavimo rašto galiojimas buvo trumpesnis nei reikalavo Pirkimo sąlygos (Sutarties projektas), tą pripažįsta ir pats Pareiškėjas. Sprendime buvo įvertintas Laidavimo rašto galiojimo terminas ir buvo nustatyta, kad Laidavimo raštas pradėjo galioti 2023-02-06, todėl sutarties įvykdymo užtikrinimas (Laidavimo raštas) turėjo galioti bent iki 2023-12-06 (8 mėn. darbų atlikimo terminas + 2 mėn. po Darbų atlikimo termino pabaigos). Visgi, Sprendime Atsakovas įrodė, jog Laidavimo raštas neapėmė viso reikalaujamo draudiminio laikotarpio, kadangi galiojo ne ilgiau, kaip iki 2023-12-01, nors pagal Pirkimo sąlygas, galiojimas turėjo būti užtikrinamas bent iki 2023-12-06, o šių faktinių aplinkybių Skunde Pareiškėjas net nebandė paneigti. Vertinant tai, akivaizdu, kad Pareiškėjas nesilaikė savo paties Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų sutarties įvykdymo užtikrinimui, todėl leisdamas Laimėtojui vykdyti Pirkimo sutartį, nepateikus tinkamo, t. y. Pirkimo sąlygų reikalavimus atitinkančio sutarties įvykdymo užtikrinimo, pakeitė Pirkimo dokumentuose nustatytas Pirkimo sąlygas. Atsakovo vertinimu, Sprendime buvo pagrįstai konstatuota, kad Pareiškėjas, priėmęs Sutarties projekto 7.2 p. reikalavimų neatitinkantį sutarties įvykdymo užtikrinimą, nesilaikė savo paties Pirkimo sąlygose nustatytų aiškių ir konkrečių reikalavimų, keliamų sutarties įvykdymo užtikrinimui ir Pirkimo sutarties įsigaliojimui. Todėl, sudarant Pirkimo sutartį iš esmės pakeitė Pirkimo dokumentuose nustatytas esmines Pirkimo sąlygas. Taip pat, Pareiškėjas netaikė jokių sankcijų už tai, kad Laimėtojas laiku neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, t. y. neatliko visų Pirkimo sutartyje numatytų darbų iki 2023-10-06.
Nagrinėjamo pažeidimo atveju, kuris, įvertinus Pareiškėjo veiksmus, laikytinas pažeidžiančiu VPĮ nuostatas ir principus, todėl, esant aptartiems Pareiškėjo pažeidimams ir Pareiškėjui išmokėjus netinkamas finansuoti išlaidas, susijusias su šiuo pažeidimu, yra padaroma (potenciali) žala Europos Sąjungos bendrajam biudžetui. Pažymėtina, kad valstybės narės (šiuo atveju – Lietuvos Respublika) gali deklaruoti ir prašyti apmokėti tik tinkamas finansuoti išlaidas, kaip tai numato ES teisės aktai. Vertinant aktualią teismų praktiką, pažeidimą reikia laikyti pažeidimu, jeigu jis gali turėti poveikio biudžetui.?Tačiau, nereikalaujama įrodyti konkretaus finansinio poveikio. Iš formuojamos ES ir nacionalinių teismų praktikos matyti, jog pagrindinių viešųjų pirkimų principų pažeidimas, net ir tuo atveju, kai jo finansinis poveikis negali būti tiksliai nustatytas, gali pažeisti ES finansinius interesus ir paprastai neturėtų būti laikomas mažareikšmiu. Tokiu atveju nereikalaujama įrodyti konkretų finansinį poveikį biudžetui. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas, pažeidė pagrindinius viešųjų pirkimų principus, negalima atmesti galimybės, kad tokiu pažeidimu buvo padaryta potenciali žala ES biudžetui. Sprendime labai aiškiai ir nuosekliai buvo aptarta, kokius VPĮ pažeidimus Pareiškėjas padarė ir kodėl Pareiškėjui buvo pritaikyta atitinkama finansinė korekcija. Sprendime buvo nustatyti net trys (3) skirtingi pažeidimai. Pažeidimas Nr. 1 buvo susijęs su tuo, kad Projekto vykdytojas, nustatė neproporcingus, nereikalingus ir perteklinius TS Reikalavimus Nr. 1 - 2, todėl finansinė korekcija buvo nustatyta ir taikyta pagal Gairių 2.1 lentelės 11 p. Pažeidimas Nr. 2 buvo nustatytas dėl to, kad Projekto vykdytojas TS nurodė konkretų Standartą be prierašo „arba lygiavertis“, ko pasekoje finansinė korekcija buvo nustatyta ir taikyta pagal Gairių 2.1 lentelės 11 p. Tuo tarpu Pažeidimas Nr. 3 buvo susijęs su tuo, kad Projekto vykdytojas, priėmęs Sutarties projekto 7.2 ir 10.3 p. reikalavimų neatitinkantį sutarties įvykdymo užtikrinimą, nesilaikė savo paties Pirkimo sąlygose nustatytų aiškių ir konkrečių reikalavimų, keliamų sutarties įvykdymo užtikrinimui ir Pirkimo sutarties įsigaliojimui, todėl sudarant Pirkimo sutartį iš esmės pakeitė Pirkimo dokumentuose nustatytas esmines Pirkimo sąlygas, dėl ko, Projekto vykdytojui finansinė korekcija buvo nustatyta ir taikyta pagal Gairių 2.2 lentelės 17 p. Atsakovas vertino kiekvieną pažeidimą atskirai ir individuliai, kas patvirtina, kad automatiškai finansinių korekcijų netaikė. Pažymėjo, kad Pareiškėjas padarė tris skirtingus pažeidimus, todėl akivaizdu, kad trys skirtingi pažeidimai negali būti vertinami kaip nereikšmingi ar mažareikšmiai, kaip bando įrodyti Pareiškėjas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT23, pareiškėja pripažinta pažeidusi Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, 37 straipsnio 3 dalies nuostatas, 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas, 86 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas ir už tai pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Viešoji įstaiga Respublikinė Panevėžio ligoninė įgyvendindama projektą „VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės tuberkuliozės diagnostikos ir gydymo infrastruktūros modernizavimas ir gydymo efektyvumo didinimasNr. J02-CPVA-V-08-0001“ (toliau - Projektas) įvykdė pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu – „Multifunkcinio pneumopašto projektavimas ir įrengimas“. Pirkimo objektas – medicininės paskirties multifunkcinio pneumatinio transporto tinklo (toliau – PTT) su daugiazonio tipo automatine pneumatinio transportavimo sistema projektavimo ir įrengimo darbai. Pirkimas neskaidomas į dalis. Kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė keturi tiekėjai, pasiūlymus pateikė du dalyviai. Pirkimo metu gauta pretenzija dėl Perkančiosios organizacijos priimto sprendimo dėl nustatyto laimėtojo, ji buvo išnagrinėta ir tenkinta iš dalies. Mažiausią kainą pasiūlęs dalyvis UAB „HANSAB“ atsisakė pratęsti pasiūlymo galiojimą ir pateikti atnaujintą pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, todėl Pirkimo laimėtoju pripažintas dalyvio UAB „Euroelektronika“ (toliau – Laimėtojas arba Tiekėjas) pasiūlymas, su kuriuo pareiškėja 2023-02-01 sudarė viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. VP5-68/20232 (toliau – Pirkimo sutartis). Pirkimo sutarties vertė – 722234,48 Eur su PVM.
