- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-28
- Bylos Nr.
- 2-246/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- UAB „Pamario aitvaras“
- Ieškovas
- UAB „VYVALA“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Pamario aitvaras“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. B2-2447-524/2009, kuria atsakovui UAB „Pamario aitvaras“ iškelta bankroto byla pagal ieškovo UAB „VYVALA“ ieškinį atsakovui UAB „Pamario aitvaras“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „VYVALA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Pamario aitvaras“ dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad atsakovas yra skolingas ieškovui 60618,69 Lt. 2009 m. liepos 23 d. ieškovas registruotu laišku įspėjo atsakovą, jeigu jis iki 2009 m. rugpjūčio 25 d. nesugražins skolos, ieškovas bus priverstas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Atsakovas skolos iki šiol negražino.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad veiklos nevykdo ir paaiškino, jog su ieškovu neatsiskaito, nes su atsakovu neatsiskaito UAB „Baltaraistis“.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 30 d. nutartimi ieškinį patenkino ir iškėlė UAB „Pamario aitvaras“ bankroto bylą. Teismas nurodė, kad pagal atsakovo 2009 m. balandžio 30 d. balansą jo turtas yra 125581 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai yra 102018 Lt. Iš 2009 m. rugsėjo 30 d. atsakovo balanso matyti, kad įmonės turtas yra 106990 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai yra 94036 Lt. Kadangi UAB „Pamario aitvaras“ per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai viršija pusę įmonės turto, t.y. ji nemoki ir įmonė nevykdo jokios veiklos, teismas iškėlė UAB „Pamario aitvaras“ bankroto bylą. Iškėlęs bankroto bylą teismas bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Tamtamas“.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą. Atskirąjį skundą atsakovas grindžia šiais motyvais;
1. Atsakovo veiklos sutrikimus lėmė skolininko UAB „Baltaraistis“ verslo nesėkmės, tačiau atsakovas yra mokus ir aktyviai bando išieškoti iš skolininko UAB „Baltaraistis“ skolas, dėl kurių atsakovas negali atsiskaityti su visais kreditoriais.
2. Iš UAB „Baltaraistis“ atsakovui jau yra priteista 36118,02 Lt suma, kuri šiuo metu išieškoma antstolių.
3. Atsakovas ir UAB „Baltaraistis“ 2008 m. balandžio 2 d. sudarė taikos sutartį, pagal kurią UAB „Baltaraistis“ pripažino 69823,58 Lt skolą atsakovui. Tačiau pervedus atsakovui 10162,58 Lt atsakovui mokėjimai nutrūko, todėl vykdomas priverstinis skolos išieškojimas.
4. Pagal 4 sąskaitas faktūras UAB „Baltaraistis“ atsakovui skolingas 34700,26 Lt, t.y. iš viso UAB „Baltaraistis“ atsakovui skolingas 95031,26 Lt.
5. Atsakovas negavo jokio įspėjimo dėl kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kaips to reikalauja Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 6 straipsnio 2 dalies nuostatos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą ieškovas grindžia šiais motyvais:
1. Atsakovas buvo tinkamai informuotas apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, t.y. įspėjimas išsiųstas tiek įmonės registracijos adresu, tiek įmonės vadovo gyvenamosios vietos adresu.
2. Teismas teisingai įvertino atsakovo balanso duomenis ir pagrįstai nusprendė, jog jis yra nemokus, nes atsakovo įsipareigojimai ženkliai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertę.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Šioje byloje nagrinėjama ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovui iškėlė bankroto bylą.
Kaip jau minėta, apeliantas nurodo, kad ieškovas nesilaikė išankstinės neteisminės tvarkos ginčui spręsti, t.y. neinformavo atsakovo apie ketinimą kreiptis į teismą.
ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus ĮBĮ numatytas išimtis (LR CPK 1 str. 1 d.). Kiekviena subjektinė teisė, taigi, ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. Procesiniam dokumentui, kuriuo asmuo siekia bankroto bylos įmonei iškėlimo, be bendrųjų CPK 111 ir 135 straipsniuose įtvirtintų turinio ir formos reikalavimų, yra keliami ir specialūs reikalavimai, kuriuos reglamentuoja ĮBĮ normos. ĮBĮ nustatyta išankstinė neteisminė tvarka, kurios kreditorius privalo laikytis prieš paduodamas pareiškimą teismui dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo. ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis nustato, kad kreditorius (kreditoriai) turi raštu pranešti įmonei apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį. Ši tvarka yra skirta tam, kad kilęs ginčas būtų išspręstas nesikreipiant į teismą ir nekeliant bankroto bylos, tai yra, ji atitinka ikiteisminės ginčo sprendimo stadijos sampratą.
