Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Giloja“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla uždarajai akcinei bendrovei „Giloja“ pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą, trečiuoju asmeniu dalyvauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisėta ir pagrįsta teismo nutartis, kuria atsakovei UAB „Giloja“ iškelta bankroto byla. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad pareiškėjas neįvykdė ĮBĮ 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytos pareigos įspėti atsakovę apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir nustatyti 30 dienų terminą skolai sumokėti (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p.). Dėl to apeliacinis teismas pasisako, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei atsižvelgdamas į šios kategorijos bylose esantį viešąjį interesą.

Dėl ikiteisminės tvarkos įgyvendinimo

Apeliantas teisingai nurodo, kad specialiame bankroto teisinius santykius reglamentuojančiame įstatyme (ĮBĮ) yra nustatyta išankstinė neteisminė ginčo sprendimo tvarka, kurios kreditorius privalo laikytis prieš paduodamas pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui. Tai yra, ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreditorius turi pranešti skolininkui raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu ir jis laikomas įteiktu praėjus 5 dienoms po jo išsiuntimo. Šiame pranešime turi būti nurodytas skolininko neįvykdytas įsipareigojimas bei nustatytas ne trumpesnis kaip 30 dienų terminas nuo šio pranešimo įteikimo dienos jam įvykdyti. Paminėtina, kad ši tvarka yra skirta tam, jog kilęs ginčas būtų išspręstas nesikreipiant į teismą ir nekeliant skolininkui bankroto bylos.

Pirmosios instancijos teismas, nors ir neanalizuodamas nei faktinių, nei teisinių aplinkybių, sprendė, kad pareiškėjas nurodytos tvarkos laikėsi, tuo tarpu apeliantas teigia buvus priešingai. Tai fakto klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas nustatyti šias aplinkybes.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyrius 2015-04-22 išsiuntė atsakovui registruotus pranešimus Nr. (8.1)3-44235 ir Nr. (8.1)3-44175 apie ketinimus kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo: įmonės buveinės vietos adresu Šeškinės g. 22A, Vilnius; biuro / kontoros adresu Ukmergės g. 228-18, Vilniuje, tačiau jie grįžo neįteikti. Pakartotinai tais pačiais adresais pareiškėjas atsakovui pranešimus išsiuntė 2015-05-28, tačiau ir vėl jie grįžo neįteikti. Bylos medžiagoje esančios atsakovui siųstos korespondencijos vokų kopijos su pašto žymomis apie neįteikimą patvirtina šį faktą, todėl apelianto teiginiai, kad tokių įrodymų nėra, yra nepagrįsti (CPK 178 str.).

Apeliacinis teismas taip pat laiko, kad vien tai, jog dokumentai atsakovui nebuvo įteikti ne dėl nuo pareiškėjo priklausančių aplinkybių (pvz., nėra ginčo dėl neteisingo atsakovo buveinės ar biuro adreso etc.), nesudaro pagrindo spręsti, jog buvo pažeista ikiteisminė tvarka. Minėta, kad kreditoriaus pranešimas, išsiųstas antrą kartą įmonės buveinės vietos adresu, laikomas įteiktu praėjus 5 dienoms po jo išsiuntimo, o pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį jis laikomas įteiktu, jei buvo siųstas 2 kartus įmonės buveinės vietos adresu (ĮBĮ 6 str. 1, 2 d., CPK 122 str. 2 d., 123 str. 2 d.). Be to, pagal teismų praktiką pareiga pasirūpinti tinkamu korespondencijos tvarkymu tenka pačiam atsakovui, nes priešingas byloje esančių įrodymų vertinimas pažeistų pareiškėjo teisę į teisminę gynybą, prieštarautų teisingumo sąžiningumo principams (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-246/2010, 2010 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1172/2010, kt.).

Apeliantas taip pat tvirtina, kad pareiškėjas neįvykdė ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalyje numatytos pareigos pateikti jam pareiškimo teismui ir jo priedų nuorašus. Tačiau bylos medžiaga paneigia taip pat ir šiuos atskirojo skundo teiginius, nes 2015-07-08 ir 2015-07-31 lydraščiai Nr. (8.1)3-76618, Nr. (8.1)3-86617 patvirtina, kad atsakovui buvo siųstas pareiškimas teismui su priedais dėl bankroto bylos iškėlimo. Paminėtina, kad įstatymas nenumato imperatyvių šios pareigos įgyvendinimo būdų ir tvarkos, todėl kreditorius turi teisę pats pasirinkti minėtų dokumentų įteikimo skolininkui būdą.

Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė teisės normų reikalavimų, pripažinęs, jog pareiškėjas laikėsi ĮBĮ 6 straipsnio 2, 4 dalyse įtvirtintos ikiteisminės ginčo reguliavimo tvarkos (CPK 178, 185 str.).

Dėl atsakovo procesinių pareigų vykdymo

Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, o taip pat į jau minėtą viešąjį interesą, sprendžia, kad yra tikslinga atkreipti atsakovo administracijos vadovo dėmesį į tai, jog pagal ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalį teismas gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu nustatoma, kad jis: 1) laiku nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo; ir (ar) 2) po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įmonei įsiteisėjimo neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto ir (ar) dokumentų; ir (ar) 3) vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms. Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis proceso teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai, laiku, atsižvelgdamas į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.

Nagrinėjamoje byloje teismas 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi nustatė atsakovui terminą pateikti atsiliepimą į pareiškimą, įpareigojo pateikti ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje išvardytus dokumentus, o 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atsakovo prašymu pratęsė pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme terminą vienam mėnesiui. Tačiau šis, žinodamas apie pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį bei teismo reikalaujamus finansinės atskaitomybės dokumentus, per teismo pratęstą terminą jos ne tik neįvykdė, tačiau nenurodė teismui net to priežasčių. Toks procesinis elgesys negali būti pripažįstamas tinkamu pareigos veikti vadovaujamos bendrovės vardu vykdymu (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str., CK 2.82 str. 3 d., CPK 42 str. 5 d.). Be to, pažymėtina, kad atsakovas yra verslo subjektas, kuriam teisiniuose santykiuose keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, nei, pavyzdžiui, fiziniams asmenims. Toks asmuo privalo pats aktyviai domėtis bylos eiga, o būdamas suinteresuotas įmonės veiklos tęstinumu ir siekdamas paneigti jam reiškiamus reikalavimus, – imtis visų įmanomų priemonių, operatyviai teikti duomenis apie įmonės turtinę padėtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

Teismas, turėdamas omenyje tai, kad apeliantas neginčija pagrindo iškelti bankroto bylą dėl nemokumo, šiuo klausimu plačiau nepasisako.

Atskirojo skundo argumentai nesuteikia pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl ji paliekama galioti (CPK 263, 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.