Skundžiamu Sprendimu CVPA, įvertinusi pirkimo dokumentus (Pirkimo sąlygos, protokolai, kt. CVP IS esantys ir Projekto vykdytojo pateikti dokumentai), Pirkimo sutartį, pareiškėjo paaiškinimus, Laidavimo raštą ir kitus dokumentus, VPĮ nuostatas, teismų praktiką, VPT išaiškinimus, CPVA nusprendė, kad pareiškėja: 1. nustačiusi TS Reikalavimus Nr. 1 – 2 („Kompiuteris turi būti suderintas su Microsoft Windows (naujausia versija užsakymo metu) operacine sistema“ ir „Projektuojamą VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės multifunkcinį pneumatinio transporto tinklą su daugiazonio tipo automatine pneumatinio transportavimo sistema turi sudaryti tokie pagrindiniai elementai: PTS orapūtės (Blo\ver with reversing valve) su reversavimo vožtuvais ir valdymo blokais, PTS centrinis kontroleris (Control unit) su specializuota PTS valdymo programine Įranga, PTS magistralinis vamzdynas (Precision dispatch Tubes), PTS transportavimo krypties sklendės (Diverters), PTS konteinerių išsiuntimo: priėmimo stotys su valdymo skydais (Station with Operating panel), PTS linijų sujungimo Įrenginiai (Linear Coupler or Rota-ry Coupler). Visi PTS elementai, siekiant techninio suderinamumo ir eksploatacijos minimalių kaštų, turi būti vieno gamintojo“), pažeidė VPĮ 17 str. 1 d. įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus, 37 str. 3 d. nuostatas; 2. TS nurodžius konkretų Standartą be prierašo „arba lygiavertis“, kai šis Standartas nėra privalomas Pirkimo objektui pagal teisės aktų reikalavimus buvo pažeistos VPĮ 37 str. 4 d. 2 p. nuostatas ir VPĮ 17 str. 1 d. įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principai; 3. pareiškėja, priėmusi Sutarties projekto 7.2 ir 10.3 p. reikalavimų neatitinkantį sutarties įvykdymo užtikrinimą, nesilaikė savo pačios Pirkimo sąlygose nustatytų aiškių ir konkrečių reikalavimų, keliamų sutarties įvykdymo užtikrinimui ir Pirkimo sutarties įsigaliojimui, todėl sudarant Pirkimo sutartį iš esmės pakeitė Pirkimo dokumentuose nustatytas esmines Pirkimo sąlygas. Projekto vykdytojas tokiais veiksmais pažeidė VPĮ 17 str. 1 d. įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, bei VPĮ 86 str. 2 d., 3 d. nuostatas.
Vadovaujantis Gairių 2.1 lentelės 11 p., atsižvelgiant į tai, kad TS buvo nustatyti diskriminuojantys Reikalavimai Nr.1 - 2, sprendė, kad taikoma 10 proc. finansinė korekcija nuo Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 722.234,48 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 72.223,45 Eur, kuri gali kisti keičiantis Pirkimo sutarties vertei. Vadovaujantis Gairių 2.1 lentelės 11 p., įvertinus, tai, kad TS prie neprivalomai taikomo Standarto nebuvo pateikta nuoroda „arba lygiavertis“, sprendė, kad taikoma 10 proc. finansinė korekcija nuo Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 722.234,48 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 72.223,45 Eur, kuri gali kisti keičiantis Pirkimo sutarties vertei. Vadovaujantis 2.2 lentelės 17 p., ir įvertinus, tai, kad Projekto vykdytojas, nepareikalavęs iš Laimėtojo pateikti tinkamo, Sutarties projekto 7.2 ir 10.3 p. reikalavimų atitinkančio Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo pagrindžiančio dokumento, pakeitė esmines Pirkimo sąlygas; Projekto vykdytojas, priėmęs Sutarties projekto 7.2 ir 10.3 p. reikalavimų neatitinkantį sutarties įvykdymo užtikrinimą, nesilaikė savo Pirkimo sąlygose aiškiai ir konkrečiai nustatytų reikalavimų, keliamų Pirkimo sutarties įsigaliojimui, sprendė, kad taikoma 25 proc. finansinė korekcija nuo Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 722.234,48 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 180.558,62 Eur, kuri gali kisti keičiantis Pirkimo sutarties vertei. Įvertinusi Gairių 1.4 p. už Pažeidimą Nr. 1, Pažeidimą Nr. 3 ir Pažeidimą Nr. 4 taikoma viena bendra Gairių 2.2. lentelės 17 p. nurodyta 25 proc. finansinė korekcija nuo Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 722.234,48 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 180.558,62 Eur, kuri gali kisti keičiantis Pirkimo sutarties vertei (pvz., dėl atliekamų Pirkimo sutarties keitimų).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 1 dalimi, perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Minėti viešųjų pirkimų principai sudaro galimybes efektyviai ir tinkamai (teisėtai) įgyvendinti viešųjų pirkimų procesą ir yra svarbūs viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimui ir jų vykdymui.
VPĮ 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga pirkimo dokumentuose pateikti visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras. Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia (be kita ko), reiškiančio šių (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Pirkimo sąlygos turi būti paskelbtos iš anksto, visų vienodai suprantamos ir nekeičiamos vykdant viešąjį pirkimą. Perkančiųjų organizacijų pareiga nepažeisti skaidrumo principo, inter alia, reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, koreliuoja su teisiniame reguliavime (VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje) įtvirtintu tikslu užtikrinti, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia; be to, toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai – realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021, 32 punktas).
Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija; perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau – ir LAT) ne kartą yra konstatavęs, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimas neabejotinai reiškia imperatyviųjų teisės normų pažeidimą. Nurodė, vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Dėl to būtina įvertinti tai, kiek perkančiosios organizacijos veiksmai faktiškai (realiai) paveikė tiekėjus, ir tai, ar konkrečiam (ar konkretiems) tiekėjui buvo suteikta daugiau teisių, negu kitiems (nepagrįsto konkurencinio pranašumo kriterijus) (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo komentaro 193-197 psl.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktikoje taip pat konstatuota, kad paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar tikslinami taip, kad keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė; kai perkančiosios organizacijos apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), jos negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai (žr. pvz. 2011-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011; 2016-03-30 nutartis Nr. 3K-3-177-916/2016). Vienodo požiūrio principas, tiek iš jo kylantis skaidrumo įsipareigojimas reikalauja, kad viešojo pirkimo objektas ir viešojo pirkimo sutarties kriterijai būtų aiškiai apibrėžti nuo viešojo pirkimo procedūros pradžios. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad leistų visiems deramai informuotiems ir įprastai rūpestingiems konkurso dalyviams žinoti tikslią jų apimtį, juos aiškinti vienodai. Reikalavimas laikytis lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principų reiškia, kad sutarties sudarymo kriterijai būtų objektyvūs, o tai užtikrina, jog pasiūlymų palyginimas ir vertinimas vyks objektyviai, t. y. veiksmingos konkurencijos sąlygomis. Lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principai sukelia tuos pačius padarinius, kai kalbama apie sutarties sudarymo kriterijus, kurie taip pat yra esminės viešojo pirkimo sąlygos, nes jie bus lemiami išsirenkant pasiūlymą iš tų, kurie atitinka perkančiosios organizacijos techninėse specifikacijose suformuluotus reikalavimus (Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-09 nutartis byloje Nr. 3K-3-436/2013).