Įstatymas, numatydamas pareigą kreditoriui apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo raštu pranešti įmonei, nenustato imperatyvių šios pareigos įgyvendinimo būdų ir tvarkos reikalavimų. Remiantis ĮBĮ 6 straipsnio 1 dalimi, pranešimas turi būti įteikiamas CPK nustatyta tvarka. CPK įtvirtintas asmens informavimas ne tik įteikiant šaukimą, bet ir siunčiant pranešimą, kuris yra be grąžintinos žymos. Todėl siunčiant pranešimą atsakovo buveinės adresu, protinga manyti, jog korespondencija įmonėje tvarkoma taip, kad laiško išsiuntimas registruotu paštu pasieks adresatą.
Iš bylos medžiagos matyti (b.l. 28-29), kad ieškovas 2009 m. liepos 23 d. atsakovui registruotu paštu išsiuntė pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu jis iki 2009 m. rugpjūčio 25 d. nesumokės ieškovui skolos. Teisėjų kolegijos nuomone, toks atsakovo informavimas yra tinkamas ir laikytina, kad ieškovas laikėsi išankstinės neteisminės tvarkos ginčui spręsti.
Apeliantas nurodo, kad registruoto laiško negavo ir pateikia Lietuvos pašto pažymą, jog registruotas laiškas jam buvo neįteiktas. Atsižvelgiant į kai, kad pranešimas buvo siunčiamas tinkamu adresu, teisėjų kolegijos nuomone, registruotas laiškas atsakovui galėjo būti neįteiktas todėl, kad, kaip jis nurodė, įmonė nevykdo jokios veiklos ir buveinės adresu atsakovo darbuotojų surasti nepavyko. Tačiau, pareiga pasirūpinti tinkamu korespondencijos tvarkymu tenka atsakovui, nes piešingas byloje esančių įrodymų vertinimas pažeistų ieškovo UAB „VYVALA“ teisę į teisminę gynybą, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Iškėlus įmonės bankroto bylą, stabdoma jos ūkinė veikla, taip pat tam tikram laikui – atsiskaitymai su kreditoriais. Šios padėties neapibrėžtumas paprastai nenaudingas nei kreditoriams, negaunantiems iš skolininko priklausančių lėšų, nei bankrutuojančiai įmonei, jei yra galimybių atnaujinti jos veiklą, taip pat įmonės savininkams ar dalyviams, turintiems teisę į turtą, liekantį atsiskaičius su kreditoriais. Taigi vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyviau vykdyti ir užbaigti bankroto procedūras (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005; 2007 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007, 2007 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007). Be to, atsakovas galėjo su ieškovu atsiskaityti ir vėliau gavus ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo.
Apeliantas taip pat nurodo, kad jis yra mokus ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam iškėlė bankroto bylą.
Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Įmonės nemokumui nustatyti reikia dviejų savarankiškų juridinių faktų: a) įmonė nevykdo įsipareigojimų; b) pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pradelstais įsipareigojimais laikomi tie, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas. Įstatymas nenustato jokio termino, kiek turi būti pradelsti įsiskolinimai, svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-823/2008).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, svarbu nustatyti bendrą įmonės pradelstų įsipareigojimų dydį ir jų santykį su įmonės balanse įrašyto turto verte, o ne tikslius visų įmonės įsiskolinimų dydžius. Tikslesnį pradelstų įsipareigojimų dydį svarbu nustatyti tik tada, kai tokių įsipareigojimų suma pagal bylos duomenis yra tik nežymiai didesnė arba nežymiai mažesnė negu pusė įmonės turto vertės. Tuo tarpu kiekvieno kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo ir dydžio klausimai yra sprendžiami bankroto bylos nagrinėjimo metu, tokius reikalavimus teismo nutartimi tvirtinant, juos tikslinant (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-601/2008).
Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal atsakovo 2009 m. balandžio 30 d. balansą jo turtas yra 125581 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai yra 102018 Lt. Iš 2009 m. rugsėjo 30 d. atsakovo balanso matyti, kad įmonės turtas yra 106990 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai yra 94036 Lt. Be to, beveik visas atsakovo turtas yra per metus gautinos sumos, o materialaus turto turi tik už 410 Lt. Taigi, atsakovo per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai ženkliai viršija pusę jo turto, todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas yra nemokus.
Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmu punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.