Pagal ESTT jurisprudenciją, nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principai ir skaidrumo pareiga, be kita ko, reiškia, kad atitinkamo pirkimo sutarties objektas ir jos sudarymo kriterijai turi būti aiškiai apibrėžti nuo pat šios sutarties sudarymo procedūros pradžios ir kad visos sutarties sudarymo procedūros sąlygos ir taisyklės skelbime apie pirkimą ir specifikacijose turi būti suformuluotos aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai, kad leistų visiems deramai informuotiems ir rūpestingiems konkurso dalyviams suprasti jų tikslią reikšmę ir juos aiškinti vienodai, o perkančiajai organizacijai – veiksmingai patikrinti, ar konkurso dalyvių pasiūlymai atitinka minėtai pirkimo sutarčiai taikomus kriterijus (ESTT 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10). ESTT taip pat yra išaiškinęs, kad derybos ir sutarties sudarymas su tiekėju pagal konkurso sąlygų neatitinkančias sąlygas pažeidžia tiekėjų lygiateisiškumo principą (ESTT 1993 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Komisija prieš Daniją, C-243/89).
Dėl pažeidimo pareiškėjai nustačius TS Reikalavimą, kad kompiuteris turi būti suderintas su Microsoft Windows (naujausia versija užsakymo metu) operacine sistema.
Perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje (VPĮ 37 straipsnio 1 dalis). VPĮ 37 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai, kurių laikantis turi būti parengiama techninė specifikacija. VPĮ 37 straipsnio 3 dalyje expressis verbis (tiesiogiai) nurodyta, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų.
Technines specifikacijas reglamentuojančiose teisės normose perkančiajai organizacijai pripažįstama didelė jos poreikių išmanymu pagrįsta diskrecija formuluojant technines pirkimo specifikacijas. Ši diskrecija pateisinama tuo, kad būtent perkančiosios organizacijos geriausiai žino prekes, kurių joms reikia, ir gali geriausiai nustatyti reikalavimus, kurie turi būti tenkinami tam, kad būtų gauti pageidaujami rezultatai (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimas byloje Roche Lietuva, C-413/17, 29–30 punktai).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia įsigyti kompiuterį, suderintą su Microsoft Windows (naujausia versija užsakymo metu) operacine sistema, t. y. pareiškėjas nereikalavo pasiūlyti kompiuterio su Microsoft Windows operacine sistema – reikalavo tik suderinamumo su ja ir tą objektyviai yra galima pasiekti ir siūlant kitas nei Microsoft Windows informacines sistemas. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjos pasirinktas pirkimo objektui apibrėžti parametras – kompiuteris, suderintas su Microsoft Windows (naujausia versija užsakymo metu) operacine sistema – yra aiškus, nedviprasmiškas ir techniškai įgyvendinamas, t. y. rinkoje veikia ne vienas gamintojas, kuris gali pasiūlyti pirkimo sąlygų techninės specifikacijos numatytus reikalavimus atitinkančią prekę.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja pažeidė VPĮ 17 str. 1 d. įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus, 37 str. 3 d. nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl pažeidimo TS nurodžius, kad projektuojamą VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės multifunkcinį pneumatinio transporto tinklą su daugiazonio tipo automatine pneumatinio transportavimo sistema turi sudaryti vieno gamintojo elementai.
VPĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Kai kurių techninių specifikacijų sąvokos apibrėžtos šio įstatymo 2 straipsnio 10, 13, 30, 34, 35 dalyse. Techninėje specifikacijoje gali būti pateikiamos perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės, susijusios ir su konkretaus prekių gamybos, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo procesu ar metodu arba konkretaus kito gyvavimo ciklo etapo procesu, net jeigu šie veiksniai nėra susiję su fizinėmis perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybėmis. Šios ypatybės turi būti susijusios su pirkimo objektu ir proporcingos perkamų prekių, paslaugų ar darbų vertei ir tikslams.
Teismas pažymi, kad Perkančioji organizacija, aiškiai apibrėždama techninius reikalavimus, turėjo teisę reikalauti, kad projektuojamą VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės multifunkcinį pneumatinio transporto tinklą su daugiazonio tipo automatine pneumatinio transportavimo sistema turi sudaryti tokie pagrindiniai elementai: PTS orapūtės (Blo\ver with reversing valve) su reversavimo vožtuvais ir valdymo blokais, PTS centrinis kontroleris (Control unit) su specializuota PTS valdymo programine Įranga, PTS magistralinis vamzdynas (Precision dispatch Tubes), PTS transportavimo krypties sklendės (Diverters), PTS konteinerių išsiuntimo: priėmimo stotys su valdymo skydais (Station with Operating panel), PTS linijų sujungimo Įrenginiai (Linear Coupler or Rota-ry Coupler), bei kad visi nurodyti elementai būtų pagaminti vieno gamintojo. Viešųjų pirkimų principai reikalauja, kad visiems tiekėjams būtų taikomi vienodi reikalavimai ir jų pasiūlymai būtų vertinami pagal iš anksto nustatytas sąlygas. Pareiškėja reikalavimuose nenurodė kokio būtent gamintojo turi būti reikalaujami elementai, tačiau aiškiai pagrindė vieno gamintojo būtinumą. Pirkimo dokumentuose aiškiai nurodyta, kad perkama sistema, o ne atskiros jos dalys. Pirkimo sąlygų nuostatų aiškinimas negali būti atribotas nuo jų tikslo – užtikrinti, kad perkančioji organizacija įsigytų vientisą, gamykliškai paruoštą įrenginį su reikiamomis funkcijomis, o ne iš atskirų komponentų sujungtą sistemą. Sutiktina su pareiškėjos pozicija, kad atskirų, ne vieno gamintojo sistemos dalių naudojimas kelia papildomas rizikas, susijusias su suderinamumu, eksploataciniu patikimumu ir ilgalaikiu veikimu. Perkančioji organizacija, nustatydama gamyklinės integracijos reikalavimą, siekė išvengti galimų techninių trikdžių, užtikrinti sklandų įrangos veikimą ir vienodą visų tiekėjų pasiūlymų vertinimą.
Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad nurodant ginčo techninės specifikacijos sąlygas buvo pažeistos konkretaus tiekėjo ar potencialių tiekėjų teisės. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo techninės specifikacijos reikalavimus siekė pritaikyti konkrečiam ekonominės veiklos vykdytojui, taigi nėra jokių duomenų, kad organizuojant Pirkimą dėl Agentūros nustatyto pažeidimo buvo pažeisti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principai. Byloje nėra pakankamai duomenų, kad ginčo techninės specifikacijos reikalavimai dėl savo detalumo reikšmingai apribojo tiekėjų galimybes dalyvauti viešajame pirkime.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovė nepagrįstai nusprendė, kad reikalavimas, jog visi multifunkcinį pneumatinio transporto tinklą su daugiazonio tipo automatine pneumatinio transportavimo sistema sudarantys elementai būtų pagaminti vieno gamintojo, pažeidė VPĮ 17 str. 1 d. įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus, 37 str. 3 d. nuostatas.
Dėl pažeidimo TS nurodžius konkretų Standartą be prierašo „arba lygiavertis“, kai šis Standartas nėra privalomas Pirkimo objektui pagal teisės aktų reikalavimus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktikoje, aiškinant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 37 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, išaiškinta, jog „lygiavertiškumo“ negalima aiškinti itin plačiai, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina atsižvelgti į konkrečius perkančiosios organizacijos tikslus ir jų įtvirtinimą pirkimo sąlygose, todėl reikšmingu turi būti laikomas ir nustatytas pačios funkcijos techninio įgyvendinimo būdas, t. y. kokiu būdu turi būti įvykdytas konkretus reikalavimas (žr., pvz., LAT 2020 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-916/2020). VPĮ 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų, įgauna konkretų turinį kitose šio straipsnio nuostatose, kuriose įtvirtinamos pareigos perkančiosioms organizacijoms nustatant reikalavimus pirkimo objektui ir vertinant tiekėjų pasiūlymų atitiktį šiems reikalavimams (žr., pvz., LAT 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015). ESTT, pasisakydamas dėl techninės specifikacijos reikalavimų teisėtumo, iš esmės išaiškino, kad sprendžiant, ar nustatant techninės specifikacijos sąlygas nebuvo pažeistos tiekėjo teisės, turi būti įvertinti du aspektai: pirma, ar nebuvo pažeistas vienodo požiūrio principas, t. y. ar techninės specifikacijos reikalavimai nebuvo pritaikyti konkrečiam ekonominės veiklos vykdytojui, antra, ar nebuvo pažeistas proporcingumo principas, t. y. ar itin išsamūs techninės specifikacijos reikalavimai (nebūtinai pritaikyti vienam tiekėjui, tačiau dėl savo detalumo reikšmingai apribojantys tiekėjų galimybes dalyvauti viešajame pirkime) buvo būtini norint pasiekti pirkimu siekiamus tikslus. Pagal ESTT jurisprudenciją, nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principai bei skaidrumo pareiga reiškia, kad dalyviai turi turėti vienodas galimybes, kai rengia pasiūlymus; skaidrumo pareiga pirmiausia siekiama užkirsti kelią perkančiojo subjekto favoritizmui ir savivalei (žr., pvz., 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimo byloje Cartiera dell‘Adda, C-42/13, 44 p.; 2016 m. liepos 14 d. sprendimo byloje TNS Dimarso, C-6/15, 22 p.). Proporcingumo principo turinį sudaro siekiamų tikslų ir jiems pasiekti pasirenkamų priemonių derinimas. ESTT yra išaiškinęs, kad taikomos priemonės (įpareigojimai, suvaržymai, draudimai ir kt.) privalo būti nediskriminuojančios; pagrįstos privalomais bendrojo intereso reikalavimais; tinkamos užtikrinti, kad jomis siekiamas tikslas bus pasiektas; neviršyti to, kas būtina tikslui pasiekti (žr., pvz., 1995 m. lapkričio 30 d. sprendimo byloje Reinhard Gebhard, C-55/94, 37 p.) (žr., pvz., LAT 2023 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-916/2023; LVAT 2024 m. sausio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-728-822/2024).
Vertinant Agentūros nustatytus VPĮ pažeidimus (VPĮ 37 str. 4 d. 2 p., VPĮ 17 str. 1 d.) primintina, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat darytina išvada, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovė konstatavo, kad pareiškėja pažeidė VPĮ 37 str. 4 d. 2 p. nuostatas ir VPĮ 17 str. 1 d. nurodytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principus, nes Techniniame projekte nepateikė nuorodos „arba lygiavertis“. Teismas nesutinka su atsakovės išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja prie ginčui aktualių standartų nenurodydama žodžių „arba lygiavertis“ neproporcingai ir nepateisinamai apribojo tiekėjų konkurenciją, ar kad tokiu būdu padarė žalą Sąjungos biudžetui, kaip tai numatyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad konkurso specifikacijų apimtis turi būti nustatoma, vadovaujantis potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijomis, nes Direktyvoje 2004/18/EB (šiuo metu Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES) įtvirtintų viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūrų tikslas yra būtent užtikrinti šiems Europos Sąjungoje įsteigtiems dalyviams galimybę dalyvauti juos dominančiuose viešuosiuose pirkimuose (žr., LAT 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015) (žr., pvz., LVAT 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1612-629/2023, 2024 m. sausio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-728-822/2024, 2025 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1775-968/2025).
Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nei Agentūros sprendime, nei vėliau jo teisėtumą tikrinant teisme nebuvo nustatyta, kad nurodant ginčo techninės specifikacijos sąlygas buvo pažeistos konkretaus tiekėjo ar potencialių tiekėjų teisės. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo techninės specifikacijos reikalavimus siekė pritaikyti konkrečiam ekonominės veiklos vykdytojui, taigi nėra jokių duomenų, kad organizuojant Pirkimą dėl Agentūros nustatyto pažeidimo buvo pažeisti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principai. Byloje nėra pakankamai duomenų, kad ginčo techninės specifikacijos reikalavimai dėl savo detalumo reikšmingai apribojo tiekėjų galimybes dalyvauti viešajame pirkime.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju sprendimu nustatytas aptariamas VPĮ pažeidimas yra formalus, t. y. juo nebuvo sudaryta kliūtis pateikti pasiūlymą, o taip pat nebuvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju atsakovė sprendime dėl trečio pažeidimo nepagrįstai nustatė VPĮ 37 str. 4 d. 2 p. ir VPĮ 17 str. 1 d. pažeidimą. Nenustačius pareiškėjo padaryto VPĮ nuostatų pažeidimo, atitinkamai nėra pagrindo taikyti finansinę korekciją.
Dėl pažeidimo, kai pareiškėja, priėmusi Sutarties 7.2 ir 10.3 p. reikalavimų neatitinkantį sutarties įvykdymo užtikrinimą, nesilaikė savo pačios Pirkimo sąlygose nustatytų aiškių ir konkrečių reikalavimų, keliamų sutarties įvykdymo užtikrinimui ir Pirkimo sutarties įsigaliojimui, todėl sudarant Pirkimo sutartį iš esmės pakeitė Pirkimo dokumentuose nustatytas esmines Pirkimo sąlygas.
Atsakovė, konstatuodama šį pažeidimą, nurodė, kad Rangovo pateiktas sutarties įvykdymo užtikrinimas buvo netinkamas dėl jo apimties ir trukmės. Sutarties įvykdymo užtikrinimas turėjo apimti, tačiau neapėmė, netesybų atlyginimo. Be to, užtikrinimas negaliojo laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 2 d. iki 2023 m. gruodžio 8 d. Pareiškėja skunde sutiko, kad Rangovo pateiktas sutarties įvykdymo užtikrinimas turėjo formalių trūkumų, tačiau teigia, kad pareiškėja neturėjo jokio tikslo nukrypti nuo Pirkimo ar Sutarties sąlygų dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo apimties ar trukmės.
Pagal VPĮ 17 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. VPĮ yra specialusis teisės aktas, kurio 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti principai privalo būti taikomi tiek vykdant pirkimo procedūras, tiek įgyvendinant viešojo pirkimo sutartį iki šios sutarties šalių įsipareigojimų įvykdymo.
VPĮ 42 str. 1 d. numatyta, jog perkančioji organizacija darbų tarptautinių pirkimų atvejais privalo, o kitų pirkimų atveju gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais.
Pareiškėja neginčija, kad ADB „Gjensidige“ 2023-02-03 atlikimo laidavimo draudimo rašte Nr. 3875907 nurodyta sąlyga, kad „Draudikas neatsako už netesybų, palūkanų mokėjimą bei Sutarties neįvykdymą dėl nenugalimos jėgos aplinkybių“ neapėmė Sutarties projekto 10.3 p., kuriame numatyta, kad tuo atveju, jeigu apskaičiuoti delspinigiai viršija 5 proc. bendros Pirkimo sutarties kainos, Pareiškėjas prieš tai raštu įspėjęs Laimėtoją, gali (turi teisę) pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu. Teismas sutinka su atsakovės išvada, kad pareiškėjas, priėmęs Sutarties projekto 10.3 p. nuostatų neatitinkantį sutarties įvykdymo užtikrinimą, nesilaikė savo Pirkimo sąlygose aiškiai ir konkrečiai nustatytų reikalavimų, keliamų sutarties įvykdymo užtikrinimui, todėl sudarant Pirkimo sutartį tokiais savo veiksmais pakeitė Sutarties projekto 10.3 p. nustatytas esmines sąlygas.
Taip pat pareiškėjas neginčija, kad Laidavimo raštas galiojo trumpiau, nei reikalavo pirkimo sąlygos. Sutarties projekto 7.2 p. numatė, jog „Sutarties įvykdymo užtikrinimas turi būti besąlyginis ir neatšaukiamas ir turi galioti visą Sutartyje nurodytą Darbų atlikimo laikotarpį ir 2 mėnesius po Darbų atlikimo termino pabaigos“. Iš faktinių Pirkimo aplinkybių matyti, jog Sutartis buvo pasirašyta 2023-02-01, o pats Laidavimo raštas išduotas 2023-02-03, kuris pradėjo galioti tik 2023-02-06. Iš pateikto Laidavimo rašto matyti, jog jis galiojo ne ilgiau, kaip iki 2023-12-01, nors pagal Sutarties sąlygas turėjo galioti ne trumpiau kaip iki 2023-12-06.
Esminėmis sutarties nuostatomis laikomos tos nuostatos, kurių pakeitimas reikštų didesnį tiekėjų suinteresuotumą viešojo pirkimo metu, t. y. jeigu pakeistos pirkimo sutarties sąlygos būtų nustatytos viešojo pirkimo metu, pasiūlymus galimai pateiktų daugiau teikėjų ir tokiu būdu esminės pirkimo sutarties sąlygos pakeitimas reikštų išskirtinę ir kitus pirkime dalyvavusius ar potencialius tiekėjus diskriminuojančią padėtį.
VPĮ 89 straipsnyje įtvirtintos išsamios viešojo pirkimo sutarčių keitimo materialiosios taisyklės, kurių pagrindu šalys gali pakeisti tarpusavio sutartinius santykius ir pagal kurias vertinamas tokių veiksmų atlikimo teisėtumas.
Remiantis VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, konkretus pakeitimas pirkimo dokumentuose turi būti iš anksto apibrėžtas, t. y., pirkimo sąlygose turi būti įtvirtinti konkretūs atvejai, kuriems esant, galėtų būti keičiamos pirkimo sutarties įgyvendinimo sąlygos. Tai reiškia, kad perkančiosios organizacijos yra įpareigotos pirkimo sąlygose, nepažeidžiant šalių lygiateisiškumo bei interesų pusiausvyros principų, nurodyti baigtinį sąrašą aplinkybių, kuriomis remiantis sutarties vykdymo laikotarpiu, pirkimo sutartis gali būti keičiama.
VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal šį įstatymą, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo vertę, nėra esminis, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje. VPĮ 89 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimas jos galiojimo laikotarpiu laikomas esminiu pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, kai juo pakeičiamas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties bendrasis pobūdis. Bet kuriuo atveju esminiais pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimais laikomi tokie pakeitimai, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų (šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais į šias sąlygas neatsižvelgiama): 1) pakeitimu nustatoma nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų kandidatų paraiškų, dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų; 2) dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pusiausvyra pasikeičia tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje; 3) dėl pakeitimo labai padidėja pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties apimtis; 4) kai tiekėją, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, pakeičia naujas tiekėjas dėl kitų priežasčių, negu šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos priežastys.
Sutarties, kaip viešojo pirkimo, prigimtis, nedraudžia jos keisti sutarties vykdymo metu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad viešojo pirkimo sutarties nuostatos, nepriklausomai nuo šių santykių išskirtinumo, kaip ir įprastiniai sandoriai, kilus ginčui teisme turėtų būti aiškinamos remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir jas aiškinančia teismų praktika, kita vertus, taip pat atsižvelgiant į viešųjų pirkimų specifiką, šiame kontekste reiškiančią teismo pareigą viešojo pirkimo sutarties turinį aiškinti, be kita ko, pagal viešojo pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2013). Aiškinant viešojo pirkimo sutartį visų pirma vertinami pirkimo dokumentai ir pirkimo sutartis, atsižvelgiant į VPĮ tikslus ir viešųjų pirkimų principus, bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles taikant mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-684/2016).
Atsižvelgiant į VPĮ ir kitų teisės aktų santykį bei VPĮ normose įtvirtintų materialiųjų nuostatų detalumą, darytina išvada, kad viešojo pirkimo sutarčių keitimui ir jo teisėtumo vertinimui pirmiausia taikytinas specialusis VPĮ 89 straipsnis. Kaip nurodyta pirmiau, VPĮ kaip specialiojo teisės akto pobūdis neeliminuoja kituose teisės aktuose įtvirtintų teisės normų taikymo, tačiau tokiu atveju VPĮ tam tikra teisinių santykių sritis turi būti nereguliuojama arba VPĮ turėtų būti įtvirtinta aiški nuoroda į kitus teisės aktus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VPĮ 89 straipsnyje, expressis verbis (aiškiais žodžiais) neįtvirtinta nuoroda į CK. VPĮ ir CK nuostatų bendras taikymas gali sukelti koliziją, nes VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinta viena iš bendrųjų esminio (draudžiamo) viešojo pirkimo sutarties pakeitimo apibrėžčių, susijusi su ekonominės pusiausvyros tiekėjo naudai pasikeitimo pirminio susitarimo su perkančiąja organizacija atžvilgiu (LAT 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020).
Pareiškėja nurodė, kad „Net jeigu Rangovo pateiktas sutarties įvykdymo užtikrinimas ir turėjo formalių trūkumų, tai nekeičia fakto, kad Pareiškėjas neturėjo jokio tikslo nukrypti nuo Pirkimo ar Sutarties sąlygų dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo apimties ar trukmės. Atitinkamai, neturėjo ir jokio tikslo jų keisti. Tokia situacija susidarė išimtinai dėl techninės klaidos“. Teismas nurodo, kad Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad formalaus susitarimo nebuvimas nepaneigia, jog viešojo pirkimo sutartis buvo pakeista (LAT 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015; LAT 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020), todėl vien tai, kad konkretus susitarimas dėl Sutartyje numatytų dokumentų nepateikimo sudarytas nebuvo, nereiškia, kad faktiniais veiksmais Sąlygos nebuvo pakeistos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėja, nereikalaudama kad tinkamo sutarties įvykdymo užtikrinimo, apibrėžiančio netesybų mokėjimą bei jo galiojimą visą Sutartyje nurodytą Darbų atlikimo laikotarpį ir 2 mėnesius po Darbų atlikimo termino pabaigos neveikimu de facto atliko Pirkimo sąlygų 7.2 p ir 10.3 p. keitimą.
Viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas tiesiogiai susijęs su viešojo pirkimo procedūromis, todėl patenka į specialiąją viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo sritį, t. y. VPĮ; jei būtų priešingai ir VPĮ 86 straipsnio 3 dalies nuostata – sudarant pirkimo sutartį joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos ir pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sąlygos – būtų aiškintina tik kaip reiškianti perkančiosios organizacijos ir pirkimą laimėjusio tiekėjo veiksmų ribojimą tik viešojo pirkimo sutarties sudarymo metu, tokia praktika sutarties šalims leistų piktnaudžiauti keičiant viešojo pirkimo sutarties nuostatas po jos sudarymo, taip būtų pažeisti kitų konkurso dalyvių interesai ir viešųjų pirkimų tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principai; dėl šių priežasčių VPĮ įtvirtinta sutarties laisvės principo išimtis (LAT 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011, LAT 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020 83 punktas).
Sutarties šalių sudaryti susitarimai (faktinis sutarties sąlygų pakeitimas) negali prieštarauti imperatyviems VPĮ, kaip specialaus teisės akto, reikalavimams. Pažymėtina, kad viešojo pirkimo sutarties keitimo sąlygos, kurios numatytos VPĮ 89 straipsnyje, reikalauja, kad, keičiant viešojo pirkimo sutartį, šis pakeitimas, pirma – negali būti esminis, antra – jis turi atitikti VPĮ 89 straipsnyje įtvirtintus atvejus.
Viešojo pirkimo sutarties pakeitimas nelaikytinas esminiu, jei laikomasi VPĮ 89 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų sąlygų, kuriose apibrėžta, kad pakeitimas neatsižvelgiant į jo piniginę vertę, iš anksto turi būti aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas pirkimo dokumentuose nustatant pirkimo sutarties peržiūros, įskaitant kainos indeksavimą, atlyginimų darbuotojams peržiūrą, sąlygas ar pasirinkimo galimybes, įskaitant sutarties termino, perkamų kiekių, apimties, objekto pakeitimą. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta galimų pakeitimų ar pasirinkimo galimybių apimtis, pobūdis ir aplinkybės, kuriomis tai gali būti atliekama (VPĮ 89 str. 1 d. 1 p.).
Taigi viešojo pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama, kai pakeitimo sąlygos buvo žinomos visiems potencialiems tiekėjams, jos buvo išviešintos pirkimo vykdymo metu (VPĮ 89 str. 1 d. 1 p.). Priešingu atveju, jeigu pakeitimo sąlygos nebuvo išviešintos pirkimo metu, pakeitimas, atliekamas sutarties galiojimo laikotarpiu, turi atitikti kitas VPĮ 89 str. 1 ir 2 d. nurodytas sąlygas, kad nebūtų pripažintas esminiu.
Pirkimo sąlygose ir Sutarties projekte nebuvo numatyta, kad Rangovas galės pateikti pirkimo Sutarties reikalavimų neatitinkantį Laidavimo raštą ar kad jis galios trumpesnį, nei numatyta, terminą. Taigi, pareiškėjas leido Rangovui nevykdyti tam tikrų Sutarties sąlygų, nors toks leidimas nebuvo numatytas, todėl toks Sutarties pakeitimas pažeidė viešųjų pirkimų reguliavimą (VPĮ 17 str. 1 d., VPĮ 89 str. 1 d. 5 p.), nes iš esmės atleido Rangovą nuo aukščiau nurodytų įsipareigojimų vykdymo ir faktiškai leido sumažinti jo patiriamas išlaidas, kas atitiko VPĮ 89 str. 4 d. apibrėžtus esminius ir draudžiamus sutarties pakeitimus: 1. pakeitimu nustatyta nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų (faktiškai pakeista pasiūlymo kaina Pirkime); 2. dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties pusiausvyra pasikeitė tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje (Rangovas, už tam tikrą laikotarpį nepateikęs Sutarties įvykdymo užtikrinimo (Sutartyje nustatyto dydžio) ir Darbų ir Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, atsidūrė geresnėje (ekonominėje) padėtyje nei būtų buvę, jei būtų tinkamai vykdęs Sutarties sąlygas).
ESTT 2024 m. spalio 4 d. sprendime Obshtina Svishtov vs Rakovoditel na Upravlyavashtia organ na Operativna programa „Regioni v rastezh“ byloje C-175/23 nusprendė, kad Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 143 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama kaip draudžianti nacionalinės teisės nuostatas, pagal kurias bet koks viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas yra „pažeidimas“, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 2 straipsnio 36 punktą, dėl kurio automatiškai taikoma finansinė pataisa, kurios dydis nustatomas pagal iš anksto nustatytą fiksuoto dydžio pataisos normų skalę.
Šio sprendimo 23–27 punktuose, apibendrindamas savo jurisprundenciją aiškinant Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktą, ESTT, be kita ko, pažymėjo: sąvoka „pažeidimas“ Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte apibrėžta kaip bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės nuostatų dėl jų taikymo pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmais ar neveikimu, kai dėl nepagrįstų Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala šiam biudžetui. Taigi tam, kad toks pažeidimas būtų padarytas, turi būti įvykdytos trys sąlygos, t. y. turi būti pažeista taikytina teisė, turi būti ekonominės veiklos vykdytojo veiksmai ar neveikimas, dėl kurių padarytas šis pažeidimas, ir turi būti padaryta reali ar potenciali žala Sąjungos biudžetui (pagal analogiją žr. 2020 m. spalio 1 d. Sprendimo Elme Messer Metalurgs, C?743/18, EU:C:2020:767, 50 ir 51 punktus ir 2023 m. birželio 8 d. Sprendimo ANAS, C?545/21, EU:C:2023:451, 27 ir 29 punktus); pirmoji sąlyga susijusi ne tik su pačių Sąjungos teisės nuostatų, bet ir nacionalinės teisės nuostatų, kurios taikomos Sąjungos struktūrinių fondų remiamiems veiksmams ir kuriomis taip prisidedama prie Sąjungos teisės, susijusios su šių fondų finansuojamų projektų valdymu, įgyvendinimu (2020 m. spalio 1 d. Sprendimo Elme Messer Metalurgs, C?743/18, EU:C:2020:767, 52 punktas ir 2023 m. birželio 8 d. Sprendimo ANAS, C?545/21, EU:C:2023:451, 30 punktas); dėl antrosios sąlygos, t. y., kad atitinkamas pažeidimas turi būti padarytas ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, pažymėtina, kad Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 37 punkte „ekonominės veiklos vykdytojas“ apibrėžiamas kaip bet kuris fizinis ar juridinis asmuo ir bet kuris kitas subjektas, dalyvaujantis įgyvendinant fondų paramą, išskyrus valstybę narę, vykdančią valdžios institucijos įgaliojimus; pagal trečiąją sąlygą reikalaujama, kad ekonominės veiklos vykdytojui pažeidus taikytiną teisę „padaroma ar būtų padaryta“ žala Sąjungos bendrajam biudžetui. Iš paties šio reglamento 2 straipsnio 36 punkto teksto, visų pirma iš žodžių junginio „padaroma ar būtų padaryta“, matyti, kad jeigu dėl „pažeidimo“, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, nereikia įrodyti konkretaus finansinio poveikio Sąjungos biudžetui, taikytinų taisyklių nesilaikymas yra „pažeidimas“, jeigu negalima atmesti galimybės, kad šis pažeidimas turėjo įtakos atitinkamo fondo biudžetui (2017 m. gruodžio 6 d. Sprendimo Compania Na?ional? de Administrare a Infrastructurii Rutiere, C?408/16, EU:C:2017:940, 60 ir 61 punktai ir 2023 m. birželio 8 d. Sprendimo ANAS, C?545/21, EU:C:2023:451, 38 punktas); iš to, kas išdėstyta, matyti, kad „pažeidimas“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktą, gali būti laikomas tik pažeidimu, dėl kurio „padaroma ar [gali būti] padaryta“ žala Sąjungos biudžetui. Taigi pagal šią nuostatą draudžiama, kad bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, taikytinos veiksmams, finansuojamiems iš Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, pažeidimas būtų laikomas automatiškai darančiu žalą Sąjungos biudžetui arba galinčiu jam daryti žalos, neatsižvelgiant į tokio pažeidimo poveikį Sąjungos biudžetui.
Šio sprendimo 30–34 punktuose, aiškindamas Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas dėl finansinės pataisos sumos nustatymo, ESTT, be kita ko, pažymėjo: valstybės narės taip pat gali nustatyti tokią fiksuoto dydžio pataisų normų skalę remdamosi Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsniu, siejamu su jo 120 konstatuojamąja dalimi, kad, „laikantis proporcingumo principo“, užtikrintų teisinį saugumą; siekdamos patikslinti kriterijus, taikomus finansinėms pataisoms, atliekamoms remiantis fiksuoto dydžio pataisų normų skale, valstybės narės gali atsižvelgti į tokį dokumentą, kaip 2019 m. Komisijos gairės, net jeigu jos joms nėra privalomos. Šių gairių 1.1 punkte rekomenduojama, kad valstybių narių valdžios institucijos, „ištaisydamos pažeidimus, nustatytus jų pačių tarnybų, taikytų šiose gairėse nustatytus kriterijus ir finansinių pataisų normas“ (pagal analogiją žr. 2023 m. birželio 8 d. Sprendimo ANAS, C?545/21, EU:C:2023:451, 45 punktą); iš minėtų gairių 1.4 punkto matyti, kad kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio atitinkamai rinkai, taikant Reglamento Nr. 1303/2013 144 straipsnio 1 dalyje numatytą 5, 10, 25 arba 100 procentų fiksuoto dydžio finansinės pataisos normą, vis dėlto reikia atsižvelgti į nustatyto pažeidimo pobūdį ir sunkumą ir į dėl to Fondui atsiradusius finansinius nuostolius, todėl tokia taikoma norma atitinka proporcingumo principą (pagal analogiją žr. 2023 m. birželio 8 d. Sprendimo ANAS, C?545/21, EU:C:2023:451, 46 punktą); be to, nors Komisija ir valstybės narės gali remtis fiksuoto dydžio pataisos normų skale, vis dėlto galutinei taikytinai pataisos sumai nustatyti būtinas individualus ir išsamus nagrinėjimas, kurį atliekant turi būti atsižvelgta į visus konstatuotą pažeidimą apibūdinančius ypatumus, palyginti su elementais, į kuriuos buvo atsižvelgta nustatant šią skalę ir kurie gali pateisinti didesnės arba, priešingai, sumažintos pataisos taikymą (šiuo klausimu žr. 2016 m. liepos 14 d. Sprendimą Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C?406/14, EU:C:2016:562, 48 ir 49 punktus); iš to, kas išdėstyta, matyti, kad iš principo finansinės pataisos dydis neturi būti nustatomas automatiškai, remiantis vien iš anksto nustatyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale.
Nagrinėjamoje byloje taikomo Reglamento Nr. 1303/2013 43 konstatuojamojoje dalyje, be kita ko, nurodyta, kad, siekiant užtikrinti proporcingą kontrolės tvarką ir apsaugoti finansinių priemonių pridėtinę vertę, numatytų galutinių paramos gavėjų nereikėtų atgrasyti esančia pernelyg didele administracine našta (LVAT 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1538-624/2024).
Žala Sąjungos biudžetui padaroma ar potencialiai gali būti padaroma teisės, reglamentuojančios, pavyzdžiui, viešuosius pirkimus, pažeidimu, kad gali kelti pagrįstas abejones dėl tokios procedūros skaidrumo.
Pažymėtina, kad vien pažeidimo nustatymo faktas nėra pakankamas pagrindas pažeidimui pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 konstatuoti, jeigu dėl pažeidimo negalėjo būti finansinio poveikio Europos Sąjungos biudžetui, taip pat reikia įvertinti tai, ar, atsižvelgiant į viešojo pirkimo aplinkybes, negalima atmesti galimybės, kad tas pažeidimas turėjo poveikio fondo biudžetui. Svarbu tai, kad net tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius Europos Sąjungos interesus (Teisingumo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. spendimo Chambre de commerce ir d’industrie de I’Indre byloje C-465/10, 47 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teisės aktai nenustato, jog finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei pažeidimai nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-441-525/2022, 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-652-662/2022).
Teisėjų kolegijos vertinimu, negalima atmesti galimybės, kad Sutartyje nustačius, kad Rangovas galės pateikti pirkimo Sutarties reikalavimų neatitinkantį Laidavimo raštą ar kad jis galios trumpesnį, nei numatyta, terminą, galėjo turėti poveikį Europos Sąjungos biudžetui. Pagrįstai galima manyti, kad esant kitokioms sąlygoms potencialūs ar esami konkurso dalyviai būtų galėję pasiūlyti kitokią darbų kainą, dėl šio pažeidimo kilo konkurencijos pusiausvyros pažeidimo rizika, kurios nesant, pasiūlymų galėjo būti pateikta daugiau, juose galėjo būti nurodytos mažesnės kainos ar tai galėjo lemti kitokius pasiūlymus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas ir pasisakydamas dėl viešųjų pirkimų pažeidimų, yra pažymėjęs, kad vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių matomų neigiamų padarinių. Pastebėtina, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą arba pigesnį pasiūlymą. Taigi, net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, kadangi tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018, 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-148-552/2023).
Nustačius, kad pareiškėjas nesilaikė nuostatų, susijusių su viešaisiais pirkimais, ir nustačius pažeidimą, kaip jis suprantamas pagal Reglamentą Nr. 1303/2013, tai sudaro teisinį pagrindą taikyti finansinę korekciją ir reikalauti grąžinti nepagrįstai iš Europos Sąjungos fondų gautas lėšas.
Ginčijamu sprendimu finansinė korekcija pareiškėjai taikyta vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-10-08 įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – PAFT) 7 priedo nustatytus korekcijų apskaičiavimo principus (PAFT 307.2 p.) Gairių 2.2 lentelės 17 p., kuriame nurodoma, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai „vykdomos derybos sutarties skyrimo procedūros metu, įskaitant laimėjusio pasiūlymo keitimą vertinimo metu, t. y. pagal atvirą arba ribotą procedūrą perkančioji organizacija derasi su kuriuo nors vienu arba keliais konkurso dalyviais vertinimo etapu, ir todėl pradinių skelbime apie pirkimą arba pirkimo specifikacijose nustatytų sąlygų atžvilgiu iš esmės pakeičiama sutartis“ ir taikoma 25 proc. finansinė korekcija.
CPVA įvertinusi tai, kad Projekto vykdytojas, nepareikalavęs iš Laimėtojo pateikti tinkamo, Sutarties projekto 7.2 ir 10.3 p. reikalavimų atitinkančio Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo pagrindžiančio dokumento, pakeitė esmines Pirkimo sąlygas; Projekto vykdytojas, priėmęs Sutarties projekto 7.2 ir 10.3 p. reikalavimų neatitinkantį sutarties įvykdymo užtikrinimą, nesilaikė savo Pirkimo sąlygose aiškiai ir konkrečiai nustatytų reikalavimų, keliamų Pirkimo sutarties įsigaliojimui; nusprendė, kad taikoma 25 proc. finansinė korekcija nuo Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 722.234,48 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 180.558,62 Eur, kuri gali kisti keičiantis Pirkimo sutarties vertei.
PAFT 407-408 punktuose nurodyta, kad, jei projekte patirtos išlaidos yra įgyvendintos pažeidžiant PAFT ar viešųjų pirkimų reikalavimus, jos gali būti pripažintos netinkamomis. PAFT 311 punkte nustatyta, kad, kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, arba dėl tokio pirkimo sudarytos sutarties vykdymu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, šis dydis apskaičiuojamas Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528, 7 priedo 6-14 punktuose nustatyta tvarka.
Nagrinėjamu atveju pažeidimo tyrimo metu nustatyti VPĮ pažeidimai ir nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio. PAFT 7 priedo 6 punkte nustatyta, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis. PAFT 7 priedo 10 punkte nustatyta, kad, kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes. kai dėl to paties pirkimo nustatomi keli pažeidimai, su pirkimu susijusiuose Gairių punktuose nurodytos dėl atitinkamo pažeidimo taikytinos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos nesumuojamos, o taikoma didžiausia iš jų PAFT 7 priedo 11 punktas.
Gairių 1 skirsnio „Įvadas“ 1.1. dalies „Gairių tikslas“ nustatyta, kad viešųjų pirkimų srities pažeidimai nagrinėjami atsižvelgiant į tikslą apsaugoti Sąjungos finansinius interesus ir atitiktį Sąjungos teisės aktams (pirmiausia – skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisinio tikrumo principams). Be to, finansinės pataisos gali būti taikomos tik, jei konkretus pažeidimas turi arba galėtų turėti finansinį poveikį Sąjungos biudžetui. Todėl šiose gairėse nurodytų (arba į juos panašių) rūšių pažeidimai, dėl kurių 2 skirsnyje nustatyta fiksuoto dydžio pataisa, laikomi turinčiais finansinį poveikį. Gairėse nurodyta, kad Gairių 2 skirsnyje „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ esantis pažeidimų sąrašas yra neišsamus ir kiti pažeidimai turi būti nagrinėjami pagal analogiją su Gairėse nustatytomis pažeidimų rūšimis.
Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakovės vertinimu, jog pareiškėjos padarytas pažeidimas pagal analogiją atitinka Gairių 2 skirsnio „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ 2.2 lentelės 17 p., kuriame nurodoma, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai „vykdomos derybos sutarties skyrimo procedūros metu, įskaitant laimėjusio pasiūlymo keitimą vertinimo metu, t. y. pagal atvirą arba ribotą procedūrą perkančioji organizacija derasi su kuriuo nors vienu arba keliais konkurso dalyviais vertinimo etapu, ir todėl pradinių skelbime apie pirkimą arba pirkimo specifikacijose nustatytų sąlygų atžvilgiu iš esmės pakeičiama sutartis“. Gairių lentelės 2 skirsnio 2.2 lentelės 17 p. rekomenduojama finansinės pataisos norma už tokio pobūdžio pažeidimus – 25 procentai nuo pradinės sutarties ir naujų dėl pakeitimų atsiradusių darbų, prekių ir (arba) paslaugų (jei taikoma).
Gairių 1.4 punkte nurodyta, kad remiantis šių gairių 2 skirsnyje nurodytomis fiksuoto dydžio (5, 10, 25 ir 100 proc.) normomis atliekamos finansinės pataisos turi atitikti proporcingumo principą. Tai nedaro poveikio tam, kad apskaičiuojant galutinę taikytinos pataisos sumą reikėtų atsižvelgti į visas nustatyto pažeidimo charakteristikas, susijusias su elementais, į kuriuos atsižvelgta nustatant šią fiksuoto dydžio normą.
Konstitucinio Teismo praktikoje išaiškinta, jog institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Sankcijos proporcingumą vertina teismas (žr. pvz., LVAT 2011-11-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-3056/2011, kt.).
Teismo nuomone, šiuo atveju yra pagrindas sumažinti CPVA taikytą 25 procentų finansinę pataisą iki 10 procentų, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat įvertinus tai, kad Laidavimo raštas negaliojo palyginus trumpą laikotarpį, padarytas pažeidimas nesukėlė neigiamų pasekmių. Teismas pakeičia Sprendimo dalį, kuria nustatyta 25 procentų finansinė korekcija, ir įpareigoja CPVA apskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų sumą taikant 10 procentų finansinę korekciją.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose, kuriuos pateikė teismo posėdyje, išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011-11-14 LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėja prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į išspręsto ginčo rezultatą, spręstina, kad pareiškėjos skundas patenkintas iš dalies, todėl turi būti sprendžiama dėl išlaidų paskirstymo.
Teismas pažymi, kad pareiškėja nėra viešojo administravimo subjektas, todėl negali būti reikalaujama, jog tik savo resursais savo poziciją atstovautų teisme. Atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą, specialiųjų žinių reikalingumą teismas pripažįsta, kad teisinės pagalbos pasitelkimas iš šalies šioje byloje buvo pagrįstas.
ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d.).
Pareiškėja nurodo patyrusi 8293,35 Eur išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas, t. y. 5547,85 Eur už skundo parengimą ir 2722,50 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą, taip pat 23 Eur žyminio mokesčio. Patirtos išlaidos grindžiamos pateiktomis atitinkamomis PVM sąskaitomis-faktūromis bei mokėjimo nurodymais.
Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte įtvirtinta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Skundas teismui pateiktas 2024 m. spalio 10 d., t. y. 2024 m. ketvirtą ketvirtį. 2024 m. antrą ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 2196,40 Eur. Remiantis Rekomendacijų 8.2 punktu už skundo surašymą rekomenduojamas priteistinas maksimalus dydis yra 2,5; 8.16 punkte nustatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – 0,4.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, maksimali suma už skundo parengimą galėtų būti 5491 Eur, už rašytinių paaiškinimų parengimą – 878,56 Eur., t. y. iš viso pareiškėjai galėtų būti priteistina 6392,56 Eur (5491+878,56+23).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, į keltus reikalavimus, į tai, kad dalis jų patenkinta, dalis atmesta bei kad sumažinta taikytina finansinė korekcija, teismas sprendžia, kad šiuo atveju proporcinga priteistina išlaidų dalis sudaro 50 procentų, pareiškėjai iš atsakovės priteistina 3196,28 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. IT23 dalį, kuria konstatuoti pažeidimai Nr. 1 ir Nr. 3.
Pakeisti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT23 dalį, kuria pareiškėjai nustatyta 25 procentų finansinė korekcija, sumažinant nustatytos finansinės korekcijos dydį iki 10 procentų.
Įpareigoti atsakovę viešąją įstaigą Centrinę projektų valdymo agentūrą apskaičiuoti pareiškėjai netinkamų finansuoti išlaidų sumą taikant 10 procentų finansinę korekciją.
Priteisti pareiškėjai VšĮ Respublikinei Panevėžio ligoninei 3196,28 Eur (trys tūkstančiai vienas šimtas devyniasdešimt šeši Eur 28 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.